- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-09-08
- Bylos Nr.
- 2A-484-157/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Milašienė, Virginija Čekanauskaitė, Alvydas Poškus
- Ieškovas
- V. J.
- Atsakovas
- A. B.
- Trečiasis asmuo
- S. J.
- Kategorijos
- 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Milašienės ir Alvydo Poškaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. J. ir atsakovo A. B. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. lapkričio 17 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies civilinėje byloje Nr. 2-994-524/2014 pagal V. J. ieškinį atsakovui A. B. dėl skolos priteisimo ir atsakovo A. B. priešieškinį V. J. dėl palūkanų priteisimo, trečiasis asmuo S. J.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas V. J. su ieškiniu kreipėsi į teismą ir prašė priteisti jam iš atsakovo A. B. 183 315 Lt skolą.
Nurodė, kad 2002 m. spalio 15 d. pirkimo–pardavimo sutartimi pardavė atsakovui A. B. 1,4 ha ploto žemės sklypą, esantį Tauralaukio k., Klaipėdos raj. už 35 000 Lt; kad 2005 m. sausio 3 d. su atsakovu A. B. bei trečiuoju asmeniu S. J. sudarė bendradarbiavimo sutartį, kurioje susitarė, jog paminėto žemės sklypo savininkui A. B. pardavus šį turtą, gautos lėšos bus pasidalintos tarp sutarties šalių – kiekvienam po 33,33 procentus. Teigė, kad tuo pat metu buvo sudaryta ir kita trišalė bendradarbiavimo sutartis Nr. 2005/08-04, kurioje ieškovas V. J. kartu su atsakovu A. B., kaip užsakovai, įpareigojo S. J. įmonę, kaip vykdytoją, organizuoti detaliojo plano projektavimo darbus, pakeičiant žemės sklypo paskirtį degalinės statybai. Užsakovai joje įsipareigojo apmokėti darbų atlikimo 100 000 Lt sąnaudas, sumokėti vykdytojui 50 000 Lt atlyginimą už paslaugas (45 000 Lt avansinė įmoka ir 5 000 Lt visiškai atlikus visus darbus). Teigė, kad minėtos sutarties atsakovas nepasirašė, tačiau sutarties sąlygas nustatė pats atsakovas ir jas vykdė. Nurodė, kad trečiasis asmuo S. J. jokių darbų neatliko, todėl jis atliko projektavimo darbus, turto vertinimus, iš savo asmeninių lėšų sumokėjo 9 492 Lt, S. J. įmonei sumokėjo 45 000 Lt, o vėliau dar 3 000 Lt, taip pat apmokėjo ir kitas išlaidas.
Teigė, kad minėtas 1,4 ha ploto žemės sklypas buvo padalintas, suformuoti nauji du sklypai, iš kurių vienas buvo paimtas visuomenės poreikiams; kad pasirašius trišalę sutartį, atsakovas A. B. bei jo sutuoktinė 2006-07-04 ir 2006-12-22 išdavė jam generalinius įgaliojimus visiškai valdyti, naudoti ir disponuoti atsakovui priklausančiu minėtu kitu 0,9506 ha ploto žemės sklypu, kurį jis 2006-12-22 pardavė E. P. už 550 000 Lt. Tačiau atsakovas A. B. nesilaikė 2005 m. sausio 3 d. bendradarbiavimo sutartyje prisiimtų įsipareigojimų sumokėti 33,33 procentus nuo 550 000 Lt ir liko jam skolingas 183 315 Lt.
Atsakovas A. B. su ieškiniu nesutiko, pareiškė priešieškinį, kuriame prašė priteisti jam iš ieškovo 203 876,72 Lt palūkanų už be pagrindo įgytus 550 000 Lt bei 5 procentų dydžio procesines palūkanas. Teigė, kad kitoje byloje Klaipėdos apygardos teismas įsiteisėjusiu 2010 m. lapkričio 22 d. sprendimu pripažino, jog V. J., veikdamas kaip sutuoktinių A. B. ir V. B. įgaliotinis, pardavė A. B. vardu registruotą žemės sklypą už 550 000 Lt ir be teisėto pagrindo praturtėjo šia suma, todėl pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu gautas lėšas iš V. J. priteisė A. B. ir V. B. (civilinė byla Nr. 2-636-524/2010). Remdamasis CK 6.240 straipsnio 1 dalies nuostata, kad už be pagrindo įgytą pinigų sumą skaičiuojamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo to momento, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie nepagrįstą pinigų gavimą ar sutaupymą, teigė, kad ieškovas jam privalo sumokėti 203 876,72 Lt palūkanų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. lapkričio 17 d. sprendime ieškovo V. J. ieškinį patenkino visiškai ir jam iš atsakovo A. B. priteisė 183 315 Lt, atsakovo A. B. priešieškinį tenkino iš dalies ir jam iš ieškovo V. J. priteisė 137 500 Lt palūkanų ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas, 5 procentus metinių palūkanų nuo kitoje byloje jam priteistų 550 000 Lt, skaičiuojamų nuo 2009-07-20 civilinės bylos Nr. 2-1943-524/2009 iškėlimo teisme iki Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. lapkričio 22 d. teismo sprendimo visiško įvykdymo, kitą priešieškinio dalį atmetė.
Remdamasis prijungtos civilinės bylos Nr. 2-1943-524/2009 duomenimis ir įsiteisėjusiame Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. lapkričio 22 d. sprendime konstatuotomis aplinkybėmis, teismas nurodė, kad 2002 m. spalio 15 d. pirkimo–pardavimo sutartimi ieškovas pardavė atsakovui 1,4 ha žemės sklypą; kad tarp ieškovo V. J. ir atsakovo A. B. buvo susiklostę atstovavimo teisiniai santykiai, kad ieškovui, atstovaujančiam atsakovui, buvo pervesti 550 000 Lt, gauti už A. B. priklausančio žemės sklypo pardavimą; kad Klaipėdos apygardos teismo sprendime 2010 m. lapkričio 22 d. ši suma buvo priteista A. B. ir V. B. iš V. J.; kad Klaipėdos apygardos teismo sprendime 2010 m. lapkričio 22 d. buvo atmestas V. J. priešieškinis dėl 2002 m. spalio 15 d. sutarties pripažinimo negaliojančia; kad ieškovas V. J. paminėtoje byloje nebuvo nurodęs jo, atsakovo A. B. ir trečiojo asmens S. J. 2005 m. sausio 3 d. sudarytos bendradarbiavimo sutarties.
Vadovaudamasis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, teismas sprendė, kad ieškovas byloje įrodė, kad 2002 m. spalio 15 d. pirkimo–pardavimo sutartimi jo parduotas žemės sklypas buvo pertvarkomas, dalis jo paimta valstybės poreikiams tenkint ir naujai suformuota jo dalis buvo parduota 2006 m. gruodžio 22 d. pirkimo–pardavimo sutartimi už 550 000 Lt. Nustatė, kad šios sutarties 1.1.2 punkte buvo nurodyta, jog atsakovas nuosavybės teisę į parduodamą sklypą įgijo iš ieškovo 2002 m. spalio 15 d. sutartimi. Nurodė, kad atsakovas nei paminėtų dokumentų, nei 2005 m. sausio 3 d. bendradarbiavimo sutarties neginčijo, nepateikė įrodymų, jog šalys buvo susitarusios dėl kitų žemės sklypų, tačiau su pareikštu ieškiniu nesutinka motyvuodamas tuo, jog sutartyje nurodytas žemės sklypas nebuvo parduotas.
