- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2023-03-16
- Bylos Nr.
- AN2-65-919/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-01146-2022-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Aurelijus Rauckis (pirm.)
- Pažeidėjas
- Z. Š.
- Institucija
- Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimo bylų nagrinėjimo skyrius
- Kategorijos
- 16.9.3Kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymas ar kitas Kelių eismo taisyklių pažeidimas (ANK 417 str.)
- 21.11.9Bylos dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribos apygardos teisme (ANK 652 str.)
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
- 21.11.11Apygardos teismo nutarimų ir nutarčių įsiteisėjimas (ANK 654 str.)
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto Z. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. sausio 24 d. nutarties Z. Š. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Z. Š. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) vyresniojo tyrėjo T. P. 2022 m. spalio 24 d. nutarimu nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 2 dalį 60 Eur bauda už tai, kad jis 2022 m. rugpjūčio 31 d., 12.23 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę automobilį „Peugeot 308“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sustojo ir paliko ją stovėti Kelių eismo taisyklių draudžiamoje vietoje, transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtoje vietoje, tokiu būdu pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 150.5 papunkčio reikalavimus.
2. Nesutikdamas su Institucijos 2022 m. spalio 24 d. nutarimu Z. Š. pateikė skundą Kauno apylinkės teismui, kuris 2023 m. sausio 24 d. nutartimi skundą atmetė.
Šalies argumentai
3. Z. Š. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. sausio 24 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti.
3.1. Apeliantas skunde nurodo, kad skundžiama nutartis ir neobjektyvi, neteisingai vertinti liudytojo parodymai, ignoruoti teikti įrodymai ir paaiškinimai tiek skunde, tiek ir posėdžių metu, o byloje iš esmės matyti, kad nėra pakankamai duomenų patvirtinančių pažeidimo sudėties požymius.
3.2. Apeliantas skunde nurodo, kad skundžiamoje nutartyje netinkamai įvertinti liudytojo N. P. duoti parodymai. Apelianto nuomone, teismas nesuprato, kad namo pirmininkas spręsdamas namo bendruomenės problemas dėl vietų automobiliams statyti, dalį žaliosios zonos aplink namą pavertė automobilių stovėjimo vietomis užpylus žvyru bei smulkinto asfalto nuogremžomis, tai buvo padaryta ne asmeniniu sprendimu, o bendruomenės vardu ir daugiau negu prieš 3 metus. Konkreti vieta, kurioje buvo sustojęs automobilis, kaip ir parodė liudytojas buvo kažkada žalioji zona, tačiau apelianto nuomone, ši vieta yra specialiai paruošta automobilio parkavimui, todėl automobilio sustojimas nagrinėjamoje vietoje apskritai nedaro ir negali padaryti jokios žalos nei vejai, nei gamtai. Be to, apelianto nuomone būtų galima teigti, jog ne automobilio savininkas ar valdytojas yra padaręs žalą, o visa namo bendruomenė.
3.3. Apeliantas skunde nurodo, kad nėra nustatyti visi nusižengimui būtini požymiai, nes matydamas tiek nuimtą bortelį užvažiavimui, tiek specialiai išpiltą skaldą bei paruoštą vietą parkavimui niekaip negalėjo suprasti, jog ta vieta nėra skirta automobiliui užvažiuoti ir sustoti.
3.4. Apeliantas skunde nurodo, kad skundžiamoje nutartyje neatsižvelgta į byloje pateiktą fotonuotrauką dėl bendruomenėje egzistuojančių tarpusavio sutarimų dėl automobilių parkavimo. Teismas nurodė, kad namo pirmininkas bent jau savo namo laiptinėse iškabinęs skelbimus, kad gyventojai automobilių toje vietoje (po ženklu, kuris yra prie namo) nestatytų. Šie žodžiai teismo yra paimti iš liudytojo paaiškinimų konteksto, kuomet liudytojas aiškino, kad prie namo yra ženklas draudžiantis stovėti, tačiau paaiškino, kad namo bendruomenės sutarimu, tik nakties metu bendruomenė yra susitarusi, kad gali statyti automobilius toje vietoje, o ta vieta yra palei namą, kur stovi draudžiamas sustoti ženklas, t.y. visai kitoje vietoje negu nagrinėjamu atveju.
