Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2020-10-05 · Civilinė byla Nr. e2-7452-1080/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-10-05
Bylos Nr.
e2-7452-1080/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-02608-2020-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dovilė Sadauskaitė
Ieškovas
J. O.
Atsakovas
Lietuvos transporto priemonių draudikų biurui
Trečiasis asmuo
K. S., J. S.
Advokatai
Viktoras Dovidaitis
Kategorijos
  • 2.2.1.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2-7452-1080/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-02608-2020-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.1.8.; 3.1.7.4; 3.2.6.1; 3.4.2.8 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 5 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dovilė Sadauskaitė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Svetlanai Žurienei,dalyvaujant ieškovės atstovui advokato padėjėjui I. Ž.,trečiųjų asmenų atstovui advokatui Viktorui Dovidaičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą ieškovės J. O. ieškinį atsakovui Lietuvos transporto priemonių draudikų biurui dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys – K. S. ir J. S..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovė J. O. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašo priteisti iš atsakovo 4 846,94 Eur turtinės žalos atlyginimą ir 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojamos nuo ieškinio pateikimo dienos iki visiško sprendimo įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodo, kad 2017-06-18 (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), K. S. vairuodama automobilį „Mazda 323“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodama nuo (duomenys neskelbtini) nevažiavo arčiau dešiniojo krašto, staigiu judesiu pasukusi į kairę pusę, sudarė netikėtą kliūtį ieškovės vairuotam automobiliui „Renault Trafic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuri vengdama susidūrimo, užvažiavo ant kairiojo kelkraščio, automobilio nesuvaldė, nuvažiavo nuo kelio dešinėje pusėje ir apsivertė. Eismo įvykio metu buvo sužalota ieškovės sveikata, ieškovė patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą, taip pat buvo nepataisomai sugadintas ieškovės vairuotas automobilis. Dėl eismo įvykio aplinkybių buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) bei po to baudžiamoji byla buvo nagrinėjama teisme. Po eismo įvykio ieškovė kreipėsi į Seesam Insurance AS Lietuvos filialą dėl draudimo išmokos. Transporto žalų ekspertas R. S. 2018-06-20 nurodė, kad Seesam Insurance AS Lietuvos filialas administruoja ieškovės žalos bylas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro vardu bei nurodė, kad yra laukiama teismo sprendimo prieš draudimo išmokos išmokėjimą. Vilniaus regiono apylinkės teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje K. S. buvo kaltinama dėl eismo įvykio pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį, 2019-06-07 priėmė išteisinamąjį nuosprendį. Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, Vilniaus apygardos teismas 2019-09-24 nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovės pateiktą apeliacinį skundą tenkino iš dalies, t.y. pašalino pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytus motyvus esą eismo įvykio kaltininkė galėjo būti pati nukentėjusioji, o nuosprendžio dalį, kuria K. S. buvo išteisinta, paliko nepakeistą. Kadangi ieškovė buvo įsitikinusi, kad 2019-06-07 Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendyje (su Vilniaus apygardos teismo 2019-09-24 nutartimi nurodytais pakeitimais) nustatytų aplinkybių pakanka konstatuoti, kad K. S. atsirado civilinė atsakomybė dėl ieškovei padarytos žalos, ieškovė pakartotinai kreipėsi į Seesam Insurance AS Lietuvos filialą dėl žalos atlyginimo. 2019-12-10 pranešimu Seesam Insurance AS Lietuvos filialas informavo, kad buvo priimtas sprendimas netenkinti ieškovės reikalavimo atlyginti nuostolius bei nurodė, jog netenkinimo priežastis yra tai, kad nuosprendžiu ir nutartimi teismai nenustatė eismo įvykio dalyvės K. S. kaltės. Atsižvelgiant į teismų nuosprendyje ir nutartyje nustatytas aplinkybes ir teisinį eismo įvykio dalyvių veiksmų vertinimą, ieškovės teigimu, akivaizdu, kad teismai nenustatė pakankamo pagrindo eismo įvykį sukėlusiai K. S. taikyti baudžiamąją atsakomybę, tačiau kadangi baudžiamosios ir civilinės atsakomybės įrodinėjimo standartai yra skirtingi, ieškovės nuomone, nuosprendyje ir nutartyje nustatytos aplinkybės yra pakankamos konstatuoti K. S. neteisėtus veiksmus ir kitas būtinas sąlygas civilinei atsakomybei kilti, todėl ieškovė teikia ieškinį Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui dėl žalos atlyginimo. Ieškovė teigia, kad privalo būti konstatuojamos visos K. S. civilinės atsakomybės sąlygos, dėl ko remiantis TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktu iš atsakovo ieškovės naudai privalo būti priteista 6 346,94 Eur žalos atlyginimas.

