- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-10-23
- Bylos Nr.
- II-1186-1202/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01387-2024-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Justas Pažarskis
- Pažeidėjas
- S. C., (duomenys neskelbtini)
(duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos grupės įgaliotam atstovui K. J.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs S. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos 2024 m. liepos 30 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini), panaikinimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
(duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Institucija) 2024 m. liepos 30 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad (duomenys neskelbtini), 2024 m. gegužės 4 d., 18.27 val., S. C. vairuojama transporto priemonė „Lexus“ v. n. (duomenys neskelbtini) sustojo ir stovėjo Kelių eismo taisyklių draudžiamoje vietoje – transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtoje teritorijoje. Tuo S. C. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 150.5 punktą ir padarė administracinį nusižengimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 2 dalyje, už kurį S. C. buvo paskirta administracinė nuobauda – 40 Eur bauda.
II. Pagrindiniai skundo argumentai
Pareiškėjas S. C. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos 2024 m. liepos 30 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje.
Skunde pažymima, kad daugiabučių namų ir jų kiemų savininkai daugelį metų naudoja (duomenys neskelbtini) esančią aikštelę būtent transporto priemonėms statyti. Byloje nėra duomenų apie tai, kokia kitokia, nei automobilių parkavimo, šios teritorijos paskirtis. Prie (duomenys neskelbtini) ir kitais numeriais pažymėtų namų nėra ir anksčiau nebuvo ženklų ar horizontalaus ženklinimo, nurodančio automobilių stovėjimui skirtas vietas, statymo būdą, automobiliai statomi ten, kur objektyviai yra vietos, nepažeidžiant bendrų saugumo, tvarkos, KET reikalavimų, bendruomenės interesų.
Skundo pareiškėjas pažymi, jog borteliai, nutarime pavadinti kaip „atribojantys, skiriantys“ teritorijas, analogiškai objektyviai gali būti įvardinti kaip „jungiantys“ teritorijas. Nėra didelio „slenksčio“ ar kitos kliūties, kad transporto priemonės, nepriklausomai nuo pravažumo ir vairuotojų įgūdžių, galėtų čia lengvai įriedėti, tuo pačiu yra aiški riba, ties kuria priparkuotos mašinos netrukdo judėti asfaltuota važiuojamąja dalimi nei kitiems gyventojams, nei specialiosioms, nei komunalinio aptarnavimo tarnyboms, be to (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėto pastato šoninio fasado priparkuotos transporto priemonės automobiliai negadina vaizdo, neužstoja pravažiavimo, netrukdo pėstiesiems, neniokoja infrastruktūros bei aplinkos.
Nutarimą priėmusi institucija remiasi formuluotės dalimi „kitose transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtose teritorijose“, o tai apsunkina gynybą ir reikalauja pateikti argumentų, kodėl ši vieta neskirta stovėjimui ir kam ji vis dėlto yra skirta. Nei stovėjimą draudžiančio kelio ženklo, nei skelbimo su atitinkama informacija, nei STOP juostos, nei fizinių bandymų kitaip naudoti šią teritoriją prie pastato šoninio fasado niekuomet nėra fiksuota. S. C. ar jo šeimos nariai dėl automobilio statymo šiame kieme niekada nėra bausti, nors būstą nuosavybės teise čia turi nuo (duomenys neskelbtini) m.
(duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės viešai skelbiamoje instrukcijoje dėl galimybės pranešti apie netinkamus automobilių parkavimo atvejus nurodoma, kad pažeidimo fiksavimas tik vieno rakurso nuotrauka yra netinkamas, nepakankamas, toks kriterijus turėtų būti taikomas ir pareiškėjo byloje. Iš byloje esančios vienintelės nuotraukos matyti, kad teritorija šalia daugiabučio (kuris pastatytas (duomenys neskelbtini) m.) turi buvusios žaliosios vejos požymių. Nesant papildomų galimo pažeidimo fiksavimo įrodymų, įskaitant dar bent vieną fotonuotrauką, nėra galimybės nustatyti, ar transporto priemonės (v. n. (duomenys neskelbtini) galiniai ratai nėra ant žolės. Kad, teoriškai, taip galėjo būti, akivaizdžiai parodo kita prie skundo pridedama nuotrauka (daryta ir teismui teikiama kaip įrodymas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva – dešiniau esantis automobilis nuotraukoje „Vieta2.jpg). Ši aplinkybė – ratas ant žaliosios vejos, keistų įvykio kvalifikavimą KET 150.5 punkto sudėties kontekste, o svarbiausia – sukonkretintų ir įrodytų pažeidimą.
