- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-09-10
- Bylos Nr.
- AN2-278-1058/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01055-2024-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Giedrė Telksnienė
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Giedrė Telksnienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 4 d. nutarimo, kuriuo A. K. skundas tenkintas ir panaikintas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2024 m. gegužės 23 d. nutarimas Nr. SAVAD-13-ANR_N-8400-2024 bei A. K. atžvilgiu pradėta administracinio nusižengimo teisena nutraukta.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Nagrinėjamų klausimų esmė
1. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau ir – Institucija) 2024 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. SAVAD-13-ANR_N-8400-2024 (ROIK: 24235152071) A. K. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 417 straipsnio 2 dalį dėl to, kad 2024 m. kovo 20 d., 10.16 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę sustojo ir stovėjo Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau ir – KET), draudžiamoje vietoje, transporto priemonių eismui ir stovėjimui neskirtoje teritorijoje. Tokiais savo veiksmais pažeidė KET 150.5 punktą. Institucijos nutarimu A. K. paskirta administracinė nuobauda – 30 EUR dydžio bauda.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 4 d. nutarimu A. K. skundas tenkintas ir panaikintas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. gegužės 23 d. nutarimas Nr. SAVAD-13-ANR_N-8400-2024 bei A. K. atžvilgiu pradėta administracinio nusižengimo teisena nutraukta.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
3. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus apeliaciniu skundu prašoma panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 26 d. (past. – 2024 m. liepos 4 d.) nutarimą ir palikti galioti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2024 m. gegužės 23 d. nutarimą Nr. SAVAD-13-ANR_N-8400-2024 nepakeistą.
3.1. Apeliaciniame skunde pažymima, kad 2024 m. kovo 22 d. surašytame administracinio nusižengimo protokole nurodyta, jog A. K., 2024 m. kovo 20 d., 10.16 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę Renault Espace, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), sustojo ir stovėjo KET draudžiamoje vietoje, t. y. transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtoje teritorijoje, bei tokiais veiksmais pažeidė KET 150.5 punktą ir padarė nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje.
3.2. Nurodoma, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog jei nėra automobilių stovėjimą ar sustojimą draudžiančio kelio ženklo, tai dar nereiškia, kad toks veiksmas, t. y. automobilio statymas atitinkamoje teritorijoje, yra leidžiamas – nėra svarbu, kokioje konkrečiai neleistinoje vietoje stovėjo automobilis, svarbiausia tai, kad jis stovėjo transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtoje teritorijoje. Pažymima, kad draudimą stovėti tam tikrose vietose įtvirtina ne tik draudžiamieji ženklai, tačiau ir daugybė kitų KET nuostatų, o jų 150 punkte įstatymų leidėjas nurodo eilę draudimų dėl sustojimo ar stovėjimo: draudimą stovėti skiriamojoje, greitėjimo ir lėtėjimo juostose, ant tiltų, viadukų, estakadų, pėsčiųjų perėjose, ant vejos, šaligatvių, o taip pat ir transporto priemonių eismui neskirtoje teritorijoje. KET privalančiam išmanyti vairuotojui šie draudimai turi būti žinomi ir jokių atskirų draudžiančių statyti transporto priemones kelio ženklų šioje vietoje įrenginėti nėra tikslinga.
3.3. Institucijos atstovės teigimu, iš byloje esančių nuotraukų matoma, kad būtent tokioje vietoje savo transporto priemonę pastatė A. K.. Foto nuotraukose, kuriose užfiksuotas stovintis A. K. priklausantis automobilis Renault Espace, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), matyti, kad du transporto priemonės ratai akivaizdžiai užvažiavę ant suplūktos, išvažinėtos žolės, t. y. negalima teigti, kad A. K. automobilis stovi kelkraštyje. Be to, iš byloje esančių duomenų akivaizdu, jog A. K. turėjo suprasti, kad automobilį palieka stovėti tam neskirtoje vietoje, o tuo atveju, jeigu automobilį statė kelkraštyje, kaip jis yra apibrėžiamas KET II skyriaus 3.8 punkte, turėjo įsitikinti, kad nepažeidžia KET reikalavimų.
