Vilniaus apygardos teismo nutartis

2026-02-24 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eAN2-112-988/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-02-24
Bylos Nr.
eAN2-112-988/2026
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Darius Pranka
Pažeidėjas
V. J.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. eAN2-112-988/2026Teisminio proceso Nr. 4-70-3-00295-2025-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3; 16.11.9; 21.11.10 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. vasario 24 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Darius Pranka teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. J. (toliau – ir Pareiškėjas) apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. sausio 9 d. nutarties, kuria Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2025 m. lapkričio 25 d. nutarimas Nr. 40-ANR_N-11900-2025 (toliau – ir Nutarimas) administracinio nusižengimo byloje paliktas nepakeistas ir V. J. skundas netenkintas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos Jolitos Milčinauskės 2025 m. lapkričio 25 d. nutarimu Nr. 40-ANR_N-11900-2025 V. J. nubaustas už tai, kad jis 2025 m. lapkričio 7 d., 13.28 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį tempė priekabą neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonių (transporto priemonių bendrųjų masių suma 6110 kg). Tokiais savo veiksmais V. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 424 straipsnio 3 dalyje, už ką jam paskirta 300 eurų dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams.

Šalies argumentai

2. Nesutikdamas su priimtu Nutarimu, V. J. pateikė skundą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams, prašydamas pakeisti Institucijos 2025 m. lapkričio 25 d. priimtą Nutarimą ir netaikyti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Žemesnės instancijos teismas

3. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. sausio 9 d. nutartimi V. J. skundas dėl Institucijos 2025 m. lapkričio 25 d. nutarimo atmestas. Teismas nutartyje nurodė, kad Pareiškėjui administracinio poveikio priemonė paskirta pagrįstai. Įvertinus nusižengimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, netaikyti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones, teismas pagrindo nenustatė.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį prašymai ir argumentai

4. Apeliaciniu skundu V. J. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. sausio 9 d. nutartį ir netaikyti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

4.1. Pareiškėjas pripažįsta padaręs administracinį nusižengimą bei sutinka su paskirta 300 Eur bauda, kurią yra sumokėjęs. Vis tik administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas jam ir jo keturių vaikų šeimai tapo pernelyg didele našta. Pareiškėjo šeima neturi artimųjų giminaičių K., kurie galėtų jo šeimai padėti. Neturėdami galimybės paprašyti pagalbos, tiek Pareiškėjas, tiek jo žmona yra visiškai priklausomi nuo automobilio. Pareiškėjas mėnesį laiko nevairuoja automobilio ir per šį laikotarpį šeima visiškai pajuto jo padarytos klaidos pasekmes. Ši reali patirtis ir paskirta 300 Eur dydžio bauda yra pakankama nuobauda, pasiekusi savo tikslą – Pareiškėjas suprato pamoką ir ateityje elgsis atsakingiau.

4.2. V. J. yra 18 mėnesių vaiko priežiūros atostogose. Jis pasiryžęs būti ramsčiu šeimai, kol žmona naktimis prižiūri ir maitina naujagimį. Pažymėtina, kad sutuoktinė rytais būna emociškai ir fiziškai išsekusi, todėl Pareiškėjas yra vienintelis asmuo galintis vyresnius vaikus saugiai nuvežti į mokyklą ir būrelius. Nors sutuoktinė turi teisę vairuoti transporto priemones, tačiau 2026 m. sausio 9 d., būdama pavargusi ir veždama vaikus, vos išvengė tragiško eismo įvykio. Taigi, Pareiškėjas kiekvieną dieną jaučia įtampą, kad kitą kartą kelionė gali baigtis nelaime.