Atsiliepimas
(duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos grupės atsiliepime nurodoma, kad skundžiamame nutarime S. C. padarytas administracinis nusižengimas pasireiškė KET 150.5 punkto pažeidimu, nes jo transporto priemonė buvo pastatyta transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtoje teritorijoje. Įrodinėjimo procese lemiamą reikšmę turi ne įrodymų kiekis, bet tai, ar surinktų įrodymų pakanka teisiškai pagrįstoms išvadoms padaryti. Nors šioje byloje padarytas pažeidimas buvo užfiksuotas tik vienoje nuotraukoje, tačiau joje matyti, kad S. C. automobilis pastatytas ant išvažinėto žemės ploto, kuris nuo važiuojamosios kelio dalies aiškiai atskirtas technine priemone – borteliu. Šioje byloje padarytos išvados dėl įrodymų pakankamumo nepaneigia tai (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės interneto puslapyje esančioje atmintinėje dėl transporto priemonių stovėjimo tvarkos pažeidimų fiksavimo informacija, nes ji yra rekomendacinio pobūdžio.
Iš (duomenys neskelbtini) miesto interaktyvaus žemėlapio „Žalias (duomenys neskelbtini)“ ir „Google maps“ nuotraukų (šie duomenys pateikti kartu su atsiliepimu) matyti, kad teritorija, kurioje buvo pastatytas S. C. automobilis, patenka į vientisą žaliajai zonai priskirtiną plotą. Visas šis plotas nepertraukiamai borteliais yra atribotas nuo važiuojamosios kelio dalies. Visas šis nuo važiuojamosios kelio dalies borteliais atskirtas plotas laikytinas transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirta teritorija. Nors dalis šios teritorijos yra suplūkta, išvažinėta, joje nebeauga žolė, tačiau tai nesuteikia teisės asmenims neleistinoje vietoje statyti automobilius. Pateiktame skunde nepagrįstai nurodoma, jog automobilių statymas toje vietoje, kurioje buvo pastatytas S. C. automobilis, neniokoja infrastruktūros bei aplinkos. Šį teiginį paneigia viešai prieinamos „Google maps“ nuotraukos, kurios pridėtos prie atsiliepimo. Šiose nuotraukose matyti, kad toje vietoje, kurioje pastatytas S. C. automobilis, žolės kiekis nuo 2012 m. yra ženkliai sumažėjęs. Institucijos atstovo nuomone, tam neabejotinai didelę įtaką padarė faktas, jog šioje vietoje aplinkinių namų gyventojai automobilius stato kasdien (tokia išvada daroma remiantis paties S. C. paaiškinimu žodinio bylos nagrinėjimo metu (garso įrašo nuo 04.40 min. iki 05.21 min.)) ir tai daro jau daugelį metų (tai matyti iš pridėtų „Google maps“ nuotraukų). Tai, jog S. C. vadovavosi susiformavusia aplinkinių namų gyventojų elgesio praktika statyti automobilius tam neskirtoje teritorijoje, jo administracinės atsakomybės nešalina.
Pateiktame skunde S. C. teigia, kad borteliai galėtų būti vertinami ne tik kaip teritorijas atskiriantys, bet ir kaip jas jungiantys elementai. Toks teiginys prieštarauja lingvistiniam žodžio bortas aiškinimui ir formuojamai teismų praktikai. Viešai prieinamame bendrinės lietuvių kalbos žodyne kaip viena iš žodžio bortas reikšmių yra nurodoma, kad tai tam tikrą plotą (važiuojamąją ar pėstiesiems skirtą kelio dalį, želdinius ir pan.) įrėminantis ar atskiriantis konstrukcinis elementas, pakraštys. Teismų praktikoje kelio bortelis yra suprantamas kaip teritorijas viena nuo kitos atskiriantis, o ne sujungiantis elementas.
