- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-11-07
- Bylos Nr.
- 2A-1426-538/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-09480-2012-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Almantas Padvelskis (pirm.), Bronius Valius, Irma Čuchraj
- Ieškovas
- V. J.
- Atsakovas
- A. B., V. B.
Pranešėjas Almantas Padvelskis Civilinė byla Nr. 2A-1426-538/2013
2013 m. lapkričio 7 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Almanto Padvelskio, kolegijos teisėjų Broniaus Valiaus, Irmos Čuchraj, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovo V. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. J. ieškinį atsakovams A. B. ir V. B. dėl pripažinimo, kad sutartis nutraukta šalių susitarimu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti, kad privačios žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, sudaryta tarp J. V. ir A. B. dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinta 2002-10-15 Klaipėdos m. 1-ojo notarų biuro, registro Nr. (duomenys neskelbtini), šių šalių susitarimu buvo nutraukta nuo 2005-08-04. Nurodė, kad Klaipėdos m. l- oje notarinėje kontoroje 2002-10-15 buvo sudaryta žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, kurioje nurodyta, kad A. B. perka 1,4 ha asmeninio ūkio žemės sklypą. Nors už parduodamą turtą kaina turėjo būti sumokėta iki sutarties pasirašymo, tačiau notarinėje kontoroje paaiškėjo, kad atsakovas neturi nurodytos pinigų sumos ir negali jų sumokėti. Neturėdamas pagrindo netikėti jo pažadu atsiskaityti ir vengdamas konflikto dėl nenumatytos situacijos, sutiko su vėlesniu pinigų sumokėjimu, todėl pasirašytos sutarties 2 punkte nurodė, kad turtas parduotas už 35 000 Lt, kuriuos pirkėjas įsipareigoja sumokėti iki 2004-01-30 ir kad apmokėjimo įrodymu pagal šią sutartį turi būti notariškai patvirtintas pardavėjo pareiškimas apie galutinį atsiskaitymą. Kadangi A. B. nesumokėjo pinigų už žemę ir iš esmės pažeidė pirkimo-pardavimo sutartį, ieškovas kaip pardavėjas, negavęs to, ko tikėjosi gauti bei panaudoti savo reikmėm, 2004-04-23 kreipėsi į teismą dėl pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo. Klaipėdos miesto apylinkės teisme buvo užvesta civilinė byla Nr. 2-4558, tačiau nesant galimybės nustatyti A. B. gyvenamosios vietos adresą, ši byla 2004-08-17 nutartimi buvo palikta nenagrinėta. 2005-08-11 šalys sudarė trišalę sutartį Nr. 2005/08-04, kurioje buvo nurodyta, kad A. B. ir ieškovas, kaip užsakovai, ir S. J. įmonė, kaip vykdytojas, pasirašo sutartį, pagal kurią užsakovai įpareigoja vykdytoją organizuoti detalaus plano suprojektavimo darbus, pakeičiant žemės sklypo paskirtį, o vykdytojas įsipareigoja 3 mėnesių laikotarpyje paruošti ir pateikti savivaldybei prašymą dėl žemės sklypo korektūros, numatant degalinės statybą, 5 mėnesių laikotarpyje suformuoti detalaus plano rengimo užduotį ir t.t. Nurodytos aplinkybės įrodo, kad po to, kai A. B. iki sutartyje nustatyto termino nesumokėjo pinigų už žemę, jis vėliau pripažino šalių susitarimą nutraukti sutartį ir gražinti ieškovui turtą. Sutikęs sudaryti anksčiau nurodytas sutartis bei išduoti įgaliojimus, kurių objektu buvo ta pati žemė, atsakovas konkrečiais veiksmais patvirtino, kad šalys iš esmės pakeitė teisinius santykius, susiformavusius iš 2002-10-15 žemės pirkimo-pardavimo sandorio. Žemės pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo aplinkybes pirmiausia patvirtina duomenys apie sutarčių pasirašymą, vykdymą, apmokėjimą ir kt. Iš pateiktos medžiagos matyti, kad ne A. B., o ieškovas, kaip užsakovas, pasirašė sutartį Nr. 2005/08-04 ir ją pats vykdė.