- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-04-24
- Bylos Nr.
- e2-443-567/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00187-2025-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Neringa Švedienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „INVESTICINIAI SPRENDIMAI“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „INVESTICINIAI SPRENDIMAI“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 27 d. nutarties iškelti uždarajai akcinei bendrovei „INVESTICINIAI SPRENDIMAI“ bankroto bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja likviduojama dėl bankroto uždaroji akcinė bendrovė (toliau – LUAB) „Telcopro“, atstovaujama nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „BŪRAI“, kreipėsi į teismą, prašydama iškelti atsakovei UAB „INVESTICINIAI SPRENDIMAI“ (toliau – ir bendrovė) bankroto bylą. Nurodė, kad pareiškėja yra atsakovės kreditorė, nes Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2248-1098/2024 priteisė iš atsakovės 10 319,59 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (10 319,59 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. lapkričio 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 300 Eur bylinėjimosi išlaidas. Skolos nepavyko išieškoti priverstine tvarka per antstolį. Atsakovė nesureagavo į pareiškėjos įspėjimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, jei nebus sumokėta skola. Bendrovė neteikia Juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės ataskaitų, nuo 2024 m. birželio 19 d. neturi darbuotojų. Taigi, bendrovė yra nemoki, todėl jai keltina bankroto byla.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. kovo 27 d. nutartimi iškėlė UAB „INVESTICINIAI SPRENDIMAI“ bankroto bylą ir nemokumo administratore paskyrė UAB „CENTRINIS BANKROTO BIURAS LT“.
3. Teismas nustatė, kad paskutiniai atsakovės Juridinių asmenų registrui pateikti finansinės atskaitomybės duomenys yra už 2021 m. ir atsakovė nepateikė teismui duomenų apie dabartinę realią finansinę padėtį. Pagal 2021 m. finansinės atskaitomybės duomenis bendrovė turėjo 235 829 Eur vertės turto, 8 235 Eur skolų, gavo 230 560 Eur pajamų, pelnas sudarė 29 802 Eur. Bendrovė neturi nekilnojamojo turto ir transporto priemonių bei darbuotojų, o skola valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui sudaro 890,38 Eur. Priverstinis skolų iš atsakovės išieškojimas dėl 48 651,57 Eur vykdomas 6 vykdomosiose bylose, kurios inicijuotos 2023 m. spalio 10 d.–2025 m. sausio 20 d. laikotarpiu.
4. Teismas pažymėjo, kad atsakovė nepateikė įrodymų apie turimo trumpalaikio turto realumą ir tikrąją vertę, todėl nėra įrodymų, leidžiančių nustatyti, jog į 2021 m. balansą įrašytas trumpalaikis turtas realiai egzistuoja bei galėtų būti panaudotas atsakovės turtinių prievolių vykdymui, t. y. balanse nurodytas turtas nelaikytinas realiu.
5. Teismas konstatavo, kad bendrovė yra nemoki ir negali vykdyti turtinių prievolių, nes neatsiskaito su kreditoriais, neturi darbuotojų, turto, neteikia Juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės dokumentų. Atsakovė nepateikė duomenų apie vykdomą ūkinę komercinę veiklą ir jos finansiniai sunkumai nėra laikini, todėl teismas iškėlė bendrovei bankroto bylą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Atsakovė UAB „INVESTICINIAI SPRENDIMAI“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 27 d. nutartį iškelti bendrovei bankroto bylą ir perduoti bankroto bylos iškėlimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Teismas neatsižvelgė, kad bendrovė 2021–2022 m. laikotarpiu buvo moki, turėjo daug turto, vykdė veiklą. Atsakovė prašė teismo pratęsti terminą iki 2025 m. balandžio 22 d. aktualioms finansinėms ataskaitoms pateikti, nes buvo susitarta su nauja buhalterinės apskaitos paslaugas teikiančia įmone dėl kelių metų bendrovės buhalterinių dokumentų sutikrinimo, tačiau teismas į tai neatsižvelgė.
