Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dariaus Kantaravičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nerijaus Meilučio ir Aurelijaus Rauckio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo R. L. atstovo advokato Daliaus Poviliaus skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2021 m. sausio 21 d. nuosprendžio, kuriuo

Z. B. pripažinta kalta padariusi nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 147¹ straipsnio 1 dalyje, ir jai paskirta 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė; pripažinta kalta padariusi nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, ir jai paskirta 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir paskirta galutinė subendrinta 1 (vienerių) metų 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, Z. B. paskirtos 1 (vienerių) metų 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant: neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

D. J. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 147¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė; pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė; pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė; pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 215 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnių bausmių, ir paskirta galutinė subendrinta 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, D. J. paskirtos 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant: neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose; tęsti darbą, o netekus darbo be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje, bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš Z. B. ir D. J. solidariai priteista 5137,22 Eur turtinės žalos atlyginimui ir 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimui R. L. naudai.

Iš Z. B. ir D. J. priteista lygiomis dalimis, t. y. iš kiekvieno po 300 eurų atstovavimo išlaidų VšĮ Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro naudai.

Laikino nuosavybės teisės apribojimo į D. J. ir Z. B. nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą ir pinigines lėšas – 15 137,22 Eur sumai kiekvieno (kaltinamojo) atžvilgiu taikymas paliktas galioti iki priteistų civilinių ieškinių visiško įvykdymo.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2 dalimis, kratos metu rasti ir paimti daiktai: mikrobangų krosnelė „Daewoo KOR-81F7B“, dulkių siurblys „Hoover BR71-BR2001“, kilimas „Superrose“, spalvota kiliminė danga, treniruokliai „Viruspro“ su svarmenimis, minkštas kampas „Ženeva“ tamsiai pilkos spalvos, konfiskuoti, kaip įgyti nusikalstamu būdu.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. Z. B. ir D. J. nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupėje, laikotarpyje nuo 2018 m. rudens, tikslesnis laikas tyrimo metu nenustatytas, iki 2019 m. vasario 23 d., pasinaudodami nukentėjusiojo R. L. pažeidžiamumu bei įgytu priklausomumu dėl jauno amžiaus, lengvo protinio atsilikimo, pastarojo sunkios materialinės padėties, nes vienintelis šio asmens pajamų šaltinis buvo socialinė stipendija už mokslus; šio asmens neturėjimu gyvenamosios vietos išskyrus tą, kurią suteikė Z. B. su D. J.; šio asmens neturėjimu asmens dokumento (Lietuvos Respublikos piliečio paso) bei mokėjimo dokumento (AB „Swedbank“ banko kortelės), kuriuos D. J. paėmė iš R. L., Z. B. ir D. J., bendrais veiksmais , nesudarius jokios darbo sutarties, neteisėtai ir neatlygintinai vertė R. L. dirbti ūkio darbus jų namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), t. y. skaldyti malkas, kūrenti pečių, tvarkyti namus, vedžioti šunį, o, nukentėjusiajam R. L. neatliekant visų jam nurodytų darbų, D. J. naudojo R. L. atžvilgiu fizinį smurtą – sudavė jam daugybę smūgių rankos kumščiais į įvairias kūno vietas, tuo sukeldamas jam fizinį skausmą, o Z. B. naudojo psichinį smurtą - grasinimus, kad R. L. būdamas nuo jų priklausomas niekur nepabėgs ir į nieką negalės kreipti pagalbos. Tokiu būdu, D. J. naudojant nukentėjusiojo R. L. atžvilgiu psichinį smurtą - nuolat grasinant R. L., kad už jo nepaklusimą dirbti nurodytus darbus jo atžvilgiu bus naudojamas fizinis smurtas ir fizinį smurtą naudojant, Z. B. naudojant psichinį smurtą - grasinimus, kad R. L. niekur nepabėgs ir į nieką negalės pasikreipti pagalbos, Z. B. ir D. J. bendrais veiksmais, sukūrė R. L. baimės atmosferą bei įspūdį, kad nukentėjusysis neturi kito pasirinkimo, kaip tik neatlygintinai dirbti Z. B. ir D. J. nurodytomis sąlygomis, po to, tęsdami savo nusikalstamus veiksmus Z. B. ir D. J. liepė R. L. rinkti pinigines aukas ir prašyti išmaldos iš žmonių viešose vietose, kurios būtų skirtos D. J. įsiskolinimams padengti, po ko, patirto fizinio bei psichinio smurto pasėkoje R. L. sutikus, Z. B. kartu su D. J. 2019 m. vasario 22 dieną, apie 14.00 val., automobiliu „Peugeot 406“, valst. Nr. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, atvežė jį prie prekybos ir pramogų centro „M.“, esančio (duomenys neskelbtini), kur paliko jį automobilių stovėjimo aikštelėje dviem valandoms rinkti pinigines aukas iš praeivių, o R. L. surinktus 21 eurą, kuriuos suaukojo praeiviai, šiuos pinigus pasisavino, bei, toliau tęsdami savo bendrus nusikalstamus veiksmus 2019 m. vasario 23 dieną, apie 12.00 val., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu automobiliu, Z. B. ir D. J. atvežė R. L. prie prekybos ir pramogų centro „M.“, esančio (duomenys neskelbtini), kur paliko jį automobilių stovėjimo aikštelėje, nurodydami, kad R. L. rinktų aukas iš praeivių. Tokiu būdu Z. B. ir D. J. bendrais veiksmais, panaudodami fizinį smurtą ir grasinimus neteisėtai vertė nukentėjusįjį R. L. neatlygintinai dirbti ūkio darbus ir elgetauti.