3.4. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo pateikta nuoroda, kurią atidarius matomas viešai prieinamas vaizdas iš (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), nepaneigia administracinio nusižengimo protokole esančių, nusižengimo padarymo metu užfiksuotų, nuotraukų. Institucijos nurodymu, būtent byloje esančios nuotraukos atsispindi konkrečią situaciją, jose matomas aktualiu metu A. K. pastatytas automobilis, todėl vadovaujantis byloje esančiomis nuotraukomis galima realiai įvertinti situaciją ir nusižengimo (ne)padarymo faktą. Be kita ko, pirmosios instancijos teismo skundžiamame nutarime išdėstyti argumentai sudaro vairuotojams prielaidas piktnaudžiauti savo teisėmis, įgalina eismo dalyvius atsainiai ir patogiu sau būdu vertinti KET nustatytus reikalavimus. Institucijos teigimu, tokiu būdu statant automobilius savavališkai praplečiamos kelkraščio ribos, niokojamos miesto žaliosios zonos. Taip pat negalima ignoruoti kitų eismo dalyvių teisėtų interesų, kurie skundžiasi dėl tam neskirtoje teritorijoje statomų automobilių – nagrinėjamu atveju ši teisena tokio skundo pagrindu ir buvo pradėta.
3.5. Atkreipiamas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. Dl-533 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ 41 punkte nurodyta, kad tais atvejais, kai gatvė projektuojama be bortų, kelkraščiai įrengiami vadovaujantis kelių techniniu reglamentu KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“ [5.8]. Institucijos įsitikinimu, nagrinėjamu atveju gatvė atitinka vietinės reikšmės kelius ir kelkraštis yra numatytas 1,0 m pločio į abi puses, o A. K. vairuojamas automobilis yra platesnis nei reglamente numatytas kelkraščio plotis, todėl, vadovaujantis byloje esančiomis nuotraukomis, daroma išvada, kad automobilis stovėjo už numatytos kelkraščio ribos. Be to, nesutinkama su pirmosios instancijos teismo teiginiu, kad (duomenys neskelbtini) kelkraštis nuo vejos neatskirtas jokiais borteliais, kurie eismo dalyviams aiškiai leistų suvokti, kur baigiasi kelkraščio riba, nes veja nuo kelkraščio ne visada atskiriama borteliais, todėl kiekvieną atvejį reikia vertinti individualiai.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą A. K. prašo palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 4 d. nutarimą.
4.1. Atsiliepime nurodoma, kad Institucija yra nenuosekli, nuolatos keičia argumentus: pirminiame nutarime buvo teigiama, kad toje vietoje, kurioje stovėjo automobilis, kelkraščio nėra suformuota, t. y. jo nėra, Vilniaus miesto apylinkės teismui pateiktame atsiliepime, taip pat ir kitame nutarime (ROIK: 24235639275), ta pati vieta, kurioje buvo pastatytas automobilis, tapo neskirta stovėti transporto priemonėms, o apeliaciniame skunde nurodoma, kad kelkraštis yra ir A. K. automobilis yra per platus. Atkreipiamas dėmesys, kad Institucija kitame susijusiame nutarime (ROIK: 24235639275) už toje pačioje vietoje priparkuotą automobilį patraukė A. K. administracinėn atsakomybėn už tai, kad pastatytas automobilis pagal taisykles ir atsižvelgiant į tai, jog netrukdytų gatve judantiems pėstiesiems, dviratininkams ar prasilenkiančiam eismui, „buvo toks pavojingas, jog sukėlė pasekmes ir buvo padaryta žala“, tačiau nebuvo pateikti jokie tokį teiginį pagrindžiantys faktai.
