Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2025-12-30 · Civilinė byla Nr. e2-746-419/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2025-12-30
Bylos Nr.
e2-746-419/2025
Teisminio proceso Nr.
2-39-3-01657-2024-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Viktor Voicechovski
Ieškovas
J. B.
Išvadą teikia
Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Atsakovas
M. M.
Advokatai
Bogdanas Jermakas
Kategorijos

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2-746-419/2025Teisminio proceso Nr. 2-39-3-01657-2024-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.3.4; 2.3.5.2.1; 3.1.7.6; 3.1.7.8(S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. gruodžio 30 d.Šalčininkai
Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų teisėjas Viktor Voicechovski,sekretoriaujant Rimantei Jurgienei,vertėjaujant Alicijai Stančinskai,dalyvaujant ieškovei J. B., jos atstovui advokatui Bogdanui Jermak,

institucijos, teikiančios išvadą byloje Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovei Laurai Morkūnei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. B. ieškinį atsakovui M. M. dėl tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo; institucija, teikianti išvadą byloje Valstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovė J. B., patikslinusi ieškinį, prašė:

1.1. nustatyti, kad M. M., gim. (duomenys neskelbtini), yra A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) yra M. M., gim. (duomenys neskelbtini), sūnus;

1.2. nustatyti A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su ieškove J. B.;

1.3. priteisti iš atsakovo M. M. jo nepilnamečiui sūnui A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą, mokamą kas mėnesį 400,00 Eur dydžio periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės, paskiriant J. B. išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise;

1.4. priteisti iš atsakovo M. M. jo nepilnamečiui sūnui A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 14 400,00 Eur (400,00 Eur x 36 mėn.) išlaikymo įsiskolinimą;

1.5. nustatyti tokią atsakovo M. M. bendravimo su vaiku A. B. tvarką:

1.5.1. atsakovas M. M. su nepilnamečiu A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) turi teisę bendrauti dalyvaujant vaiko motinai kas antrą šeštadienį nuo 10.00 val. iki 14.00 val. prieš tai įspėjus SMS pranešimu vaiko motiną apie savo atvykimą (neatvykimą). Ieškovė įsipareigoja sudaryti sąlygas Atsakovui bendrauti su sūnumi A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) aukščiau nurodyta tvarka?

1.5.2. Ieškovė sudarys sąlygas savo sūnui A. B. bendrauti elektroninio ryšio priemonėmis su Atsakovu pagal šalių suderintą laiką.

1.6. priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas.

2. Atsakovas M. M. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, tačiau teismui atsiųstame elektroniniame laiške (atsiųsta iš (duomenys neskelbtini)) nurodė, kad gavo teismo laišką dėl J. B. bylos. Nuo vaiko gimimo su ja nebendravo. Jam nėra pasiekiami jos socialiniai tinklai, susisiekti su ja neįmanoma, nežino kur yra vaikas. Yra informuotas apie A. B. ir norėtų jį išlaikyti, mokėdamas 100,00 Eur per mėnesį. Latvijoje yra bedarbis ir moka išlaikymą kitam savo vaikui.