Šalies argumentai
Pažymėtina, kad net jei konkrečioje teritorijoje ir nėra automobilių stovėjimą ar sustojimą draudžiančio kelio ženklo, tai dar nereiškia, kad toks veiksmas, t. y. automobilio statymas atitinkamoje teritorijoje, yra leidžiamas, nes draudimą stovėti tam tikroje vietoje įtvirtina ne tik draudžiamieji ženklai, tačiau ir KET nuostatos. Tose vietose, kuriose sustoti ir stovėti tiesiogiai draudžia KET nuostatos, nei STOP juosta, nei draudžiamieji kelio ženklai nėra įrengiami.
III. Teismo posėdžio metu pateikti argumentai
Administracinėn atsakomybėn patrauktas S. C. teismo posėdžio metu nurodė, kad nepripažįsta padaręs nusižengimą. Žmonės toje vietoje stato automobilius ne tik, kai neranda vietos, bet ir turi savo numatytas statymo vietas. Nei jis, nei jo šeimos nariai, niekada negavo informacijos, jog ten negalima statyti automobilio. Buvo šeštadienis, ne darbo diena, visas kiemas buvo laisvas. Sąmoningai pasistatė automobilį ten, nestatytų jo niekur kitur, kur yra akivaizdžiai prasta vieta, ten, kur blokuotų eismą ten, kur trukdytų pėstiesiems ten, kur kabintų žaliąją veją, ar specialiosioms tarnyboms trukdytų ekstra atveju privažiuoti prie daugiabučio. Automobilis stovėjo prie (duomenys neskelbtini) esančio (duomenys neskelbtini). Jo tyčia šiuo atveju buvo saugiai, teisėtai priparkuoti automobilį, o ne pažeisti Kelių eismo taisykles. Atsisako pripažinti, jog pažeidė KET sąmoningai. Rodomoje nuotraukoje (b. l. 25) užfiksuotas jo automobilis. Formaliai nėra žinoma teritorijos, kurioje statė automobilį paskirtis. Kai statė automobilį, buvo žinoma, jog tai ilgametė šio kiemo bendra automobilių stovėjimo aikštelė. Teritorijoje nėra nei stovėjimą leidžiančių, nei draudžiančių ženklų. Prie daugiabučio laiptinės yra vietos ir automobiliai statomi tam, jog liktų pravažiavimas dviem ratais ant šaligatvio. Automobiliai 3 m toliau nuo jo automobilio, toliau statomi eile būtent tokiu būdu. Vienas ratas ant šaligatvio, kitas važiuojamojoje dalyje, kad liktų pravažiavimas. Nuotrauka (b. l. 7) atspindi, kad bortelis parodo tam tikrą ribą, kur automobilis telpa preciziškai tam, jog neblokuotų pravažiavimo, pravažiavimas siauras, jis reikalingas tiek automobiliams, tiek spec. transportui. Tai sena, suplukta žemė, gruntas, kur nėra buvę bandymų ją supurenti, užsėti žole, atitverti, sukurti veją, žaliąją zoną. Nuotrauka (b. l. 8) atspinti tas pačias aplinkybes. Šiuo metu, nuo pavasario keletą mėnesių vyksta labai plataus mąsto viso kiemo rekonstrukcija ir čia yra absoliučiai perdaryta erdvė, naujas šaligatvis, nauji žali plotai, o šita vieta palikta tokios paskirties. Nors ir turi didelę vairavimo patirtį nekilo mintis, kad toje vietoje negalima statyti automobilio. Nestatytų toje vietoje automobilio, jeigu ten būtų žalia veja, KET reglamentuota, jog automobilio statymas ant žalios vejos neleistinas. Toje vietoje, kur statomi automobiliai veja neauga. Įstatymų leidėjas formuluodamas KET ir įvardindamas tam tikras konkrečias vietas nepateikė baigtinio sąrašo, smulkūs infrastruktūros objektai, kurių baigtinis sąrašas būtų be galo ilgas, tai jeigu yra suformuluota nuostata kitose parkavimui neskirtose vietose, tai ji nėra tokia aptaki, kad apimtų visas, kurios nėra asfaltuotos.
(duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos grupės įgaliotas atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad yra antra nuotrauka, ji padaryta iš kairiojo automobilio šono. Nuotraukoje nesimato ar automobilis stovi ant vejos, bet stovėjimas ant vejos šiuo atveju nėra inkriminuota. Buvo pateiktos 2 įrodymų grupės. Nuotraukos, kurios buvo nepridėtos prie pirminės bylos medžiagos. Nuotraukos yra visą tai, ką pateikė apie administracinį nusižengimą pranešęs asmuo. Kita dalis yra pateiktas žemėlapis iš GIS (geografinė informacinė sistema) sistemos, kurioje atsispindi ta vietovė ties (duomenys neskelbtini), kur yra padaryti aiškūs ribojimai, kur asfaltas, kur ne. Pranešėjas pateikė dvi nuotraukas, iš vienos nuotraukos buvo pakankamai duomenų daryti teisiškai pagrįstas išvadas. Kas laikoma transporto priemonei skirta teritorija, nutarime yra minima teismų praktiką, kad automobilio pastatymui tam neskirta teritorija yra laikomos tokios situacijos, kai automobilis pastatomas nuo važiuojamosios dalies aiškiai atskirtoje teritorijoje. Nagrinėjamu atveju minėtoje teritorijoje yra borteliai, o pagal teismų praktiką, bortelių būvimas yra pakankamas, jog asmuo galėtų suvokti, jog už bortelio esanti teritorija yra eismui neskirta teritorija. Pateikti žemėlapiai rodo ryškų atribojimą, kur yra asfaltas ir kur yra kita teritorija, kuri neskirta eismui. Vieta, kurioje statė automobilį ne veja, toks kaltinimas nebuvo suformuluotas, jog buvo užvažiuota ant vejos. Yra ne viena byla, kur tokios pačios situacijos, kai yra konkreti, buvusi vejos dalis išvažinėta, tokios situacijos yra pripažįstamos administraciniu nusižengimu. Pateiktos nuotraukos rodo, jog per eilę metų toje vietoje, kur statomi automobiliai mažėja žolės plotai ir yra 2023 m. kovo mėn. nuotrauka, kur matosi galutinis rezultatas. Stovėti eismui neskirtose teritorijose draudžia kelių eismo taisyklės ir tokiais atvejais, kai pačios taisyklės tiesiogiai tvirtina draudimą, tai jokio papildomo ženklinimo nereikia. Kaltės turinys nustatomas ne tik pagal tai, kaip pats pažeidėjas vertina situaciją, bet ir pagal objektyvius požymius. Nuotraukose ir dokumentuose, ta teritorija, kurioje konkrečiai stovėjo automobilis ji yra vieninga tos visos teritorijos, kurioje auga ir žolė dalis. Esant borteliams, aiškiai esant atribojimams, pagal visumą požymių, tai teritorija neskirta eismui.
Motyvuojamoji dalis
IV. Teismo išvados
S. C. skundas netenkinamas.
Pagal ANK 641 straipsnį teismas, nagrinėdamas skundo bylą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
ANK 5 straipsnio 1 dalis numato, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Pagal ANK 569 straipsnį, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. To paties straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
Skundžiamu nutarimu S. C. buvo nubaustas 40 Eur dydžio bauda dėl ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo, o būtent dėl to, kad jis 2024 m. gegužės 4 d., 18.27 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę „Lexus“ v. n. (duomenys neskelbtini) sustojo ir stovėjo KET draudžiamoje vietoje – transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtoje teritorijoje. Institucija konstatavo, kad S. C. pažeidė KET 150.5 punkto reikalavimus.
Pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį administracinę atsakomybę užtraukia sustojimas ir stovėjimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimas ir stovėjimas nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimas. Ši teisės norma yra blanketinė, todėl, traukiant asmenį atsakomybėn už administracinio nusižengimo, nurodyto ANK 417 straipsnio 2 dalyje padarymą, būtina nustatyti, kokie konkretūs KET reikalavimai buvo pažeisti.
