- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-17
- Bylos Nr.
- eA2-642-425/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laimantas Misiūnas
- Pareiškėjas
- R. S., N. S.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. S. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. rugsėjo 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal pareiškėjos R. S. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal pareiškėjų R. S. ir N. S. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja R. S. pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo, kuriuo prašė atnaujinti procesą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje teismas 2021-03-05 sprendimu tenkino pareiškėjų prašymą, nutraukė pareiškėjų santuoką bendru abiejų sutuoktinių sutikimu, patvirtino santuokos nutraukimo pasekmių sutartį. Teismo sprendimas apeliacine tvarka nebuvo apskųstas, įsiteisėjo 2021-04-07.
Žemesnės instancijos teismas
2. Pateiktu prašymu pareiškėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, tai yra dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjai bylos nagrinėjimo metu, bei 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, t. y. kai pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka, prašė atnaujinti procesą ir paaiškino, jog po teismo sprendimo įsiteisėjimo pareiškėjai naujai paaiškėjo dvi aplinkybės: (1) pareiškėjo N. S. panaudota apgaulė jos atžvilgiu; (2) reali santuokoje įgyto nekilnojamojo turto vertė.
Šalies argumentai
3. Pareiškėja nurodė, kad pagal teismui pateiktą tvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pareiškėjui N. S. tenka net keletą kartų didesnė santuokoje įgyto turto dalis, o išlaikymo dydis nepilnamečiams vaikams, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta nustatoma su pareiškėja R. S., nustatomas ženkliai mažesnis nei pusė minimalios mėnesinės algos, kuri laikytina orientaciniu kriterijumi priteisiant išlaikymą, teismas sutartį patvirtino kaip nepažeidžiančią nepilnamečių vaikų ar vieno iš sutuoktinių teisių ir teisėtų interesų. Be to, šalių bylą teismas išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka.
4. Pareiškėjos vertinimu, N. S., žinodamas, kad santuokoje įgyto turto padalijimo klausimas negali būti iš naujo sprendžiamas, o vaiko gyvenamoji vieta gali būti keičiama ir po santuokos nutraukimo, sulaukęs teismo sprendimo įsiteisėjimo santuokos nutraukimo byloje (tikslu užkirsti kelią R. S. skųsti sprendimą apeliacinės instancijos tvarka, paaiškėjus tikriesiems N. S. ketinimams), pradėjo teisinę procedūrą vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo klausimu. Šalių sudaryta ir teismo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių neatitinka tikrosios šalių valios, kadangi buvo sudaryta dėl psichologinio smurto ir apgaulės pareiškėjos R. S. atžvilgiu.
Atsiliepimas
5. Be to, faktas, kad pareiškėjos R. S. atžvilgiu buvo panaudota apgaulė, tapo aiškus jai gavus N. S. atsiliepimą dėl papildomo sprendimo priėmimo šioje byloje, kuriame jis aiškiai išdėstė, kad neketina ir neketino vykdyti šalių susitarimo, jog duktė gyvens su mama. Šis atsiliepimas pareiškėjai R. S. buvo išsiųstas 2021-05-28, taigi terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti nėra praleistas.
6. Papildomai pareiškėja nurodė, kad jai nebuvo žinoma sutarties pasirašymo metu, kokia yra reali santuokoje įgyto nekilnojamojo turto, t. y. buto, esančio (duomenys neskelbtini) vertė, kad reali vertė daug didesnė, nei yra nurodyta Registrų centro pateiktame išraše. Pareiškėjos išsilavinimas yra medicininis, tai yra nesusijęs nei su teise, nei su ekonomika, nei su nekilnojamuoju turtu, todėl ji neturėjo galimybių realiai įvertinti santuokoje įgyto nekilnojamojo turto vertės, ar suabejoti oficialioje pažymoje nurodytais duomenimis.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
7. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2021 m. rugsėjo 24 d. nutartimi atmetė pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo bei paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
8. Pirmosios instancijos teismas sutiko su pareiškėjos nurodytais argumentais, jog yra pagrindas spręsti, kad prašymas atnaujinti procesą dalyje dėl panaudotos apgaulės yra paduotas nepraleidus 3 mėnesių termino, kadangi pareiškėja apie faktą, jog šalių duktė gyvena ir toliau gyvens su pareiškėju sužinojo būtent iš N. S. 2021-05-28 išsiųsto atsiliepimo į R. S. prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo.