2. Be to, Z. B. ir D. J. nuteisti už tai, kad iš anksto susitarę, veikdami bendrininkų grupėje, turėdami tikslą apgaulės būdu pasisavinti R. L. sąskaitoje esančius pinigus – 3000 eurų, taip pat jo vardu išduotą Kėdainių rajono savivaldybės skirtą vienkartinę išmoką įsikūrimui - 2850 eurų, tuo tikslu pasinaudojo R. L. pažeidžiamumu ir įgytu priklausomumu nuo Z. B. ir D. J., įtikino R. L., kad už iš jo sąskaitos išgrynintus 1300 Eur bus įgytas automobilis bendroms reikmėms, o už 500 Eur įgijus maisto bei už 400 Eur padengus D. J. susidariusias skolas, R. L. bus leidžiama naudotis įgytu automobiliu, o R. L. šiuos pinigus ne vėliau kaip iki 2019 m. sausio 1 d. nuėmus nuo sąskaitos ir perdavus Z. B. ir D. J., D. J., nurodydamas, kad pinigai skirti automobiliui buvo prarasti negrįžtamai, nes neva buvo apgautas, apgaule pasisavino svetimą turtą – R. L. priklausančius 2200 Eur, po ko, tęsdami savo nusikalstamus veiksmus, apgaule įtikindami R. L., kad šis galės naudotis įgyjamais daiktais iš 2018 m. lapkričio 14 d. Kėdainių rajono savivaldybės skirtos 2850 eurų vienkartinės išmokos įsikūrimui, Z. B. ir D. J. veikdami bendrai įsigijo: 2018 m. lapkričio 27 d. iš parduotuvės „A.“ LED televizorių „Samsung UE50NU7092UXXH“ - 449,99 eurų vertės; 2018 m. lapkričio 27 d. iš UAB „L.“ stalą „Flot12-J60“ - 90 eurų vertės; „Ženeva“ kampą AG - 469 eurų vertės; du pufus - bendros 30 eurų vertės; akumuliatorinį gręžtuvą „Hervin Tools“- 47 eurų vertės; 2018 m. lapkričio 20 d. iš UAB „T.“ dulkių siurblį „Hoover BR71_BR2001“ -79,99 eurų vertės; mikrobangų krosnelę „Daewoo KOR-81F7B“ - 65,99 eurų vertės; 2018 m. lapkričio 29 d. iš UAB „X“ kilimą „Super rose“ - 163,77 eurų vertės; dangą „Kilim little“ - 68,14 eurų vertės; dangą „Kilim Index 903 4 m“ - 16,56 eurų vertės; treniruoklį suolelį - 109 eurų vertės; svarmenų grifą „(duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini) - 23,60 eurų vertės; svarmenis „YLDS13“ - 31,99 eurų vertės; 2 vnt. svarmenų grifų „DL026“ - bendros 19,98 eurų vertės; 4 vnt. diskinių svarmenų - bendros 13,96 eurų vertės; 2 vnt. diskinių svarmenų - bendros 15,38 eurų vertės; 2 vnt. diskinių svarmenų - bendros 27,98 eurų vertės, 4 vnt. diskinių svarmenų - bendros 131,96 eurų vertės; 6 vnt. diskinių ketaus svarmenų - bendros 38,94 eurų vertės; 2018 m. gruodžio 12 d. iš parduotuvės „A.la“ įsigijo planšetofoną „Huawei Mate 20 Lite Black“ - 399,99 eurų vertės; nešiojamąjį kompiuterį „Acer A315 Intel Core I5-7200U/6GB/256GBSSD/W“ - 554 eurų vertės; 2019 m. vasario 15 dieną, 12.57 val., AB „Swedbank“ priklausančiame bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), D. J. neteisėtai panaudojus svetimą - R. L. priklausančią elektroninę mokėjimo priemonę - AB„Swedbank“ mokėjimo kortelę ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis – apsauginį PIN kodą, ir iš R. L. banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) išėmus 90 eurų, tokiu būdu, Z. B. veikdama bendrai su D. J., apgaule savo naudai įgijo svetimą R. L. priklausantį turtą, bendros 2937,22 eurų vertės.