6.2. Teismas ne tik nevertino 2021 m. balanse įrašyto trumpalaikio turto, kaip realaus, bet ir balanse nurodyto 151 055 Eur ilgalaikio turto. Bendrovės skolos kreditoriams sudaro 50 541,95 Eur, todėl akivaizdu, kad bendrovės turto vertė yra didesnė už skolas kreditoriams. Taigi, teismas, nepratęsęs termino aktualioms finansinėms ataskaitoms pateikti, priėjo nepagrįstą išvadą, kad bendrovė yra nemoki.
Atsiliepimas
7. Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėja LUAB „Telcopro“ prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:
7.1. Teismas pagrįstai nutarė iškelti bendrovei bankroto bylą, nes atsakovė yra nemoki ir neturi objektyvių galimybių atsiskaityti su kreditoriais. Atsakovė elgiasi nesąžiningai, nes nepateikė jokių duomenų apie realią turtinę padėtį.
7.2. Atsakovės nemokumą patvirtina tai, kad ji neatsiskaito su pareiškėja ir kitais kreditoriais, iš bendrovės turto antstoliai negali išieškoti net mažų sumų.
7.3. Atsakovė ilgą laiką nerengia ir neviešina finansinės atskaitomybės ataskaitų, nes slepia savo turtinę padėtį, todėl akivaizdu, kad bendrovės turtinė padėtis yra sunki jau ne vienerius metus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacijos ribų
8. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis iškelti bendrovei bankroto bylą yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama, neperžengiant atskirojo skundo ribų.
Dėl bankroto bylos iškėlimo
9. Pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 21 straipsnio 2 dalį bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla.
10. Juridinio asmens nemokumas – tai juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis), t. y. nemokumo būsenai konstatuoti yra būtina bent viena iš nustatytų aplinkybių: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.
11. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).
12. Kiekvienu atveju, sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti, išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019).
13. Bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokią bendrovę iš rinkos ir taip užtikrinti rinkos stabilumą bei skatinti ekonominį kilimą, bet ir, konstatavus bendrovės nemokumą, greičiau apsaugoti nemokios bendrovės kreditorių ir pačios bendrovės interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-541-219/2018; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-680-241/2020).
14. Tam, kad būtų nustatyta reali bendrovės turtinė padėtis, teismas juridinio asmens nemokumo klausimą turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir kitus byloje esančius įrodymus, kurie pagrįstų įsipareigojimų kreditoriams dydį ir realią, o ne įrašytą balanse, bendrovės turimo turto vertę. Nors bendrovės (ne)mokumą apsprendžia finansinės atskaitomybės dokumentai – balansas, pelno (nuostolio) ataskaita, tačiau bendrovės balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti bendrovės (ne)mokumo būklę.
15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, sprendžiant bankroto bylos iškėlimo juridiniam asmeniui klausimą, yra tikrinama konkrečios bendrovės turtinė padėtis, galimybė atsiskaityti su kreditoriais ir toliau tęsti veiklą, t. y. bendrovės mokumas ir gyvybingumas.
16. Juridinio asmens gyvybingumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo vykdo ūkinę komercinę veiklą, leisiančią jam vykdyti savo prievoles ateityje (JANĮ 2 straipsnio 6 dalis). Bankroto byla negali būti keliama bendrovei, kuri yra gyvybinga (JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis).
17. Sprendžiant dėl bendrovės (ne)mokumo ir (ne)gyvybingumo bei bankroto bylos iškėlimo, reikšmingomis aplinkybėmis laikytina jos vykdoma ūkinė komercinė veikla ir šios veiklos sėkmingo vykdymo perspektyvos, planuojamų gauti pajamų realumas.
18. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad bankroto instituto esmė, tikslai ir paskirtis lemia tai, jog bankroto procesas neabejotinai susijęs su viešuoju interesu. Šio proceso teisėtumo kontrolė yra pavesta teismui. Viešojo intereso buvimas įpareigoja bankroto bylą nagrinėjantį teismą būti aktyvų ir, sprendžiant konkrečius bankroto proceso metu kilusius klausimus, įvertinti reikšmingas jiems išspręsti aplinkybes. Tačiau aktyvus teismo vaidmuo neturi pažeisti civiliniame procese vyraujančių rungimosi, lygiateisiškumo principų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015).
