Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2014-09-11 · Civilinė byla Nr. 2-1685/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2013-06-26Lietuvos apeliacinis teismas
  2. Pirmoji instancijaNutartis · 2013-09-05Lietuvos apeliacinis teismas
  3. Pirmoji instancijaNutartis · 2013-10-17Lietuvos apeliacinis teismas
  4. Pirmoji instancijaNutartis · 2014-06-16Lietuvos apeliacinis teismas
  5. Pirmoji instancijaNutartis · 2014-09-11Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-09-11
Bylos Nr.
2-1685/2014
Teisminio proceso Nr.
2-59-3-00223-2013-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Alvydas Poškus
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „Amalkeros leidykla“
Kategorijos
  • 122.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1685/2014Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00223-2013-2Procesinio sprendimo kategorija 122.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. rugsėjo 11 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Amalkeros leidykla“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2014 m. liepos 31 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Amalkeros leidykla“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2014 m. liepos 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-234-425/2014.

Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Panevėžio apygardos teismas 2014 m. liepos 21 d. nutartimi atmetė pareiškėjo skundą, kuriuo buvo prašoma įpareigoti BUAB „Spektrus“ bankroto administratoriaus UAB „Bankrotas LT“ įgaliotą asmenį patikrinti A. V. kreditorinių reikalavimų pagrįstumą, pateikti informaciją ir kt.

Pareiškėjas dėl šios nutarties pateikė atskirąjį skundą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Panevėžio apygardos teismas 2014 m. liepos 31 d. nutartimi atsisakė priimti ir grąžino pareiškėjo atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2014 m. liepos 21 d. nutarties. Nurodė, kad skundžiama nutartis buvo priimta žodinio proceso tvarka, todėl atskirasis skundas dėl šios nutarties galėjo būti pateiktas teismui iki 2014 m. liepos 28 d. 17 val., o pašto įstaigai galėjo būti paduotas iki 2014 m. liepos 28 d. 24 val. (CPK 74 str. 6 d.). Pareiškėjas atskirąjį skundą pašto tarnybai įteikė 2014 m. liepos 29 d., todėl pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą atskirojo skundo padavimo terminą. Pažymėjo, jog nebuvo pareikštas prašymas atnaujinti praleistą terminą atskirajam skundui paduoti.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas UAB „Amalkeros leidyba“ (toliau – apeliantas) prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartį. Nurodo, kad jokiame teismo posėdyje nedalyvavo, todėl procesas savo esme buvo baigtas rašytiniu procesu surašant teismo nutartį. Tokiu atveju nutartis skundžiama per septynias dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos.

Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė prašymą atnaujinti praleistą terminą atskirajam skundui dėl Panevėžio apygardos teismo 2014 m. liepos 21 d. nutarties paduoti. Nurodo, kad 2014 m. liepos 21 d. posėdyje nedalyvavo, buvo išvykęs atostogų. 2012 m. liepos 21 d. nutarties kopiją gavo 2014 m. liepos 29 d. ir ją tą pačią dieną apskundė atskiruoju skundu.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti atskirąjį skundą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Atskirasis skundas netenkintinas.

Skundžiama nutartimi apelianto atskirąjį skundą atsisakyta priimti praleidus įstatymu nustatytą terminą atskirajam skundui paduoti (CPK 335 str. 1 d.). Apeliantas tvirtina, kad jis jokiame posėdyje nedalyvavo, todėl apskundimo terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo nutarties gavimo dienos. Šie argumentai nėra pagrįsti.

Viena iš sudėtinių teisės į teisminę gynybą dalių yra dalyvaujančio byloje asmens teisė apeliacine tvarka apskųsti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą. Tačiau bylinėjimosi procesas negali trukti neapibrėžtą laiką, o apeliacijos teisė turi būti įgyvendinta per įstatymo nustatytą terminą, t. y. ji ribojama laike. CPK 335 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog atskirieji skundai paduodami per tą teismą, kurio nutartis yra skundžiama, per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos. Kai skundžiama teismo nutartis CPK nustatyta tvarka priimta rašytinio proceso tvarka, atskirasis skundas gali būti paduodamas per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos. Taigi, įstatymas diferencijuoja atskirojo skundo padavimo terminus atsižvelgiant į tai, kokia nagrinėjimo tvarka - žodinio ar rašytinio proceso - priimta ginčijama teismo nutartis. Kai teismo nutartis priimta žodinio proceso tvarka, terminas atskirajam skundui dėl jos paduoti skaičiuojamas nuo jos priėmimo, o ne nuo jos nuorašo įteikimo dienos, nesvarbu, ar konkretus asmuo iš tikrųjų dalyvavo teismo posėdyje priimant ginčijamą nutartį. Pavėluotas nutarties nuorašo įteikimas byloje dalyvaujančiam asmeniui pastaruoju atveju gali būti pagrindas svarstyti praleisto atskirojo skundo padavimo termino atnaujinimo klausimą.