Pažymėjo, kad vienas iš prievolių atsiradimo pagrindų – sandoriai, t. y. veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti, panaikinti teises ir pareigas (CK 1.63 str. 1 d., 6.2 str.); kad prievolės dalyku gali būti bet kokie veiksmai ar neveikimas, kurių nedraudžia įstatymai ir kurie neprieštarauja viešajai tvarkai bei gerai moralei; kad teisinę jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties formą gali įgyti labai įvairūs civiliniai santykiai – bet kokie įstatymui neprieštaraujantys kelių asmenų tarpusavio įsipareigojimai kooperuojant turtą ar nematerialines vertybes užsiimti bendra veikla ar siekti bendro tikslo (CK 6.969 str.); kad esminiai jungtinės veiklos sutarties požymiai yra kelių asmenų turtinių, intelektinių ar darbinių išteklių (įnašų) kooperavimas, įsipareigojimas naudojant kooperuotus išteklius bendrai veikti; bendras dalyvių tikslas ir interesas – tam tikros veiklos plėtojimas ar tikslo siekimas; kad skiriamasis šios sutarties bruožas, leidžiantis ją atriboti nuo panašių sutartinių teisinių santykių, – tai bendri jungtinės veiklos sutarties dalyvių interesai ir bendras jų tikslas (sutarties dalykas).
Remdamasis šiomis nuostatomis, teismas sprendė, kad šalys 2005 m. sausio 3 d. sutartimi buvo susitarusios dėl atsakovui A. B. priklausančio žemės sklypo paskirties pakeitimo ir jo pardavimo, o paminėta 2005 m. sausio 3 d. sutartis yra dvejopo pobūdžio – bendradarbiavimo sutartis, turinti jungtinės veiklos požymių. Tokią išvadą grindė byloje nustatytais faktais, kad atsakovas A. B. 2002 m. spalio 15 d. sutartimi įsigijęs minėtą žemės sklypą iš ieškovo V. J., 2006-01-30 ir 2006-12-22 įgaliojo jį, ieškovą V. J., atlikti visus veiksmus dėl šio žemės sklypo paskirties pakeitimo, ir net parduoti jį už kainą, nustatytą savo nuožiūrą, taip pat buvo įgaliojęs ir trečiąjį asmenį S. J. dalyvauti Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos Teritorijų planavimo komiteto posėdyje. Todėl teismas konstatavo, kad pagrįstas reikalavimas dėl 33,33 procentų nuo 550 000 Lt kainos, gautos už parduotą žemės sklypą, priteisimo.
Pasisakydamas dėl atsakovo priešieškinio, teismas nurodė, kad pagal CK 6.210 straipsnio nuostatas palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku; kad pagal CK 6.240 straipsnio 1 dalį be teisinio pagrindo įgijęs turtą asmuo privalo grąžinti ar atlyginti visas pajamas, kurias jis gavo ar turėjo gauti iš šio turto, nuo to laiko, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie turto įgijimo nepagrįstumą.
Nurodė, kad ieškovas prašo taikyti sutrumpintą 5 metų ieškinio senaties terminą, todėl sprendė, jog ieškovui pareiga mokėti palūkanas atsirado 2007-01-11, t. y. tada, kai žemės sklypo pirkėjas jam pervedė pinigus už perkamą sklypą. Nurodė, kad priešieškinis šioje byloje pareikštas 2014-06-11, tai yra praėjus daugiau kaip penkeriems metams nuo prievolės mokėti palūkanas pažeidimo. Tačiau teismas sprendė, kad kreditoriaus teisių pažeidimas vyksta kiekvienais metais nuo 2007-01-11 iki šiol, ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo kiekvienai praleistai dienai atskirai, todėl šios palūkanos gali būti priteisiamos už paskutinius penkerius metus (CK 1.127 str. 5 d.). Remdamasis šiais argumentais, teismas priteisė 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo kitoje civilinėje byloje priteistų 550 000 Lt už 5 m. laikotarpį prieš pateikiant priešieškinį šioje byloje 2014-06-11, t. y. po 27 500 Lt už kiekvienus metus, iš viso 137 500 Lt.
Teismas taip pat sprendė, kad pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, 6.210 straipsnio 1 dalį atsakovui iš ieškovo taip pat priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos, skaičiuojamos nuo kitoje civilinėje byloje Nr. 2-1943-524/2009 priteistų 550 000 Lt nuo bylos 200907-20 iškėlimo teisme iki Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. lapkričio 22 d. teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Teismas taip pat patenkino priešieškinio reikalavimų dalį dėl 5 procentų metinių procesinių palūkanų priteisimo nuo pagal priešieškinį priteistų 137 500 Lt nuo jo priėmimo datos – 2014-06-17 iki šios sprendimo dalies visiško įvykdymo.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovas V. J. apeliaciniame skunde prašo paminėto Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. lapkričio 17 d. sprendimo dalį, kuria iš jo atsakovui A. B. priteistos palūkanos, panaikinti ir priešieškinio reikalavimus dėl palūkanų priteisimo atmesti. Netenkinus šio reikalavimo, ieškovas prašo sumažinti priteistas palūkanas. Skunde nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nepagrįstai patenkino atsakovo priešieškinį dėl palūkanų priteisimo, nes neįvertino svarbių aplinkybių: atsakovas nesilaikė 2002 m. spalio 15 d. pirkimo–pardavimo sutarties nuostatų ir neatsiskaitė už įsigytą žemės sklypą, kad šalys buvo susitarusios nutraukti šią sutartį; kad atsakovas grąžino ieškovui pinigus, gautus už dalies žemės sklypo nusavinimą valstybės poreikiams, nes nutraukus minėtą sutartį žemės sklypas jam nepriklausė; kad praėjus 10 dienų nuo pinigų grąžinimo, atsakovas ieškovui suteikė įgaliojimą ne tik laisvai valdyti, bet ir dovanoti ar įkeisti minėtą žemės sklypą; kad atsakovas, nesumokėjęs už žemės sklypą 35 000 Lt, praėjus 8 metams už tą patį žemės sklypą kitoje civilinėje byloje nepagrįstai prisiteisė 550 000 Lt; kad žemės sklypas už 550 000 Lt buvo parduotas išskirtinai ieškovo pastangomis ir investuotomis lėšomis; kad dėl atsakovo ir kitų asmenų apgaulės ieškovas prarado visas savo santaupas, sveikatą, tapo neįgalus ir turi sumokėti ne tik 550 000 Lt, bet taip pat ir beveik 300 000 Lt palūkanų.Teismas nepagrįstai priteisė palūkanas, nes neteisingai sprendė, kad padarytas pažeidimas yra tęstinio pobūdžio, todėl ieškinio senaties terminas nėra praleistas. Byloje buvo nustatytas akivaizdus pinigų negrąžinimo faktas, pažeidimo ir sužinojimo apie jį laikas sutapo, todėl ieškinio senaties termino pradžia sietina su A. B. sužinojimo apie padarytą pažeidimą momentu – 2007-01-11. Taigi atsakovas, 2014 m. birželio mėnesį pareiškęs reikalavimą dėl palūkanų priteisimo, praleido 5 metų senaties terminą. Nors tokia ieškinio skaičiavimo tvarka ir neatitinka teismų praktikos, tačiau priešingu atveju nėra galimybės pritaikyti ieškinio senaties institutą ir sudaroma galimybė kreditoriui piktnaudžiauti tokia situacija. Įstatymas ieškinio senatį sieja ne su pačiu pažeidimo faktu, bet su momentu, kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Jei palūkanos priteisiamos už paskutinius 5 m., o pažeidimas padarytas prieš 8 m., tai tokiu atveju turėtų būti sprendžiama, kad atsakovas praleido terminą reikalavimui dėl palūkanų priteisimo pareikšti.Teismo priteista palūkanų suma yra nepagrįsta, neprotingai didelė ir pažeidžia sąžiningumo principą, todėl pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas turi būti sumažinta. Teismui pripažinus, kad pagal bendradarbiavimo sutartį ieškovui ir atsakovui priklauso tik po 33,33 procentus nuo 550 000 Lt, gautų pardavus žemės sklypą, palūkanos turėtų būti skaičiuojamos tik nuo šios mažesnės sumos. Be to, būtina atsižvelgti ir į tai, dėl kokių priežasčių atsakovui nebuvo sugrąžinti 550 000 Lt: atsakovas, turintis aukštąjį universitetinį išsilavinimą, tačiau daug metų niekur nedirbantis, piktnaudžiaujantis alkoholiu, nesąžiningai pasinaudojo susiklosčiusia situacija, nes ši suma buvo gauta vien tik ieškovo pastangomis ir lėšomis, dėl ko ieškovas prarado ne tik sveikatą, bet ir patyrė didelių nuostolių.