3.5. Apeliantas skunde nurodo, kad skunde keliami klausimai dėl nusižengimo objekto - ką pareiškėjas iš KET 150.5 punkto dispozicijoje išvardintų aplinkybių yra pažeidęs; objektyviosios pusės - ar sustojo ar stovėjo; ar buvo kelio ženklų ar ženklinimo pažeidimai padaryti, kokie; ar automobilis paliktas ar eita aplink automobilį; ar automobilis sugedo ar kitokios priežastys; ar aplinkui dairėsi „pagalbos kelyje“; ar yra kelio ženklai namo kieme; ar turi papildomas galiojimo ar parkavimo būdą nusakančias lenteles; ar kiemai laikomi gatve eismo prasme; kodėl vieta yra laikytina draudžiama apskritai sustoti ar stovėti ir kt., yra orientuoti į Instituciją surašiusią administracinio nusižengimo nutarimą, tačiau apelianto nuomone, - nei viename pirmosios instancijos teismo posėdyje institucijos atstovas nedalyvavo. Taigi, į nusižengimo tyrimą orientuoti klausimai buvo neatsakyti būtent nusižengimą tyrusios institucijos, o teismo įvairių pasvarstymų forma pateikti pasisakymai negali būti pagrindu administracinio nusižengimo bylos sudėties visų privalomų požymių pagrindimui ir patvirtinimui jeigu trūksta faktiniu pažeidimo aplinkybių nustatymo.
3.6. Apeliantas skunde nurodo, kad nėra visapusiškai surinkta medžiaga ir objektyviai atliktas administracinio pažeidimo tyrimas. Apeliantas sutinka su teismo teiginiu, jog iš byloje esančių nuotraukų nematyti jokių kelio ženklų, leidžiančių statyti automobilį aptariamoje vietoje. Tačiau pažymi, kad kelio ženklų nematyti, kaip ir prie namo esančio, liudytojo paminėto, ženklo „stovėti draudžiama“. Be to, apelianto nuomone teismas neatsižvelgė ir į teisinį reglamentavimą kokiu atstumu kelio ženklai apskritai turi būti įrengiami. Nurodo, kad sustoti leidžiantis ženklas pagal KET 1 priedo „Kelio ženklai“ Nr. 528 „stovėjimo vieta“, pagal LR susiekimo ministerijos 2012 m. sausio 31 d. įsakymą Nr. 3-83 „Dėl Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklių patvirtinimo“ 174 punktą yra „(Įrengiamas prie pat stovėjimo aikštelės arba prieš stovėti skirtą kelio ruožą, o su papildomomis lentelėmis Nr. 801-803, 812, 813 - prieš įvažiavimą į aikštelę, prieš sankryžą ar už jos.“
3.7. Apeliantas skunde atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismo posėdyje buvo išsakytos aplinkybės dėl sugedimo ir transporto priemonės sugedimą žyminčio avarinio ženklo pastatymą. Tačiau teismas, tokių aplinkybių skundžiamoje nutartyje nenustatė ir nevertinto, ar yra sustojimo priežastis ar pasekmės, kas rodo teismo subjektyvumą.
3.8. Apeliantas skunde nurodo, kad būtina atkreipti dėmesį į sovietinės statybos daugiabučių namų kiemų parkavimo problemų egzistavimą kompleksiškai vertinant ir taisyklių bei kitų įstatymų realų pažeidimą bei pasekmes. Apelianto nuomone, sustojimas (ar stovėjimas (iki dabar dar nėra išaiškinta ši aplinkybė)) nėra nei formali nei materiali, kadangi jokios žalos įstatymo saugomoms vertybėms apeliantas nepadarė ir pagarba bendruomenės gyvenimo taisyklėms buvo išlaikyta.
Atsiliepimas
4. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkė J. G. atsiliepimu į Z. Š. apeliacinį skundą prašo skundo netenkinti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2023 m. sausio 24 d. nutartį.
4.1. Atsiliepime nurodoma, kad Institucijos nuomone apylinkės teismas išsamiai ir objektyviai patikrino ir ištyrė bylos medžiagą, bei priėmė teisėtą nutartį, kurios naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais ir pagrindais nėra teisinio pagrindo.