19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, sprendžiant bankroto bylos iškėlimo juridiniam asmeniui klausimą, mokumo pagrindimo našta perkeliama juridiniam asmeniui, kuriam prašoma iškelti bankroto bylą (JANĮ 20 straipsnio 2 dalis, CPK 12, 178 straipsniai), todėl būtent jis turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius jos pakankamą finansinę padėtį. Juridinio asmens teisė būti išklausytam užtikrinama, pateikiant atsiliepimą į pareiškėjo pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo ir turtinę padėtį apibūdinančius duomenis.
20. Taigi, atsakovė, siekdama išvengti bankroto bylos iškėlimo, turėjo pareigą pateikti įrodymus, kad bendrovė realiai vykdo veiklą, dirba pelningai, turto turi daugiau nei pradelstų įsipareigojimų ir gali laiku įvykdyti turtines prievoles.
Žemesnės instancijos teismas
21. Pirmosios instancijos teismas 2025 m. vasario 20 d. nutartimi nustatė atsakovei terminą iki 2025 m. kovo 6 d. pateikti atsiliepimą į pareiškimą, bendrovės kreditorių ir skolininkų sąrašus, finansinių ataskaitų rinkinį už laikotarpį nuo ataskaitinių finansinių metų pradžios iki pareiškimo teismui dėl nemokumo bylos iškėlimo pateikimo 2025 m. vasario 18 d. ir praėjusių finansinių metų finansinių ataskaitų rinkinį, jeigu jis nėra pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui, informaciją apie teismuose iškeltas bylas ir išieškojimus ne teismo tvarka, informaciją apie įkeistą turtą ir įkeitimu ar hipoteka užtikrintus įsipareigojimus, sąskaitų, įskaitant areštuotas sąskaitas, sąrašą, kitus dokumentus, reikšmingus nemokumo bylai iškelti.
22. Tais atvejais, kai atsakovė, kuriai ketinama iškelti bankroto bylą, siekia surinkti duomenis, pagrindžiančius bendrovės mokumą, bendradarbiauja su teismu, nepiktnaudžiauja teise, neturi būti sudaromos formalios kliūtis tuos duomenis pateikti. Priešingu atveju būtų paneigiamas rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), neatsižvelgiama į bankroto bylų ypatumus, susijusius su viešuoju interesu (JANĮ 20 straipsnio 2 dalis, CPK 178 straipsnis).
23. Atsakovė 2025 m. kovo 3 d. pateikė teismui prašymą pratęsti terminą buhalteriniams dokumentams pateiki iki 2025 m. kovo 12 d. Pirmosios instancijos teismas 2025 m. kovo 4 d. pratęsė atsakovei terminą dokumentams pateikti iki 2025 m. kovo 12 d.
24. Atsakovė 2025 m. kovo 13 d. pateikė teismui prašymą pratęsti terminą buhalteriniams dokumentams pateikti iki 2025 m. balandžio 22 d. Pirmosios instancijos teismas 2025 m. kovo 14 d. tenkino atsakovės prašymą iš dalies ir pratęsė terminą atsiliepimui ir dokumentams pateikti iki 2025 m. kovo 24 d.
25. Taigi, pirmosios instancijos teismas sudarė atsakovei galimybes surinkti ir pateikti aktualius finansinės atskaitomybės duomenis, tačiau atsakovė teismo 2025 m. vasario 20 d. nutarties įpareigojimo neįvykdė per nustatytą ir kelis kartus pratęstą terminą, kuris buvo pakankamas atsakovei reikiamiems duomenims surinkti ir pateikti teismui.
26. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovė nepateikė atsiliepimo į pareiškimą ir jos finansinę būklę apibūdinančių įrodymų (finansinės atskaitomybės dokumentų, kreditorių, debitorių sąrašų ir kt.). Kadangi atsakovė nepateikė pirmosios instancijos teismui duomenų, reikalingų išspręsti bankroto bylos iškėlimo bendrovei klausimą, teismas apie bendrovės mokumą galėjo spręsti iš pareiškėjos ir paties teismo surinktų duomenų, net jeigu jie nėra pakankamai išsamūs, nes išsamesnių duomenų atsakovė į bylą nepateikė. Sprendžiant, ar juridinis asmuo yra (ne)mokus, svarbu atsižvelgti ne tik į finansinės atskaitomybės dokumentuose pateiktus duomenis, bet ir visų kitų duomenų visumą, nes pavienis faktas ar aplinkybė neleidžia daryti išvadų apie juridinio asmens finansinę būklę.
27. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo reikalautų duomenų atsakovė nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, situacija, kai juridinis asmuo, kuriam pareikštas reikalavimas iškelti bankroto bylą, pateikia prašymą bankroto bylos iškėlimo klausimą nagrinėjančiam pirmosios instancijos teismui pratęsti terminą mokumą ir gyvybingumą patvirtinantiems dokumentams pateikti, tačiau aktualių dokumentų nepateikia net su atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui, patvirtina juridinio asmens siekį vilkinti bankroto bylos iškėlimo procesą ir nenorą pagrįsti tikrąją finansinę padėtį.
28. Apeliacinės instancijos teismas kritiškai vertina atsakovės atskirajame skunde nurodytą poziciją dėl priežasčių, sutrukdžiusių jai pateikti dokumentus, pagrindžiančius bendrovės mokumą ir gyvybingumą, t. y. kad atsakovė susitarė su nauja buhalterinės apskaitos paslaugas teikiančia įmone dėl kelių metų bendrovės buhalterinių dokumentų sutikrinimo, kad dokumentų pateikimas užtruko dėl objektyvių priežasčių.
29. JANĮ 25 straipsnio 1, 2 dalys numato, kad teismas ne vėliau kaip per 30 dienų nuo pareiškimo dėl nemokumo bylos iškėlimo priėmimo dienos priima nutartį dėl nemokumo bylos iškėlimo. Teismas turi teisę dėl svarbių priežasčių vieną kartą pratęsti nurodytą 30 dienų terminą, bet ne ilgiau kaip 30 dienų. Įstatymu reglamentuojant ir nustatant nemokumo bylos iškėlimo teisme terminus, siekiama apsaugoti teises, užtikrinti kreditorių galimybes maksimaliai patenkinti jų reikalavimus ir (arba) kiek įmanoma greičiau išspręsti bendrovės, kuriai siekiama iškelti nemokumo bylą, žalingą teisinio netikrumo būseną (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1699-585/2020).
30. Esminis juridinio asmens nemokumo bylos iškėlimo tikslas – operatyvus ir veiksmingas (efektyvus) juridinio asmens nemokumo bylos sąlygų ir aplinkybių, dėl kurių ji negali būti iškelta, įvertinimas. Atitinkamai operatyvus ir veiksmingas juridinio asmens nemokumo bylos iškėlimo stadijos atlikimas ir teismo nutarties priėmimas bei jos vykdymas yra reikšmingi sėkmingam tolesniam juridinio asmens nemokumo procesui, kuriame atliekami bankroto ar restruktūrizavimo veiksmai. Delsimas pradėti bankroto ar restruktūrizavimo veiksmus gali mažinti juridinio asmens mokumą, didinti jo įsipareigojimus, sukuria teisinį neaiškumą jo kreditoriams (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-806-934/2024).
31. JANĮ 20 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad juridinio asmens vadovas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo pranešimo apie kreditoriaus pareiškimo dėl nemokumo bylos iškėlimo priėmimą gavimo dienos pateikia teismui šio įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 3–7 punktuose nurodytą informaciją: 1) juridinio asmens kreditorių ir skolininkų sąrašus, kuriuose nurodoma asmens vardas ir pavardė, jeigu jis fizinis asmuo, arba pavadinimas ir kodas, jeigu jis juridinis asmuo, gyvenamosios vietos ar buveinės adresai, reikalavimų sumos, įvykdymo terminai ir užtikrinimo būdai; 2) juridinio asmens finansinių ataskaitų rinkinį už laikotarpį nuo ataskaitinių finansinių metų pradžios iki pareiškimo teismui dėl nemokumo bylos iškėlimo pateikimo dienos ir praėjusių finansinių metų finansinių ataskaitų rinkinį, jeigu jis nėra pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui; 3) informaciją apie teismuose iškeltas bylas ir išieškojimus ne teismo tvarka; 4) informaciją apie įkeistą turtą ir įkeitimu ar hipoteka užtikrintus įsipareigojimus; 5) juridinio asmens sąskaitų, įskaitant areštuotas sąskaitas, sąrašą; 6) kitus dokumentus, kurie jo nuomone, gali būti svarbūs nemokumo bylai iškelti.