3. Ieškovė taip pat nurodo, kad nors ieškovė dėl žalos, patirtos eismo įvykyje, atlyginimo kreipėsi pirmiausia į Seesam Insurance AS Lietuvos filialą, šiuo atveju būtent Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras yra tinkamas atsakovas šioje byloje.

Atsiliepimas

4. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo jį atmesti.

5. Nurodo, kad negalima konstatuoti, jog K. S. kilo civilinė atsakomybė dėl 2017-06-18 įvykusio eismo įvykio metu padarytos žalos, nes ji nebuvo pripažinta kalta dėl eismo įvykio kilimo, byloje nėra nustatyta, kad K. S. būtų atlikusi neteisėtus veiksmus (nebuvo pažeistos Kelių eismo taisyklės), kurie būtų nulėmę eismo įvykio kilimą. Pabrėžia, kad byloje nustatytas faktas, kad K. S., siekdama išvengti kliūties, manevravo savo eismo juostoje, liudija atsakingą vairuotojos elgesį. Tuo tarpu ieškovės reakcija į kitoje eismo juostoje atliekamą manevravimą vertintina kaip neadekvati ir net nelogiška. Taip pat tarp K. S. teisėto veikimo, valdant transporto priemonę iki aptariamo eismo įvykio kilimo, ir atsiradusios žalos nėra nei tiesioginio, nei netiesioginio priežastinio ryšio. Taigi atsakovui nėra ir nebuvo teisinio pagrindo ieškovei mokėti draudimo išmoką. Atsakovo nuomone, byloje pateikti įrodymai dėl tariamai K. S. neteisėtų veiksmų negali būti vertinami kaip patikimi, nes Vilniaus apygardos teismas 2019-09-24 nutartyje konstatavo, kad be pačios nukentėjusiosios parodymų, byloje bėra daugiau jokių duomenų, galinčių patvirtinti jos nurodytas aplinkybes, o dėl ieškovės atlikto eksperimento nepatikimumo jau yra pasisakęs baudžiamojoje byloje dalyvavęs ekspertas bei teismas 2019-06-07 nuosprendyje. Pažymi, kad vertinant eksperimento vaizdo įrašą matyti, kad eksperimento metu transporto priemonė specialiai važiavo kiek įmanoma arčiau eismo juostos skiriančios linijos, nesistengiant važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, kaip tai numatyta Kelių eismo taisyklėse.