9. Tačiau skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas nurodė, jog nesutinka su pareiškėjos tvirtinimu, kad ji apie realią buto vertę sužinojo tik įsiteisėjus teismo sprendimui dėl santuokos nutraukimo, kadangi pareiškėja, teikdama 2020-01-02 ieškinį dėl santuokos nutraukimo, kartu pateikė ir 2017-01-11 Nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį, kuri patvirtina, jog N. S. butą pirko už 105 000 Eur. Taigi, aplinkybę, kad buto kaina jau 2017 m. buvo kur kas didesnė nei nurodyta VĮ „Registrų centras“ sistemoje, pareiškėja žinojo kreipimosi į teismą metu, t.y. 2020-01-02. Taigi šioje dalyje pareiškimas atnaujinti procesą yra paduotas praleidus 3 mėnesių terminą, nustatytą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 368 straipsnio 1 dalyje.
10. Vertindamas pareiškėjos reikalavimą dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nesutinka su pareiškėjos teiginiais, jog procesas turėtų būti atnaujintas, paaiškėjus naujai aplinkybei, kad pareiškėjas N. S. iš anksto suplanuotai, piktavališkai siekė apgauti ir apgavo buvusią sutuoktinę R. S., t. y. pareiškėjas melagingai nurodė, jog sutiks su abiejų vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su motina pareiškėja R. S. sąlyga, jei ši atsisakys didžiosios dalies santuokoje įgyto turto. Nagrinėjamu atveju, civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, kurios 3 punktu šalys susitarė, jog nepilnamečiai vaikai duktė L. S. ir sūnus T. S. po santuokos nutraukimo lieka gyventi kartu su pareiškėja R. S.. Pareiškėja tvirtina, kad tai buvo esminė santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlyga, dėl kurios ji sutiko atsisakyti didžiosios dalies santuokoje įgyto turto. Pažymėtina, jog dėl įvairių susiklosčiusių aplinkybių vaikų gyvenamoji vieta gali pakeista, todėl teismo sprendimas dėl vaikų gyvenamosios vietos neįgyja res judicata galios. Apie tokią galimybę šalys buvo informuotos 2021-03-05 teismo sprendime, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms (vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt.), buvę sutuoktiniai arba vienas iš jų gali kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo, apie tai, kad pareiškėjams žinoma apie šią galimybę, pareiškėjai patvirtino ir santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 12 punkte. Be to, LITEKO duomenimis Panevėžio apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos pakeitimo, kurioje būtent ir sprendžiama dėl šalių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog naujos aplinkybės – vaiko persikėlimas gyventi pas kitą tėvą, yra esminės ir dėl jų paaiškėjimo turi būti atnaujinamas procesas.
11. Dėl nekilnojamojo turto vertės pirmosios instancijos teismas papildomai pabrėžė, kad pareiškėja, nors ir žinodama, kad butas 2017 m. buvo nupirktas už 105 000 Eur, kad nekilnojamasis turtas pastaruosius kelerius metus Lietuvoje nuolat brangsta, nesielgė kaip apdairus, atsakingas ir protingas asmuo, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėtų, kokia iš tiesų yra reali santuokos nutraukimo proceso metu dalijamo turto vertė. Net ir gavusi teismo sprendimą pareiškėja turėjo teisę kreiptis teisinės pagalbos ir, jei manė, kad jos teisės yra pažeistos, paduoti apeliacinį skundą dėl sprendimo peržiūrėjimo apeliacine tvarka, tačiau to nepadarė. Nagrinėjamu atveju aplinkybė, kad pareiškėja persigalvojo dėl savo pačios padarytų sprendimų, nelemia prašymo dėl proceso atnaujinimo pagrįstumo.
12. Priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas taip pat sprendė, jog pareiškėjos argumentai dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu yra nepagrįsti. Skundžiamoje nutartyje teismas pabrėžė, kad šalys teismui pateiktoje santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje susitarė dėl visų su turto padalijimu susijusių klausimų, pareiškėjai sutarė, kad N. S. atitenka turto už 93 558 Eur sumą, R. S. – už 52 190 Eur sumą, visos banko sąskaitose ir faktiškai valdomos piniginės lėšos lieka pareiškėjų asmenine nuosavybė (santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 11 punktas). Pareiškėja sutarties 11.4 punkte nurodė, kad už jai tenkančią mažesnę turto vertės dalį kompensacijos iš pareiškėjo N. S. nereikalauja. Sutarties 11.3 punktu patvirtino, jog kilnojamąjį neregistruotiną turtą šalys yra pasidalinusios taikiai. Visos šios šalių sudarytos sutarties nuostatos yra aiškios ir konkrečiai aptartos, jose aiškiai išreikšta šalių valia, todėl teigti, kad pareiškėja galėjo nesuprasti savo tikrosios valios, nėra jokio pagrindo. Sutarčiai dėl santuokos nutraukimo padarinių taikomi tokie pat principai, kaip ir bet kokiai kitai sutarčiai, jos šalys turi teisę savo valia, pasirinkimu ir apsisprendimu nustatyti tarpusavio teises ir pareigas. Šiuo atveju ne teismas nusprendė, kaip bus padalintas šalių santuokoje įgytas turtas, nukrypstant nuo lygių dalių principo, o pareiškėjai sutartyje patys sutarė dėl tokių sutarties sąlygų – dėl turto padalijimo ir kompensacijos nemokėjimo. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog buvo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, dėl kurios Panevėžio apylinkės teismo 2021-03-05 sprendimas būtų neteisėtas.
13. Be kita ko, pareiškėja nurodė, kad santuokos nutraukimo pasekmių sutartimi buvo susitarta dėl per mažo išlaikymo vaikams, kas neatitiko vaikų poreikių. Teismui pateiktos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 5 punktu šalys susitarė, jog pareiškėjas N. S. nepilnametės dukters L. S. ir nepilnamečio sūnaus T. S. išlaikymui kas mėnesį iki jų pilnametystės moka po 180 Eur kiekvienam, iš viso 360 Eur, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Į bylą pateiktoje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2021-02-10 išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog toks išlaikymo dydis yra pakankamas vaikų poreikiams užtikrinti, nepažeidžia nepilnamečių teisių ir atitinka jų poreikius. Be to, vaikų išlaikymo dydžio nustatymas neįgyja res judicata galios ir, pasikeitus vaikų poreikiams ar kurios nors iš šalių turtinei padėčiai, gali būti keičiamas, kreipiantis į teismą dėl vaikų išlaikymo dydžio padidinimo (sumažinimo). Todėl šalims ar vienai iš šalių nusprendus, kad priteistas išlaikymo dydis yra nepakankamas, šalis turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, o ne su prašymu atnaujinti procesą jau išnagrinėtoje byloje.
14. Nors pareiškėja aiškios teisės normos taikymo klaidos egzistavimą grindė aplinkybe, jog byla buvo nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, tačiau CPK 540 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylas pagal šio skirsnio nuostatas teismas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai pripažįsta, kad bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka nepakenks šeimos santykių stabilumui ir vaikų bei sutuoktinių interesams. Atsižvelgiant į trumpus bylos nagrinėjimo terminus ir į tai, kad šis klausimas yra nagrinėjamas ne ginčo teisena, žodinis teismo posėdis paprastai daromas tik tuomet, jei teismui kyla abejonių, ar sutuoktinių sudaryta sutartis neprieštarauja viešajai tvarkai, įstatymo imperatyvams, nepažeidžia kitų asmenų teisių, ir kitais atvejais, kai, teismo vertinimu, tai yra būtina. Nagrinėjamu atveju teismas 2021-02-08 nutartimi nusprendė, kad bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka nepakenks šeimos santykių stabilumui, nepilnamečių vaikų ir sutuoktinių interesams, todėl byla buvo nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Pareiškėja, sužinojusi apie rašytinį bylos nagrinėjimą, nesikreipė dėl bylos nagrinėjimo žodine tvarka, taip pat neskundė sprendimo apeliacine tvarka. Pažymėtina, jog viso proceso metu pareiškėja turėjo advokatą, kuris, remiantis Teisinių paslaugų sutarties išrašu, veikė kaip pareiškėjos patarėjas ir atstovas. Taigi nėra pagrindo pripažinti, jog vien dėl bylos išnagrinėjimo rašytinio proceso tvarka buvo priimtas neteisėtas sprendimas.