32. Taigi, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad, sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą, juridinio asmens, kuriam prašoma iškelti bankroto bylą, vadovo atsakomybė dėl JANĮ 20 straipsnio 2 dalyje nurodytų dokumentų nepateikimo teismui negali būti perkeliama kitiems asmenims ar pateisinama naujos buhalterinės apskaitos teikimo sutarties sudarymu, kadangi JANĮ pagrindu būtent juridinio asmens vadovui atsiranda pareiga operatyviai pateikti teismui dokumentus, reikšmingus bankroto bylai (ne)iškelti. Pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo priimtas 2025 m. vasario 20 d., skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis priimta 2025 m. kovo 27 d., todėl akivaizdu, kad atsakovės vadovas turėjo pakankamai laiko pateikti bankroto bylos iškėlimą nagrinėjančiam teismui ar apeliacinės instancijos teismui bent preliminarius duomenis, iš kurių būtų galima spręsti apie bendrovės mokumą ir gyvybingumą, tačiau to nepadarė. Atskirojo skundo argumentai iš esmės patvirtina, kad bendrovės buhalterinė apskaita nebuvo vedama nuo 2022 m., todėl šios aplinkybės leidžia teigti, jog bendrovė nuo 2022 m. nevykdo jokios ūkinės komercinės veiklos.
33. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iš Juridinių asmenų registrui pateiktų finansinės atskaitomybės duomenų už 2021 m. galima spręsti, jog nurodytais metais bendrovė neturėjo rimtų finansinių sunkumų, nes bendrovės turto vertė buvo 235 829 Eur (151 055 Eur ilgalaikio turto, 84 774 Eur trumpalaikio turto), skolos sudarė 8 235 Eur, bendrovė turėjo 230 560 Eur pajamų, gavo 29 802 Eur pelno. Atsakovė nepateikė išsamių duomenų apie šiuo metu turimą turtą (kilnojamąjį, nekilnojamąjį, debitorinius įsiskolinimus), įsipareigojimus kreditoriams, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovė disponuoja 2021 m. balanse nurodytu turtu, vykdo veiklą, dirba pelningai ir jos skolos yra mažesnės už turto vertę. Atsakovė nuo 2022 m. neteikia Juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės dokumentų, todėl, kaip minėta, pirmosios instancijos teismas dėl atsakovės nemokumo ir negyvybingumo pagrįstai nutarė pagal pareiškėjos pateiktus ir viešai prieinamus duomenis.
34. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovė atskirajame skunde iš esmės neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, jog bendrovė neturi nekilnojamojo turto, transporto priemonių ir darbuotojų (nuo 2024 m. birželio 19 d.), iš bendrovės turto vykdomosiose bylose vykdomas priverstinis beveik 50 tūkst. Eur skolų išieškojimas, vykdomosios bylos pradėtos 2023 m. spalio 10 d.–2025 m. sausio 20 d. laikotarpiu.
35. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovė nenurodė kitų aplinkybių ir nepateikė įrodymų, iš kurių būtų galima nuspręsti, jog bendrovė neatitinka nemokaus juridinio asmens būklės, pradelstos skolos kreditoriams yra mažesnės už turto vertę. Kaip minėta, sprendžiant dėl bendrovės nemokumo ir bankroto bylos iškėlimo, reikšmingomis aplinkybėmis laikytina jos vykdoma ūkinė komercinė veikla ir šios veiklos sėkmingo vykdymo perspektyvos, planuojamų gauti pajamų realumas. Atsakovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl bendrovės nemokumo ir negalėjimo atsiskaityti su kreditoriais, nepateikė įrodymų, kad bendrovė šiuo metu vykdo ar artimiausiu metu ketina vykdyti kokią nors veiklą.