4.3. Pareiškėjas su šeima gyvena K., kur nėra specializuotos vaikų medicinos pagalbos, teikiančios skubią pagalbą naujagimiams, todėl iškilus bet kokiai sveikatos problemai ar komplikacijai, privaloma vykti į Šiaulių ligoninę. Kadangi Pareiškėjo žmona dėl nuovargio ne visada gali saugiai vairuoti, V. J. galimybė vairuoti yra gyvybiškai būtina užtikrinant vaikų sveikatą. Be to, vien Pareiškėjo pajamų šeimai neužtenka, todėl jo žmona vieną dieną per savaitę vyksta dirbti į Šiaulius, kas reiškia, kad tomis dienomis V. J. lieka vienas su keturiais vaikais visiškai izoliuotas, be galimybės, esant poreikiui, vaiką nuvežti pas gydytoją ar pasirūpinti kitais būtiniais poreikiais.

4.4. Nors V. J. yra vaiko priežiūros atostogose, tačiau jo elektromontuotojo darbas yra regionuose ir reikalauja mobilumo ne tik jo, bet ir kolegos M. M. atžvilgiu, kuris neturi teisės vairuoti. V. J. darbdavys gali bet kada paprašyti Pareiškėjo skubios pagalbos dėl jo elektromontuotojo įgūdžių, t. y. avarinių gedimų šalinimo. Tokiu atveju, V. J. negalėdamas vairuoti, nepadėtų įmonei ir kolegai, kurio pragyvenimo šaltinis tiesiogiai priklauso nuo Pareiškėjo galimybės jį nuvežti į objektus. Be to, teisės vairuoti netekimas atima galimybę sklandžiai grįžti į darbą po atostogų ir užtikrinti finansinį saugumą šeimai.

4.5. Be kita ko, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai Pareiškėją apibūdino kaip sistemingą teisės pažeidėją. Automobilio savininkas yra V. J., todėl baudos už automatinėmis priemonėmis užfiksuotus nusižengimus būdavo siunčiamos Pareiškėjui. Dalį pažeidimų yra padariusi sutuoktinė, tačiau šeimoje buvo nuspręsta baudas sumokėti, neperrašinėjant protokolų. Taigi V. J. padarytų pažeidimų kiekis yra gerokai mažesnis. Be to, dėl pažeidimo 2025 m. rugsėjo 3 d., pažymėtina, kad pėsčiųjų perėjoje kalbėjosi du praeiviai, kurie neketino judėti, todėl Pareiškėjas juos lėtai pravažiavo. Jis nevairavo agresyviai, o situacija buvo klaidingai užfiksuota kameros. V. J. nėra linkęs pažeidinėti įstatymų.

Atsiliepimas

5. Institucija atsiliepimu į V. J. apeliacinį skundą prašo skundo netenkinti ir palikti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. sausio 9 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepime nurodyta, kad pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis yra teisėta ir teisinga. Įvertinus V. J. asmenybę, jo nurodytas aplinkybes ir argumentus, pažeidimo padarymo aplinkybes bei remiantis teismų praktika, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo skyrimas prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams. Be to, atsižvelgus į administracinėn atsakomybėn patraukto V. J. asmenybę ir visas padaryto pažeidimo aplinkybes, jam buvo paskirta administracinio poveikio priemonė minimaliam ANK 424 straipsnio 7 dalyje numatytam terminui.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

V. J. apeliacinis skundas tenkinamas

6. ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apygardos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog apylinkės teismas nustatydamas šioje byloje teisiškai reikšmingas aplinkybes, netinkamai įvertino surinktų įrodymų visumą ir padarė nepagrįstą išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, V. J. neskirti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, todėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. sausio 9 d. nutartis naikintina ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 3 punktas).

7. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, nagrinėjamoje byloje ginčo dėl nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 3 dalyje, padarymo fakto nėra. Apeliaciniame skunde iš esmės keliamas administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, prašoma pritaikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, t. y. prašoma neskirti specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Taigi, apeliacinės instancijos teismas administracinio nusižengimo byloje užfiksuotus duomenis vertins tik tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (ANK 652 straipsnio 1 dalis).

8. V. J. pripažintas kaltu padaręs ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, kuris numato administracinę atsakomybę už transporto priemonių vairavimą, neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimą, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones. ANK 424 straipsnio 7 dalis numato, kad už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų. Nagrinėjamu atveju V. J. buvo paskirta ANK 424 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta minimali 300 Eur dydžio bauda ir paskirtas minimalus administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo – terminas 6 mėnesiams.

9. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad apylinkės teismas, pritardamas Institucijos paskirtam minimaliam teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminui, atsižvelgė į tai, kad buvo nustatyta V. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi bei į tai, jog atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, atsižvelgė į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju nėra išskirtinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir netaikyti Pareiškėjo atžvilgiu administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo. Skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad V. J. ankstesni baustumai jį charakterizuoja neigiamai ir leidžia daryti išvadą, kad Pareiškėjas yra linkęs sistemingai nepaisyti teisės aktais įtvirtintų, taip pat ir su eismo dalyvių elgesiu bei saugumu susijusių, privalomų elgesio taisyklių.

Žemesnės instancijos teismas

10. ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo bei protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Aiškinant tokių teisinių aplinkybių taikymo galimybes Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse yra ne kartą pažymėta, kad jos gali būti taikomos tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021).

11. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-41-2014, 2AT-68-507/2015, 2AT-11-303/2018). Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad teismas arba institucija, nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, spręsdami asmeniui skirtinos nuobaudos dydžio bei administracinio poveikio priemonės termino nustatymo klausimus, be kita ko, turi vadovautis proporcingumo principu, t. y. išlaikyti adekvačią pusiausvyrą tarp administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdžio ir už šį nusižengimą numatytos nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės dydžio. Apygardos teismo vertinimu, vis tik priešingai nei konstatuota skundžiamoje nutartyje, nagrinėjamoje byloje yra aplinkybių, kurios sudaro pagrindą Pareiškėjui neskirti administracinio poveikio priemonės.

12. Apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad Pareiškėjui teisė vairuoti transporto priemones yra reikalinga, siekiant užtikrinti šeimos poreikius. V. J. yra keturių vaikų tėvas, artimųjų, kurie galėtų padėti pasirūpinti šeima, t. y. vaikus vežant į mokyklą, būrelius ar į gydymo įstaigą, nėra. V. J. sutuoktinė kartą per savaitę važiuoja dirbti, todėl tuo metu, jeigu būtų reikalinga vykti į gydymo įstaigą, jis negalėtų važiuoti, neturėdamas teisės vairuoti. Pareiškėjas yra vaiko priežiūros atostogose, tačiau esant poreikiui, turėtų vykti dirbti, padėti tiek įmonei, tiek kolegai, kuris neturi teisės vairuoti. Pasak Pareiškėjo, teisės vairuoti atėmimas užkerta kelią vykdyti darbo funkcijas bei užtikrinti finansinį saugumą šeimai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, administracinio nusižengimo byloje esantys duomenys ir apeliaciniame skunde pateikti argumentai yra susiję su išskirtinėmis aplinkybėmis, dėl kurių V. J. administracinio poveikio priemonė neturėtų būti skiriama.

13. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad V. J. 2025 m. lapkričio 7 d., 13.28 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį tempė priekabą, neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonių (transporto priemonių bendrųjų masių suma 6110 kg). Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas padaryto pažeidimo pavojingumą, pažymi, kad V. J. administracinio nusižengimo metu turėjo įgijęs teisę vairuoti B kategorijos transporto priemones, o tai leidžia vairuoti transporto priemones su atitinkamo svorio priekabomis, kurių didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 750 kg. Nors Pareiškėjas tempdamas priekabą viršijo nustatytą leistiną didžiausią masę, tačiau apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad V. J. laikėsi kitų Kelių eismo taisyklių reikalavimų (nėra duomenų, kad būtų juos pažeidęs) – neviršijo greičio, transporto priemonė ir priekaba buvo apdraustos ir techniškai tvarkingos. Pareiškėjas savo veiksmais nesukėlė jokių pavojingų padarinių, nesutrikdė kitų eismo dalyvių. Svarbu paminėti ir tai, kad Pareiškėjas anksčiau nėra baustas už analogiško pobūdžio administracinio nusižengimą, kas rodo, kad administracinis nusižengimas padarytas atsitiktinai. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad sprendžiant dėl administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo neskyrimo ar termino sutrumpinimo, atsižvelgiama į konkretaus pažeidimo padarymo aplinkybes bei tai, ar asmuo pirmą kartą traukiamas administracinėn atsakomybėn už konkretaus administracinio nusižengimo padarymą. Antai, Kauno apygardos teismo 2025 m. gruodžio 22 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-393-485/2025 nurodyta, kad asmuo administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje, padarė jau antrą kartą, t. y. vairavo transporto priemonių junginį, kurio bendroji didžiausia techniškai leidžiama masė 4000 kg, neturėdamas teisės tokio junginio vairuoti. Kaip matyti iš aptartos nutarties, apeliacinės instancijos teismas paliko pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria asmeniui administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas nuo 21 mėnesio sutrumpintas iki 12 mėnesių, nepakeistą. Kitoje Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 17 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-190-417/2025 taip pat įvertinta, kad asmuo tempė priekabą, kurios maksimali masė 3500 kg, neįgijęs teisės vairuoti tokios rūšies junginio ir toks pažeidimas padarytas pirmą kartą. Minėta nutartimi, teismas, vadovaudamasis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo neskyrė.