6. Tretieji asmenys K. S. ir J. S. atsiliepimu į ieškinį prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

7. Nurodė, kad ieškinyje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių K. S. veiksmų neteisėtumą. Teigia, kad nesant jokio sprendimo, kuris konstatuotų, jog K. S. padarė ieškinyje ir nuosprendyje minimus administracinius nusižengimus, šį nuosprendyje daroma prielaida negali būti laikoma K. S. veiksmų neteisėtumo įrodymu, juo labiau, kad K. S. nuosprendžiu išteisinta nenustačius, kad jos veiksmuose yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nei nuosprendžiu, nei nutartimi, nei kitų kompetentingų institucijų sprendimais nėra nustatyta, kad K. S. padarė kelių eismo taisyklių pažeidimus, kurie nulėmė eismo įvykio kilimą. Priešingai, nuosprendžiu buvo konstatuota, kad eismo įvykis įvyko ne dėl K. S. neteisėtų veiksmų, bet dėl pačios ieškovės veiksmų. Nagrinėjant baudžiamąją bylą buvo atlikta autotechninė ekspertizė ir padaryta išvada, kad įvykio kilimą sąlygojo ieškovės veiksmai. Tretieji asmenys pritaria atsakovo atsiliepime nurodytam K. S. veiksmų įvertimui, kad byloje nustatytas faktas, jog ji, siekdama išvengti kliūties, manevravo savo eismo juostoje ir nebuvo įvažiavusi į priešingos krypties judėjimo eismo juostą bei nesudarė ieškovei kliūties, o tai liudija atsakingą vairuotojos elgesį, bet ne veiksmų neteisėtumą. Pažymi, kad ieškovė neįrodė civilinės atsakomybės sąlygų.

8. Teismo posėdžio metu byloje dalyvaujantys asmenys palaikė savo procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys netenkinamas.

9. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2017-06-18, apie 5.52 val., (duomenys neskelbtini) 1,3 kilometre, K. S. vairuodama automobilį „Mazda 323“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodama nuo (duomenys neskelbtini) pasukusi į kairę pusę, sudarė netikėtą kliūtį ieškovės vairuotam automobiliui „Renault Trafic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuri vengdama susidūrimo, užvažiavo ant kairiojo kelkraščio, automobilio nesuvaldė, nuvažiavo nuo kelio dešinėje pusėje ir apsivertė. Eismo įvykio metu ieškovė patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą, sugadintas ieškovės automobilis. Vilniaus regiono apylinkės teismas išnagrinėjęs baudžiamąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje K. S. buvo kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį, 2019-06-07 nuosprendžiu K. S. išteisino, nenustatęs, kad jos veiksmuose yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Vilniaus apygardos teismas 2019-09-24 nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), išnagrinėjęs ieškovės apeliacinį skundą, jį patenkino iš dalies ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019-06-07 nuosprendį pakeitė: pašalino iš nuosprendžio aprašomosios dalies išdėstytas teismo išvadas apie tai, kad eismo įvykio kilimą lėmė nukentėjusiosios J. O. veiksmai; kitą nuosprendžio dalį paliko nepakeistą. 2019-12-10 draudimo bendrovė Seesam Vienna Insurance AS Lietuvos filialas raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo ieškovę, kad priėmė sprendimą netenkinti ieškovės pateikto reikalavimo atlyginti nuostolius, kadangi teismai nenustatė 2017-06-18 eismo įvykio dalyvės K. S. kaltės.

10. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas nustato bendrąsias įrodinėjimo pareigos paskirstymo civilinės bylos nagrinėjimo metu taisykles: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti, reglamentuoja CPK 182 straipsnis. Jo 3 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių – asmens nusikalstamų veiksmų padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje (prejudiciniai faktai). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, aiškinant šią normą bei jos taikymo ypatumus, pažymėta, kad prejudicinę galią turi visų rūšių teismo nuosprendžiais (apkaltinamuoju, išteisinamuoju, taip pat nuosprendžiu, kuriuo baudžiamoji byla nutraukiama) nustatyti nusikalstamų veiksmų padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009; 2010 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2010). Kartu išaiškinta, kad teismo nuosprendžiu nustatyti faktai turi ribotą prejudicinę galią civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009; 2010 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2010; kt.), nes teisiamojo veiksmai baudžiamojoje byloje tiriami ir vertinami baudžiamojo proceso ir baudžiamųjų įstatymų taikymo aspektu, o to paties asmens veiksmai civilinėje byloje – pagal civilinio proceso ir civilinių įstatymų reikalavimus. Įrodinėjimo dalykai baudžiamojoje ir civilinėje bylose paprastai yra skirtingi. Tik tam tikrais atvejais į įrodinėjimo dalyko sudėtį civilinėse bylose įeina faktai, nustatyti baudžiamosiose bylose. Tokių faktų pavyzdžiai gali būti nusikalstama veika padarytos žalos pobūdis ir dydis, nusikaltimo tiesioginiai padariniai (fizinio asmens mirtis, kūno sužalojimai, turto sunaikinimas ir sugadinimas) ir t. t. Šios aplinkybės, nustatytos teismo nuosprendyje, civilinėje byloje turi prejudicinę galią ir negali būti iš naujo įrodinėjamos. Taigi pagal CPK 182 straipsnio 3 punktą teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, neprivalo iš naujo nustatyti teismo nuosprendžiu konstatuotų nusikalstamų veiksmų bei jų civilinių teisinių padarinių, taip pat to, ar juos padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo nuosprendis; kiti teismo nuosprendžiu nustatyti faktai prejudicinės galios civilinėje byloje neturi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2010).