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-05-17 sprendimu ieškinį atmetė. Nurodė, kad 2002-10-15 V. J. pardavė, o A. B. nusipirko žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), 1,4 ha ploto, notarinės sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovo nuosavybės teisė į žemės sklypą įregistruota VĮ Registrų centre . Ieškovas prašo pripažinti, jog tarp šalių sudaryta žemės pirkimo-pardavimo sutartis buvo nutraukta tarpusavio susitarimu nuo 2005-08-04 atlygintinės paslaugų sutarties sudarymo. Į bylą pateikta 2005/08-04 sutartis sudaryta tarp A. B., V. J. ir S. J. įmonės yra sutartis dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), bendras plotas 1,4 ha detalaus plano suprojektavimo darbų, kuri yra pasirašyta tik darbų vykdytojo S. J. įmonės. Pirmosios instancijos teismas susipažinęs su 2005/08-04 sutartimi konstatavo, kad ši sutartis yra sudaryta tarp šalių dėl detalaus plano suprojektavimo darbų teikimo (Civilinio kodekso 6.716 straipsnis) ir negali būti traktuojama, kaip nurodo ieškovas, kaip šalių susitarimas nutraukti 2002-10-15 žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, kadangi šia sutartimi šalys išreiškė savo valią sudaryti sutartį dėl detalaus plano sudarymo, o ne dėl žemės sklypo pardavimo. Ieškovui buvo išduoti 2 generaliniai įgaliojimai (2006-01-30 ir 2006-12-22), 2006-12-22 buvo pasirašyta pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią ieškovas, kaip atsakovų įgaliotas asmuo, pardavė žemės sklypą E. P.. Byloje taip pat nustatyta, kad 2012-11-22 Klaipėdos apygardos teismas išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. B. ir V. B. patikslintą ieškinį atsakovui V. J. dėl nuostolių, atsiradusių dėl nepagrįsto praturtėjimo, atlyginimo, ir atsakovo V. J. priešieškinį ieškovams A. B. ir V. B. dėl skolos priteisimo ir 2002-10-15 pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, tretieji asmenys E. P., S. J., ir nusprendė ieškinį patenkinti iš dalies - priteisė solidariai A. B. ir V. B. 550 000 Lt, gautų pagal pirkimo-pardavimo sutartį iš V. J.. Kitą ieškinio dalį atmetė. Priešieškinį atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas išnagrinėjo apeliantų A. B. ir V. B. bei V. J. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010-11-22 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-636-524/2010 ir nutarė Klaipėdos apygardos teismo 2010-11-22 sprendimą palikti nepakeistą. 2012-06-18 apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad „priešingai nei interpretuoja atsakovas, įstatymas nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą perėjimą pirkėjui sieja su daikto jam perdavimu (Civilinio kodekso 4.49 straipsnio 2 dalis, 6.393 straipsnio 4 dalis). Nekilnojamojo daikto perdavimas įforminamas pardavėjo ir pirkėjo pasirašytu priėmimo-perdavimo aktu arba kitokiu sutartyje nurodytu dokumentu (Civilinio kodekso 6.398 straipsnio 1 dalis). Toks įstatyminis reglamentavimas šalims buvo išaiškintas ir notarine tvarka 2002-10-15 sudarytoje žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartyje (11 p.). Tą pačią dieną buvo pasirašytas ir žemės sklypo priėmimo-perdavimo aktas, reiškęs sklypo perdavimą ir nuosavybės teisės į jį perėjimą ieškovui. Aplinkybę, kad pats atsakovas suprato, jog po 2002-10-15 sklypo savininku tapo ieškovas, patvirtina atsakovo 2004-04-23 ieškinys teismui dėl sutarties nutraukimo, grįstas aplinkybe, kad ieškovas neatsiskaitė už įgytą turtą. 