14. Be kita ko, kaip minėta, nustatyta V. J. administracinę atsakomybę lengvinanti aplinkybė – dėl padaryto administracinio nusižengimo prisipažino ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. V. J. kritiškai vertina savo veiksmus, nuo pat pradžių teigė, kad gailisi dėl jų ir atsakomybės nevengia, t. y. sutinka su paskirta 300 Eur bauda. Pareiškėjo tvirtinimu, jis paskirtą baudą yra sumokėjęs. Skundžiamoje nutartyje teismas nurodė, kad Pareiškėjas per pastaruosius penkerius metus administracine tvarkas baustas 5 kartus už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Vis dėlto, įvertinus administracinio nusižengimo registro išrašą matyti, kad V. J. nebaustas už itin šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, anksčiau paskirtas baudas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus yra sumokėjęs. Vertinant pačių administracinių pažeidimų dažnumą, matyti, kad per penkerių metų laikotarpį, trys administraciniai nusižengimai padaryti 2025 m. (du kartus nepraleido pėsčiojo per perėją ir vieną kartą paliko automobilį stovėti draudžiamoje vietoje), kiti du 2022 m. ir 2023 m., kas rodo, jog didžioji pažeidimų dalis padaryti išimtinai tik 2025 m. Duomenų, kad Pareiškėjas po Institucijos priimto 2025 m. lapkričio 25 d. Nutarimo būtų padaręs naujų administracinių nusižengimų, nėra.