Atsiliepimas
15. Pareiškėjos prašymą atmetus, iš jos priteistos bylinėjimosi išlaidos: pareiškėjui N. S. 700 Eur išlaidos už teisinę pagalbą rengiant atsiliepimą, valstybei 1 997 Eur žyminis mokestis, atidėtas 2021-08-13 nutartimi, bei 3,80 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos – iš viso 2 000,80 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
16. Atskiruoju skundu pareiškėja R. S. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti procesą civilinėje byloje, taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
16.1. Nurodo, kad priimdamas procesinį sprendimą dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi neaktualia teismų praktika be nepagrįstai nesirėmė aktualia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pagal kurią teismas, prieš tvirtindamas tokią sutartį, turėjo įvertinti šios sutarties teisėtumą ir nustatyti, dėl kokių aplinkybių tarp sutuoktinių dalijama bendroji jungtinė nuosavybė nukrypstant nuo bendro turto lygių dalių principo, t. y. ar sutarties nuostatos atitinka CK 3.123 straipsnyje įtvirtintas sąlygas, kai sutuoktinių turtas gali būti padalijamas nelygiomis dalimis. Nagrinėjamu atveju santuokos nutraukimo byloje teismas nesiaiškino, dėl kokių priežasčių yra nukrypstama nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, neprašė pareiškėjų nurodyti ir pagrįsti išimtines aplinkybes, kurios pateisintų šį nukrypimą, taigi pareigos patikrinti sutarties teisėtumą akivaizdžiai neatliko. Byloje nebuvo jokių duomenų, pateisinančių šį nukrypimą, kas, vadovaujantis minėtu kasacinio teismo išaiškinimu civilinėje byloje Nr. 3K-3-10-378/2021, laikytina aiškia teisės taikymo klaida ir savarankišku pagrindu atnaujinti procesą.
16.2. Atskirajame skunde taip pat pabrėžiama, kad nors savaime CPK 540 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės normos pažeidimas nereiškia neteisėto sprendimo priėmimo, tačiau šiuo atveju bendrojo reikalavimo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka nesilaikymas turėjo įtakos neteisėto sprendimo priėmimui. Tuo atveju, jeigu teismas nebūtų formaliai konstatavęs abejonės nebuvimo, o būtų jos egzistavimą pripažinęs ir realiai siekęs ją pašalinti, pareiškėjų išklausymas žodiniame posėdyje galėjo padėti teismui išsiaiškinti realią situaciją.
16.3. Apeliantė pažymi, jog formalus atsisakymas atnaujinti procesą konstatavus, kad pareiškėja nors ir nurodo nežinojusi, bet turėjo žinoti turto vertę, akivaizdžiai pažeidžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, kadangi remiantis iš esmės prielaidomis („turėjo žinoti“), užkertamas kelias panaikinti iš esmės neteisėtą ir iš esmės neteisingą teismo sprendimą. Be to, šalių santykiai jau kurį laiką buvo konfliktiniai ir sudėtingi, ką patvirtina net keli bandymai nutraukti santuoką. Pareiškėjai R. S. turto ir jo vertės klausimai tuo metu buvo antraeiliai, svarbiausia buvo sveikos savo ir vaikų emocinės ir psichologinės būklės palaikymas, kitų vaikų interesų užtikrinimas. Juo labiau, kad sūnų labai stipriai paveikė situacija šeimoje, dėl to jam ir buvo skirtas mėnesio trukmės sveikatą grąžinantis gydymas sanatorijoje, į kurią pareiškėja su sūnumi išvyko 2021-04-07. Dėl šių priežasčių tuo metu pareiškėja nesiėmė veiksmų turto vertei nustatyti. Dėl to pirmosios instancijos teismo argumentas, kad nekilnojamojo turto vertė pareiškėjai turėjo būti žinoma jau pasirašant sutartį dėl santuokos nutraukimo, yra nepagrįsta ir neteisinga.
16.4. Atskirajame skunde pabrėžiama ir tai, kad naudodamas jos atžvilgiu psichologinį smurtą ir spaudimą dėl vaikų, pareiškėjas N. S. pasiūlė pasirašyti santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartį numatant, jog abiejų nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatoma su ja, su sąlyga, jog pareiškėjui N. S. atiteks natūra santuokoje įgytas turtas (taip pat vienintelis dalintinas nekilnojamasis turtas – keturių kambarių butas, kuriame šeima gyveno). Šią aplinkybę pareiškėja laiko N. S. jos atžvilgiu panaudota apgaule.