2002-10-15 sutartyje buvo numatyta, kad žemės sklypo kainą ieškovas atsakovui turi sumokėti iki 2004-04-23 (2 p.). Esant tokiam susitarimui, kainos nesumokėjimas iki nurodyto termino pabaigos nelaikytinas sutarties pažeidimu. Atsakovui nevykdant tokios pareigos ir terminui pasibaigus, ieškovas įgijo galimybę įgyvendinti savo pažeistą teisę priverstine tvarka, pavyzdžiui, reikalauti kainos priteisimo ar sutarties nutraukimo, tačiau savaime kainos už įgytą žemės sklypą nesumokėjimas nei panaikino ieškovo nuosavybės teisę į jį, nei sudaro pagrindą pripažinti sutartį negaliojančia Civilinio kodekso 1.80-1.94 straipsniuose įtvirtintais sandorių negaliojimo pagrindais“. Apeliacinės instancijos teismas taip pat konstatavo, kad „nei notarine, nei paprasta rašytine forma sudaryto sandorio grąžinti žemės sklypą atsakovo V. J. nuosavybėn nėra. Žodinis tokio sandorio sudarymas, atsižvelgiant į tai, kad dėl paties atsakovo nurodomų aplinkybių, jog po 2002-10-15 sutarties sudarymo ieškovas vengė atsiskaityti, slapstėsi, atsakovas neturėjo jokio pagrindo pasitikėti ieškovu, bei į ieškovo patirtį verčiantis prekyba nekilnojamuoju turtu, paskolų teikimu, yra sunkiai suprantamas ir pateisinamas. Nuosavybės teisės perleidimo sandoriui negali būti prilygintas ir notarine tvarka patvirtintas 2006-12-22 įgaliojimas, nes, nepaisant šiuo sandoriu atsakovui suteiktų plačių teisių, tiek sandorio turinys, tiek forma visiškai atitinka keliamus įgaliojimui (Civilinio kodekso 2.137-2.138 str.)“. Šios aplinkybės yra nustatytos įsiteisėjusia 2012-06-18 Lietuvos Apeliacinio teismo nutartimi. Ieškovas ieškinį dėl pripažinimo, kad 2002-10-15 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis nutraukta šalių susitarimu grindžia aplinkybėmis (dėl įgaliojimų išdavimo, kaip nuosavybės teisės perleidimo pripažinimo), kurios yra nuginčytos 2012-06-18 Lietuvos Apeliacinio teismo nutartimi. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas nurodė, kad A. B., sumokėjęs 84000 Lt V. J., pripažino faktą, kad jis atsisakė žemės pagal 2002-10-15 sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį, todėl ir pervedė šią sumą. Tačiau pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad vien faktas, kad atsakovas sumokėjo ieškovui 84000 Lt, neįrodo atsakovo valios dėl jo įsigyto žemės sklypo atsisakymo. Lietuvos apeliacinis teismas 2012-06-18 nutartyje nurodė, kad „ieškovo sumokėjimas atsakovui 84 400 Lt, kurie buvo gauti už valstybės poreikiams paimtą dalį įgyto žemės sklypo, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas tebeturėjo pareigą atsiskaityti su atsakovu už sklypą, taip pat esą perėmė S. J. įmonės skolą atsakovui, negali būti vertinamas vienareikšmiškai“. Civilinio kodekso 4.47 straipsnis numato nuosavybės teisės įgijimo pagrindus, nenurodydamas, jog nuosavybės teisė gali atsirasti iš atstovavimo teisinių santykių, o Civilinio kodekso 4.49 straipsnis ir 6.393 straipsnio 4 dalis nustato, jog nuosavybės teisė į nekilnojamuosius daiktus pereina nuo jų perdavimo momento, todėl atmetė kaip nepagrįstą ieškovo teiginį, kad išduodamas įgaliojimus A. B. ieškovui perleido visas teises, kurias pats buvo įgijęs pagal žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį ir tokiu būdu aiškiai išreiškė savo teisių į žemę atsisakymą. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs byloje esančius įrodymus, išklausęs šalių ir liudytojų paaiškinimus, konstatavo, kad ieškovas neįrodė, jog 2002-10-15 tarp šalių sudaryta žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis buvo nutraukta šalių susitarimu.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas V. J. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-05-17 sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino faktines aplinkybes bei neteisingai taikė teisės normas, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą. Šioje byloje buvo siekiama įrodyti, jog 2002-10-15 pasirašius žemės pirkimo–pardavimo sutartį, šalių santykiai, susiję su šia sutartimi, nenutrūko ir nepasibaigė ir kad savo vėlesniais veiksmais šalys aiškiai patvirtino, kad sukūrė naujus teisinius santykius, kurių padarinius ir turėjo konstatuoti teismas. Aplinkybės, nurodytos ieškinyje, buvo išdėstytos ir ankstesnėje byloje, tačiau dėl jų vertinimo buvo pateikti kiti teisiniai argumentai ir jie nėra susiję su 2002-10-15 pirkimo–pardavimo sutarties nuginčijimu. Pirmosios instancijos teismas pažeidė pareigą įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visumą ir tik po to padaryti išvadas. Kai B. iki sutartyje nustatyto termino nesumokėjo pinigų už žemę, jie vėliau pripažino susitarimą nutraukti sutartį ir grąžinti ieškovui turtą bei tą įrodo: 2005-08-11 trišalė sutartis Nr. 2005/08-04; 2005-08-03 trišalė sutartis dėl pinigų pasidalijimo pardavus žemės sklypą; 2006-01-30 ir 2003-12-22 generaliniai įgaliojimai; sugrąžinti 84 400 Lt.