3. Institucijos, teikiančios išvadą byloje Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadoje nurodyta, kad Tarnybos vertinimu, ieškovės prašymas nustatyti, kad atsakovas yra nepilnamečio vaiko tėvas, atitinka nepilnamečio A. B. gim. (duomenys neskelbtini) teises ir teisėtus interesus. Nustačius atsakovo M. M. tėvystę nepilnamečio A. B. atžvilgiu nustatytina vaiko gyvenamoji vieta. Nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustačius su motina, nebūtų pažeisti prioritetiniais laikomi vaiko interesai, būtų užtikrinta saugi aplinka tinkanti vaiko emociniam ir psichologiniam formavimuisi. Nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustačius su motina, iš atsakovo priteistinas išlaikymas. Tarnybos nuomone, byloje turėtų būti priteistas tokio dydžio išlaikymas šalių nepilnamečiam sūnui, kuris užtikrintų ne tik minimalius, tačiau visaverčius vaiko poreikius ir būtų proporcingas šalių turtinei padėčiai. Jei šalių turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis nepilnamečio A. B. gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymo dydis. Konkretus išlaikymo dydis nustatytinas teismo posėdžio metu, atsižvelgiant į vaiko poreikius ir abiejų tėvų turtinę padėtį, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo, bei teisingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5, 3.3 str.). Tarnybos nuomone, ieškovės prašomas 400 Eur nepilnamečio išlaikymo dydis atitinka nepilnamečio vaiko interesus. Tarnybai neužtenka duomenų pasisakyti dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Tarnybos nuomone, turėtų būti nustatyta tokia bendravimo tvarka su atskirai gyvenančiu tėvu, kuri leistų sukurti ryšį tarp tėvo ir vaiko, tokia neprieštarautų geriausiems vaiko interesams, atsižvelgiant į vaiko amžių, poreikius ir saugumą, ir jų nepažeistų. Ieškovės prašoma bendravimo tvarka būtų galima tik tuomet, kada atsakovas sukurs ryšį su vaiku, nepilnametis pažins tėvą ir jausis su juo saugiai būdamas tik dviese. Pradžioje bendravimas turėtų vykti šalia būnant motinai ar kitam asmeniui su kuriuo vaikas jaučiasi saugiai, po keletą valandų, vaiko namuose ar kitoje saugioje aplinkoje, tik vėliau nepilnametį paliekant su tėvu dviese. Šiai dienai, Tarnyba laikosi pozicijos, kad bendravimo tvarka neatkūrus prarasto ryšio prieštarauja nepilnamečio A. B. gim. (duomenys neskelbtini) interesams. Pritaria patikslinto ieškinio reikalavimui, kad vaikas bendrautų su tėvu dalyvaujant motinai.

4. Ieškovė J. B. teismo posėdyje paaiškino, kad su atsakovu susipažino Anglijoje 2018 metais. Jis gyveno atskirai, netoli jos, atvažiuodavo pas ją, kartais pasilikdavo nakvoti. (duomenys neskelbtini) gimė sūnus. Kai gimė sūnus, atsakovas rado kitą darbą ir pradėjo su draugais linksmintis, dėl to išsiskyrė. Kai pasakė atsakovui, kad laukiasi, pasakė jam, kad jei nemokės išlaikymo, paduos į tarnybas. Kai vaikas gimė, jis nieko nepadėjo. Vieną kartą buvo aplankęs ją, kai vaikui buvo 3 mėnesiai, bet vėliau dingo. Jis buvo pavogęs jos asmens duomenis, bandė paimti jos vardu kreditą. Nuo to laiko su juo nebendravo. Atsakovas sakė, kad pripažįsta, kad tai jo vaikas. Išlaikymą tai mokėjo, tai nemokėjo, o vėliau visai dingo, vaiko nelankė. Anglijoje tėvystė nustatyta nebuvo. Anglijoje išlaikymo reikalai tvarkomi per Vaiko išlaikymo tarnybą. Kai kreipiesi į Tarnybą, jos darbuotojai susisiekia su tėvu ir jie teiraujasi, ar jis sutinka mokėti, ar ne. Jeigu nesutinka, turi daryti DNR. Jis sutiko mokėti, ji nurodė savo banko sąskaitą ir jis pradėjo mokėti, vadinasi jis pripažįsta, kad tai jo vaikas. Išlaikymo dydis priklauso nuo atsakovo algos. Jis pats pervedinėjo išlaikymą tiesiogiai jai į sąskaitą, ne per tarnybas. Iš viso jis buvo sumokėjęs penkis kartus. Nustojo mokėti 2022 metais. Jeigu atsakovas nemoka, ji praneša tarnyboms, jie susisiekia su juo. Dėl išlaikymo bendravo per Tarnybą. Jeigu atsakovas nemoka pats, jie gali patys pasiimti iš jo reikiamą sumą. Po to dėl išlaikymo skolos byla persikėlė į teismą. Buvo priimtas sprendimas, kad dėl išlaikymo skolos atsakovui gresia kalėjimas, dėl to jis pabėgo į Latviją. Pati grįžo į Lietuvą prieš metus, nuolat čia gyvena. Jis savo vaiku nesidomėjo nuo pat mažens. Kiek jai žinoma, jis turėjo Latvijoje vieną vaiką. Bandė surasti jį, bet nesėkmingai. Prašo 400,00 Eur išlaikymą ir įsiskolinimą už tris metus. Gyvena nuosavame name, dirba, gauna virš 1000,00 Eur į rankas. Vaikas yra su negalia, turi daug poreikių, reikia važinėti į reabilitacijas, reikia visokių priemonių, vaikas nekalba, yra problemų su valgymu, asmens higiena. Vaikas nuo mažens gyvena su ja. Vaikas savo tėvo nėra matęs. Tėvas galėtų bendrauti su vaiku tik dalyvaujant jai, nes vaikas nekalba, atsakovas jo nesupras, vaikas gali išsigąsti. Atsakovas nerodo noro bendrauti su vaiku. Gyvena su vaiku ir dar dviem dukromis. Viena dukra pilnametė, kita nepilnametė, jos yra kitas tėvas. Jeigu atsakovas norėtų bendrauti su vaiku, nedraustų jam. Vaikas nešneka, nors kalbą supranta. Tėvas galėtų bendrauti su vaiku nuotoliniu būdu. Jeigu atvažiuos pasimatyti gyvai, susitikimas galimas tik jai dalyvaujant kartu, nes vaikas gali pabėgti, atsakovo jis nepažįsta. Palaiko reikalavimą dėl įsiskolinimo priteisimo.