11. Šioje byloje aktualus išteisinamajame teismo nuosprendyje ir apeliacinės instancijos teismo nutartyje konstatuotų faktų reikšmės civilinėje byloje aiškinimo ir taikymo klausimas. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad byloje nėra pakankamų duomenų, bylojančių apie tai, kad eismo, kai nukentėjusioji J. O. vairuodama automobilį lenkė K. S. vairuojamą automobilį, o K. S. manevruodama į kairę dėl iš išorės pasirodžiusio paukščio, metu įvažiavo į priešingos krypties eismo pusę ir sudarė kliūtį nukentėjusiosios vairuojamam automobiliui; teismai laikė, kad kaltinimas baudžiamojo byloje neįrodytas, prielaidomis apkaltinamas nuosprendis negali būti grindžiamas, dėl ko K. S. išteisinama dėl jai inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 1 dalyje (pirmosios instancijos teismo nuosprendžio 10 lapo 3 pastraipa, apeliacinės instancijos teismo 2019-09-24 nutarties 15 punktas). Byloje taip pat nėra duomenų ir bylą nagrinėję teismai nustatė, kad K. S. yra teisinis pagrindas pradėti administracinio nužengimo bylos teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodeksą.

12. Sprendžiant dėl to, ar tam tikri K. S. priimtame išteisinamajame teismo nuosprendyje konstatuoti faktai gali būti vertinami kaip prejudiciniai nagrinėjamoje civilinėje byloje, nustatytina, koks buvo įrodinėjimo dalykas baudžiamojoje byloje ir koks jis yra šioje byloje. Baudžiamojoje byloje buvo pareikšti kaltinimai K. S. dėl to, kad ji, 2017-06-18 vairuodama automobilį, pažeidė kelių saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimą, t.y. Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 101 ir 119 punktų reikalavimus, todėl kilo eismo įvykis ir buvo sutrikdyta ieškovės sveikata, t. y. padaryta BK 281 straipsnio 1 dalyje nustatyta nusikalstama veika. Taigi baudžiamojoje byloje buvo nustatinėjama, ar K. S. pažeidė kaltinime nurodytus KET punktuose įtvirtintus reikalavimus, t. y. įrodinėjimo dalykas baudžiamojoje byloje buvo konkrečių KET punktų pažeidimas. Minėta, kad išteisinamajame nuosprendyje ir apeliacinės instancijos teismo nutartyje konstatuota, kad kaltinimas baudžiamojo byloje neįrodytas ir K. S. išteisinama dėl jai inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 1 dalyje, t.y. neįrodyta, jog K. S. pažeidė (duomenys neskelbtini) ir 119 punktų reikalavimus.

13. Baudžiamoje byloje buvo pateiktas Lietuvos teismo ekspertizės centro 2019-02-01 ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini) (b.b.l 179, t. 1), kuriame įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, automobilio apgadinimus, ekspertas 14 punkte padarė išvadą, kad negalima nustatyti, ar pasukdama į kairę automobilio Mazda 323 vairuotoja K. S. įvažiavo į kelio važiuojamosios dalies kairę pusę.