15. Nors teismų praktikoje pažeidėjo darbo pobūdis ar darbinė veikla, siejami su būtinybe vairuoti transporto priemones, savaime nepripažįstami ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą, tačiau būtina pažymėti, jog šiuo atveju darbinė veikla susijusi ne tik išimtinai su Pareiškėjo poreikiais, bet ir su jo šeima. V. J. yra keturių nepilnamečių ir mažamečių vaikų tėvas, t. y. turi sūnus E. J. (gim. (duomenys neskelbtini)), N. J. (gim. (duomenys neskelbtini)), dukras L. J. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir A. J. (gim. (duomenys neskelbtini)). Kartu su apeliaciniu skundu buvo pateikti duomenys, iš kurių matyti, kad vyresnieji vaikai užsiima popamokinėmis veiklomis, t. y. L. J. nuo 2025 m. rugsėjo mėnesio lanko asociacijos menų fabriko „(duomenys neskelbtini)“ šokių grupę „(duomenys neskelbtini)“, E. J. nuo 2025 m. liepos mėnesio ir N. J. nuo 2025 m. rugsėjo mėnesio sportuoja Kelmės sporto centro treniruoklių salėje. Kaip matyti, trys vaikai yra mokyklinio amžiaus bei lanko popamokines veiklas, kas reiškia, kad poreikis vaikus nuvežti iš vienos vietos į kitą yra realus ir pagrįstas. Iš viešai prieinamos informacijos „Google maps“ matyti, kad nuo Pareiškėjo gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini) iki Kelmės sporto centro, esančio (duomenys neskelbtini), kur E. J. ir N. J. lanko treniruoklių salę, pėsčiomis yra apie 35 min. kelio. Tuo tarpu nuo Pareiškėjo gyvenamosios vietos iki asociacijos menų fabriko „(duomenys neskelbtini)“ vietos, kur L. J. lanko šokių būrelį, pėsčiomis yra apie 29 min. kelio. Viešojo transporto nuo V. J. ir jo šeimos gyvenamosios vietos iki Kelmės sporto centro nėra ar asociacijos menų fabriko „(duomenys neskelbtini)“ vietos, nėra. Taigi, aptarti duomenys rodo, kad esant ribotoms galimybės naudotis viešuoju transportu, iš tiesų yra poreikis pasirūpinti vaikų vykimu tiek į mokymosi įstaigą, tiek į popamokines veiklas ir gydymo įstaigas. Nors Pareiškėjo sutuoktinė turi vairuotojo pažymėjimą ir gali vairuoti automobilį, tačiau šiuo atveju nesant artimųjų, kurie galėtų padėti, vien tik Pareiškėjo sutuoktinei pasirūpinti vaikų vykimu į gydymo, mokymosi įstaigas ir pan., iš tiesų būtų sudėtinga, be kita ko, atsižvelgiant ir į tai, jog V. J. ir jo sutuoktinei 2025 m. lapkričio 11 d. gimė A. J., kuriai yra 3 mėnesiai. Aptartos aplinkybės rodo, kad netekus specialiosios teisės vairuoti transporto priemones, šiuo konkrečiu atveju neigiamos pasekmės kiltų ne tik pačiam V. J., bet ir šeimos nariams, juolab nepilnamečiams vaikams. Taip pat svarbu ir tai, kad Pareiškėjas dirba įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ elektromontuotoju. Pasak Pareiškėjo ir kaip nurodyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ rašte, V. J. yra suteiktos vaiko priežiūros atostogos. V. J. teigimu, šiuo metu jis yra vaiko priežiūros atostogose, siekiant pasirūpinti šeima. Iš byloje esančio UAB „(duomenys neskelbtini)“ rašto matyti, kad V. J. dirba kartu brigadoje su M. M., kuris neturi teisės vairuoti. Įmonės veikla apima Telšių apskritį ir tolimesnius rajonus, o nuolatinis darbų vykdymas būna (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), N. A., Š. ir jų rajonuose. Kaip matyti iš Pareiškėjo apeliaciniame skunde dėstomų argumentų, nors jis yra vaiko priežiūros atostogose, tačiau gali atsirasti poreikis vykti dirbti dėl V. J. turimų įgūdžių, t. y. avarinių gedimų šalinimo. Taigi, aptartos aplinkybės rodo, jog darbo pobūdis apima važinėjimą į kitus miestus, rajonus su kolega, kuris neturi teisės vairuoti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors darbinė veikla nėra pripažįstama išskirtine aplinkybe, kuri sudaro pagrindą sutrumpinti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą ar iš viso jos neskirti, tačiau atsiradus poreikiui ir V. J. negalint vykdyti darbo funkcijų, finansiškai nukentėtų šeimos nariai, t. y. Pareiškėjas negalėtų pasirūpinti keturiais nepilnamečiais vaikais. Šios aplinkybės svarbios vertinant administracinėn atsakomybėn patrauko asmens asmenybę bei neabejotinai atskleidžia V. J. teigiamas savybes, o būtent tai, kad ji aktyviais veiksmais prisideda prie savo šeimos gerovės. Kita vertus, Pareiškėjo skunde dėstomos aplinkybės apie tai, kad teise vairuoti jam reikalinga padėti šeimai, vaikams, kolegai, darbovietei, kartu rodo tai, kad V. J. siekia ne tik tenkinti savo interesus, tačiau padėti kitiems, taigi tai suponuoja išvadą, kad jis nėra linkęs savo interesų iškelti aukščiau visuomenės intereso. Be to, Pareiškėjas nurodo, kad vien tik jo pajamų šeimai išlaikyti nepakanka, todėl jo sutuoktinė vieną kartą per savaitę vyksta dirbti į Šiaulius. Taigi, aptartos aplinkybės rodo, kad netekus teisės vairuoti transporto priemones ir Pareiškėjo sutuoktinei išvykus dirbti, V. J. galimybės užtikrinti vaikų vykimą į mokymosi, gydymosi įstaigas ar būrelius taptų sudėtingos. Aptartų aplinkybių visuma rodo, kad tokiu atveju išimtinai nukentėtų ne V. J., bet vaikų interesai.