KET 150.5 punktas nustato, kad sustoti ir stovėti draudžiama ant vejos, šaligatvio (išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai arba transporto priemonė nurodyta leidime, išduotame prekiauti viešoje vietoje renginių metu), taip pat sporto, vaikų žaidimo aikštelėse ir kitose transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtose teritorijose.
Šioje administracinio nusižengimo byloje nėra ginčo dėl to, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas S. C. jam nutarime nurodytu laiku – 2024 m. gegužės 4 d., 18.27 val., jo valdomą transporto priemonę – automobilį „Lexus“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), paliko stovėti byloje esančiose fotonuotraukose užfiksuotoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas skunde ir bylos nagrinėjimo teisme metu neginčijo, kad automobilį paliko būtent toje vietoje.
Skunde pareiškėjas nurodė, kad pateikta tik viena jo automobilio pastatymą patvirtinanti nuotrauka ir toks jo pažeidimo fiksavimas, anot (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės viešai skelbiamos instrukcijos, nėra pakankamas. (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės atmintinėje dėl transporto priemonių stovėjimo tvarkos pažeidimų fiksavimo, prašoma pranešant apie KET pažeidimus pateikti daugiau nei vieną nuotrauką (b. l. 47-49). Institucijos atsiliepime tinkamai nurodyta, kad minėta atmintinė nėra teisės aktas ir yra tik rekomendacinio pobūdžio. Bylos nagrinėjimo teisme metu, buvo pateikta ir papildoma pažeidimo fiksavimo nuotrauka (b. l. 73), kurią pateikė apie pažeidimą pranešęs asmuo. Šioje nuotraukoje nėra jokios papildomos, bylos nagrinėjimui reikšmingos informacijos. Pažymėtina, kad pateiktoje automobilio Lexus nuotraukoje (b. l. 25) užfiksuotos visos esminės aplinkybės reikšmingos pažeidimo nustatymui (automobilis ir jo valstybiniai numeriai, vieta ir lokacija, kurioje automobilis pastatytas). Kartu su pranešimu pateiktų nuotraukų objektyvumo teismui abejonių nekyla. Kaip minėta, ginčo dėl nuotraukose užfiksuotų aplinkybių nėra.
Nutarime S. C. inkriminuota, kad automobilį jis pasistatė transporto priemonių eismui neskirtoje teritorijoje. Pareiškėjo vertinimu toks kaltinimas neapibrėžtas ir nuo jo sunku gintis, nes nėra aišku, kodėl ši vieta neskirta automobilių stovėjimui. Teigė, kad vieta, kur stovėjo automobilis – suplukta žemė ir žolė ten neauga, nėra bandymų ją atgaivinti. Akcentavo, kad jam nėra inkriminuota, jog automobilį jis pasistatė ant vejos.
S. C. automobilio parkavimo būdas objektyviai yra užfiksuotas administracinio nusižengimo byloje esančiose fotonuotraukose. Jose matyti, kad automobilis Lexus v. n. (duomenys neskelbtini) stovi ant supluktos, išvažinėtos žemės šalia pastato numeris (duomenys neskelbtini), visais keturiais ratais pastatytas ne ant asfaltuotos kelio dalies. Matyti, kad šalia vietos, kur pastatytas automobilis, neišvažinėtoje dalyje, auga žolė, krūmai. Iš šių nuotraukų taip pat matyti, kad vieta, kurioje pažeidimo dieną pareiškėjas buvo palikęs stovėti automobilį yra neasfaltuota ir nepritaikyta automobilio eismui. Akivaizdu, kad vieta, kur stovėjo S. C. automobilis yra žalioji erdvė esanti netoli gyvenamųjų namų. Tai patvirtina ir byloje pateikti duomenys apie aptariamos teritorijos specifiką. (duomenys neskelbtini) miesto interaktyvaus žemėlapio „Žalias (duomenys neskelbtini)“ ekrano nuotraukoje matyti, kad asfaltuota teritorija žymima šviesiau, nei arčiau namo esanti teritorija, kuri nėra asfaltuota (b. l. 60). Iš byloje pateiktų „Google Maps“ nuotraukų (b. l. 52-59), matyti, kad kiemo išplanavimas ir apželdinti plotai atitinka minėto interaktyvaus žemėlapio duomenis dėl asfaltuotų ir žaliųjų plotų atskirties. Tokia pati teritorijų atskirtis nurodyta ir nuotraukose pateiktose iš Geografinės informacinės sistemos (GIS) (b. l. 76, 78). Teismo posėdžio metu S. C. pats nurodė, kad nestatytų toje vietoje automobilio, jeigu ten būtų žalia veja, nes automobilio statymas ant žalios vejos neleistinas, tačiau toje vietoje, kur buvo pastatytas jo automobilis veja neauga. Teismų praktikoje suformuluota, kad vien tai, jog dėl dažno netinkamo mašinų parkavimo dalis vejos yra akivaizdžiai sunykusi, nesuteikia automobilių vairuotojams teisės šioje vietoje juos statyti ar per nurodytą vietą važinėti (Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-278-1058/2024). Šiuo atveju darytina išvada, kad pareiškėjui priklausantis Lexus automobilis 2024 gegužės 4 d. buvo užfiksuotas stovintis KET draudžiančioje vietoje, o būtent, daugiabučio namo kiemo teritorijoje, aiškiai atskirtoje nuo važiuojamosios kelio dalies.
Pažymėtina, kad nuotraukose matyti aiški riba tarp važiuojamosios asfaltuotos kelio dalies ir išvažinėtos supluktos žemės, kuri yra atskirta borteliu. S. C. argumentavo, kad borteliai nėra dideli ir nesudarė kliūties automobiliams ant jų užvažiuoti ir pasistatyti automobilį. Aplinkybė, kad bortelis yra nusidėvėjęs ir ant jo galima lengvai užvažiuoti nesuteikia teisės asmenims statyti savo automobilį neleistinoje vietoje. Analogiško pobūdžio situacijos aptartos ir aktualioje teismų praktikoje, kurioje konstatuota, kad nors ant bortelių ir galima užvažiuoti (dėl vairuojamo automobilio specifikos), tačiau tai nereiškia, kad tokiu būdu nebuvo pažeistos kelių eismo taisyklės. Tai, jog automobilis lengvai užvažiavo ant minėtų bortelių, nepaneigia to fakto, kad jis buvo paliktas stovėti transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtoje teritorijoje (Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 17 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-289-898/2023; Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 16 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-65-919/2023). Nesutiktina ir su pareiškėjo skunde minimu subjektyviu vertinimu, kad minėti borteliai žymi aiškią ribą, ties kuria statomi automobiliai netrukdo judėti asfaltuota važiuojamąja dalimi. Šioje situacijoje borteliais atskiriama važiuojamoji dalis, nuo transporto eismui neskirtų erdvių, o priešingas bortelio funkcijų interpretavimas yra paremtas prielaidomis. Konstatuotina, kad automobilio pastatymas vietoje, kai važiuojamoji kelio dalis aiškiai atskirta nuo kitokio pobūdžio teritorijos, yra vertinamas kaip automobilio pastatymas stovėjimui neskirtoje teritorijoje.
Pareiškėjas nurodė, kad minimoje vietoje statomi automobiliai negadina vaizdo, neužstoja pravažiavimo, netrukdo pėstiesiems, neniokoja infrastruktūros bei aplinkos. Tačiau tokiai jo pozicijai prieštarauja pateiktos jau minėtos nuotraukos iš „Google maps“, kuriose matyti dėl nuolatinio neteisėto automobilių parkavimo stipriai išvažinėti ir sugadinti žemės plotai prie pastato (duomenys neskelbtini) (b. l. 52-55).