36. Pažymėtina, kad tinkamas bendrovės prievolių vykdymas yra socialiai ir ekonomiškai reikšmingas bendrovės gyvybingumo rodiklis, leidžiantis spręsti dėl bendrovės veiklos vykdymo ir gebėjimo ją vykdyti ateityje. Jei bendrovė akivaizdžiai nevykdo (negali vykdyti) mokestinių prievolių ir mokesčių administratorius nesuteikia pagalbos, kyla abejonės, ar tokia bendrovė gali būti laikoma gyvybinga (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-806-407/2022).
37. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovės valstybinio socialinio draudimo įmokų įsiskolinimas nuolat didėja nuo 2023 m. gruodžio 21 d. (125,18 Eur) ir 2025 m. balandžio 22 d. sudarė 890,38 Eur (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Antstolių informacinės sistemos duomenimis iš atsakovės nuo 2023 m. lapkričio 13 d. vykdomas 345,89 Eur mokestinės nepriemokos išieškojimas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai.
38. Taigi, tinkamas mokestinių prievolių vykdymas pripažįstamas reikšminga aplinkybe, sprendžiant dėl bendrovės mokumo, gyvybingumo. Gyvybingumui vertinti reikšminga aplinkybe laikoma tai, kaip laikotarpiu nuo pareiškimo iškelti juridinio asmens nemokumo bylą pateikimo teismui dienos iki nutarties iškelti (atsisakyti iškelti) juridinio asmens nemokumo bylą priėmimo dienos juridinis asmuo vykdo minėtus įsipareigojimus, stengiasi juos reikšmingai sumažinti. Aplinkybė, kad atsakovė ilgą laiką yra įsiskolinusi valstybės biudžetui ir skola nuolat didėja, patvirtina atsakovės negalėjimą atsiskaityti su kreditoriais, o kartu ir bendrovės nemokumą. Atsakovė pateiktuose procesiniuose dokumentuose nepateikė duomenų, kaip ir kada įsiskolinimai kreditoriams bus dengiami.
39. Kaip minėta, atsakovė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų gerą atsakovės turtinę padėtį, realiai vykdomą veiklą, gaunamas pajamas, aktualius finansinės atskaitomybės dokumentus pareiškimo iškelti atsakovei bankroto bylą pateikimo dienos duomenimis ir kitų reikšmingų duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie bendrovės galimybes atsiskaityti su kreditoriais (CPK 12, 178 straipsniai).
40. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės nemokumas nagrinėjamu atveju konstatuotas pagrįstai, nes bendrovė laiku neatsiskaito su valstybės biudžetu ir kitais kreditoriais, laiku nemoka valstybinio socialinio draudimo įmokų, o negalėjimas atsiskaityti su kreditoriais yra tęstinio ir ilgalaikio pobūdžio.
41. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų apie bendrovės gerą finansinę būklę, nors tokius duomenis turėjo pareigą pateikti pati bendrovė. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad bendrovė turi ilgalaikius finansinius sunkumus, bendrovė nepagrindė, jog ji vykdo realią veiklą ir iš gaunamų pajamų gali atsiskaityti su kreditoriais. Bankroto bylos bendrovei iškėlimo klausimas buvo nagrinėjamas nuo 2025 m. vasario mėn., tačiau iki šiol atsakovė nepateikė duomenų, kad vykdo ūkinę komercinę veiklą, gauna pajamas ir bent iš dalies atsiskaito su kreditoriais. Bendrovės skolos nuolat didėja, todėl atsisakymas iškelti bankroto bylą atsakovei gali lemti pradelstų finansinių reikalavimų padidėjimą, kuris pažeistų pačios bendrovės ir jos kreditorių teises bei teisėtus interesus.