Atsiliepimas
Atsakovas A. B. atsiliepime į ieškovo V. J. apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime teigia, kad apeliantas skunde nurodo melagingas aplinkybes, susijusias su žemės sklypų pardavimu: kad pats ieškovas, sutikęs atsakovui parduoti žemės sklypą, neprieštaravo, jog pirkėjas atsiskaitys vėliau, kai bus pakeista žemės sklypo paskirtis ir jis bus perparduotas; kad pats ieškovas sutiko investuoti lėšas šio projekto įgyvendinimui, sumokėjo 48 000 Lt trečiajam asmeniui S. J. už detaliojo plano rengimą; kad gavus pinigus už nusavintą žemės sklypą, atsakovas iš karto pervedė juos ieškovui, tai yra 35 000 Lt už žemės sklypą pagal 2002 m. spalio 15 d. pirkimo–pardavimo sutartį, 48 000 Lt kompensaciją už detaliojo plano rengimą, o likusią sumą – už tai, kad atsakovas laiku neatsiskaitė, iš viso 84 400 Lt; kad visiškai pasitikėdamas ieškovu, su sutuoktine išdavė įgaliojimą naujai suformuotam žemės sklypui parduoti; kad ieškovas neinformavo atsakovo apie parduotą žemės sklypą, vengė grąžinti pinigus; kad pirkėjas E. P. šį sklypą realiai įsigijo už 1 100 000, tačiau notariškai patvirtintoje sutartyje turto pardavimo kaina nurodyta 550 000 Lt, siekiant išvengti mokesčių mokėjimo; kad ieškovas, iš esmės ginčydamas kitoje byloje priimtą teismo sprendimą, piktnaudžiauja savo proceso teisėmis. Skunde taip pat nurodo, kad apeliantas nepagrįstai reikalauja sumažinti priteistas palūkanas, nes CK 6.73 ir 6.258 straipsnių pagrindu gali būti sumažinamos tik netesybos – delspinigiai, bauda, bet ne įstatyminės palūkanos. Teigia, kad ieškovas už parduotą žemės sklypą gautų pinigų atsakovui negrąžino, veikė nesąžiningai, sąmoningai, todėl privalo mokėti palūkanas.
Šalies argumentai
Atsakovas A. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. lapkričio 17 d. sprendimo dalį, kurioje ieškovo V. J. ieškinys patenkintas ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Skunde nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
Žemesnės instancijos teismas
Teismo sprendimas naikintinas dėl absoliutaus CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyto jo negaliojimo pagrindo, nes sprendžiant klausimą dėl lėšų priteisimo, gautų pardavus bendros jungtinės nuosavybės turtą, byloje nebuvo įtraukta atsakovo sutuoktinė. Teismas nepagrįstai priteisė ieškovui 183 315 Lt, nes 2005 m. sausio 3 d. bendradarbiavimo sutartyje nurodyta sąlyga nebuvo įvykdyta – 1,4 ha ploto sklypas nebuvo parduotas, nes jis buvo padalintas į du sklypus, vienas iš jų buvo paimtas visuomenės poreikiams, o kitas, mažesnis, – parduotas. Teismas pažeidė sutarčių aiškinimo taisykles, vertino tik ieškovo pateiktus įrodymus (įgaliojimus, susitarimus), neatsižvelgė į atsakovo nurodomas aplinkybes, todėl nepagrįstai ieškovo pateiktą 2005 m. sausio 3 d. bendradarbiavimo sutartį kvalifikavo jungtinės veiklos sutartimi, nes ji neatitinka įstatymo reikalavimų: nenurodomos šalių teisės ir pareigos, neaišku, kokius veiksmus turėjo atlikti joje minimi asmenys, kokie jų įnašai į bendrą veiklą, kokiu būdu dalinamos išlaidos. Teismas taip pat neatsižvelgė į tai, kad kitose civilinėse bylose ieškovas teigė, jog visus veiksmus, susijusius su minėtu žemės sklypu, jis atliko laikydamas save jo savininku, o šioje byloje pakeitė savo poziciją ir veikdamas nesąžiningai, visais įmanomais būdais siekė įrodyti, kad už parduotą žemės sklypą gauti pinigai priklauso jam. Jokių veiksmų nei ieškovas, nei trečiais asmuo S. J. kaip partneriai neatliko, nei viena iš sutarties šalių neveikė siekdami bendro tikslo, neatliko jokių įnašų, bendras tikslas nebuvo pasiektas, ieškovas veikdamas savo valia sumokėjo už paslaugas trečiajam asmeniui, tačiau visus juos atsakovas grąžino, be to, pats ieškovas nevykdė 2005 m. sausio 3 d. bendradarbiavimo sutarties ir siekė nuslėpti tikrąją žemės sklypo pardavimo kainą.
Atsiliepimas
Ieškovas V. J. atsiliepime į atsakovo A. B. skundą prašo atmesti jį kaip nepagrįstą. Teigia, kad nepagrįsti apelianto argumentai, susiję su absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu, nes teismas 2014 m. balandžio 22 d. nutartyje konstatavo, jog atsakovo sutuoktinė nėra jungtinės veiklos dalyvė, ieškovas taip pat nelaiko atsakovo prievolės bendra su sutuoktine, todėl ginčo bylos išsprendimas neturės įtakos jos teisėms ar pareigoms. Be to, bylą teisme vedė atsakovo atstovas advokatas, kuris jokių prašymų dėl atsakovo sutuoktinės nereiškė, priešieškinį taip pat pareiškė pats atsakovas. Nurodo, kad apeliantas be pagrindo nesutinka su teismo išvadomis, jog 2005 m. sausio 3 d. bendradarbiavimo sutartis kvalifikuotina jungtinės veiklos sutartimi. Byloje esantys įrodymai patvirtina ieškovo teiginius, kad siekiant pelningai parduoti žemės sklypą, tarp byloje dalyvaujančių asmenų buvo pasirašyta ne viena sutartis, kad ieškovas organizavo ir apmokėjo visus darbus, reikalingus bendram tikslui pasiekti, kad pats atsakovas išdavė įgaliojimus ieškovui disponuoti žemės sklypu, įgaliojimą trečiajam asmeniui S. J. dalyvauti Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos Teritorijų planavimo komiteto posėdyje. Priešingai nei teigia apeliantas, net ir nepripažinus ginčo sutarties jungtinės veiklos sutartimi, ji vis tiek turėtų būti vykdoma, nes šalys gali laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, tai yra pasidalinti pinigus, gautus pardavus turtą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pagal CPK 320 straipsnio nuostatas apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą pagal apeliacinių skundų faktinį bei teisinį pagrindą, privalo patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 str.). Byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, tačiau visais atvejais patikrinama, ar nėra CPK 329 straipsnio antrojoje dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant ieškovo V. J. ir atsakovo A. B. apeliaciniuose skunduose nustatytų ribų (CPK 320 str. 2 d., 329 str.).
Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, apeliantas ieškovas V. J. skunde nesutinka su skundžiamo teismo sprendimo dalimi, kuria iš jo atsakovui A. B. priteistos palūkanos. Teigia, kad teismas neįvertino byloje esančių svarbių aplinkybių, nepagrįstai sprendė, jog ieškinio dėl palūkanų priteisimo senaties terminas nėra praleistas, o priteista palūkanų suma yra neprotingai didelė, nepagrįsta ir turėtų būti mažinama.