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai A. B. ir V. B. prašo ieškovo V. J. apeliacinį skundą atmesti, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-05-17 sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad nesutinka su apelianto pateiktais motyvais.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
CPK 320 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.
Byloje nustatyta, kad tarp šalių kyla ginčas dėl žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo nutraukta šalių susitarimu. Ieškovas teigia, kad iki 2002-10-15 pirkimo–pardavimo sutartyje nustatyto termino atsakovui nesumokėjus pinigų už žemę, jis vėliau pripažino šalių susitarimą nutraukti žemės pirkimo sutartį ir grąžinti ieškovui turtą. Pažymi, kad ne A. B., o jis pasirašė sutartį Nr.2005/08-04 dėl žemės paskirties pakeitimo ir pats ją vykdė. Dėl to jog, ne atsakovas, o ieškovas pasirašė žemės paskirties keitimo sutartį, tai pasak ieškovo, buvo ir ieškovo bei atsakovo susitarimo dėl žemės pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo patvirtinimas. Atsakovai tuo tarpu teigia, kad santykiai su ieškovu iš jų pusės visada buvo pagrįsti pasitikėjimu. 2002-10-15 pirkimo-pardavimo sutarties bei tos pačios dienos priėmimo-perdavimo akto pagrindu A. B. įgijo nuosavybėn žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), bendras plotas 1,4 ha (t. 1, b. l. 10). Nepaisant to, kad sandorį sudarė atsakovas ir turtas buvo įregistruotas vien jo vardu, nuosavybės teisė į nupirktą daiktą įgijo ir V. B. kaip sutuoktinė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nors sutartu metu ir neturėjo pinigų sumokėti už žemės pirkimą, tačiau ši aplinkybė ieškovui buvo žinoma, tačiau pirkimo–pardavimo sandorį ir žemės priėmimo–perdavimo aktą ieškovas su atsakovais pasirašė. Ieškovo nurodoma sutartis Nr. 2005/08-04 negali būti laikoma teisių perleidimo susitarimu ar perdavimo-priėmimo aktu. Šiame sandoryje apskritai nekalbama apie nuosavybės teisių perėjimą. Šios sutarties esmė yra žemės sklypo paskirties keitimo paslaugos užsakymas – teikimas ir nieko daugiau, be to perleidžiant nuosavybės teisę į žemės sklypą buvo būtinas atsakovės V. B., kaip atsakovo A. B. sutuoktinės sutikimas, tačiau tokio sutikimo nebuvo, atsakovai su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Civilinio proceso kodekso 1.74 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo ir daiktinių teisių bei nekilnojamojo daikto suvaržymo sandoriai turi būti notarinės formos. Iš civilinėje byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2002-10-15 V. J. pardavė, o A. B. nusipirko žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), 1,4 ha ploto, notarinės sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovo nuosavybės teisė į žemės sklypą įregistruota VĮ Registrų centre (t. 1, b. l. 10, 114). Ieškovas prašo pripažinti, jog tarp šalių sudaryta žemės pirkimo–pardavimo sutartis buvo nutraukta tarpusavio susitarimu nuo 2005-08-04 atlygintinės paslaugų sutarties sudarymo. Į bylą pateikta 2005/08-04 sutartis sudaryta tarp A. B., V. J. ir S. J. įmonės yra sutartis dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), bendras plotas 1,4 ha detalaus plano suprojektavimo darbų, kuri yra pasirašyta tik darbų vykdytojo S. J. įmonės (t. 1, b. l. 11).