42. Apeliacinės instancijos teismas prieina išvadą, kad UAB „INVESTICINIAI SPRENDIMAI“ finansiniai sunkumai yra tęstinio ir ilgalaikio pobūdžio, bendrovė negali vykdyti turtinių prievolių ne tik pareiškėjai, bet ir kitiems kreditoriams. Nemokumo būsenai konstatuoti užtenka nustatyti juridinio asmens negalėjimą laiku įvykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimus, viršijančius jo turto vertę. Kaip minėta, atsakovė negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, skolos nuolat auga, todėl konstatuotina, kad bendrovė atitinka JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje nustatytą nemokumo būseną. Byloje nėra duomenų, kad apeliantė su pareiškėja ir kitais kreditoriais neatsiskaito dėl kitų, bet ne dėl blogos finansinės būklės, nulemtų priežasčių. Apeliantė neįrodė, kad yra pajėgi išspręsti tęstinius ir ilgalaikius finansinius sunkumus bei gali vykdyti prievoles kreditoriams, nes yra nemoki ir negyvybinga.
Dėl bylos procesinės baigties ir žyminio mokesčio
43. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, pirmosios instancijos teismo išvados atitinka byloje surinktų įrodymų visetą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad šiuo metu UAB „INVESTICINIAI SPRENDIMAI“ yra nemoki ir negyvybinga, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog artimiausiu metu jos turtinė padėtis gali reikšmingai pagerėti. Taigi, apeliantės atskirojo skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina.
44. Apeliantė UAB „INVESTICINIAI SPRENDIMAI“ nepateikė duomenų, kad už atskirąjį skundą yra sumokėtas žyminis mokestis, todėl Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. balandžio 15 d. nutartimi nustatė apeliantei terminą iki 2025 m. balandžio 22 d. (įskaitytinai) pašalinti atskirojo skundo trūkumą – sumokėti 56 Eur žyminį mokestį ir pateikti Lietuvos apeliaciniam teismui tai patvirtinančio dokumento kopiją.
45. 2025 m. balandžio 15 d. apeliantės UAB „INVESTICINIAI SPRENDIMAI“ atstovui advokatui A. J. per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą buvo įteikta minėtos nutarties kopija vykdymui.
46. Apeliantė nepateikė duomenų apie žyminio mokesčio sumokėjimą.
47. CPK 80 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad už atskiruosius skundus žyminis mokestis nemokamas, išskyrus atskiruosius skundus bankroto bylose. Už šioje dalyje nurodytus atskiruosius skundus mokamas 50 Eur žyminis mokestis. Jeigu procesiniai dokumentai teikiami į bylą tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos sumos (CPK 80 straipsnio 7 dalis).
48. Nagrinėjamu atveju apeliantė į CPK 83 straipsnio 1 dalyje nurodytų subjektų, kurie atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, sąrašą nepatenka, todėl jai kilo pareiga už pateiktą atskirąjį skundą sumokėti nurodytą 56 Eur žyminį mokestį, kurio apeliantė nesumokėjo (CPK 80 straipsnio 2 dalis, 80 straipsnio 7 dalis).
49. Pagal JANĮ 31 straipsnio 4 dalį atskirieji skundai dėl nutarčių nemokumo procese Lietuvos apeliaciniame teisme turi būti išnagrinėti ne vėliau kaip per 30 dienų nuo jų gavimo Lietuvos apeliaciniame teisme dienos.
50. Atsižvelgiant į tai, kad atskirieji skundai dėl nutarčių bankroto procese turi būti išnagrinėti ne vėliau kaip per 30 dienų nuo jų gavimo Lietuvos apeliaciniame teisme dienos, apeliantės atskirasis skundas Lietuvos apeliaciniame teisme gautas 2025 m. balandžio 11 d., o skundžiama nutartis yra susijusi su apeliantės bankroto procesu, siekiant nepažeisti JANĮ nustatytų bylų nagrinėjimo terminų ir užtikrinti apeliantės teisę į apeliaciją, nustatytas teisinis pagrindas išnagrinėti atsakovės atskirąjį skundą iš esmės, o atskirąjį skundą atmetus – priteisti iš apeliantės 56 Eur žyminį mokestį už atskirąjį skundą.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 27 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „INVESTICINIAI SPRENDIMAI“ (juridinio asmens kodas 125310997) valstybei 56 Eur (penkiasdešimt šešis eurus) žyminio mokesčio.