16.5. N. S. nesutikus su sąlyga dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymu su mama, R. S. nebūtų sudariusi sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių jai itin nepalankiomis sąlygomis – tai yra netenkant ženkliai didesnės dalies santuokoje įgyto turto bei teisės su vaikais toliau gyventi šeimos namuose (santuokos metu įgytame bute). Akivaizdu, kad su tokia sąlyga R. S. sutiko ne tik dėl apgaulės, bet ir dėl jos atžvilgiu naudoto psichologinio smurto, konkrečiai grasinimo visiškai nutraukti jos ryšį su dukterimi (ką N. S. realiai pradėjo vykdyti nuteikinėdamas dukterį prieš motiną ir trukdydamas joms bendrauti). Apgaulės aplinkybė, kuria remiasi pareiškėja, visiškai atitinka kasacinio teismo praktikoje nurodytas sąlygas dėl aplinkybių pripažinimo naujomis ir sudarančiomis pagrindą atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme.
Atsiliepimas
17. Atsiliepimu pareiškėjas N. S. prašo atmesti pareiškėjos atskirąjį skundą ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
17.1. Nurodo, kad pareiškėjos atskirajame skunde aptariama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika nėra identiška nagrinėjamoje byloje susiklosčiusioms aplinkybėms ir negali būti taikoma, pareiškėjai buvo aiškiai suprantama susiklosčiusi situacija, taip pat žinoma nekilnojamojo turto vertė, o aplinkybė, kad pareiškėjui atitenka didesnė dalis turto nebuvo sąlyga dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo. Be to, pareiškėjai buvo ne kartą išaiškina, jog vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo, bendravimo tvarkos bei išlaikymo klausimai gali būti sprendžiami iš naujo pasikeitus aplinkybėms.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK) 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.
19. Nagrinėjamu atveju byloje ginčas kilo dėl to, ar pirmosios instancijos teismas, tinkamai taikė procesinės teisės nuostatas, vertindamas naujai paaiškėjusių aplinkybių, kaip pagrindo atnaujinti procesą, egzistavimą. Atskiruoju skundu pareiškėja vertina, kad jos nurodomi duomenys, o būtent – turto padalijimas pažeidžiant sutuoktinių lygių dalių principą, nekilnojamojo turto vertės nustatymas bei aplinkybės, kad pareiškėjas N. S. apgaule, pasinaudodamas šalių vaikų gyvenamosios vietos nustatymu su pareiškėja motyvu, siekė neproporcingai padalinti šalių turtą bei teikia pernelyg mažą išlaikymą, yra naujai paaiškėjusios aplinkybės bei duomenys, kad pirmosios instancijos teismo sprendime yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kas sudaro pagrindą atnaujinti civilinį procesą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, skundžiamoje nutartyje padarytas išvadas, o taip pat pareiškėjos bei suinteresuoto asmens nurodomas aplinkybes sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta (CPK 263 straipsnio 1 dalis).
20. Nagrinėjamu atveju byloje nustatytos šios aplinkybės ir dėl jų ginčas nekyla – Panevėžio apylinkės teismas 2021-03-05 priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutraukė R. S. ir N. S. santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu bei patvirtino santuokos nutraukimo pasekmių sutartį. Sprendimas apeliacine tvarka nebuvo apskųstas ir įsiteisėjo 2021-04-07. Pateiktame prašyme atnaujinti procesą pareiškėja nurodė, kad apie aplinkybes, jog jos atžvilgiu buvo panaudota apgaulė, sužinojo gavus N. S. atsiliepimą dėl papildomo sprendimo priėmimo, kuriame jis aiškiai išdėstė, kad neketina ir neketino vykdyti šalių susitarimo, jog duktė gyvens su motina. Šis atsiliepimas pareiškėjai R. S. buvo išsiųstas 2021-05-28. Be to, pareiškėja nurodė, kad reali buto vertė jai tapo žinoma jau įsiteisėjus teismo sprendimui, konkrečiai - gavus 2021-06-28 atlikto preliminaraus buto vertinimo rezultatus.
21. Skundžiamam nutartimi pirmosios instancijos teismas sprendė, jog atsižvelgiant į tai, kad N. S. atsiliepimas jai buvo išsiųstas tik 2021-05-28, 3 mėnesių terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo šiuo klausimu pateikti nėra praleistas. Su tokiu vertinimu pirmosios instancijos teismas sutinka ir plačiau šio aspekto nenagrinėja, juo labiau kad apeliantė šių aplinkybių neskundžia.