14. Tuo atveju, kai reiškiamas reikalavimas dėl žalos atlyginimo, būtina išsiaiškinti, ar egzistuoja visos civilinės atsakomybės taikymo sąlygos. CK 6.245 straipsnio 1 dalyje civilinė atsakomybė apibrėžta kaip turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Bet kuriai civilinės atsakomybės rūšiai (tiek sutartinei, tiek deliktinei) taikyti reikalinga nustatyti visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas: nukentėjusios šalies patirtą žalą (nuostolius), atsakingos dėl žalos atsiradimo šalies neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą) ir kaltę (išskyrus griežtosios civilinės atsakomybės taikymo atvejus) bei priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį. Deliktinės civilinės atsakomybės pagrindinės taisyklės suformuluotos CK 6.263 straipsnyje. Jame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios įstatyme įtvirtintos rūpestingumo pareigos pažeidimas suponuoja deliktinės civilinės atsakomybės atsiradimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104/2004; 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2009). Neteisėtumas civilinėje teisėje priklauso nuo konkrečių bylos aplinkybių. Nustatant veikos neteisėtumą ir kaltę, kaip civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygas, reikia taikyti protingumo standarto, sąžiningumo, profesinio rūpestingumo ar kitus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-412/2008). Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 6.248 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Visų civilinės atsakomybės sąlygų, išskyrus kaltę, egzistavimą turi įrodyti ieškovas (CPK 12, 178 straipsniai).

15. Pažymėtina, kad ieškovė pateikė į bylą atlikto eksperimento filmuotą medžiagą bei jo aprašymą ieškinyje. Teismo vertinimu, eksperimento filmuotas vaizdo įrašas bei paaiškinimas ieškinyje neleidžia daryti išvados, kad K. S. atliko neteisėtus veiksmus - manevravo į kairę ir tokiais savo veiksmais galimai pažeidė KET nustatytus reikalavimus, sukeldama pavojingą situaciją eismo įvykiui atsirasti. Tokia išvada darytina įvertinus tai, kad, pirma, eksperimentas atliktas skirtingomis transporto priemonėmis; antra, eksperimentas atliktas skirtingais mėnesiais nei kad įvyko eismo įvykis; trečia, be to iš atlikto eksperimento taip pat negalima įvertinti vairuotojų reakcijos, turimos vairavimo patirties; be to, kaip teisingai pastebėjo atsakovas ir trečiųjų asmenų atstovas, iš eksperimento vaizdo įrašo matyti, jog transporto priemonė važiuoja ne arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, kaip tai numato KET. Taigi iš pateikto eksperimento vaizdo įrašo galima daryti išvadą, kad jo metu nėra kuo įmanoma tiksliau atkurtos įvykio metu buvusios aplinkybės. Baudžiamąją bylą nagrinėjęs teismas vertino ieškovės pateiktą eksperimentą ir dėl jo vertinimo pasisakė nuosprendyje, konstatavęs, jog eksperimentas atliktas neatsižvelgiant į automobilio Mazda 323 trajektorijos judėjimą ir jos išdėstymą važiuojamojoje dalyje bei tokia pati išvada padaryta ir 2019-02-01 ekspertizės akte. Pastebėtina, jog pateikto eksperimento išvadomis leidžia abejoti ir jame nurodomas K. S. vairuoto automobilio greitis, kadangi baudžiamojoje byloje pateiktame ekspertizės akte ekspertas padarė išvadą, jog negalima apskaičiuoti automobilio Mazda 323 greičio prieš eismo įvykį, ką ekspertas paaiškino Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono teismo posėdžio, įvykusio 2019-04-18, metu (b.b.l. 26, t. 2). Tuo tarpu ieškovė aiškindama eksperimento duomenis ir nurodydama K. S. automobilio greitį remiasi prielaida, kuri nėra paaiškinta ir patvirtinta įrodymais (CPK 178 straipsnis). Todėl eksperimento duomenimis vienareikšmiškai negalima nustatyti K. S. veiksmuose prieštaravimo KET reikalavimams.