Apeliantas teigia, kad teismas neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, neteisingai aiškino taikytos teisės normas, nesuprato ginčo esmės bei nesugebėjo plačiau interpretuoti nustatytų faktų. Apeliantas taip pat nurodo, kad atsakovai, nesumokėję pinigų iki nustatyto termino, pripažino šalių susitarimą nutraukti sutartį ir grąžinti ieškovui turtą ir tai patvirtina įrodymai: 2005-08-11 trišalė sutartis Nr. 2005/08-04; 2005-08-03 trišalė sutartis dėl pinigų pasidalijimo pardavus žemės sklypą; 2006-01-30 ir 2006-12-22 generaliniai įgaliojimai; sugrąžinti 84 400 Lt. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto skunde nurodytais motyvais.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 178 straipsnį šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu pagal byloje esančius įrodymus, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Teismas civilinei bylai reikšmingas aplinkybes nustato remdamasis įrodymais. Įrodymai – civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis. Teismas privalo tirti kiekvieną byloje priimtą įrodymą, įvertinti įrodymų sąsajumą, leistinumą, patikimumą ir įrodomąją reikšmę. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi ir panašiai.
Sutarčių aiškinimo taisyklės yra reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose. Esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Sutarties šalims nesutariant dėl tam tikrų jų sudarytos sutarties sąlygų, teismas, spręsdamas šalių ginčą dėl tokių sutarties sąlygų vykdymo, aiškina jas vadovaudamasis CK 6.193 straipsnyje nustatytomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, taip pat remdamasis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Aiškinant sutartį, pirmiausia nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Byloje nustatyta, kad 2012-11-22 Klaipėdos apygardos teismas išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. B. ir V. B. patikslintą ieškinį atsakovui V. J. dėl nuostolių, atsiradusių dėl nepagrįsto praturtėjimo, atlyginimo, ir atsakovo V. J. priešieškinį ieškovams A. B. ir V. B. dėl skolos priteisimo ir 2002-10-15 pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia bei ieškinį patenkino iš dalies – priteisė solidariai A. B. ir V. B. 550 000 Lt, gautų pagal pirkimo-pardavimo sutartį iš V. J.. Kitą ieškinio dalį atmetė. Priešieškinį atmetė (t. 1, b. l. 19-21). Lietuvos apeliacinis teismas Klaipėdos apygardos teismo 2010-11-22 sprendimą paliko nepakeistą.
Tačiau apeliantas teigia, kad 2005/08-04 trišalė sutartis įrodo šalių susitarimą nutraukti 2002-10-15 žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį. Byloje nustatyta, kad 2005/08-04 trišalė sutartis sudaryta tarp A. B., V. J. ir S. J. įmonės yra sutartis dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), bendras plotas 1,4 ha detalaus plano suprojektavimo darbų. Ši sutartis pasirašyta tik darbų vykdytojo S. J. įmonės (t. 1, b. l. 11). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad šia sutartimi šalys išreiškė savo valią sudaryti sutartį dėl detalaus plano sudarymo (CK 6.716 str.,6.193 str.). Ta aplinkybė, jog ieškovas buvo sumokėjęs pinigus S. J. už ginčo žemės sklypo paskirties pakeitimo darbus, nereiškia pripažinimo, jog tokiu būdu nutraukiama žemės sklypo įsigijimo sutartis ir kad sutarties šalys grįžta į pirminę padėtį. Ieškovo pinigų sumokėjimas S. J. patvirtina tik tai, kad tuo momentu buvo ketinama keisti žemės sklypo paskirtį. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apelianto nurodyta 2005-08-03 trišalė sutartis dėl pinigų pasidalijimo pardavus žemę, taip pat neįrodo susitarimo apie žemės pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimą ir grįžimą į pirminę padėtį.