22. Kaip pagrįstai nurodoma skundžiamoje nutartyje, pagal šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius, turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip: patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies) arba teismo sprendimą pakeisti (žr., pvz., 2015 m. gruodžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-643-219/2015; 2016 m. spalio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016). Taip pat akcentuotina ir tai, kad proceso atnaujinimo institutą reglamentuojančios teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos atsižvelgiant į šio instituto taikymo tikslus, pažymint, jog šis išimtinis (ekstraordinarinis) procesinis institutas yra taikomas padarytoms teismų klaidoms dėl fakto ar teisės ištaisyti tuo atveju, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės pažeistas teises ir interesus apginti kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais bei nėra kitų teisių bei įstatymų saugomų interesų gynimo būdų.
23. Pareiškėja, prašydama atnaujinti civilinį procesą, tvirtina, kad po teismo sprendimo santuokos nutraukimo byloje įsiteisėjimo paaiškėjo esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjai bylos nagrinėjimo metu, o būtent, kad pareiškėjas panaudojo apgaulę pareiškėjos atžvilgiu, taip pat, kad paaiškėjo reali santuokoje įgyto nekilnojamojo turto vertė.
24. Vertinant pareiškėjos argumentus, susijusius su jos atžvilgiu panaudota apgaule, pažymėtina, kad, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, kurios 3 punktu šalys susitarė, jog nepilnamečiai vaikai po santuokos nutraukimo lieka gyventi kartu su pareiškėja R. S.. Pareiškėja tvirtina, kad tai buvo esminė santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlyga, dėl kurios ji sutiko atsisakyti didžiosios dalies santuokoje įgyto turto, tačiau pabrėžtina, kad apie galimybę kisti nuostatoms, susijusioms su vaikų gyvenamosios vietos nustatymu, išlaikymo dydžiu bei bendravimo tvarkos sąlygomis, pareiškėja ne tik buvo informuota 2021-03-05 teismo sprendimu, tačiau apie tai, kad pareiškėjams žinoma apie šią galimybę, pareiškėjai patvirtino ir santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 12 punkte. Nagrinėjamu atveju pareiškėją atstovavo profesionalus teisininkas, o byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių vertinti, kad pareiškėja dėl savo sveikatos būklės ar kitų aplinkybių būtų negalėjusi suprasti savo veiksmų esmės ar jai atstovavęs teisininkas nebuvo suinteresuotas ginti jos interesus.
25. Kartu pabrėžtina, jog savaime šalių susitarimas, sudarant santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartį, nukrypti nuo lygių dalių turto padalinimo principo, priešingai nei tvirtinama atskirajame skunde, pagal šiuo metu formuojamą praktiką, nesudaro pagrindo automatiškai atnaujinti procesą, juo labiau kad pareiškėjos atskirajame skunde nurodomos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtos civilinės bylos bei šios civilinės bylos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi, pareiškėjai tenka dalis santuokoje įgyto turto, ji turėjo atstovą advokatą bei neturėjo jokių esminių sveikatos sutrikimų, dėl kurių būtų negalėjusi suprasti savo veiksmų esmės. Šiuo atveju byloje nustatyta, kad pareiškėją, kuri taip pat anksčiau buvo teikusi ieškinį teismui dėl santuokos nutraukimo ir kitų klausimų, nagrinėjamoje byloje atstovavo profesionalus teisininkas. Be to, suaugęs asmuo, net ir turintis medicininį išsilavinimą, bei neturintis psichinės sveikatos sutrikimų, yra pajėgus apskaičiuoti kiekvienam iš sutuoktinių tenkančią konkrečiai nurodytą turto dalį bei tai, kad miesto centre esančio buto rinkos kaina, esant nekilnojamojo turto kainų šuoliui, yra didesnė nei nurodyta Nekilnojamojo turto kadastro duomenų sistemoje.
26. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos dėstoma pozicija, kad ji buvo apgauta dėl to, jog sutiko dėl mažesnės turto dalies priskyrimo jos asmeninėn nuosavybėn tik dėl to, jog vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ja, niekaip nepatvirtina fakto, kad egzistuoja pagrindas atnaujinti procesą, kadangi viena vertus šios nuostatos kitimo galimybė, kai jau minėta pirmiau, pareiškėjai buvo žinoma, taip pat pareiškėja, kaip ir kiekvienas iš tėvų turi suprasti, jog vaikai augdami gali patys išreikšti/pakeisti nuomonę, su kuo nori gyventi bei kokiu būdu ar intensyvumu bendrauti su tėvais. Kita vertus, sutuoktinių turto dalių santykio pasirinkimas negali būti prilyginamas reikalavimui dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo. Tenkanti mažesnė santuokoje įgyto turto dalis negali būti kompensuojama vaikų gyvenamosios vietos sąlyga.