5. Atsakovas M. M. prie 2025-12-10 teismo posėdžio prisijungė nuotoliniu būdu pagal teismo pateiktą prisijungimo nuorodą. Tačiau prisijungęs prie posėdžio atsisakė įjungti vaizdo kamerą, kad teismas galėtų matyti atsakovą ir įsitikinti jo tapatybe, atsisakė pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, nors pripažino, kad jis yra M. M. ir nuo teismo posėdžio atsijungė. Teismas pažymi, kad ieškinys su priedais atsakovui yra įteikti tinkamai per Latvijos Respublikos kompetentingą instituciją, kuri patvirtino dokumentų įteikimo atsakovui faktą, nurodė jo dabartinės deklaruotos gyvenamosios vietos ir elektroninio pašto adresus (duomenys neskelbtini). Iš nurodyto elektroninio pašto adreso teismui buvo atsiųstas atsakovo laiškas, kuriame jis išdėstė savo poziciją dėl nagrinėjamos bylos. Nurodytu atsakovo elektroninio pašto adresu teismas siuntė prisijungimo prie posėdžio nuorodą. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad atsakovui tinkamai pranešta apie jo atžvilgiu pradėtą teismo procesą, taip pat apie teismo posėdį, atidėti bylos nagrinėjimą atsakovas neprašė, todėl byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 388 straipsnio 2 dalis).

Teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

6. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. B., gim. (duomenys neskelbtini), gimimo liudijime nurodyta tik vaiko motina J. B.. Duomenys apie vaiko tėvą neįrašyti. Vaiko gimimo vieta – Jungtinė Karalystė (b. l. 20). Vaikui nustatyta diagnozė, kvalifikuojama tarptautinių ligų kodu (duomenys neskelbtini) (b. l. 18). Vaikas mokosi (duomenys neskelbtini) (b. l. 56).

7. Ieškovės vardu nekilnojamasis turtas nėra registruotas (b. l. 23). Ieškovė dirba, gauna vidutiniškai 1026 Eur darbo užmokestį neatskaičius mokesčių. Taip pat kas mėnesį gauna 137,92 Eur Sodros išmoką (LITEKO duomenys). Ieškovė turi dar vieną nepilnametį vaiką – M. B., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 24).

