Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2. ieškinio reikalavimai grindžiami tuo, kad:

2.1. Šalys kartu gyveno iki 2024 m. spalio mėnesio, nuo tada atsakovas su vaikais nebegyvena, bendro ūkio su ieškove neveda.

2.2. orientacinis vaiko išlaikymo dydis, teikiamas abiejų tėvų kartu, turėtų atitikti vienos minimalios mėnesinės algos (MMA) dydį. Nuo 2025 m. sausio 1 d. MMA Lietuvoje sudaro 1038 Eur bruto (777 Eur į rankas), todėl kiekvienas iš tėvų privalo užtikrinti bent po 388,50 Eur per mėnesį vienam vaikui.

2.3. Abu vaikai turi nustatytą vidutinį neįgalumo lygį ir jiems reikalinga nuolatinė priežiūra bei specialioji pagalba: L. A. nustatytas (duomenys neskelbtini) individualios pagalbos poreikis, pagrįstas (duomenys neskelbtini), D. A. - (duomenys neskelbtini) individualios pagalbos poreikis dėl (duomenys neskelbtini).

2.4. Vaikų kasdienė priežiūra, ugdymas, terapijų lankymas, sveikatos paslaugų užtikrinimas bei visos su išlaikymu susijusios funkcijos tenka tik motinai P. S.. Dėl vaikų sveikatos būklės ieškovė negali dirbti – ji faktiškai slaugo vaikus visą darbo dieną. Visa vaikų gerovei būtina materialinė našta – maistas, būstas, gydymas, ugdymas – gula tik ant jos pečių.

2.5. Atsakovas A. A. nuo 2024 m. spalio visiškai atsiskyrė nuo šeimos, beveik neteikia jokios finansinės paramos vaikams, arba ji yra nenuosekli, tęstinai neprisideda prie jų išlaikymo nei piniginėmis lėšomis, nei natūra. Jis nedalyvauja kasdienėje vaikų priežiūroje, nesidomi jų ugdymo ar sveikatos klausimais.

2.6. Nors ieškovė nekelia reikalavimo riboti atsakovo teisę bendrauti su vaikais, atsižvelgiant į jų sveikatos būklę ir nuolatinių terapijų būtinybę, prašoma nustatyti pareigą iš anksto – ne vėliau kaip prieš vieną dieną – pranešti apie ketinimą pasiimti vaikus ilgesniam nei vienos dienos laikotarpiui. Toks informavimo reikalavimas yra būtinas siekiant užtikrinti vaikų dienotvarkės, sveikatos ir emocinio saugumo tęstinumą

2.7. Ieškovė P. S. nuo 2012 m. iki 2024 m. spalio kartu su atsakovu augino vaikus, tačiau nuo 2024 m. spalio faktiškai viena rūpinasi vaikais. Atsakovas išsikėlė iš gyvenamosios vietos, vaikų kasdienybėje nedalyvauja, prie jų priežiūros neprisideda. Abu vaikai nuo gimimo gyvena su motina, jų emocinis ir fizinis saugumas yra tiesiogiai susijęs su motinos kasdiene priežiūra.

3. Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, jis atsiliepimo į ieškinį nepateikė, rašytinių įrodymų apie savo turtinę padėtį nepateikė.

4. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Institucija) byloje pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad:

4.1. įvertinus ieškovės gyvenimo ir buities sąlygas, atsižvelgiant į motinos gebėjimus tenkinti vaikų poreikius, į tai, kad vaikai nuo gimimo gyvena su motina, į tai, kad nėra ginčo tarp šalių dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, darytina išvada, kad L. ir D. gyvenamosios vietos nustatymas su motina geriausiai atitiktų jų interesus.

4.2. neturi duomenų, kad ieškovė ribotų atsakovo bendravimą su vaikais, nesudarytų sąlygų tėvui bendrauti su vaikais, šiuo metu byloje nėra pateikta oficialių dokumentų, dėl kurių turėtų būti nustatomas minimalus vieno iš vaiko tėvų bendravimas su vaiku, su kuriuo jis negyvena. Atsakovas yra išreiškęs pageidavimo ieškovės ieškinyje siūlomą bendravimo tvarką su vaikais pildyti, todėl siekiant išvengti šalių tarpusavio konfliktų ateityje, ieškovės ieškinyje siūloma sūnų bendravimo tvarka su tėvu turėtų būti detalizuota, sukonkretinta.

4.3. iš atsakovo turėtų būti priteistas materialinis išlaikymas nepilnamečiams vaikams, galintis užtikrinti ne tik nepilnamečių būtinųjų poreikių tenkinimą, tačiau konkretus išlaikymo dydis turėtų būti nustatytas teismui įvertinus abiejų šalių turtinę padėtį bei konkrečius vaikų poreikius.