Apeliantas atsakovas A. B., nesutikdamas su sprendimo dalimi, kuria iš jo ieškovui priteista 183 315 Lt, skunde nurodo, kad teismas pažeidė sutarčių aiškinimo taisykles, vertino tik ieškovo pateiktus įrodymus, neatsižvelgė į atsakovo nurodomas aplinkybes, todėl nepagrįstai ieškovo pateiktą 2005 m. sausio 3 d. bendradarbiavimo sutartį kvalifikavo jungtinės veiklos sutartimi.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad prieš pradedant nagrinėti apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentus, yra tikslinga dar kartą pažymėti pirmosios instancijos teismo nustatytas bei kitas faktines bylos aplinkybes, kuriomis teisėjų kolegija remiasi, spręsdama dėl skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
Byloje nustatyta, kad 2002 m. spalio 15 d. pirkimo–pardavimo sutartimi ieškovas V. J. pardavė atsakovui A. B. 1,4 ha ploto žemės sklypą, esantį Tauralaukio k., Klaipėdos raj., kadastro Nr. 2101/0039:291, už 35 000 Lt, kuriuos pirkėjas įsipareigojo sumokėti iki 2004 m. sausio 30 d. (sutarties 2 p.).
Ieškovas V. J., atsakovas A. B. ir trečiasis asmuo S. J. 2005 m. sausio 3 d. sudarė sutartį, kurioje susitarė, jog 1,4 ha ploto žemės sklypo, esančio Tauralaukio k., Klaipėdos raj., kadastro Nr. 2101/0039:291, savininkui A. B. pardavus šį turtą, gautos lėšos bus pasidalintos tarp sutarties šalių – kiekvienam po 33,33 procentus.
Ieškovas V. J., atsakovas A. B. (užsakovai) ir trečiojo asmens S. J. įmonė (vykdytojas) sudarė kitą sutartį Nr. 2005/08-04, kurioje užsakovai įpareigojo vykdytoją organizuoti 1,4 ha ploto žemės sklypo, esančio Tauralaukio k., Klaipėdos raj., kadastro Nr. 2101/0039:291 detalaus plano suprojektavimo darbus. Vykdytojas sutarties 2, 3 punktuose įsipareigojo: užsakovams per 3 mėn. paruošti ir pateikti Klaipėdos miesto savivaldybei prašymą dėl miesto plėtros vystymosi plano korektūros žemės sklype, numatant degalinės statybą; per 5 mėn. suformuoti detaliojo plano rengimo užduotį bei sudaryti sutartį su savivaldybe dėl detaliojo plano atlikimo; per 6 mėn. gauti iš savivaldybės detaliojo plano rengimo sąlygas; parengti detalaus plano atlikimo sutarties projektą ir suderinus su užsakovu, projektavimo įmone, organizuoti jos pasirašymą. Užsakovai sutarties 4 punkte įsipareigojo pateikti darbų vykdytojui visą reikiamą šiai užduočiai įvykdyti dokumentaciją, apmokėti visus valstybinius žyminius mokesčius, o pasirašius sutartį ir atlikus detalųjį planą, apmokėti detalaus plano atlikimo sąnaudas, kurios sudarys 100 000 Lt projektavimo įmonei (pagal sudarytą apmokėjimo grafiką). Šalys sutarties 5 punkte susitarė, kad už paslaugų teikimą pagal šią sutartį užsakovai moka vykdytojui atlyginimą, kuris sudaro 50 000 Lt, atlyginimas mokamas dalimis, pasirašius sutartį: avansinė įmoka 45 000 Lt, likę 5 000 Lt sumokami visiškai atlikus sutartus darbus. Nors ant šios sutarties atsakovo A. B. parašo nėra, jis šią sutartį vykdė, jos neginčijo ir pripažino.
AB ,,Lietuvos telekomas“ 2005-04-05 raštu informavo trečiąjį asmenį S. J., kad telekomunikacijų linija pro žemės sklypą, Tauralaukio k., Klaipėdos raj., kadastro Nr. 2101/0039:291, yra nutiesta, o į sklype būsimus objektus būtų nutiesta, suderinus su paslaugų teikimo sąlygomis.
AB ,,Klaipėdos vanduo“ 2005-04-06 raštu informavo trečiąjį asmenį S. J., kad yra vykdomas vandentiekio ir nuotekų tinklų klojimo darbai Vėjo g., kuri ribojasi su žemės sklypu, esančiu Tauralaukio k., Klaipėdos raj., kadastro Nr. 2101/0039:291. Pridavus tinklus eksploatacijai bus galima prisijungti prie šių tinklų nustatyta tvarka.
Pagal byloje pateikto 2005-08-11 S. J. įmonės kasos pajamų orderio kvito duomenis, V. J. 2005-08-04 įmokėjo 45 000 Lt avansą.
Atsakovas A. B. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriui 2005-10-06 pateikė prašymą dėl žemės sklypo, esančio Tauralaukio k., Klaipėdos raj., kadastro Nr. 2101/0039:291, žemės ūkio paskirties pakeitimo į komercinę.
Atsakovas A. B. 2005-09-02 su UAB ,,Kelprojektas“ sudarė projektavimo darbų sutartį Nr. 05-106K dėl nuovažų į degalinę ,,Tauralaukio“ sankryžoje.
Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacija 2006-01-12 pritarė detalaus plano rengimui, numatant degalinės statybą.
Atsakovas A. B. ir V. B. 2006-01-30 įgaliojo ieškovą V. J. vieneriems metams valdyti, naudoti ir disponuoti (parduoti, mainyti, nuomoti, įkeisti už bet kieno, bet kokio dydžio suteiktą paskolą, dovanoti, sudaryti panaudos sutartis ir visus kitus įstatymų leidžiamus sandorius) jiems nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, esantį Klaipėdos m. sav., Klaipėdos mieste (buvęs adresas Tauralaukio k., Klaipėdos raj.), atstovauti visose valstybinėse bei kitose organizacijose visais klausimais, susijusiais su šio žemės sklypo naudojimu, valdymu, disponavimu ir eksploatacija, mokėti mokesčius, sudaryti sutartis, pratęsti, nutraukti eksploatacijos sutartis vykdant šiuos pavedimus, gauti bei pateikti visas būtinas pažymas ir kitus dokumentus, gauti dokumentų dublikatus, sutikimus, leidimus iš Valstybes įmones Registrų centro ir jo filialų, Klaipėdos apskrities Viršininko administracijos, žemėtvarkos tarnybos bei visų kitų įstaigų ir organizacijų, atstovauti Valstybės įmonės Registrų centre, valstybinės valdžios ir valdymo bei savivaldos institucijose, visose įmonėse, įstaigose ir organizacijose, savo nuožiūra atlikti arba atsisakyti atlikti kadastrinių, preliminarių duomenų patikslinimą, sudaryti ir pasirašyti preliminariąsias, pirkimo–pardavimo ir kitas sutartis sutarčių pakeitimus, priėmimo-perdavimo aktus, hipotekos lakštus, hipotekos lakštus, jų pakeitimus, atsiskaityti pagal sutartis, sumokėti, gauti pinigus, savo nuožiūra apdrausti šį turtą draudimo bendrovėse, atstovauti atitinkamose įstaigose bei organizacijose įvertinant turtą, įregistruoti ir išregistruoti šio turto hipotekos lakštus, jų pakeitimus apylinkės teismo Hipotekos skyriuje, gauti dokumentus, atstovauti VĮ Registrų centre įregistruojant nuosavybės teises į bet kuriuos jiems priklausančius nekilnojamuosius daiktus, patiekti nekilnojamųjų daiktų įsigijimo sutartis ir priėmimo–perdavimo aktus VĮ Registrų centrui, gauti nuosavybės registracijos pažymėjimus ir kitus nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus, rašyti bei pasirašyti jų vardu pareiškimus, prašymus, mokėti mokesčius, už juos pasirašyti ir atlikti visus kitus veiksmus, susijusius su šiuo pavedimu.
Klaipėdos miesto savivaldybės administracija ir A. B. 2006-04-14 sudarė sutartį dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo. Sutartyje nurodyta, kad detaliojo planavimo tikslas – žemės sklypo buvusiame Tauralaukio k., Klaipėdos raj., kadastro Nr. 2101/0039:291, žemės naudojimo paskirties pakeitimas iš žemės ūkio paskirties į kitą, komercinę, numatant degalinės statybą.
Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos urbanistinės plėtros departamento direktorius 2006-06-21 informavo atsakovą A. B., kad Teritorijų planavimo komitetas nepritarė žemės sklypo, kadastro Nr. 2101/0039:1005 paskirties keitimui į komercinę projektui dėl jo neatvykimo. Nurodė, kad pakartotinis klausimo svarstymas atidėtas 2006-07-04.
Atsakovas A. B. 2006-07-04 įgaliojo trečiąjį asmenį S. J. dalyvauti Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos Teritorijų planavimo komiteto posėdyje, priimti jo vardu sprendimus, pateikti ir gauti reikiamus dokumentus, rašyti jo vardu prašymus, pareiškimus, už jį pasirašyti ir atlikti visus veiksmus, susijusius su šiuo pavedimu.
Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2006-07-27 pritarė žemės sklypo, esančio tarp Vėjo, Pajūrio ir Ringelio upelio, kadastro Nr. 2101/0039:1005, pagrindinės tikslinės naudojimo paskirties keitimui iš žemės ūkio į kitą, komercinę, numatant degalinės su automobilių plovykla, parduotuve ir baru statybą.
VĮ Registrų centro duomenimis žemės sklypas buvusiame Tauralaukio k., Klapėdoje, kadastro Nr. 2101/0039:291 padalintas į tris žemės sklypus: 0,9506 ha ploto žemės sklypą kadastrinis Nr. 2101/0039:1005, 0,0277 ha ploto žemės sklypą kadastrinis Nr. 2101/0039:1004 ir 0,4222 ha ploto žemės sklypą kadastrinis Nr. 2101/0039:1003.
Klaipėdos apskrities viršininko 2006-01-24 įsakymu pradėta žemės sklypo, kadastrinis Nr. 2101/0039:1003, paėmimo visuomenės poreikiams procedūra (Klaipėdos–Liepojos kelio rekonstrukcijai).
Klaipėdos miesto savivaldybės administracija ir A. B., atsižvelgdami į tai, kad nebėra sutarties objekto – žemės sklypo buvusiame Tauralaukio k., Klapėdoje, kadastro Nr. 2101/0039:291, 2006-09-11 susitarime nutraukė 2006-04-14 sutartį dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo.
Atsakovas A. B. ir V. B. 2006-12-22 įgaliojo ieškovą V. J. vieneriems metams valdyti, naudoti ir disponuoti jiems nuosavybės teise paklausančiais žemes sklypais: žemės sklypu Nr. 715-2-1, esančiu Klaipėdos m. sav., Klaipėdos mieste, kadastrinis Nr. 2101/0039:1005 ir Klaipėdos m. k. v., ir žemės sklypu Nr. 715-2-3, esančiu Klaipėdos m. sav., Klaipėdos mieste, kadastrinis Nr. 2101/0039:1004, mainyti, nuomoti savo nuožiūra, parduoti už kainą ir sąlygomis savo nuožiūra šiuos žemės sklypus, atstovauti juos visose valstybinėse bei kitose įstaigose ir organizacijose visais klausimais, susijusiais su šio žemės sklypo naudojimu, valdymu, disponavimu ir eksploatacija, mokėti mokesčius, sudaryti sutartis, pratęsti, nutraukti eksploatacijos sutartis, vykdant šiuos pavedimus, gauti bei pateikti visas būtinas pažymas ir kitus dokumentus, gauti dokumentų dublikatus, sutikimus, leidimus iš VĮ Registrų centro ir jo filialų, Klaipėdos apskrities Viršininko administracijos, žemėtvarkos tarnybos bei visų kitų įstaigų ir organizacijų, atstovauti VĮ Registrų centre, valstybinės valdžios ir valdymo bei savivaldos institucijose, visose įmonėse, įstaigose ir organizacijose, savo nuožiūra atlikti arba atsisakyti atlikti kadastrinių, preliminarių duomenų patikslinimą sudaryti ir pasirašyti preliminariąsias, pirkimo–pardavimo ir kitas sutartis, jų pakeitimus, priėmimo–perdavimo aktus, sumokėti, gauti pinigus, atsiskaityti pagal sutartis, rašyti bei pasirašyti mūsų vardu pareiškimus, prašymus, mokėti mokesčius, už juos pasirašyti ir atlikti visus kitus veiksmus, susijusius su šiuo pavedimu.
Ieškovas V. J., veikdamas įgaliotojų A. B. ir V. B. vardu, 2006-12-22 sutartimi pardavė E. P. žemės ūkio paskirties žemės sklypą Nr. 715-2-1, esantį Klaipėdos m. sav., Klaipėdos mieste, kadastrinis Nr. 2101/0039:1005 ir žemės ūkio paskirties žemės sklypą Nr. 715-2-3, esantį Klaipėdos m. sav., Klaipėdos mieste, kadastrinis Nr. 2101/0039:1004. Šalys susitarė, kad šie žemės sklypai parduodami už 550 000 Lt, kurie mokami tokia tvarka ir terminais: 40 000 Lt pirkėjas sumokėjo pardavėjų įgaliotiniui, o pirkėjų įgaliotinis gavo šiuos pinigus prieš sutarties sudarymą; 510 000 Lt pirkėjas įsipareigoja sumokėti pardavėjams iki 2007-01-18, pardavėjai, pirkėjui sumokėjus 510 000 Lt, privalo per 3 darbo dienas išduoti pirkėjui pakvitavimą apie prievolės įvykdymą (sutarties 2.1 p.).
Ieškovas V. J. 2007-01-11 pareiškime notarui nurodė, kad sutuoktiniai A. B. ir V. B. gavo 510 000 Lt iš pirkėjo E. P. pagal 2006-12-22 sutartį ir laiko prievolę visiškai įvykdyta.
A. B. ir V. B. 2009-07-20 kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui V. J. dėl 1 100 000 Lt nuostolių, atsiradusių dėl nepagrįsto praturtėjimo, atlyginimo. Nurodė, kad 2007 m. sausio 11 d. atsakovas V. J. notarų biure parašė pareiškimą, kad jie iš pirkėjo E. P. pagal 2006 m. gruodžio 22 d. pirkimo–pardavimo sutartį gavo 510 000 Lt, tačiau pinigai nebuvo perduoti ir atiduoti geranoriškai atsakovas jų neketina. Be to, paaiškėjo, kad realiai už žemės sklypą pirkėjas E. P. V. J. iš viso sumokėjo 1 100 000 Lt.
V. J. byloje pateikė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš A. B. ir V. B. 48 000 Lt dydžio skolą bei pripažinti 2002-10-15 sudarytą privačios žemės pirkimo–pardavimo sutartį negaliojančia.
Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. lapkričio 22 d. sprendimu A. B. ir V. B. ieškinį tenkino iš dalies ir jiems iš V. J. priteisė 550 000 Lt, o V. J. priešieškinį atmetė (civilinė byla Nr. 2-636-524/2010). Byloje konstatuota, kad A. B. 2006-11-18 mokėjimo pavedimu pervedė V. J. 84 440 Lt, mokėjimo paskirtimi įvardindamas palūkanas už metus, todėl, teismo nuomone, įrodyta, kad jis atsiskaitė su V. J. už nupirktą žemės sklypą. Teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškovų teiginius, kad ginčo sklypo rinkos vertė sandorio sudarymo metu siekė 1 426 000 Lt, o už jį atsakovas realiai gavo 1 100 00 Lt. Nurodė, kad notariškai patvirtintoje sutartyje žemės sklypo kaina nurodyta 550 000 Lt, šios kainos ieškovai neginčija, o tai, kad E. P. 2007-04-17 ir 23 d. atliko mokėjimo pavedimus V. J., kurių mokėjimo paskirtimi įvardintas paskolos grąžinimas, neįrodo ieškovų teiginių, kad šis asmuo už žemės sklypą gavo 1 100 00 Lt. Konstatavo, kad tarp šalių susiklostė atstovavimo teisiniai santykiai, nes A. B. ir V. B. įgaliojo V. J. parduoti jiems nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, sudaryti su pirkėju pirkimo–pardavimo sutartį ir gauti pinigus už parduotą sklypą. Sprendė, kad V. J. klaidingai nurodo, kad šis įgaliojimas jam suteikė nuosavybės teises į žemės sklypą, todėl privalo grąžinti ieškovams už sklypą gautus 550 000 Lt.
Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. birželio 18 d. nutartimi paminėtą teismo sprendimą paliko nepakeistą (civilinė byla Nr. 2A-211/2012).
Ieškovas V. J. 2012-08-09 kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams A. B. ir V. B. prašydamas konstatuoti, kad žemės sklypo, esančio Klaipėdos m. sav., Klaipėdos mieste, kadastro Nr. 2101/0039:291, pirkimo–pardavimo sutartis, sudaryta tarp V. J. ir A. B. dėl žemės sklypo, Klaipėdos m., šalių susitarimu buvo nutraukta nuo 2005-08-04.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013 m. gegužės 17 d. sprendimu ieškinį atmetė (civilinė byla Nr. 2-151-642/2013). Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. lapkričio 7 d. nutartimi šį teismo sprendimą paliko nepakeistą (civilinė byla Nr. 2A-1426-538/2013).
Ieškovas V. J. 2014-01-29 su ieškiniu kreipėsi į teismą ir prašė priteisti jam iš atsakovo A. B. 183 315 Lt skolą pagal bendradarbiavimo sutartį, kurioje šalys buvo susitarusios, kad žemės sklypo savininkui A. B. pardavus šį turtą, gautos lėšos bus pasidalintos tarp sutarties šalių – kiekvienam po 33,33 procentus.
Atsakovas A. B. A. B. su ieškiniu nesutiko, pareiškė priešieškinį, kuriame prašė priteisti jam iš ieškovo 203 876,72 Lt palūkanų už be pagrindo įgytus 550 000 Lt bei 5 procentų dydžio procesines palūkanas.
Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. lapkričio 17 d. sprendime ieškovo V. J. ieškinį patenkino visiškai ir jam iš atsakovo A. B. priteisė 183 315 Lt, atsakovo A. B. priešieškinį tenkino iš dalies ir jam iš ieškovo V. J. priteisė 137 500 Lt palūkanų ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas, 5 procentus metinių palūkanų nuo kitoje byloje jam priteistų 550 000 Lt, skaičiuojamų nuo 2009-07-20 civilinės bylos Nr. 2-1943-524/2009 iškėlimo teisme iki Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. lapkričio 22 d. teismo sprendimo visiško įvykdymo, kitą priešieškinio dalį atmetė.
Šių paminėtų faktinių bylos aplinkybių šalys neginčija. Toliau teisėjų kolegija pasisako dėl apeliacinių skundų argumentų.
Dėl atsakovo A. B. apeliacinio skundo
Kaip minėta, apeliantas A. B., nesutikdamas su skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria iš jo ieškovui V. J. priteista 183 315 Lt pagal 2005 m. sausio 3 d. sutartį, nurodo, kad teismas pažeidė sutarčių aiškinimo taisykles, įrodymų vertinimą reglamentuojančias CPK normas, vertino tik ieškovo pateiktus įrodymus (įgaliojimus, susitarimus), neatsižvelgė į atsakovo nurodomas aplinkybes, todėl nepagrįstai ieškovo pateiktą 2005 m. sausio 3 d. bendradarbiavimo sutartį kvalifikavo jungtinės veiklos sutartimi, nes ji neatitinka įstatymo reikalavimų: nenurodomos šalių teisės ir pareigos, neaišku, kokius veiksmus turėjo atlikti joje minimi asmenys, kokie jų įnašai į bendrą veiklą, kokiu būdu dalinamos išlaidos.
Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl šių apelianto A. B. teiginių, visų pirma atkreipia dėmesį į tai, kad neneigiamas ir neginčijamas faktas, jog tarp jo ir ieškovo V. J. bei trečiojo asmens S. J. buvo sudarytos dvi sutartys, tai yra 2005 m. sausio 3 d. bendradarbiavimo sutartis, kurioje susitarta, kad žemės sklypo savininkui A. B. pardavus 1,4 ha ploto žemės sklypą, esantį Tauralaukio k., Klaipėdos raj., gautos lėšos bus pasidalintos tarp sutarties šalių – kiekvienam po 33,33 procentus, o taip pat ir kita trišalė bendradarbiavimo sutartis Nr. 2005/08-04, kurioje ieškovas V. J. kartu su atsakovu A. B., kaip užsakovai, įpareigojo S. J. įmonę, kaip vykdytoją, organizuoti detaliojo plano projektavimo darbus. Apeliantas A. B., kaip minėta, nesutinka su teismo sprendimu dėl 33,33 procentų nuo žemės sklypo pardavimo kainos pagal bendradarbiavimo sutartį priteisimo motyvuodamas tuo, kad sutartyje nurodyta sąlyga nebuvo įvykdyta – 1,4 ha ploto sklypas nebuvo parduotas, nes jis buvo padalintas į du sklypus, vienas iš jų buvo paimtas visuomenės poreikiams, o kitas, mažesnis, – parduotas.
Šiame kontekste pažymėtina tai, kad pagal CK 6.156 straipsnį šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir CK nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams, o teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 str. 1 d.). Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, sutarties šalims nesutariant dėl sudarytos sutarties sąlygų turinio, tokios sąlygos aiškinamos pagal bendrąsias sutarčių aiškinimo taisykles, įtvirtintas CK 6.193 straipsnyje, vadovaujantis sąžiningumo bei sisteminio sutarties sąlygų aiškinimo principais. Aiškinant sutarties turinį prioritetas teikiamas tikrųjų sutarties šalių ketinimų (valios) nustatymui, nepakanka remtis pažodiniu jos tekstu (CK 6.193 str. 1 d.). Sutarties aiškinimui reikšmingos aplinkybės, susijusios su konkrečios sutarties šalių elgesiu sudarant ir vykdant sutartį, jų santykių praktika; aiškinant sutartį reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje ir nenurodytos, priimtiniausią pagal sutarties prigimtį sąvokų reikšmę, papročius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-22/2009; 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2011 ir kt.). Taigi aiškinant sutarties sąlygas būtina atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, bet ir įvertinti sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą.
Teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į pirmiau paminėtas sutarčių aiškinimo taisykles, taip pat byloje pateiktus įrodymus, pačių byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus teisme apie sutarčių sudarymą, darytina išvada, kad šalys iš esmės neginčija fakto, jog paminėtos sutartys (2005 m. sausio 3 d. bendradarbiavimo ir trišalė bendradarbiavimo sutartis Nr. 2005/08-04) buvo sudarytos siekiant bendro tikslo, tai yra padidinti 1,4 ha ploto žemės sklypo, esančio Tauralaukio k., Klaipėdos raj., kadastro Nr. 2101/0039:291 žemės sklypo vertę. Apeliantas A. B. teisingai nurodo, kad VĮ Registrų centro duomenimis žemės sklypas buvusiame Tauralaukio k., Klapėdoje, kadastro Nr. 2101/0039:291 buvo padalintas į tris žemės sklypus: 0,9506 ha ploto žemės sklypą kadastrinis Nr. 2101/0039:1005, 0,0277 ha ploto žemės sklypą kadastrinis Nr. 2101/0039:1004 ir 0,4222 ha ploto žemės sklypą kadastrinis Nr. 2101/0039:1003. Tačiau teisėjų kolegijos įsitikinimu, apelianto teiginius, kad sutartyje nebuvo numatytos šalių teisės ir pareigos, bendri įnašai, kad jokių veiksmų nei ieškovas, nei trečiais asmuo S. J. kaip partneriai neatliko, kad nei viena iš sutarties šalių neveikė siekdami bendro tikslo, neįnešė jokių įnašų, kad bendras tikslas nebuvo pasiektas, kad pats ieškovas nevykdė 2005 m. sausio 3 d. bendradarbiavimo sutarties ir siekė nuslėpti tikrąją žemės sklypo pardavimo kainą, – paneigia pirmiau paminėtos tiek pačių sutarčių nuostatos, tiek faktinės bylos aplinkybės apie sutarties šalių veikimą siekiant bendro tikslo (V. J. 2005-08-04 atliktas 45 000 Lt avanso S. J. įmonei mokėjimas, apelianto A. B. 2005-09-02 su UAB ,,Kelprojektas“ sudaryta projektavimo darbų sutartis dėl nuovažų į degalinę; Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos 2006-01-12 pritarimas detalaus plano rengimui, numatant degalinės statybą; apelianto A. B. 2006-07-04 įgaliojimas trečiajam asmeniui S. J. dalyvauti Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos Teritorijų planavimo komiteto posėdyje; apelianto A. B. ir jo sutuoktinės itin platūs įgaliojimai ieškovui V. J., suteikiantys šiam teisę, be kita ko, savo nuožiūra parduoti jiems nuosavybės teise priklausantį turtą ir kt.).