8. 2019-09-27 ieškovė kreipėsi į Jungtinės Karalystės Vaiko išlaikymo tarnybą (toliau – Vaiko išlaikymo tarnyba) dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui A. B. mokėjimo iš M. M. (b. l. 28-44). Ieškovė buvo informuota, kad nuo 2019-10-02 išlaikymo vaikui dydis bus 49,67 svarų sterlingų per savaitę (b. l. 51-53). Vaiko išlaikymo tarnybos duomenimis nuo 2019-10-02 iki 2022-11-29 susidarė išlaikymo įsiskolinimas. 2024-01-26 teismo įsakymu iš M. M. buvo priteista 7 584,75 svarų sterlingų, iš šios sumos įsiskolinimas ieškovei siekia 5 780,05 svarų sterlingų (b. l. 45-50). 2020-02-28 ieškovė į savo banko sąskaitą gavo 216,55 svarų sterlingų išmoką iš Utility Warehouse „M. M. kūdikio priežiūra“ (b. l. 119-122).

9. Byloje nėra duomenų apie atsakovo turtinę padėtį bei išlaikytinius.

Dėl tėvystės nustatymo

10. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.148 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos Civilinio proceso kodekse numatytos įrodymų priemonės. Jei šalys atsisako ekspertizės, pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, taip pat ir kiti įrodymai.

11. Ieškovė J. B. teismui paaiškino, kad gyvendama Jungtinėje Karalystėje kurį laiką susitikinėjo su atsakovu M. M. ir nuo jo pastojo. Gimus vaikui kreipėsi į Jungtinėje Karalystėje veikiančią Vaiko išlaikymo tarnybą (angl. Child Maintenance Service, interneto svetainė https://www.gov.uk/child-maintenance-service) dėl išlaikymo vaikui teikimo. Nurodyta Vaiko išlaikymo tarnyba susisiekė su atsakovu M. M., jis vaiko tėvystės neginčijo, todėl Vaiko išlaikymo tarnyba nustatė kokio dydžio išlaikymą jis turi teikti vaikui A. B.. Iš ieškovės pateiktų įrodymų matyti, kad Vaiko išlaikymo tarnyba pervedė jai atsakovo mokėtas išlaikymo sumas. Kai ieškovė kreipėsi į Lietuvos Respublikoje veikiantį teismą dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo A. B. priteisimo, atsakovas, būdamas tinkamai informuotas apie ieškinį, teismui atsiųstame laiške nurodė, kad sutinka išlaikyti vaiką. Taigi ir šiuo atveju savo tėvystės A. B. atžvilgiu neginčijo, taip pat neginčijo ieškovės nurodytų aplinkybių dėl jų bendravimo iki vaiko gimimo ir gimus vaikui. Ir nors DNR ekspertizė, kaip patikimai tėvystę įrodantis šaltinis, nagrinėjamoje byloje nebuvo atlikta, tačiau nurodytų aplinkybių visuma, t. y. intymių santykių tarp ieškovės ir atsakovo buvimas, išlaikymo vaikui teikimas, šioje byloje atsakovo išreikštas sutikimas išlaikyti vaiką, leidžia teismui spręsti, kad byloje pakanka duomenų pripažinti, kad atsakovas M. M., gim. (duomenys neskelbtini), yra A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) yra M. M., gim. (duomenys neskelbtini), sūnus.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

12. Ieškovė prašė nustatyti jos vaiko A. B. gyvenamąją vietą kartu su ja. Atsakovas M. M. neginčijo šio reikalavimo.

13. Byloje nustatyta, kad šalių sūnus faktiškai nuo gimimo gyvena su savo motina J. B.. Atsakovas kartu su vaiku niekada negyveno. Tarnyba pripažino, kad šalių vaiko gyvenimas su motina visiškai atitinka jo interesus ir poreikius, vaikui sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos, ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo byloje nėra, todėl įvertinus nustatytas aplinkybes prieinama išvados, kad yra pagrindas nustatyti šalių vaiko A. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina J. B..

Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo

14. Nustačius vaiko gyvenamąją vietą su motina, spręstinas išlaikymo vaikui priteisimo klausimas. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui sūnui A. B., gim. (duomenys neskelbtini), po 400,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, pavedant J. B. tvarkyti nepilnamečio vaiko išlaikymo sumą uzufrukto teise.