Šalies argumentai
4.2. A. K. teigimu, pagal kito asmens skunde pateiktas nuotraukas, kuriomis vadovaudamasi Institucija priėmė neteisingą nutarimą, teisingai įvertinti realią situaciją labai sudėtinga, todėl pirmosios instancijos teismo posėdžio metu patikslinus visas faktines tos vietos aplinkybes ir realią situaciją, Institucijos nutarimas buvo panaikintas. Nurodoma, kad Institucijos pateikti kaltinimai dėl automobilio statymo tam neskirtoje teritorijoje yra nekonkretūs ir nelogiški, nes jais vadovaujantis formuojasi išvada, kad yra nebereikalingi stovėti/sustoti draudžiantys ženklai ir stovėjimą apibrėžiančios kelių eismo taisyklės, nes visoje Lietuvoje stovėti būtų galima tik transporto priemonių statymui skirtose teritorijose, kurios nurodomos atskirais ženklais. Be to, minimas kito asmens nepasitenkinimas priparkuotu automobiliu bei galimai tyčia pateiktos nuotraukos taip, kad situacija atrodytų palanki besiskundžiančiam asmeniu, nepadaro to asmens ar sprendimą priėmusios institucijos automatiškai teisiu.
4.3. Pažymima, kad Institucija apeliaciniame skunde minėdama kelkraštį, keičia priimto sprendimo priežastis ir tokiu būdu pripažįsta, jog negali tinkamai įvertinti faktinės situacijos bei bando pateisinti savo sprendimą bet kokiomis priemonėmis. Nors Institucija ir pažymi, kad automobilio plotis yra didesnis nei kelkraščio, tačiau, A. K. nurodymu, toje pačioje vietoje, galimai vietiniai gyventojai, yra praplėtę kelkraštį ir stato automobilius beveik statmenai keliui, o A. K. automobilis nagrinėjamu atveju buvo pastatytas lygiagrečiai, kaip tai nurodo KET. Atkreipiamas dėmesys, kad aptariamas kelias yra apleistas, todėl toje vietoje įvažiavimai į garažą ar kiemus yra apaugę žole, asfaltuoti kelio kraštai nutrupėję ir apaugę purvu bei žole, todėl riba tarp kelio ir kelkraščio nėra akivaizdi.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Institucijos apeliacinis skundas yra tenkinamas.
5. ANK 652 straipsnyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą, užtikrindamas, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, dėl kurio administracinio nusižengimo teisena nutraukta, padėtis nebūtų pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde.
Žemesnės instancijos teismas
6. Nagrinėjamu atveju iš apygardos teismui Institucijos pateikto apeliacinio skundo matyti, kad, Institucija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog A. K. galėjo kilti pagrįstų abejonių dėl kelkraščio ir automobilio parkavimo konkrečioje vietoje tvarkos, kadangi kelkraštis nebuvo pažymėtas nustatyta tvarka ir pagal faktinę situaciją asmuo neturėjo galimybės nustatyti, kad jo parkavimo vietoje kažkada augo žolė. Institucijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo pateikta nuoroda, kurioje matomas viešai prieinamas vaizdas iš (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), nepaneigia administracinio nusižengimo protokole esančių, nusižengimo padarymo metu užfiksuotų, nuotraukų, nurodo, kad kiekvieną atvejį reikia vertinti individualiai.
7. Apygardos teismas, išanalizavęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, įvertinęs apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, skundžiamo pirmosios instancijos teismo nutarimo motyvus, Institucijos nutarimo ir protokolo turinį, sprendžia, kad apylinkės teismas skundžiamu nutarimu nepagrįstai tenkino A. K. skundą, panaikino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2024 m. gegužės 23 d. nutarimą Nr. SAVAD-13-ANR_N-8400-2024 ir A. K. atžvilgiu pradėtą administracinio nusižengimo teiseną nutraukė, todėl apeliacinės instancijos teismas naikina skundžiamą apylinkės teismo nutarimą ir palieka galioti ne teismo tvarka priimtą nutarimą (ANK 653 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
8. Pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį, administracinę atsakomybę vairuotojams užtraukia: 1) sustojimas ir stovėjimas vietose, kuriose pagal KET draudžiama sustoti ir stovėti, 2) sustojimas ir stovėjimas nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, 3) važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimas. Ši norma yra blanketinė ir nukreipianti į KET nuostatas. Pagal KET 150.5 papunktį sustoti ir stovėti draudžiama ant vejos, šaligatvio (išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai arba transporto priemonė nurodyta leidime, išduotame prekiauti viešoje vietoje renginių metu), taip pat sporto, vaikų žaidimo aikštelėse ir kitose transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtose teritorijose.