16. Kaip minėta, nors teismų praktikoje pažeidėjo darbo pobūdis ar darbinė veikla, siejami su būtinybe vairuoti transporto priemones, savaime nepripažįstami ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą, tačiau būtina pažymėti, jog nagrinėjamu atveju ši aplinkybė yra svarbi, kadangi administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo Kelių eismo taisyklių pažeidimą padarė ne sąmoningai ir piktybiškai, tai buvo atsitiktinis veiksmas, sąlygotas išankstinio nepasidomėjimo keliamais reikalavimais, o ne tyčios pažeisti teisės aktuose įtvirtintus įpareigojimus. Asmuo, kurio padarytas administracinis nusižengimas buvo ne sistemingas, ne piktybiškas, nesukėlęs jokių žalingų pasekmių, o pats asmuo savo elgesį įvertino neigiamai, kaltės neneigė ir nuoširdžiai gailėjosi dėl padaryto pažeidimo, neturėtų būti baudžiamas identiškai griežtai kaip asmenys, kurie tokius ir panašius šiurkščius administracinius nusižengimus daro sistemingai ir piktybiškai. Teisės vairuoti transporto priemones atėmimas yra itin griežta administracinio poveikio priemonė, todėl ją skiriant asmuo neturėtų nukentėti labiau, negu tai yra būtina administracinės nuobaudos tikslams pasiekti. Nagrinėjamu atveju V. J.6 mėnesiams atėmus teisę vairuoti transporto priemones, nukentėtų ne tik jis pats, bet ir jo šeima, t. y. sutuoktinė, keturi vaikai bei darbinė veikla.

17. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs teismų praktiką panašiose bylose bei byloje esančius duomenis, sprendžia, kad aptartų aplinkybių visuma rodo mažesnį V. J. padaryto administracinio nusižengimo rūšinį pavojingumą ir leidžia spręsti, kad padarytas pažeidimas buvo atsitiktinis, o ne padarytas sąmoningai ignoruojant teisės aktų reikalavimus. Be to, šiuo atveju nustatytos nusižengimo padarymo aplinkybės ir V. J. charakterizuojantys duomenys sudaro pagrindą manyti, kad jo elgesys nėra lengvabūdiškas, kad jis kritiškai įvertino savo elgesį, vienareikšmiškai suprato savo padaryto nusižengimo pasekmes ir yra linkęs pasitaisyti. Atsižvelgdamas į V. J. charakterizuojančių duomenų visumą, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, apygardos teismas daro išvadą, jog Institucija ir pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų. Konstatuotina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. J. paskirta 300 Eur bauda už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 3 dalyje, padarymą yra proporcinga padarytam pažeidimui, atitinka jo asmenybę, ir jos visiškai pakanka tam, jog būtų pasiekti ANK 22 straipsnio 2 dalyje nustatyti tikslai. Apibendrindamas tai, kas aptarta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. sausio 9 d. nutartis naikinama ir priimamas naujas sprendimas – V. J., vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, administracinio poveikio priemonė neskiriama.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. J. apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. sausio 9 d. nutartį ir priimti naują sprendimą:

pakeisti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos Jolitos Milčinauskės 2025 m. lapkričio 25 d. nutarimą Nr. 40-ANR_N-11900-2025 ir vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, V. J. neskirti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Kitą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos Jolitos Milčinauskės 2025 m. lapkričio 25 d. nutarimo Nr. 40-ANR_N-11900-2025 dalį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Darius Pranka