15. Atsakovas M. M. sutiko mokėti vaikui 100,00 Eur dydžio išlaikymą.

16. Vadovaujantis CK 3.192 straipsniu, abu tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (1 dalis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (2 dalis).

17. LAT praktikoje yra pasisakyta, kad pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką, kasacinis teismas nurodė, kad nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai).

18. Pažymėtina, kad Lietuvoje nuo 2025-01-01 minimalios mėnesinės algos (toliau – MMA) dydis siekia 1038,00 Eur (brutto) ir atitinkamai 777,00 Eur (netto). Taigi šiuo metu orientacinis nepilnamečiui vaikui per mėnesį reikalingo išlaikymo dydis yra 777,00 Eur, kurį padalinus tėvams po lygiai, gautųsi, kad kiekvienas iš tėvų turėtų teikti vaikui 388,50 Eur išlaikymą. Ieškovė prašė priteisti vaikui 400,00 Eur išlaikymo dydį, motyvuodama tuo, kad vaikas yra neįgalus, jam diagnozuotas vaikystės autizmas, dėl ko jo poreikiai sveikatai ir vystymuisi yra didesni. Atkreiptinas dėmesys, kad nuo 2026-01-01 MMA dydis Lietuvoje išaugs iki 1153,00 Eur (brutto) ir atitinkamai 846,00 Eur (netto). Tai reiškia, kad ir orientacinis vaiko išlaikymui skiriamas dydis, tenkantis kiekvienam iš tėvų padidės iki 423,00 Eur. Vadovaujantis minėta LAT praktika, tokio išlaikymo dydžio ieškovė neprivalo įrodinėti, kadangi jos prašomas priteisti išlaikymo dydis yra mažesnis nei orientacinis kriterijus.

19. Tuo tarpu atsakovas sutiko mokėti vaikui 100,00 Eur išlaikymą, todėl jam tenka pareiga įrodyti, kad vaiko poreikiai yra mažesni ir jiems tenkinti pakaks mažesnės pinigų sumos. LAT yra atkreipęs dėmesį, kad mažesnes išlaidas vaiko poreikiams tenkinti gali lemti tik tėvų ribotos finansinės galimybės, kurių jie dėl objektyvių priežasčių šiuo metu nėra pajėgūs pakeisti (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020).

20. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad atsakovas yra Latvijos Respublikos pilietis, nuolat gyvenantis Latvijoje. Atsakovas M. M. nurodė, kad Latvijoje yra bedarbis ir turi dar vieną nepilnametį vaiką, kurį privalo išlaikyti. Jokių dokumentų, patvirtinančių jo nurodytas aplinkybes bei turtinę padėtį atsakovas teismui nepateikė. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra Latvijos Respublikos pilietis, teismas neturi galimybės patikrinti duomenų apie atsakovo turtinę padėtį registruose. Tačiau pabrėžia, kad vadovaujantis CPK 178 straipsniu, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis jie grindžia savo reikalavimus. Atsakovo nurodytas aplinkybes patvirtinančių įrodymų byloje nėra, atsakovas neįrodė, kad negali teikti vaikui ieškovės prašomo dydžio išlaikymą, kuris yra mažesnis nei išlaikymo dydžiui apskaičiuoti taikomas orientacinis kriterijus, teismas nenustatė su atsakovo asmeniu susijusių objektyvių priežasčių mažinti šį dydį, todėl iš atsakovo M. M. priteistinas išlaikymas nepilnamečiui vaikui A. B., gim. (duomenys neskelbtini), 400,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2024-11-18) iki vaiko pilnametystės.

21. Ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovo išlaikymo vaikui įsiskolinimą, skaičiuojamą po 400,00 Eur už tris metus iki ieškinio padavimo teismui dienos, t. y. 2024-11-18.