9. Pirmosios instancijos teismo teigimu, iš eismo dalyvių negalima reikalauti elgesio, kuris būtų grindžiamas ne tikslių KET nustatytų reikalavimų laikymusi, o subjektyviais vertinimais. Tokią išvadą teismas grindė aplinkybe, jog (duomenys neskelbtini) gatvėje kelkraštis nuo vejos nėra niekaip atsikirtas, šiuo metu už važiuojamosios dalies yra žvyras, vietomis galimai statybinėmis atliekomis grįsta danga, todėl niekaip negali būti pripažįstama, kad ten yra veja ar galimai kažkada ten augo, o asmeniui tai turėjo būti žinoma. Teismas nurodė, jog būtina vadovautis tiriamo pažeidimo faktine situacija, kuri užfiksuota fotonuotraukose ir viešai prieinamu „Google Maps“ įrankiu „Street View“, t. y. vaizdu iš (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) pastatu, iš kurio teigiama, kad automobilis buvo parkuojamas ne ant vejos, o ant šalia važiuojamosios kelio asfalto dangos esančio kelkraščio. Vis tik, apygardos teismas su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu sutinka tik iš dalies.
10. Kaip matyti iš bylos duomenų, A. K. atžvilgiu buvo surašytas Institucijos 2024 m. gegužės 23 d. nutarimas už tai, kad jis 2024 m. kovo 20 d., 10.16 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę, automobilį Renault Espace, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), sustojo ir stovėjo KET draudžiamoje vietoje, t. y. transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtoje teritorijoje, ir tuo pažeidė KET 150.5 papunktį. Pažeidėjo automobilio parkavimo būdas objektyviai yra užfiksuotas administracinio nusižengimo byloje esančiomis fotonuotraukomis. Nors atsiliepime į skundą A. K. nurodo, kad apie pažeidimą pranešusio asmens fotonuotraukose situacija pateikiama palankiai pačiam besiskundžiančiąjam, vis tik, iš pažeidimo fiksavimo nuotraukų matyti automobilio modelis, valstybinis numeris ir parkavimo būdas, A. K. neneigia faktinių aplinkybių, kad sustojo ir stovėjo prie pastato Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), todėl dėl kartu su pranešimu pateiktų nuotraukų objektyvumo teismui abejonių nekyla.
11. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Taigi, nagrinėjamu atveju, būtina vadovautis pažeidimo nuotraukomis, kurios atsispindi konkrečią situaciją ir kuriose yra matomas aktualiu metu A. K. pastatytas automobilis. Šiuo atveju iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nutarimo nėra visiškai aišku, ar priimant procesinį sprendimą nurodytos nuotraukos buvo įvertintos ir ar joms buvo skirtas pakankamas dėmesys, kadangi atskirai jos neaptartos. Nors nutarime nurodoma, kad buvo vertinamos byloje esančios nuotraukos, tačiau nekonkretizuota, kurios. Tai yra aktualu, kadangi administracinio nusižengimo byloje be pažeidimo fiksavimo nuotraukų yra ir eilė A. K. pateiktų, kuriose vaizduojamas automobilių parkavimo būdas (duomenys neskelbtini) apskritai, o ne administracinio nusižengimo protokole fiksuoto pažeidimo metu konkrečiai jo transporto priemonės parkavimas. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, jog konkretus pažeidimas turi būti vertinamas individualiai, t. y. turi būti vertinama konkretaus automobilio, konkrečioje vietoje ir laiku fiksuotas parkavimas. Vien tai, kad pagal A. K. pateiktas nuotraukas ar viešai prieinamą vaizdą toje pačioje gatvėje analogiškai ar panašiai automobilius parkuoja ir kiti asmenys, už važiuojamosios dalies esantis plotas vietomis išvažinėtas plačiau ar siauriau, nelaikytina A. K. administracinę atsakomybę šalinančia aplinkybe. Aptariami vaizdai neleidžia objektyviai įvertinti situaciją bei nustatyti nusižengimo padarymo ar nepadarymo faktą, todėl jais priimant procesinį sprendimą neturėtų būti vadovaujamasi. Nagrinėjamu atveju jais nesivadovauja ir apygardos teismas.