4.2. Atsiliepime nurodoma, kad Institucija laikosi pozicijos, kuri buvo išdėstyta atsiliepime į pirminį apelianto skundą, bei Institucijos priimtam nutarime, kad byloje esančioje nuotraukoje akivaizdžiai matyti, kad automobilis PEUGEOT, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), stovi ant išvažinėto žemės ploto, kuris aiškiai techniškai atskirtas borteliais nuo betonu grįstos dangos, tai yra nuo važiuojamosios kelio dalies. Ši vieta nėra skirta automobilių eismui ar jų stovėjimui. Automobilio pastatymas vietoje, kai važiuojamoji dalis aiškiai atskirta nuo kitokio pobūdžio teritorijos, pavyzdžiui, šaligatvio, vejos, yra vertinama kaip automobilio pastatymas stovėjimui neskirtoje teritorijoje. Be to, iš nuotraukos matyti, kad plotas, kuriame buvo pastatytas automobilis, yra techniškai atskirtas nuo betonu grįstos dangos - važiuojamosios kelio dalies, nuo ploto, kuriame yra danga grįsta plytelėmis. Taigi, nurodytų aplinkybių pagrindu, konstatuotina, jog vieta, t. y. suplūktos žemės plotas, kur buvo pastatytas apelianto automobilis, yra vientisas žaliajai zonai priskirtinas plotas ir nėra vieta skirta transporto priemonių sustojimui ir stovėjimui, taip pat vietoje, kurioje stovėjo automobilis nėra kelio ženklų, nurodančių tokį stovėjimo būdą.
4.3. Atsiliepime nurodoma, kad norint patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį, užtenka, kad būtų padaromas bent vienas iš numatytų nusižengimų. Kadangi komentuojamo straipsnio dispozicija yra blanketinė ir nukreipianti į kitą teisės aktą, todėl jos pažeidimas galimas tada, kai konstatuojamas kitame Lietuvos Respublikos teisės akte nustatytos konkrečios pareigos pažeidimas. Nagrinėjamu atveju tiek administracinio nusižengimo protokole, tiek Institucijos nutarime nurodyta, kad apeliantas pažeidė KET 150.5 punkto reikalavimus. Kadangi KET punkte numatyta ne viena veika už kurią galimą taikyti atsakomybę, todėl konstatuoti jog buvo pažeistas komentuojamas KET punktas galima kai nustatoma bent viena veika iš aprašyto punkto. Šiuo konkrečiu atveju apeliantui administracinio nusižengimo protokolu ir Institucijos nutarimu inkriminuota kaltė dėl to, kad vairuodamas transporto priemonę sustojo ir paliko ją stovėti ne automobilių stovėjimui skirtoje vietoje. KET 150.5 punkte įtvirtinta viena iš veikų, kuomet vairuojant transporto priemones draudžiama sustoti ir stovėti vietose, kurios nėra skirtos transporto priemonių stovėjimui, todėl akivaizdu iš byloje esančios nuotraukos bei liudytojo parodymų, kad administracinis nusižengimas buvo padarytas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Z. Š. apeliacinis skundas netenkinamas.
5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. ANK 567 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, jog kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta.
6. ANK 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Pagal ANK 569 straipsnio nuostatas, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis šio straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
7. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo bei teisės taikymo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo T. P. 2022 m. spalio 24 d. nutarimu pagrįstai Z. Š. paskirta administracinė nuobauda už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje. Nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentacija bei naikinti teismo procesinį sprendimą, remiantis vien tik apeliaciniame skunde pateiktais argumentais, nėra teisinio pagrindo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutartyje aiškiai ir išsamiai išdėstė priimto procesinio sprendimo motyvus bei įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, taigi, jokie esminiai procesiniai pažeidimai bylos nagrinėjimo metu padaryti nebuvo. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas Z. Š. atžvilgiu priėmė nepalankų sprendimą, nesudaro pakankamo pagrindo teisėtos ir pagrįstos teismo nutarties panaikinimui.
8. ANK 417 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sustojimas ir stovėjimas vietose, kuriose pagal KET draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimas ir stovėjimas nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo trisdešimt iki devyniasdešimt eurų. Vadovaujantis KET 150.5 punktu, sustoti ir stovėti draudžiama ant vejos, šaligatvio (išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai arba transporto priemonė nurodyta leidime, išduotame prekiauti viešoje vietoje renginių metu), taip pat sporto, vaikų žaidimo aikštelėse ir kitose transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtose teritorijose. Z. Š. pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį buvo nubaustas už tai, kad pažeidė KET 150.5 punktą, tai yra, sustojo ir paliko stovėti automobilį KET draudžiamoje vietoje, transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtoje vietoje – ant suplūktos žemės, žaliajai zonai priskirtiname plote.