3. Be to, D. J. nuteistas už tai, kad laikotarpyje nuo 2018 m. rudens, tikslesnis laikas tyrimo metu nenustatytas, iki 2019 m. vasario 23 d., pasinaudodamas apgaule – žadėdamas pasirūpinti piniginių lėšų saugumu, neteisėtai įgijo ir savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), laikė svetimą elektroninę mokėjimo priemonę - R. L. vardu išduotą AB „Swedbank“ mokėjimo kortelę ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis – apsauginį PIN kodą, bei, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus ne mažiau kaip vieną kartą, t. y. 2019 m. vasario 15 dieną, 12.57 val., AB „Swedbank“ priklausančiame bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai panaudojo svetimą - R. L. priklausančią elektroninę mokėjimo priemonę - AB„Swedbank“ mokėjimo kortelę ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis – apsauginį PIN kodą, iš R. L. banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) išėmė 90 eurų, tokiu būdu neteisėtai įgijo, laikė ir panaudojo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis.

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusiojo R. L. atstovo advokato Daliaus Poviliaus apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

6. Apeliacinės instancijos teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Nukentėjusiojo atstovas neginčija pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatytų faktinių bylos aplinkybių bei veikų teisinio kvalifikavimo, apeliaciniame skunde prašoma panaikinti nuosprendžio dalis, kuriomis, taikant BK 75 straipsnio nuostatas, nuteistiesiems Z. B. ir D. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas. Taip pat nesutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendimu iš dalies tenkinti nukentėjusiojo civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo D. J.

7. Pasisakydamas dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, bausmės vykdymo atidėjimas neturi būti taikomas. Esminė BK 75 straipsnio nuostatų taikymo sąlyga – bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Baudžiamajame įstatyme nėra išvardyta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-217-976/2018). Pagal formuojamą teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-28/2013, 2K-91/2014, 2K-536/2014, 2K-132-942/2016, 2K-27-976/2020 ir kt.) teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Teismų praktikoje nepritariama tokiems atvejams, kai nustačius BK 75 straipsnio taikymo sąlygas bausmės vykdymo atidėjimas taikomas formaliai, neatsižvelgiant į tai, kad asmuo jau daug kartų teistas arba veikos padarymo metu turi neišnykusį teistumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-405/2012, 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016 ir kt.). Taip pat Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų, kad iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016 ir kt.).

9. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės nors ir svarbios, tačiau nėra išskirtinės, dėl kurių išimtinai būtų galimas BK 75 straipsnyje numatyto teisės instituto taikymas. Spręsdamas šio straipsnio taikymo galimybę, pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nelygino su kitomis baudžiamojoje byloje nustatytomis svarbiomis aplinkybėmis, nors sprendžiant dėl BK 75 straipsnio taikymo yra būtina vertinti visumą aplinkybių, reikšmingų darant išvadą, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, o ne pasirinktinai sureikšminti tik atskiras aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-53-697/2021).

10. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad D. J. iki nusikaltimų, už kuriuos nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarymo buvo teistas keturis kartus, daugiausia už turtinio pobūdžio nusikaltimus (plėšimai, vagystės). Nors nusikalstamų veikų, už kurias nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarymo metu teistumai buvo išnykę, tačiau šios aplinkybės vertinant nuteistojo asmenybės pavojingumą negali būti ignoruojamos, juolab, kad nuo teistumo išnykimo nebuvo praėjęs ilgas laiko tarpas. Pastebėtina, kad D. J. buvo skiriamos laisvės atėmimo bausmės, taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau akivaizdu, kad skirtos bausmės savo prevencinių tikslų nepasiekė, kadangi jis ir vėl nusikalto, kaip ir ankstesniais kartais, siekdamas turtinės naudos. Paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad D. J. antivisuomeninės nuostatos yra susiformavusios, nusikalstamos veikos padarytos ne atsitiktinai dėl nepalankiai susiklosčiusių gyvenimiškų aplinkybių, bet yra nuoseklus kaltininko gyvenimo būdo padarinys. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių reikiamai neįvertino, nepagrįstai suteikdamas prioritetą kitoms D. J. palankioms aplinkybėmis. Negana to, Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys patvirtina, kad po skundžiamo nuosprendžio priėmimo D. J. atžvilgiu priimtas dar vienas apkaltinamasis nuosprendis (šiuo metu nuosprendis įsiteisėjęs), kuriuo jis pripažintas kaltu padaręs baudžiamąjį nusižengimą, susijusį su disponavimu narkotinėmis medžiagomis. Baudžiamasis nusižengimas padarytas tuo metu, kai teisme jau buvo nagrinėjama ši baudžiamoji byla. Be to, D. J. eilę kartų baustas administracine tvarka, daugiausia už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tarp jų ir šiurkščius. Administraciniai nusižengimai vykdyti sistemingai tiek laikotarpiu, kai buvo vykdomos nusikalstamos veikos, tiek šios bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, tiek ir po nuosprendžio priėmimo. Nusikalstamos veikos, dėl kurių pripažintas kaltu skundžiamu nusprendžiu, įvykdytos pasinaudojant nukentėjusiojo pažeidžiamumu dėl jauno amžiaus, lengvo protinio atsilikimo, socialinių įgūdžių stokos, neturėjimo artimųjų, kurie galėtų juo tinkamai pasirūpinti, patarti įvairiose gyvenimiškose situacijose. Nuteistasis nukentėjusiojo atžvilgiu naudojo tiek fizinį, tiek psichologinį smurtą. Nusikaltimai nebuvo atsitiktiniai ar daromi spontaniškai, tai patvirtina jų darymo intensyvumas, t. y. nusikalstamos veikos truko keletą mėnesių, tai tik patvirtina didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei ir susiformavusią tam tikrą kriminalinę pasaulėžiūrą, ją laikant natūraliu reiškiniu jo gyvenime.

11. Nuteistasis tik iš dalies prisipažino kaltu dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, duodamas parodymus nebuvo nuoširdus, nebuvo nustatyti jokie jo veiksmai, kuriais jis būtų siekęs sušvelninti nusikalstamų veikų padarinius. Tokiu būdu nebuvo nustatytos aplinkybės, kurias įvertinus galima buvo spręsti apie nuoširdų D. J. gailėjimąsi. Nusikalstamais nuteistųjų veiksmais nukentėjusiajam buvo padaryta 5 137,22 eurų turtinė žala. Nuteistasis, veikdamas kartu su Z. B. apgaule pasisavino visas nukentėjusiojo santaupas ir paliko jį itin sudėtingoje finansinėje situacijoje. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad D. J. būtų ėmęsi bent kokios iniciatyvos, kad ši nukentėjusiam padaryta žala būtų nors iš dalies atlyginta, kas taip pat leidžia daryti išvadą, kad jis savo veiksmų kritiškai nevertina.

12. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad nėra pagrindo išvadai, jog bausmės tikslai šiuo atveju bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Priešingai, bausmės vykdymo atidėjimas gali sukurti įsivaizduojamą nebaudžiamumo jausmą, neturėti jokios teigiamos įtakos D. J. veiksmams ir būdui keisti, dėl to ateityje nuteistasis gali ir toliau vykdyti turtinio pobūdžio nusikaltimus, jų nevertindamas kritiškai. Todėl, siekiant apsaugoti visuomenę nuo pavojingo nuteistojo elgesio ir siekiant užkardyti galimas naujas nusikalstamas veikas, tik realus laisvės atėmimas atitiks bausmės tikslus ir įgyvendins teisingumo principą.

13. Teisėjų kolegija sutinka su skundžiamo nuosprendžio argumentais, kad baudžiamajai atsakomybei taikyti baudžiamojo įstatymo nuostatų sistema orientuoja teismą taikyti nuteistajam realią laisvės atėmimo bausmę tik kaip paskutinę priemonę ir kad bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra viena iš baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo formų, vienas efektyviausių racionalios baudžiamosios politikos instrumentų, leidžiančių kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje, neardant jų socialinių ir ekonominių ryšių. Tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau aptartus duomenis, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju šio instituto taikymas D. J. pažeistų teisingumo ir protingumo principus bei neužtikrintų nuteistojo teigiamų pasikeitimų.

14. Apibendrindama teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė BK 75 straipsnio nuostatas ir nepagrįstai sprendė, kad D. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo, todėl skundžiamas nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

Dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo Z. B.

15. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad atidėdamas Z. B. realų laisvės atėmimo bausmės vykdymą, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad ji padarė du nesunkius tyčinius baigtus nusikaltimus, anksčiau teista, teistumas neišnykęs, ji niekur nedirba, turi šešis vaikus ir laukiasi septintojo, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, jos atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Be to, atsižvelgta ir į tai, kad nuteistoji sutiko atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, tuo parodydama, kad suprato savo nusikalstamų veiksmų pobūdį ir ketina imtis veiksmų nusikalstamų veiksmų padariniams sušvelninti. Teismas padarė išvadą, kad atidėjus paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą ir skyrus teismo įpareigojimus, Z. B., suvokdama, kad bausmės vykdymas gali būti panaikintas jeigu ji darys teisės pažeidimus, naujas nusikalstamas veikas ar nesilaikys bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų – bus priversta koreguoti savo elgesį. Teisėjų kolegija sutinka su šiais skundžiamo nuosprendžio argumentais.

16. Kaip jau minėta, Z. B. anksčiau teista du kartus. Nors nusikalstamas veikas, už kurias nuteista skundžiamu nuosprendžiu, vykdė ir tuo metu, kai jos atžvilgiu teisme buvo nagrinėjama kita baudžiamoji byla, kurioje nuosprendis priimtas 2019 m. sausio 21 d., tačiau netrukus po minėto nuosprendžio priėmimo Z. B. tolimesni nusikalstami veiksmai nutrūko. Ji jau yra atlikusi minėtu nuosprendžiu skirtą laisvės apribojimo bausmę. Duomenų, kad būtų padariusi daugiau naujų nusikalstamų veikų, teismui nepateikta. Ji bausta administracine tvarka, daugiausia už savo kaip motinos valdžios nepanaudojimą ir nepateikimą duomenų apie asmenį, kuris vairavo jai priklausančią transporto priemonę. Z. B. įvykdė du nesunkius nusikaltimus, tad jos nusikalstamų veikų apimtis nukentėjusiojo R. L. atžvilgiu buvo mažesnė nei D. J.. Be to, pirmosios instancijos teisme ištirtų duomenų visuma patvirtina, kad ji nukentėjusiojo atžvilgiu nenaudojo fizinio smurto, jos vaidmuo, aktyvumas šių nusikaltimų padaryme taip pat buvo menkesnis. Ji išreiškė kritišką požiūrį į savo nusikalstamus veiksmus, pasižadėjo atlyginti padarytą žalą. Šios aplinkybės rodo mažesnį jos pavojingumą visuomenei, rodo, kad ji suvokia savo nusikalstamais veiksmais padarytą žalą. Be to, Z. B. turi net šešis vaikus, dalis jų mažamečiai, teismo posėdžio apeliacinės instancijos teisme buvo likęs mėnuo iki septintojo vaiko gimimo. Paskyrus realią pakankamai ilgos trukmės laisvės atėmimo bausmę, nebūtų kam jais daugiau pasirūpinti, tad neabejotinai nukentėtų ir jos mažamečių vaikų interesai, o taip pat būtų padaryta didelė žala ir nuteistosios teigiamiems socialiniams ryšiams, o pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius.