12. Nustatyta, kad transporto priemonių stovėjimas kelio ženklais ar ženklinimu vietoje, kurioje A. K. buvo pastatęs automobilį, nėra draudžiamas. Vis tik, draudimą stovėti tam tikroje vietoje įtvirtina ne tik draudžiamieji ženklai, tačiau ir bendrosios KET nuostatos. KET 150 punkte yra nustatyti sustojimo ar stovėjimo bendro pobūdžio draudimai ir nors jų atveju sustojimą bei stovėjimą draudžiantys ženklai nėra statomi, tai dar nereiškia, kad automobilio statymas atitinkamoje teritorijoje, yra leidžiamas. Asmuo, naudodamasis teise vairuoti transporto priemones, privalo žinoti šias KET nuostatas ir prieš parkuodamasis, įvertinti ar jo pasirinkto parkavimo būdo jos nedraudžia.
13. Pagal KET 141 punktą, sustoti ir stovėti transporto priemonėms leidžiama dešinėje kelio pusėje, kuo dešiniau kelkraštyje, o jeigu jo nėra, – važiuojamosios dalies pakraštyje. Pasak A. K., jam priklausantis automobilis stovėjo KET neprieštaraujančiu būdu – kelkraštyje. Vis tik, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiu A. K. teiginiu.
14. Vadovaujantis KET 3.8 punktu, kelkraštis yra šalia važiuojamosios dalies (nuo jos krašto iki kelio sankasos briaunos) esantis kelio elementas, dengtas tokia pat kaip važiuojamoji dalis ar kitokia danga arba (ir) atskirtas nuo važiuojamosios dalies jos kraštą žyminčia horizontaliojo ženklinimo linija, tačiau nelaikomas nei šaligatviu, nei pėsčiųjų taku, nei dviračių taku ar dviračių juosta, nei pėsčiųjų ir dviračių taku. Iš administracinio nusižengimo byloje esančių A. K. mašinos fotonuotraukų matoma, kad aptariama transporto priemonė stovėjo neasfaltuotoje kelio dalyje šalia asfaltuotos važiuojamosios kelio dalies. Kelkraštis šioje dalyje nėra atskirtas horizontalia ženklinimo linija, tačiau važiuojamoji asfaltuota kelio dalis nuotraukoje matomoje vietoje pereina į išvažinėtą gruntą ir veją. Aiškios ribos tarp žvyro ir augančios vejos nėra. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad A. K. galėjo kilti pagrįstų abejonių dėl kelkraščio, dengto kitokia, nei važiuojamoji dalis, egzistavimo bei jo pločio. Vis tik, apygardos teismo vertinimu, net ir manydamas, jog mašiną parkuoja kitokia, nei važiuojamoji dalis danga dengtame kelkraštyje, A. K. privalėjo įsitikinti, kad jo transporto priemonė priparkuota leistinu būdu. Teismas sutinka, kad neturėdamas specialių žinių vairuotojas gali klysti dėl teisės aktuose reglamentuojamo kelkraščio ploto (šiuo atveju pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. D1-933 patvirtintą Statybos techninį reglamentą STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ (Žin., 2011, Nr. 149-7009; TAR, 2014-06-17, Nr. 2014-07690) pagrindinių vietinės reikšmės kelių kelkraštis yra 1 m pločio), tačiau bet kuriuo atveju jis privalo įsitikinti, ar pasirinktas parkavimo būdas nepažeidžia KET 150 straipsnyje nustatytų bendrųjų draudimų.