7. Teismo posėdžio metu Institucijos atstovė Rima Bardauskienė paaiškino, kad šalys turi du nepilnamečius vaikus L. A. ir D. A.. Ieškovė su vaikais gyvena dviejų aukštų, 4 kambarių ir virtuvės su svetaine name, kuris nuosavybės teise priklauso jos tėvams. Vaikams yra sudarytos tinkamos sąlygos poilsiui, miegui ir pamokų ruošai. Siekiant sužinoti vaikų nuomonę, buvo bendrauta su L.. Jis noriai bendravo, tačiau nesukoncentravo dėmesio, užsiėmė savo mėgstama veikla, piešė. D. nuomonė nebuvo išklausyta dėl jo amžiaus ir sveikatos sutrikimų. Įvertinus ieškovės gyvenimo ir buities sąlygas, atsižvelgiant į motinos gebėjimus tenkinti vaikų poreikius, į tai kad vaikai nuo gimimo gyvena su motina, į tai, kad nėra ginčo tarp šalių dėl gyvenamosios vietos nustatymo, daro išvadą, kad L. ir D. gyvenamosios vietos nustatymas su motina geriausiai atitiktų jų interesus. Ieškovės pasiūlyta bendravimo tvarka nėra konkreti, bet šalys jos laikosi, nesutarimai nekyla, todėl sutinka, kad būtų nustatyta ieškovės pasiūlyta bendravimo tvarka.

11. Ieškovė prašo šalių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ja, atsakovas tokiam reikalavimui neprieštaravo. Institucijos atstovė nurodė, kad ieškovė yra sudariusi sąlygas šalių sūnums augti, vystytis ir jų poreikiams patenkinti, jų gyvenamosios vietos nustatymas su motina geriausiai atitiktų jų interesus. Išdėstyto pagrindu šalių sūnų gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove.

12. Įstatymu įtvirtinta, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, gimė vaikas susituokusiems ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad net ir negyvendami kartu, tėvai privalo susitarti dėl tėvų valdžios įgyvendinimo savo vaikams sąlygų ir yra vienodai atsakingi už vaikų auklėjimą ir tinkamų jų raidos sąlygų sudarymą. Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu. Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis).

13. Atsakovui ir Institucijai nepasiūlius kitokios nei ieškovė prašo nustatyti bendravimo tvarkos, atsižvelgus į šalių vaikų amžių, nustatytus jiems specialiuosius poreikius, į tai, kad prašoma nustatyti bendravimo tvarka nėra ribojamas, nepagrįstai minimalizuojamas skyrium gyvenančio tėvo ir vaikų bendravimas, nustato ieškovės prašomą atsakovo ir vaikų bendravimo tvarką.

14. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis numato, kad tėvų pareiga – auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais ir iki pilnametystės juos išlaikyti. Kad abu tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnametį vaiką bei jį prižiūrėti numato ir CK 3.155 straipsnis, 3.156 straipsnis bei 3.192 straipsnio 1 dalis. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo vaiką, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ieškinį (CK 3.194 straipsnis). Tėvo ar motinos atsisakymas nuo pareigų savo nepilnamečiui vaikui negalioja (CK 3.159 straipsnio 1 dalis). Tėvų prievolė išlaikyti savo vaikus yra absoliuti, todėl tėvai (kiekvienas jų) turi teikti išlaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2011).

15. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismų praktikoje formuojama nuostata, kad, siekiant, jog vaikas taptų pilnaverte asmenybe, išlaikymo forma ir jo dydis negali būti ribojami vien nepilnamečio vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas nepilnamečiui vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, auklėjimui, mokymui, laisvalaikiui ir kt.

17. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nepilnamečių vaikų L. ir D. išlaikymui būtiną sumą prilygina nustatytam orientaciniam kriterijui – minimaliam mėnesiniam atlyginimui, į tai, kad apskaičiuodama kiekvienam iš tėvų tenkančią vaiko išlaikymo dalį, iš būtinųjų poreikių patenkinimui būtinos sumos išskaito gaunamą išmoką vaikui (nuo 2026 m. sausio 26 d. – 129,50 Eur/mėn), į ieškovės materialinę padėtį (niekur nedirba, prižiūri vaikus, pajamas sudaro: neįgalumo išmoka vaikams, individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacija, išmoka vaikams, nekilnojamojo turto neturi, gyvena jos tėvams priklausančiame name (2025 m. gruodžio 23 d. Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktas Nr. 4ŠTA – 270)), į tai, kad atsakovas byloje buvo pasyvus, neteikė jokių įrodymų apie savo finansinę padėtį, Institucijos išvadoje nurodytą, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas nurodė, kad šiuo metu atsakovas abiems vaikams teikia po 400 Eur per mėnesį, yra dirbantis, nuosavybės teise nekilnojamojo turto neturi, reikalavimas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo tenkintinas iš dalies ir iš atsakovo nepilnamečiams vaikams priteistina po 250,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2025 m. gruodžio 12 d.) iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Tokį materialinio išlaikymo dydį nulemia byloje ištirtos aplinkybės ir nustatyta tokia tėvo galimybė mokėti išlaikymą. Tėvas nuolat rūpinasi vaikais, su jais susitinka po darbo, bendrauja savaitgaliais. Susitikimų metu jis vaikams perka įvairius smulkius jų poreikius tenkinančius daiktus (sultis, bandeles ir kt), kartu su jais pavalgo. Tai jam sudaro papildomų išlaidų, o vaikams suteikia džiaugsmo. Tėvas labiau apmokamą darbą gali susirasti išvykdamas į didesnius miestus, bet tada praranda galimybę bendrauti su vaikais. Pusiausvyros principas tarp didesnių lėšų ir bendravimo su vaikais, nulėmė, kad pririotetu pasirinkti vaikai.