16. Ieškovė teigia, kad K. S. neteisėti veiksmai pasireiškė KET 9,18, 119,127,134 punktuose nustatytų imperatyvių reikalavimų pažeidimu, dėl ko jai atitinkamai būtų buvus taikoma administracinė atsakomybė pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalį. Tačiau, minėta, kad ieškovės pateiktų įrodymų nepakanka konstatuoti KET pažeidimų, o pačios ieškovės eismo įvykio aplinkybių vertinimas, samprotavimai negali būti laikomi pagrindu konstatuoti K. S. neteisėtus veiksmus, jai taikytiną administracinę atsakomybę. Be to pažymėtina, kad baudžiamojo proceso metu buvo aiškiai įvardinti KET pažeidimai, kurie neapėmė ieškovės nurodomų KET pažeidimų.

17. Įvertinus sprendimo 11,12,13,15 punktuose nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad byloje surinktų įrodymų visuma nepatvirtina K. S. kaltų veiksmų, dėl to teismas konstatuoja, kad ieškovė neįrodė K. S. neteisėtų veiksmų, kaip būtinos sąlygos kilti civilinei atsakomybei (CPK 178 straipsnis). Ieškovei neįrodžius vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo nustatinėti kitų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo, nes neįrodžius bent vienos iš būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma.

18. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.987 straipsniu, Draudimo įstatymo 2 straipsnio 15 punktu, 96 straipsniu, Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 16 straipsnio 1 dalimi, draudiko prievolės išmokėti draudimo išmoką atsiradimas siejamas su draudžiamojo įvykio fakto nustatymu. Draudžiamasis eismo įvykis TPVCAPDĮ prasme vertintinas kaip eismo įvykis, kai transporto priemonės valdytojui (už žalą atsakingiems asmenims valdant ar naudojant transporto priemonę) dėl padarytos žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui atsiranda civilinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-07-05 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-257-1075/2019; 2016-12-22 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-701/2016). TPVCAPDĮ 3 straipsnio 1 dalis numato, kad išmoka šio įstatymo nustatyta tvarka mokama dėl nukentėjusiems tretiesiems asmenims padarytos žalos, kai už žalą atsakingiems asmenims valdant ar naudojant transporto priemonę atsiranda civilinė atsakomybė.

19. Nagrinėjamu atveju baudžiamojoje byloje priėmus išteisinamąjį nuosprendį K. S. atžvilgiu ir nenustačius jos neteisėtų veiksmų, atsakovas pagrįstai turėjo teisę nemokėti draudimo išmokos ieškovei.

20. Teismas, visapusiškai įvertinęs aukščiau išdėstytų įrodymų visetą pagal savo vidinį įsitikinimą daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje pareikšti ieškinio reikalavimai atmestini kaip neįrodyti (CPK 12 straipsnis, 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

21. Dėl kitų nurodytų argumentų teismas nepasisako, nes jie neturi įtakos priimamam sprendimui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

22. Atmetus ieškinį, ieškovė turi pareigą atlyginti trečiųjų asmenų patirtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Tretieji asmenys pateikė prašymą priteisti 400 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Pagal trečiųjų asmenų pateiktus įrodymus už nagrinėjamoje civilinėje byloje advokato suteiktas paslaugas jos yra patyrusios 400 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios pripažintinos pagrįstomis (CPK 98 straipsnio 2 dalis, Rekomendacijų 2, 7, 8.2., 8.19 punktai), todėl priteistinos tretiesiems asmenims iš ieškovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti tretiesiems asmenims K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės J. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 400 Eur (keturis šimtus eurų ir 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, pateikiant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Dovilė Sadauskaitė