27. Kartu pažymėtina ir tai, jog Panevėžio apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos pakeitimo, kurioje taip pat sprendžiama ir dėl šalių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos.
28. Vertinant pareiškėjos argumentus dėl neva netinkamai taikytų procesinės teisės normų, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, CPK 540 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylas pagal šio skirsnio nuostatas teismas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai pripažįsta, kad bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka nepakenks šeimos santykių stabilumui ir vaikų bei sutuoktinių interesams. Nagrinėjamu atveju civilinė byla dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu buvo paskirta nagrinėti rašytinio proceso tvarka apie tai informuoti proceso dalyviai, tačiau jokių prašymų dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka gauta nebuvo, nors, kaip minėta, pareiškėja buvo atstovaujama profesionalaus teisininko. Taigi išties nėra pagrindo pripažinti, jog vien dėl bylos išnagrinėjimo rašytinio proceso tvarka buvo priimtas neteisėtas sprendimas, kuris, be kita ko, nebuvo skųstas apeliacine tvarka.
29. Taigi pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog naujos aplinkybės – vaiko persikėlimas gyventi pas kitą tėvą, bei pareiškėjos nurodomos kitos aplinkybės atitinka CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 bei 9 punktų nuostatas bei sudaro pagrindą atnaujinti procesą.
30. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, jog nėra pagrindo sutikti su pareiškėjos teiginiu, kad tikroji nekilnojamojo turto vertė jai tapo žinoma tik po teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo įsiteisėjimo, kadangi iš byloje esančių duomenų matyti, kad reikšdama 2020-01-02 ieškinį dėl santuokos nutraukimo pareiškėja buvo pateikusi Nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį, kuria butas įsigytas už žymiai didesnę sumą, nei Nekilnojamojo turto kadastro sistemoje nurodyta suma. Dėl to, šiuo aspektu yra praleistas 3 mėnesių kreipimasis į teismą dėl proceso atnaujinimo. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu vertinimu dėl 3 mėnesių termino skaičiavimo visiškai sutinka.
31. Be to, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai pažymėjo ir tai, kad pareiškėjos išsilavinimas, kuris yra nesusijęs nei su teise, ekonomika ar nekilnojamuoju turtu, negali būti sąlyga pripažinti, jog egzistuoja proceso atnaujinimo pagrindai. Visuotinai žinomas faktas, kurio įrodinėti nereikia bei kuriam nereikalingas joks specifinis išsilavinimas, kad nekilnojamasis turtas pastaruosius kelerius metus Lietuvoje nuolat brangsta, o be to pareiškėja, kaip jau minėta pirmiau, ne tik turėjo konkrečius duomenis apie didesnę nekilnojamojo turto rinkos vertę, nei numatyta Nekilnojamojo turto duomenų sistemoje, tačiau ir naudojosi profesionalaus teisininko pagalba. Pastebėtina, jog aplinkybės, kad tarp buvusių sutuoktinių kyla nesutarimai po santuokos nutraukimo nėra ir negali būti pagrindu atnaujinti civilinės bylos procesą, kuri buvo išnagrinėta tinkamai.
32. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-38/2008; Nr. 3K-3-252/2010; Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
33. Taigi apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nagrinėjamoje byloje susiklosčiusias aplinkybes bei šiam teisiniam santykiui nagrinėti reikšmingas teisės aktų nuostatas, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino pareiškėjos nurodomas aplinkybes, susiklosčiusiai situacijai reikšmingas teisės aktų nuostatas bei formuojamą teismų praktiką bei priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
34. Atmetus pareiškėjos atskirąjį skundą, yra pagrindas suinteresuoto asmens N. S. naudai priteisti apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis) – 500 Eur už teisines paslaugas (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Teismas, atsižvelgdamas į šios civilinės bylos sudėtingumą, suinteresuotam asmeniui suteiktų teisinių paslaugų kokybę, daro išvadą, kad suinteresuoto asmens pateiktų išlaidų, susijusių su advokato pagalba, dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose rekomenduojamų dydžių, yra pagrįstas ir nemažintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. rugsėjo 24 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš pareiškėjos R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) N. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 500,00 Eur (penkių šimtų eurų 00 ct) išlaidas už teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.