Skunde argumentuojama, kad prie (duomenys neskelbtini) ir kitais numeriais pažymėtų namų nėra ir anksčiau nebuvo ženklų ar horizontalaus ženklinimo, nurodančio automobilių stovėjimui skirtas vietas. Teisme S. C. papildė savo poziciją nurodydamas, kad teritorijoje nėra nei stovėjimą leidžiančių, nei draudžiančių ženklų. Tais atvejais, kai nėra automobilių stovėjimą ar sustojimą draudžiančio kelio ženklo, tai dar nereiškia, kad toks veiksmas, t. y. automobilio statymas atitinkamoje teritorijoje, yra leidžiamas. Pažymėtina, kad draudimą statyti automobilį tam tikroje vietoje įtvirtina ne tik draudžiamieji kelio ženklai, tačiau ir bendresnės KET nuostatos, šiuo atveju KET 150 punkte nustatyti bendro pobūdžio draudimai. Todėl sustojimą ir stovėjimą draudžiantys ženklai nėra statomi kiekvienu atveju. KET privalančiam išmanyti vairuotojui šie draudimai turi būti žinomi ir be draudžiamųjų kelio ženklų (Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 16 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-65-919/2023).
S. C. tvirtino, kad automobilį, prie namo adresu (duomenys neskelbtini), paliko sąmoningai, nes nebuvo gavęs informacijos, kad automobilio toje vietoje statyti negalima ir buvo įsitikinęs, kad automobilį palieka ilgametėje kiemo bendroje automobilių stovėjimo aikštelė. Teismo posėdžio metu S. C. akcentavo, kad turi ilgametę vairavimo patirtį. KET 5 punkte numatyta, kad eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti taisykles ir jų laikytis. Aplinkybė, kad S. C. nebuvo gavęs informacijos, apie draudimą statyti automobilį aptariamoje teritorijoje, nepaneigia jo kaltės, nes pagal ANK 2 straipsnio 2 dalį, įstatymų ar kitų teisės aktų nežinojimas nuo administracinės atsakomybės neatleidžia. Asmuo, naudodamasis teise vairuoti transporto priemones, privalo žinoti KET nuostatas ir prieš pastatydamas automobilį, įvertinti ar jo pasirinkto parkavimo būdas nepažeidžia KET 150 straipsnyje nustatytų bendrųjų draudimų. Be to, pareiškėjo nurodoma aplinkybė, kad šioje kiemo dalyje jis ir aplinkiniai gyventojai daug metų statosi automobilius, niekaip nepateisina jo veiksmų. Susiformavęs neteisėto pobūdžio paprotys negali paneigti įstatyme numatyto reguliavimo, nes priešingu atveju būtų pažeistas esminis teisės principas, kad iš neteisės neatsiranda teisė (lot. ex injuria non oritur jus). Tai, kad borteliu nuo važiuojamosios dalies atskirta neasfaltuota (išvažinėta žemė) teritorija, kurioje stovėjo pareiškėjo automobilis, yra prie pat gyvenamojo namo, tęsiasi lygiagrečiai su juo, toje vietoje aplink namą auga įvairūs augalai, teismo vertinimu, ilgą vairavimo patirtį turinčiam S. C., turėjo leisti suvokti, kad toje vietoje aplinkos infrastruktūra suprojektuota kaip vieta, skirta augti žolei, t. y. neskirta automobilių eismui. Darytina išvada, kad statydamas automobilį neleistinoje vietoje S. C. suvokė savo daromų neteisėtų veiksmų pobūdį ir norėjo taip veikti.
ANK 34 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.
Nagrinėjamu atveju S. C. kaltės nepripažino, nėra jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, visgi Institucijos nutarimu nustatytas nuobaudos dydis yra mažesnis už ANK 417 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą baudos vidurkį (bauda nuo 30 Eur iki 90 Eur, baudos vidurkis 60 Eur). Institucijos paskirta nuobauda (40 Eur) tinkamai individualizuota ir nustatyta vadovaujantis įstatymo nuostatomis bei neprieštarauja teisingumo ir protingumo principams.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad Institucija priimdama nutarimą teisingai vertino administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes ir tinkamai taikė materialinės teisės normas, paskirta nuobauda nėra per griežta, parinkta sankcijoje numatytose ribose, todėl (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos 2024 m. liepos 30 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį ar naikinti dėl skunde pateikiamų argumentų nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsniu,
nutaria:
S. C. skundo netenkinti ir palikti (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos 2024 m. liepos 30 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), nepakeistą.
Nutartis per 20 dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.