17. Įvertinus šias aplinkybes pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nuteistosios resocializacija galima ir be realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo. Todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad nuteistąją būtina izoliuoti nuo visuomenės tam, jog būtų įgyvendinta būtinybė sulaikyti ją nuo nusikaltimų darymo ateityje, nubausti ir šiuo būdu užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad esant aukščiau paminėtoms aplinkybėms yra pagrindas manyti, kad nuteistajai Z. B. paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, jai atidėjus paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą ir paskyrus į jos asmenybę orientuotus įpareigojimus. Akivaizdu, kad per šį terminą nuteistosios elgesys bus kontroliuojamas, ir jei ji nevykdys paskirtų įpareigojimų ar iš naujo nusikals, bausmės vykdymo atidėjimas jai būtų panaikintas. Teisėjų kolegijos nuomone, kaip ir konstatavo pirmosios instancijos teismas, ši baudžiamosios atsakomybės realizavimo forma bus pakankamai efektyvi poveikio priemonė, siekiant sulaikyti nuteistąją nuo nusikalstamų veikų darymo, ją nubausti ir paveikti taip, kad ateityje ji laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Todėl šioje dalyje keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nukentėjusiojo atstovo apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Dėl neturtinės žalos

18. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu patenkino nukentėjusiojo R. L. atstovo advokato D. Poviliaus civilinį ieškinį iš dalies ir solidariai priteisė iš nuteistųjų D. J. ir Z. B. 1 500 eurų nukentėjusiajam padarytai neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusiojo atstovas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka ir prašo civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo patenkinti visiškai – priteisti solidariai iš nuteistųjų 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui nukentėjusiojo R. L. naudai. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, šis nukentėjusiojo atstovo prašymas nepagrįstas.

19. Pažymėtina, kad neturtinė žala atsiranda nusikalstama veika pažeidus teisės saugomas ir ginamas fizinio bei dvasinio pobūdžio vertybes. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalis). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai yra bendrieji teisės principai, vertybiniai kriterijai, leidžiantys konkrečioje situacijoje užtikrinti priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyrą, atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus. Teismas negali vieno asmens interesų labiau sureikšminti, o kito – nuvertinti. Visais atvejais teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus. Nustatant neturtinės žalos dydį svarbu įvertinti ir nukentėjusio asmens elgesį prieš patirtą nusikalstamą veiką, taip pat, kaip pakito nukentėjusiojo gyvenimas ir elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, kokie liko neigiami liekamieji reiškiniai.

20. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad dėl nuteistųjų nusikalstamų veiksmų nukentėjusysis iš tiesų patyrė tam tikrų neigiamų emocijų ir išgyvenimų, savanaudiškais tikslais buvo pasinaudota jo pažeidžiamumu, patiklumu dėl amžiaus, socialinių įgūdžių stokos, menkų intelektinių gebėjimų, artimųjų neturėjimo. Psichologo išvadoje nurodyta, kad po patirto emocinio streso R. L. išlieka emocinio disfunkcionavimo būsenoje, kuriai būdinga įtampa, padidėjęs dirglumas, nerimas. Kita vertus, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad nukentėjusiajam būtų nustatyti kokie nors ilgalaikiai neigiamo pobūdžio liekamieji reiškiniai, kuriuos neabejotinai būtų galima susieti su nuteistųjų neteisėtais veiksmais. Byloje nustatyta, kad dar iki pažinties su nuteistaisiais nukentėjusysis pabėgdavo nuo jį globojančių specialistų, būdamas pernelyg patikliu ir draugišku, susidėdavo su netinkamomis kompanijomis, piktnaudžiavo alkoholiu ir narkotinėmis medžiagomis. Nors nuteistasis D. J. jo atžvilgiu vartojo fizinį smurtą, tačiau, kokios šio smurto pasekmės, duomenų byloje nėra. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad didesnė žala (ir atitinkamai jos įvertinimas pinigais) yra tais atvejais, kai neigiami dėl nusikalstamos veikos kilę padariniai yra ilgalaikiai ar išliekantys visam nukentėjusiojo gyvenimui, kai dėl jo atžvilgiu įvykdytos nusikalstamos veikos atsiranda negatyvūs pasikeitimai įvairiose nukentėjusio asmens gyvenimo srityse. Nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių nenustatyta. Aukščiau paminėtos aplinkybės nesuteikia pagrindo teigti, kad nukentėjusiojo R. L. psichinė ir emocinė būklė po to, kai jis susipažino su nuteistaisiais ir nukentėjo nuo jų nusikalstamų veikų, iš esmės pablogėjo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, taip pat įvertinus padarytų nusikaltimų pobūdį, pavojingumo laipsnį, darytina išvada, jog nukentėjusiojo patirtiems dvasiniams išgyvenimams, kitokiems neturtinių vertybių pažeidimams kompensuoti pirmosios instancijos teismo iš nuteistųjų nukentėjusiajam priteista pinigų suma atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus, yra proporcinga padarytoms nusikalstamoms veikoms ir dėl jų kilusiems padariniams. Todėl tenkinti nukentėjusiojo atstovo apeliacinį skundą šioje dalyje ir didinti nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydį nėra pagrindo.

Dėl proceso išlaidų atlyginimo

21. Kauno apygardos teisme 2021 m. balandžio 27 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patikslinta pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Šioje pažymoje nurodyta, kad valstybė dėl D. J. gynybos patyrė 189,54 Eur išlaidų (4 t., b. l. 41-48). 2021 m. balandžio 13 d. Kauno apygardos teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Šioje pažymoje nurodyta, kad valstybė dėl Z. B. gynybos patyrė 203,94 Eur išlaidų (4 t., b. l. 57-61).

22. Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį. Šios nuostatos galioja ir išnagrinėjus bylą apeliacinės instancijos teisme, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo išnagrinėjimo rezultatas. Be to, kiekvienu tokiu atveju turi būti įvertintos konkrečios bylos aplinkybės ir nuteistojo turtinė padėtis.

23. Šiuo atveju byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal nukentėjusiojo atstovo apeliacinį skundą. Gynėjų dalyvavimas teismo posėdyje buvo inicijuotas valstybės, nepriklausomai nuo nuteistųjų valios, nes pagal BPK 322 straipsnio 1 dalies nuostatas gynėjo dalyvavimas buvo būtinas. Nukentėjusiojo atstovo apeliacinis skundas nuteistosios Z. B. atžvilgiu atmestas, o nuteistojo D. J. atžvilgiu tenkintas iš dalies. Esant tokioms aplinkybėms valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos dėl Z. B. gynybos nepriteisiamos. Kadangi nuteistojo D. J. turtinė padėtis nėra gera, jis verčiasi individualia veikla, tad jo pajamos nėra stabilios, be to, šiuo nuosprendžiu panaikinus BK 75 straipsnio nuostatų taikymą jis privalės atlikti laisvės atėmimo bausmę, o tai sąlygos ir šių pajamų netekimą. Duomenų, kad D. J. gauna kitokių teisėtų pajamų, byloje nėra. Be to, iš jo solidariai su nuteistąja Z. B. yra priteisti civiliniai ieškiniai dėl nusikaltimais padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, jo ir D. B. šeima gausi, o gaunamos pajamos nėra didelės, tad akivaizdu, kad jų turtinė padėtis nėra gera. Įvertinusi šių aplinkybių visumą teisėjų kolegija sprendžia, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo D. J. taip pat neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

nukentėjusiojo R. L. atstovo advokato Daliaus Poviliaus apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2021 m. sausio 21 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria pritaikius BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatas, nuteistajam D. J. skirtos 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams ir paskirti įpareigojimai neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose; tęsti darbą, o netekus darbo be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje.

D. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo jo faktinio sulaikymo, vykdant šį nuosprendį.

Likusioje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymų dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš nuteistųjų Z. B. ir D. J. netenkinti.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.