15. Apygardos teismas nesutinka su skundžiamu nutarimu, jog nėra pagrindo išvadai, kad A. K. automobilio parkavimo vietoje yra ar kažkada buvo veja. Pirmiausia, tai akivaizdžiai matyti iš pažeidimo vietoje fiksuotos jo mašinos fotonuotraukų – dalis automobilio (keleivio pusė) pastatyta ant suaugusios žolės, t. y. dalis jo transporto priemonės neabejotinai buvo teritorijoje, pagal KET 150.5 punktą neskirtoje statyti transporto priemones ir pažeidėjas negalėjo to nematyti. Teismo įsitikinimą, jog A. K. turėjo suvokti, jog automobilį parkuoja neleistinu būdu, patvirtina ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje per programėlę https://tvarkaumiesta.lt/ dėl transporto priemonių stovėjimo tvarkos pažeidimų 2024 m. kovo 20 d. reg. Nr. (duomenys neskelbtini) gautas identifikuoto asmens pranešimas su fotonuotraukomis dėl nusižengimo, kuriame nurodyta, jog „Automobilis nuo ryto iki vakaro stovi ant žolės“, t. y. A. K. automobilio parkavimas neleistinu būdu buvo akivaizdus ir tretiesiems asmenims. Tai, kad vejos juosta, kurioje iš dalies stovėjo pažeidėjo automobilis, tęsiasi lygiagrečiai su gyvenamaisiais namais, teismo vertinimu taip pat leido suvokti, kad toje vietoje aplinkos infrastruktūra suprojektuota kaip vieta, skirta žolei augti. Apibendrindamas, kas išdėstyta, apygardos teismas pritaria institucijos išvadai, kad vien tai, jog dėl dažno netinkamo mašinų parkavimo dalis vejos yra akivaizdžiai sunykusi, nesuteikia automobilių vairuotojams teisės šioje vietoje juos statyti ar per nurodytą vietą važinėti.
16. Pirmosios instancijos teisme vykusio teismo posėdžio metu A. K. teigė, kad automobilį pastatė taip, kad netrukdytų kitiems, tačiau pastebėtina, jog vien tik objektyvių duomenų nebuvimas, kad administracinėn atsakomybėn patrauko asmens paliktas stovėti automobilis nesutrukdė nei pėsčiųjų, nei transporto priemonių eismui, savaime nesuteikia teisės parkuoti automobilį pažeidžiant KET. ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis formali, todėl pažeidimui padaryti subjektui užtenka atlikti aptariamoje straipsnio dalies dispozicijoje nurodytus veiksmus, kuriuos įstatymų leidėjas apibrėžia kaip savaime pavojingus – sustoti ir stovėti vietose, kuriose tai draudžia KET. Taigi šiuo atveju pažeidėjui atsakomybė kyla nepriklausomai nuo to, ar dispozicijoje įtvirtintų objektyviosios pusės požymių atlikimas buvo toks pavojingas, jog sukėlė pasekmes ir buvo padaryta žala, nes visuomenei pavojingas yra pats sustojimas draudžiamoje vietoje.
17. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Institucija pagrįstai pripažino, jog A. K. automobilis stovėjo tam neskirtoje vietoje, t. y. KET draudžiančioje vietoje, transporto priemonių eismui ir stovėjimui neskirtoje teritorijoje. Vadovaujantis administracinio nusižengimo bylos medžiaga, joje nustatyti, ištirti ir įvertinti įrodymai yra pakankami A. K. kaltei pagrįsti, o jo veiksmai teisingai ir pagrįstai kvalifikuoti pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį. Konstatavus, jog administracinis nusižengimas yra įrodytas ir kvalifikuotas tinkamai, atsižvelgus į administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, spręstina, jog A. K. administracinė nuobauda paskirta nepažeidus ANK reikalavimų, nėra per griežta, ji proporcinga padarytam administraciniam teisės pažeidimui, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus ir yra tinkama administracinės nuobaudos tikslams pasiekti.
18. Esant išdėstytiems argumentams, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai neištyrė bylos aplinkybių, tinkamai pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, neįvertino byloje esančių įrodymų ir priėmė neteisingą bei nepagrįstą procesinį sprendimą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 4 d. nutarimas yra naikinamas ir paliekamas galioti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2024 m. gegužės 23 d. nutarimas Nr. SAVAD-13-ANR_N-8400-2024, kuriuo A. K. buvo nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį 30 EUR dydžio bauda.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 654 straipsniu,
nutaria:
panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 4 d. nutarimą ir palikti galioti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2024 m. gegužės 23 d. nutarimą Nr. SAVAD-13-ANR_N-8400-2024 nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.