Apeliantas teigia, kad 2006-01-30 ir 2006-12-22 jam išduoti generaliniai įgaliojimai įrodo, kad A. B. patvirtino susitarimą nutraukti sudarytą sutartį ir sugrąžinti jam žemę. Tačiau pažymėtina, kad 2006-01-30 ir 206-12-22 šalys sudarė pavedimo sutartis, pagal kurią viena sutarties šalis (įgaliotinis) įsipareigojo kitos šalies (įgaliotojo) vardu atlikti tam tikrus teisinius veiksmus su trečiaisiais asmenimis (CK 6.756 straipsnio 1 dalis). Šios pavedimo sutartys buvo įformintos įgaliojimais (CK 6.756 straipsnio 2 dalis). Įstatymai leidžia civilinių teisinių santykių subjektams sudarinėti sandorius ir atlikti kitus juridinius veiksmus per savo atstovus. Tokiu atveju atstovas visuomet veikia pagal jam duotą įgaliojimą. Pagrindinė įgalioto asmens pareiga yra ginti įgaliotojo teises ir teisėtus jo interesus. Tarp šalių susiklostė atstovavimo teisiniai santykiai, nes atsakovai įgaliojo ieškovą parduoti jiems nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus, sudaryti su pirkėju pirkimo–pardavimo sutartį ir gauti pinigus už parduotus sklypus. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo teigti, jog išduoti minėti įgaliojimai įrodo, kad yra patvirtintas susitarimas nutraukti 2002-10-15 žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį (CPK 178 str., 185 str.). Pažymėtina, kad nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą pereina nuo daikto perdavimo momento, kuris įforminamas sandorio šalims pasirašius perdavimo-priėmimo aktą (LR CK 6.398 str.). Taip pat įstatyme imperatyviai nurodyta, kad daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo sandoriams privaloma notarinė forma (CK 1.74 str. 1 d. 1 p.). Tai reiškia, kad ir susitarimui dėl žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo būtina notarinė forma, todėl šalys privalomai turėjo kreiptis į notarą, tačiau tokių įrodymų byloje nepateikta (CPK 178 str., 185 str., CK 1.74 str. 1 d. 1 p.).
Apeliantas taip pat nepagrįstai nurodo, kad pervedant jam 84 400 Lt mokėjimo paskirtyje buvo nurodyta, jog tai yra palūkanos už metus, kadangi 2006-01-18 mokėjimo pavedime Nr. 516183, kuriuo A. B. pervedė jam 84 440 Lt, nurodyta, jog tai yra skola.
Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išaiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Atsakovai nurodė, kad dėl nepagrįsto apelianto ieškinio bei apeliacinio skundo patyrė bylinėjimosi išlaidas: mokėjo advokatui už konsultacijas, susipažinimą su dokumentais, bylos medžiaga, procesinių dokumentų (užklausimų, atsiliepimo į ieškinį, atsiliepimo į apeliacinį skundą) surašymą, atstovavimą teismo posėdžiuose, iš viso 4000 Lt. Pažymėtina, kad CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad išlaidos advokato pagalbai apmokėti negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Todėl išlaidos už advokato paslaugas pirmosios instancijos teisme nepriteistinos bei iš ieškovo V. J. atsakovui A. B. priteistina 1000 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme (t. 2, b. l. 30, CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326?330 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo V. J. atsakovui A. B. 1000 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.