9. ANK 567 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog pagal šį kodeksą įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, be kita ko, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.
10. Kartu pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog kaltu dėl administracinio nusižengimo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių nusižengimų bylose patraukto administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio nusižengimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.
11. Nagrinėjamu atveju Z. Š. gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį tik neabejotinai nustačius teisiškai reikšmingą aplinkybę, jog jis sustojo ir savo automobilį paliko stovėti KET draudžiamoje vietoje, transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtoje vietoje, tuo pažeisdamas KET 150.5 punktą. Kaip matyti iš administracinio nusižengimo byloje esančios nuotraukos pareiškėjo automobilis stovi ant išvažinėto žemės ploto (suplūktos žemės dalies), kuris yra priskirtas vientisai žaliajai zonai. Aiškiai matyti, kad šis plotas atskirtas nuo važiuojamosios kelio dalies borteliais, kas neabejotinai atitinka šaligatvio sąvokos apibrėžimą. Byloje esanti fotonuotrauka yra objektyvus ir pakankamas įrodymas, patvirtinantis padaryto administracinio nusižengimo faktą ir tuo pačiu šaligatvio požymių bei žaliosios zonos atskyrimo nustatymą. Vieta, kurioje stovėjo apelianto automobilis aiškiai atskirta nuotraukoje matomu borteliu bei su skirtinga nei važiuojamoji kelio dalis, danga. Šiuo atveju matomas dangų atskyrimas plytelių raštu ir borteliu, turėjo apeliantui suponuoti pakankamai aiškią išvadą, kad tai yra šaligatvis, kuris atskiria važiuojamąją kelio dalį nuo žaliosios zonos. KET 150.5 papunktyje numatytų išimčių (stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai arba transporto priemonė nurodyta leidime, išduotame prekiauti viešoje vietoje renginių metu) nenustatyta. Taigi, nagrinėjamu atveju, vieta, kurioje stovėjo apelianto automobilis nėra skirta automobilių eismui ar jų stovėjimui, kadangi važiuojamoji dalis yra aiškiai atskirta nuo šaligatvio ir vejos, todėl konstatuojama, kad apeliantas automobilį pastatė stovėjimui neskirtoje vietoje, tokiu būdu pažeisdamas ANK 417 straipsnio 2 dalį bei KET 150.5 punktą.
12. Nesutiktina su apelianto teiginiais, kad vieta kurioje stovėjo jo paliktas automobilis paruošta automobilių parkavimui, nes buvo nuimti borteliai, danga išpilta skalda, todėl jis sąmoningai toje vietoje pastatė automobilį. Apelianto teigimu, jis negalėjo suprasi, jog paruošta vieta parkavimui nėra skirta automobiliui užvažiuoti ir sustoti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iš pateiktos fotonuotraukos akivaizdžiai matyti, kad žalioji zona, kurioje stovėjo automobilis yra atskirta borteliais ir šaligatviu, sutiktina, kad bortelis yra nusidėvėjęs, o dalis žaliosios zonos yra suplūkta, tačiau tai nesuteikia teisės apeliantui statyti savo automobilį neleistinoje vietoje.
13. Apelianto nuomone, skundžiamoje nutartyje netinkamai į vertinti liudytojo N. P. duoti parodymai, jog dalis žaliosios zonos aplink namą yra paversta automobilių stovėjimo vietomis, dėl jų trūkumo, tai buvo padaryta bendruomenės vardu ir daugiau negu prieš 3 metus. Apelianto nuomone konkreti vieta, kurioje buvo sustojęs automobilis, kaip ir parodė liudytojas buvo kažkada žalioji zona, tačiau, ši vieta yra specialiai paruošta automobilio parkavimui, todėl automobilio sustojimas nagrinėjamoje vietoje apskritai nedaro ir negali padaryti jokios žalos nei vejai, nei gamtai. Be to, apelianto nuomone būtų galima teigti, jog ne automobilio savininkas ar valdytojas yra padaręs žalą, o visa namo bendruomenė. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir su šiais apelianto argumentais. Savavališkas automobilių stovėjimo vietų įrengimas nesuteikia teisės neleistinoje vietoje statyti savo transporto priemones. Aplinkybę, kad vieta kurioje stovėjo apelianto automobilis yra priskiriama žaliajai zonai priešingai nei teigiama skunde patvirtina ne tik byloje esanti fotonuotrauka, bet ir liudytojo N. P. duoti parodymai. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantas statydamas automobilį neleistinoje vietoje suvokė savo daromų veiksmų pobūdį, o aplinkybės dėl automobilių statymui trūkstančių vietų, bei savavališkas tokių vietų įregimas nesuteikia teisės apeliantui statyti savo automobilį neleistinoje vietoje. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju, Z. Š. padarė ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, jo automobilis „Peugeot 308“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2022 m. rugpjūčio 31 d., 12.23 val., yra užfiksuotas stovintis (duomenys neskelbtini), transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtoje vietoje, todėl ir administracinė atsakomybė taikoma konkrečiai jam, o ne bendruomenei.