Taigi apelianto A. B. pažodinis ir iš esmės dekalratyvus 2005 m. sausio 3 d. sutarties nuostatų aiškinimas, kad joje numatytas 1,4 ha ploto žemės sklypas, esantis Tauralaukio k., Klaipėdos raj., kadastro Nr. 2101/0039:291, nebuvo parduotas, todėl jis nėra skolingas ieškovui 33 procentus nuo 2006 m. gruodžio 22 d. sutartyje nustatytos 550 000 Lt žemės sklypo kainos, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų šiuo klausimu (CPK 178 str.). Tokią teismo išvadą, teisėjų kolegijos nuomone, patvirtina ne tik pirmiau paminėtos faktinės bylos aplinkybės, bet taip pat ir tai, kad 2006 m. gruodžio 22 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties 1.1.2 punkte buvo nurodyta, jog pardavėjai A. B. ir V. B. nuosavybės teisę į parduodamą sklypą (0,9506 ha ploto žemės sklypą kadastrinis Nr. 2101/0039:1005 ir 0,0277 ha ploto žemės sklypą kadastrinis Nr. 2101/0039:1004) įgijo 2002 m. spalio 15 d. sutartimi, tai yra iš ieškovo.
Apeliantas A. B., kaip minėta, nesutikdamas su skundžiamu teismo sprendimu, taip pat nurodo, kad teismas vertino tik ieškovo pateiktus įrodymus bei aplinkybes. Tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais jo teiginiais, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Kaip matyti iš bylos medžiagos, apeliantas iš esmės jokių įrodymų, susijusių su jo nurodomomis aplinkybėmis apskritai nebuvo pateikęs nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismui, nors, kaip žinoma, pagal CPK 178 straipsnio reikalavimus, šalys privalo įrodyti nurodomas aplinkybes (CPK 314 str.). Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad nagrinėjamu atveju apelianto A. B. nėra pagrindo laikyti silpnesniąja šių teisinių santykių šalimi, kuri nesuprato sudaromo sandorio, prisiimamų įsipareigojimų esmės, dėl jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo pardavimo ir su tuo susijusių pasekmių rizikos, nes, kaip matyti iš byloje pateikto įsiteisėjusio Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 17 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-151-642/2013 pagal ieškovo V. J. ieškinį atsakovams A. B. ir V. B., – jame konstatuota, kad A. B. vertėsi nekilnojamojo turto prekyba, paskolų teikimu ir turi patirties sudarant sandorius dėl nekilnojamojo turto (CK 6.200 str. 1 d.).
Teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstus apelianto A. B. teiginius, kad teismo sprendimas turėtų būti panaikintas dėl absoliutaus jo negaliojimo pagrindo, numatyto 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte, tai yra dėl to, kad skundžiamu sprendimu priteistos lėšos, kurios buvo gautos pardavus bendros jungtinės nuosavybės turtą, tačiau į bylą nebuvo įtraukta jo sutuoktinė.
Kaip žinoma, pagal CK 3.109 straipsnio nuostatas bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančiomis iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės. Nagrinėjamu atveju, kaip teisingai atsiliepime į skundą nurodė apeliantas V. J., pirmosios instancijos teismas 2014 m. balandžio 22 d. nutartyje konstatavo, jog atsakovo A. B. sutuoktinė nėra jungtinės veiklos dalyvė, ieškovas taip pat nelaiko atsakovo prievolės bendra su sutuoktine, reikalavimas pareikštas tik atsakovui A. B. Todėl teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo į bylos nagrinėjimą įtraukti ir atsakovo A. B. sutuoktinę, todėl skundo teiginiai, susiję su absoliučiu jo negaliojimo pagrindu, atmestini kaip nepagrįsti (CPK 185 str.).
Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovui V. J. iš atsakovo A. B. 183 315 Lt, tinkamai aiškino ir taikė tiek materialinės teisės, tiek civilinio proceso normas ir šioje dalyje priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą, o apelianto A. B. skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų (CPK 185 str., 263 str. 1 d.).
Toliau teisėjų kolegija pasisako dėl apelianto V. J. apeliacinio skundo argumentų.
Dėl ieškovo V. J. apeliacinio skundo
Apeliantas V. J. nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria iš jo atsakovui A. B. priteista 137 500 Lt palūkanų ir 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos bei 5 procentai metinių procesinių palūkanų nuo kitoje byloje jam priteistų 550 000 Lt, skaičiuojamų nuo 2009-07-20 civilinės bylos Nr. 2-1943-524/2009 iškėlimo teisme iki Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. lapkričio 22 d. teismo sprendimo visiško įvykdymo. Apeliantas nurodo, kad teismas neturėjo pagrindo jų priteisti, taip pat teigia, jog jos yra nepagrįstai didelės, todėl turėtų būti mažinamos.
Kaip minėta, Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. lapkričio 22 d. sprendimu A. B. ir V. B. ieškinį tenkino iš dalies ir jiems iš V. J. priteisė 550 000 Lt (civilinė byla Nr. 2-636-524/2010). Atsakovas šioje nagrinėjamoje byloje pateikė priešieškinį, kuriame prašė jam iš ieškovo V. J. priteisti 203 876,72 Lt palūkanų, skaičiuojamų nuo be pagrindo įgytų 550 000 Lt, kuriuos kitoje byloje priteisė Klaipėdos apygardos teismas įsiteisėjusiu 2010 m. lapkričio 22 d. sprendimu. Remdamasis CK 6.237, 6.242 straipsnių nuostatomis, minėtame sprendime teismas konstatavo, kad tarp šalių susiklostė atstovavimo teisiniai santykiai, nes A. B. ir V. B. įgaliojo V. J. parduoti jiems nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, sudaryti su pirkėju pirkimo–pardavimo sutartį ir gauti pinigus už parduotą sklypą, tačiau V. J. už parduotą žemės sklypą gautų pinigų negrąžino, todėl privalo ieškovams sumokėti už sklypą gautus 550 000 Lt.
Teisėjų kolegijos įsitikinimu, apelianto argumentai, kad teismas be pagrindo priteisė šias palūkanas, nes neįvertino svarbių aplinkybių, tai yra, kad atsakovas A. B. nesilaikė 2002 m. spalio 15 d. pirkimo–pardavimo sutarties nuostatų ir neatsiskaitė už įsigytą ginčo žemės sklypą; kad atsakovas, nesumokėjęs už žemės sklypą 35 000 Lt, praėjus 8 m. už tą patį žemės sklypą kitoje civilinėje byloje nepagrįstai prisiteisė 550 000 Lt; kad jis dėl atsakovo kaltės prarado visas savo santaupas, sveikatą ir tapo neįgalus, kad būtina atsižvelgti ir į tai, jog atsakovas daug metų niekur nedirba, piktnaudžiauja alkoholiu, o jis negrąžino pinigų dėl to, kad ši suma buvo gauta vien tik jo pastangomis ir lėšomis, – nepaneigia teismo išvadų dėl palūkanų priteisimo, nes visų pirma šiuos jo teiginius paneigia įsiteisėjusiuose teismų sprendimuose konstatuotos aplinkybės, antra, šie jo argumentai nesudaro pagrindo atleisti jį nuo prievolės mokėti įstatyme nustatytas palūkanas už be teisinio pagrindo įgytą turtą.
Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, CK 6.240 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad be teisinio pagrindo įgijęs turto asmuo privalo grąžinti ar atlyginti visas pajamas, kurias jis gavo ar turėjo gauti iš šio turto, nuo to laiko, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie turto įgijimo nepagrįstumą. Pažymėtina, kad šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad už be pagrindo įgytą pinigų sumą skaičiuojamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos. Šios palūkanos yra kompensuojamojo pobūdžio ir pradedamos skaičiuoti nuo to momento, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie nepagrįstą pinigų gavimą ar sutaupymą.
Kaip nurodo pats apeliantas V. J., atsakovas A. B. jam suteikė įgaliojimą ne tik laisvai valdyti, bet ir dovanoti ar įkeisti minėtą žemės sklypą, taigi šiuos asmenis siejo asmeninio pasitikėjimo santykiai; kad šalys sudarė bendradarbiavimo sutartis ir siekė padidinti žemės sklypo vertę, o paskui jį pelningai parduoti. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip minėta, pagal CK 6.156 straipsnyje įtvirtintą sutarčių laisvės principą šalys pačios renkasi, kokias sutartis ir kokiomis sąlygomis sudaryti, todėl joms tenka ir rizika dėl prisiimtų įsipareigojimų nevykdymo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad niekas negali sukliudyti sandorių, neprieštaraujančius įstatymams, sudarymui tačiau kilus ginčui, pagal civiliniame procese galiojančius šalių rungimosi, dispozityvumo principų reikalavimus, būtent šalys privalo įrodyti nurodomus faktus ir šalių teisinius santykius apibūdinančias aplinkybes (CPK 178 str.).
Teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstus apelianto V. J. teiginius, susijusius su neteisingai taikytu ieškinio senaties terminu. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą nurodęs, kad reikalavimams priteisti palūkanas pareikšti nustatytas penkerių metų ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo prievolės mokėti palūkanas termino pažeidimo kiekvieną mėnesį, todėl, nors reikalavimas priteisti palūkanas pareikštas praėjus daugiau kaip penkeriems metams nuo prievolės mokėti pelno palūkanas pažeidimo, šios palūkanos gali būti priteisiamos už paskutinius penkerius metus, nes kreditoriaus teisių pažeidimas vyksta kiekvieną dieną, t. y. ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo kiekvienai praleistai dienai atskirai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2013; 2014 m. birželio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2014 ir kt.). Gi nagrinėjamu atveju, priešingai nei teigia apeliantas V. J., laikytina, kad pažeidimas yra tęstinio pobūdžio. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad skunde jis pats pripažįsta, jog jo nurodomas ieškinio senaties termino skaičiavimas neatitinka teismų suformuotos praktikos (CPK 4 str.).
Žemesnės instancijos teismas
Taigi teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovo A. B. teisių pažeidimas vyksta kiekvienais metais nuo 2007-01-11, t. y. nuo to momento, kai ieškovas kaip atsakovo atstovas gavo visus pinigus už parduotą žemės sklypą ir jų negrąžino, todėl privalo už kiekvienus metus mokėti 137 500 Lt, kurie laikytini minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.240 str. 1 d.).
Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias palūkanų mokėjimą, o apeliantas V. J. nepaneigė šių teismo išvadų pagrįstumo (CPK 178 str., 263 str. 1 d.).
Kaip minėta, apeliantas V. J. taip pat teigia, kad teismo priteista palūkanų suma yra nepagrįsta, neprotingai didelė ir pažeidžia sąžiningumo principą, todėl pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas turi būti sumažinta.
Pasisakydama dėl šių apelianto argumentų, teisėjų kolegija pažymi, kad jis teisingai nurodo, kad bendroji taisyklė dėl netesybų mažinimo yra ta, kad šalių susitarimas dėl netesybų yra galiojantis ir vykdytinas, tačiau jeigu netesybos yra akivaizdžiai per didelės, neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia teisėtus kitos šalies interesus, jos gali būti sumažintos iki protingos sumos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad nagrinėjamu atveju apeliantas privalo mokėti ne sutartines palūkanas, bet įstatymo pagrindu nustatytas palūkanas, tai yra pagal CK 240 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatytas 5 procentų palūkanų dydis laikytinas minimaliais kreditoriaus nuostoliais, todėl nėra pagrindo jas mažinti (CK 6.259 str.).
Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip minėta, pirmosios instancijos teismas atsakovui iš ieškovo taip pat priteisė procesines palūkanas, skaičiuojamas tiek nuo šioje byloje priteistų palūkanų, tiek nuo kitoje byloje priteistos 550 000 Lt sumos, kurios skaičiuojamos nuo 2009-07-20 civilinės bylos Nr. 2-1943-524/2009 iškėlimo teisme iki Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. lapkričio 22 d. teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, procesinių palūkanų paskirtis – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą, pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojasi kreditoriaus lėšomis, gauna iš to naudos, taip pažeidžia kreditoriaus interesus ir privalo šios normos pagrindu mokėti įstatymo nustatytas palūkanas. Tačiau pažymėtina tai, kad nors pareiga mokėti procesines palūkanas nustatyta įstatymo (CK 6.37 straipsnis), procesinės palūkanos skaičiuojamos tik esant kreditoriaus prašymui jas skaičiuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2006; 2010 m. gruodžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2010 ir kt.).
Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš atsakovo A. B. priešieškinio, jis pateikė teismui prašymą priteisti jam iš ieškovo 203 876,72 Lt palūkanų už be pagrindo įgytus 550 000 Lt bei 5 procentų dydžio procesines palūkanas. Taigi prašymo dėl procesinių palūkanų priteisimo nuo kitoje byloje priteistų 550 000 Lt atsakovas A. B. nebuvo pareiškęs. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė materialinės teisės normas ir nepagrįstai jam iš ieškovo priteisė 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo kitoje civilinėje byloje Nr. 2-1943-524/2009 priteistos 550 000 Lt sumos, nes, kaip minėta, šių palūkanų priteisimui būtinas atsakovo prašymas, kuris nebuvo pareikštas (CK 6.37 str. 2 d.). Todėl teisėjų kolegija panaikina teismo sprendimo dalį dėl šių palūkanų priteisimo (CPK 330 str.).
Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės išsamiai ir visapusiškai ištyrė ir nustatė faktines bylos aplinkybes, teisiškai reikšmingas šalių teisiniams santykiams nustatyti, tinkamai aiškino ir taikė aktualias materialinės teisės bei civilinio proceso normas, teismų praktikos nuostatas, susijusias su ginčo esme, todėl atsakovo A. B. apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas (CPK 329 str. 1 d., 263 str. 1 d.). Tačiau teismas suklydo taikydamas materialinės teisės normas, reglamentuojančias procesinių palūkanų priteisimą, todėl apelianto V. J. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiamas teismo sprendimas pakeičiamas, panaikinant teismo sprendimo dalį, kuria atsakovui iš ieškovo priteistos procesinės palūkanos nuo 550 000 Lt, priteistų kitoje civilinėje byloje (330 str.). Teisėjų kolegija nenagrinėja kitų tiek apeliaciniuose skunduose, tiek atsiliepimuose į juos nurodytų argumentų kaip neturinčių reikšmės teisingam bylos išsprendimui (CPK 329 str. 1 d., 330 str.). Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. lapkričio 17 d. sprendimą pakeisti, panaikinant sprendimo dalį, kuria atsakovui A. B. iš ieškovo V. J. priteistos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo kitoje civilinėje byloje Nr. 2-1943-524/2009 A. B. priteistų 550 000 Lt, skaičiuojamų nuo 2009-07-20 bylos iškėlimo teisme iki Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. lapkričio 22 d. teismo sprendimo visiško įvykdymo.