22. Vadovaujantis CK 3.200 straipsniu išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos.

23. Ieškovė teismo posėdyje nurodė, kad atsakovas M. M. su vaiku niekada negyveno, savo tėvystės geranoriškai nepripažino. Jiems su atsakovu dar tuo metu gyvenant Anglijoje pats prie vaiko išlaikymo neprisidėjo, tačiau išlaikymas iš jo buvo išieškomas per Anglijoje veikiančią Jungtinės Karalystės Vaiko išlaikymo tarnybą (angl. Child Maintenance Service). Iš ieškovės pateiktų duomenų teismas nustatė, kad Jungtinėje Karalystėje iš atsakovo jau yra priteistas išlaikymo A. B. įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2019-10-02 iki 2022-11-29 (b. l. 45-50). Duomenų, kad po nurodyto laikotarpio atsakovas savanoriškai mokėjo vaikui išlaikymą byloje nėra, todėl atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, kad dalis išlaikymo įsiskolinimo už ieškovės prašomą periodą yra priteista kitoje valstybėje, ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo gali būti tenkinamas tik iš dalies, priteisiant išlaikymo įsiskolinimą už dvejų metų laikotarpį iki ieškinio pateikimo, t. y. 9600,00 Eur.

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo

24. Ieškovė J. B. prašė nustatyti tokią atsakovo M. M. bendravimo su vaiku A. B. tvarką: 1) atsakovas M. M. su nepilnamečiu A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) turi teisę bendrauti dalyvaujant vaiko motinai kas antrą šeštadienį nuo 10.00 val. iki 14.00 val. prieš tai įspėjus SMS pranešimu vaiko motiną apie savo atvykimą (neatvykimą). Ieškovė įsipareigoja sudaryti sąlygas atsakovui bendrauti su sūnumi A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) aukščiau nurodyta tvarka? 2) ieškovė sudarys sąlygas savo sūnui A. B. bendrauti elektroninio ryšio priemonėmis su atsakovu pagal šalių suderintą laiką.

25. CK 3.175 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams.

26. LAT yra pažymėjęs, kad tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus (3K-3-16-706/2016).

27. Atsakovas savo pozicijos dėl bendravimo su nepilnamečiu sūnumi neišreiškė. Iš byloje nustatytų aplinkybių žinoma, kad vaikas nuolat gyvena su motina, tėvo nepažįsta, anksčiau nėra su juo bendravęs. Be to, vaikas yra neįgalus, dėl savo negalios pobūdžio yra nekalbantis. Tarnyba pritarė ieškovės pozicijai, kad bendravimas turėtų vykti šalia būnant motinai ar kitam asmeniui su kuriuo vaikas jaučiasi saugiai, po keletą valandų, vaiko namuose ar kitoje saugioje aplinkoje, tik vėliau nepilnametį paliekant su tėvu dviese. Taigi apibendrinant išdėstyta pripažintina, kad ieškovės prašoma nustatyti bendravimo su vaiku tvarka atitinka nepilnamečio vaiko interesus ir gali būti tinkamai vykdoma, tėvui užtikrinama galimybė kurti ryšį su vaiku atsižvelgiant į vaiko raidos ypatumus ir poreikius, todėl yra pagrindas nustatyti ieškovės prašomą bendravimo tvarką.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

28. Ieškovei J. B. nagrinėjamoje byloje buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba 2024-08-27 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu Nr. (8.28Mr) ATP-C-2024-06853 30 procentų atleidžiant ieškovę nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei. Ieškovė teikdama ieškinį sumokėjo 20,00 Eur žyminį mokestį ir nagrinėjant bylą patyrė 133,33 Eur dokumentų įteikimo atsakovui per Latvijos Respublikos kompetentingą instituciją išlaidų. Patenkinus ieškinio reikalavimus yra pagrindas nurodytas sumas priteisti ieškovei iš atsakovo M. M..

29. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Ieškiniu buvo keliami reikalavimai dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo. Visi ieškinio reikalavimai yra patenkinti, todėl yra pagrindas priteisti iš atsakovo M. M. 524,00 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai (110,00 Eur (už reikalavimą nustatyti tėvystę) + 110,00 Eur (už reikalavimą nustatyti bendravimo tvarką) + (400,00 Eur x 12 mėn. + 9600,00 Eur x 3 proc. x 75 proc.) (už reikalavimą priteisti išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą) – 20,00 Eur (ieškovės sumokėto žyminio mokesčio).

30. Minėta, kad ieškovei J. B. nagrinėjamoje byloje buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba. Ieškovei atstovavo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirtas advokatas Bogdan Jermak. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2025-12-01 pažymą Nr. APD-2025-13682 ir 2025-12-22 pažymą Nr. APD-2025-14602, iš kurių matyti, kad J. B. suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydis iš viso yra 1021,66 Eur. Vadovaujantis CPK 99 straipsnio 2 dalimi, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal šio Kodekso 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Atsižvelgiant į tai, kad visi ieškinio reikalavimai yra patenkinti, nurodytos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos priteisiamos iš atsakovo M. M..

31. Teismas nagrinėjamoje byloje patyrė 18,57 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Nurodyta suma viršija teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią 8,00 Eur valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl vadovaujantis CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 96 straipsnio 6 dalimi, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, iš atsakovo M. M. valstybės naudai priteisiama 18,57 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Teismas, vadovaudamasis CK 3.174 str., 3.192 str., 3.194 str. 3 d., 3.196 str. 1 d. 1 p., 3.200 str., CPK 93 str. 1 d., 96 str. 1 d., 259 str., 270 str., 392 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad M. M., gim. (duomenys neskelbtini), yra A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) yra M. M., gim. (duomenys neskelbtini), sūnus.

Nustatyti A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su motina J. B..

Priteisti iš atsakovo M. M., gim. (duomenys neskelbtini), jo nepilnamečiui sūnui A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą, mokamą kas mėnesį 400,00 Eur (keturių šimtų Eur) dydžio periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2024-11-18) iki vaiko pilnametystės.

Priteisti iš atsakovo M. M., gim. (duomenys neskelbtini), jo nepilnamečiui sūnui A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 9 600,00 Eur (devynių tūkstančių šešių šimtų Eur) išlaikymo įsiskolinimą.

Paskirti J. B. vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Nustatyti tokią atsakovo M. M. bendravimo su vaiku A. B. tvarką:

- atsakovas M. M. su nepilnamečiu A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) turi teisę bendrauti dalyvaujant vaiko motinai kas antrą šeštadienį nuo 10.00 val. iki 14.00 val. prieš tai įspėjus SMS pranešimu vaiko motiną apie savo atvykimą (neatvykimą). Ieškovė įsipareigoja sudaryti sąlygas atsakovui bendrauti su sūnumi A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) aukščiau nurodyta tvarka?

- ieškovė sudarys sąlygas savo sūnui A. B. bendrauti elektroninio ryšio priemonėmis su atsakovu pagal šalių suderintą laiką.

Priteisti iš atsakovo M. M. ieškovės J. B. naudai:- 20,00 Eur (dvidešimt Eur) žyminio mokesčio,

- 133,33 Eur (vieną šimtą trisdešimt tris Eur 33 ct) dokumentų įteikimo atsakovui per Latvijos Respublikos kompetentingą instituciją išlaidų.

Priteisti iš atsakovo M. M. valstybės naudai:- 544,00 Eur (penkis šimtus keturiasdešimt keturis Eur) žyminio mokesčio,

- 1021,66 Eur (vieną tūkstantį dvidešimt vieną Eur 66 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų,

- 18,57 Eur (aštuoniolika Eur 57 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdoma skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismą.

Išaiškinti M. M., kad:

- Jeigu išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

- Išlaikymo indeksavimo tvarka reglamentuota Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-07-09 nutarimu Nr. 684 patvirtintame Periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos apraše (toliau – Aprašas).

- Skolininkas, mokantis periodines išmokas savo noru, privalo pats indeksuoti periodines išmokas (Aprašo 9 punktas).

Teisėjas Viktor Voicechovski