14. Nesutiktina su apelianto skundo argumentais, kad skundžiamoje nutartyje nevertintos sustojimo priežasčių aplinkybės. Apeliacinės instancijos teismas sutinka suskundžiamoje nutartyje išdėstyta pozicija. Kaip matyti iš pateiktos bylos medžiagos prie automobilio nebuvo palikta jokių skiriamųjų ženklų, kad automobilis paliktas dėl gedimo. Pažymėtina, kad apeliantas pateikdamas skundą nenurodė jokių naujų aplinkybių susijusių su laikinu automobilio pastatymu neleistinoje tam vietoje dėl gedimo bei nepateikė jokių tai įrodančių duomenų.
15. Apeliantas skunde nurodo, kad skundžiamoje nutartyje neatsižvelgta į aplinkybes susijusias su kelio ženklų įrengimu. Pažymėtina, kad draudimą stovėti tam tikroje vietoje įtvirtina ne tik draudžiamieji ženklai, tačiau ir bendresnės KET nuostatos. KET 150 punkte nustatyti bendro pobūdžio draudimai dėl sustojimo ar stovėjimo bei sustojimą ir stovėjimą draudžiantys ženklai kiekvienu šiuo atveju nėra statomi. Jei ir nėra automobilių stovėjimą ar sustojimą draudžiančio kelio ženklo, tai dar nereiškia, kad toks veiksmas, t. y. automobilio statymas atitinkamoje teritorijoje, yra leidžiamas. KET privalančiam išmanyti vairuotojui šie draudimai turi būti žinomi ir be draudžiamųjų kelio ženklų. KET 150.5 punkte nustatyta, kad ant vejos stovėti galima tuo atveju, jeigu stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai, o šioje vietoje tokių nebuvo, todėl ir teisė stovėti nebuvo suteikta.
16. Taigi automobilio pastatymas vietoje, kai važiuojamoji kelio dalis aiškiai atskirta nuo kitokio pobūdžio teritorijos (šaligatvio) yra vertinamas kaip automobilio pastatymas stovėjimui neskirtoje teritorijoje. Šiuo atveju Z. Š. automobilis stovėjo tam neskirtoje vietoje, ant suplūktos žemės, žaliosios zonos teritorijoje, t.y. KET draudžiančioje vietoje. Z. Š. kaltė įrodyta administracinio nusižengimo medžiaga, teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį. Konstatavus, jog administracinis nusižengimas yra įrodytas ir kvalifikuotas tinkamai, atsižvelgus į administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, apeliantui paskirta administracinė nuobauda tinkamai individualizuota. Byloje nustatyti, ištirti ir įvertinti įrodymai yra pakankami apelianto kaltei pagrįsti, o jo lūkesčių neatitinkantis bylos aplinkybes patvirtinančių įrodymų vertinimas bei įstatymo taikymas, kas yra teismo prerogatyva, nesuponuoja absoliutaus pagrindo aukštesnės instancijos teismui daryti priešingas išvadas nei jas padarė pirmosios instancijos teismas ir tenkinti skundą taip, kaip to prašoma.
17. Įvertinus byloje esančią medžiagą spręstina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė pagrįsta išvadą, kad Z. Š. padarė ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, todėl nutraukti administracinę teiseną nėra jokio teisinio pagrindo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, administracinė nuobauda Z. Š. paskirta teisėtai ir pagrįstai, nepažeidžiant proporcingumo principo reikalavimų, todėl Z. Š. apeliacinis skundas netenkinamas, o Kauno apylinkės teismo 2023 m. sausio 24 d. nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. sausio 24 d. nutartį palikti nepakeistą ir Z. Š. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.