Bylos medžiaga patvirtina, kad apskundimo apeliacine tvarka terminas yra pasibaigęs. Atskiruoju skundu buvo skundžiama nutartis, priimta ir paskelbta 2014 m. liepos 21 d., jis pateiktas 2014 m. liepos 29 d. Apeliantas yra juridinis asmuo, kurio vadovas A. I. dalyvavo bylos nagrinėjime žodinio proceso tvarka pirmosios instancijos teisme, todėl buvo informuotas apie numatomą 2014 m. liepos 21 d. teismo procesinio sprendimo priėmimą ir paskelbimą (b. l. 27). Aplinkybė, jog jis nedalyvavo 2014 m. liepos 21 d. nutarties paskelbime, kaip minėta, neturi įtakos termino atskirajam skundui paduoti skaičiavimo tvarkai. Įstatymo leidėjas nėra numatęs jokių išimčių asmeniui, nedalyvavusiam žodinio proceso tvarka priimtos nutarties paskelbime, išskyrus galimybę atsinaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis (CPK 78 str. 1 d.). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog terminas 2014 m. liepos 21 d. nutarčiai apskųsti buvo praleistas.

Apeliantas, praleidęs terminą atskirajam skundui dėl 2014 m. liepos 211 d. nutarties paduoti, jį pateikdamas neprašė termino atnaujinti, tačiau tokį prašymą pateikė po skundžiamos 2014 m. liepos 31 d. nutarties priėmimo – 2014 m. rugpjūčio 6 d. (t. 4, b.l. 44). Šis prašymas pirmosios instancijos teismo liko neišspręstas.

Įstatymas nustato, kad kai vadovaujantis CPK 317 straipsnio 2 dalimi byla išsiunčiama apeliacinės instancijos teismui ir šis teismas nustato, kad apeliacinio (šiuo atveju - atskirojo) skundo padavimo terminas yra praleistas, jis gali: 1) savo iniciatyva (ex officio) atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą, jeigu iš turimos medžiagos aiškiai matyti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių; 2) pasiūlyti dalyvaujančiam byloje asmeniui pateikti prašymą dėl apeliacinio skundo padavimo termino atnaujinimo (CPK 307 str. 2 d.). Taigi, praleisto apskundimo termino atnaujinimo klausimas gali būti sprendžiamas ir apeliacinės instancijos teisme vien šio teismo iniciatyva (CPK 307 str. 2 d., 338 str.), o juo labiau nagrinėjamu atveju, kai yra ir apelianto prašymas. Todėl pasisakytina dėl šio prašymo esmės.

Praleidus įstatymo nustatytą septynių dienų terminą, teisė paduoti atskirąjį skundą išnyksta, tačiau, remiantis CPK 307 straipsnio 2 dalimi, asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą apeliacinio skundo padavimo terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas (CPK 78 str. 1 d.). Pagrindinė procesinio termino atnaujinimo sąlyga nurodyta CPK 78 straipsnyje - svarbios priežastys, dėl kurių dalyvaujantis byloje asmuo šį terminą praleido. Dėl to nagrinėjant procesinio termino atnaujinimo klausimą, privalu aiškintis besikreipiančio dėl termino atnaujinimo suinteresuoto asmens nurodytas aplinkybes (priežastis), dėl kurių terminas buvo praleistas, jų visetą ir svarbą. Įstatyme nenustatyta, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Įstatymo sąvoka „svarbios priežastys“ yra vertinamoji, todėl teismas turi šį klausimą spręsti atsižvelgdamas į procesinių terminų instituto paskirtį, ginčo esmę, bylos reikšmę skundo pateikėjui bei kitas faktines aplinkybes. Taigi, termino atnaujinimo klausimas kiekvienu atveju turi būti sprendžiamas individualiai, atsižvelgiant į ginčo pobūdį, besiskundžiančios šalies elgesį procese, į jos sąžiningumą naudojantis suteiktomis procesinėmis teisėmis (CPK 42 str. 5 d.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-650/2013).

Apelianto vadovas pateikė teismui duomenis, patvirtinančius, kad jis laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 21 d. iki 2014 m. liepos 28 d. buvo kasmetinėse atostogose. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, sprendžia, kad apelianto nurodomos aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, kad procesinis terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir dėl to jį atnaujinti.

Visų pirma, įstatymų leidėjas yra nustatęs bendro pobūdžio nuostatą, kad atostogos nelaikomos svarbia priežastimi (pvz., CPK 246 str. 1 d.). Antra, Apelianto vadovas nepagrįstai apskundimo teisę sieja su jo kaip vadovo susipažinimu su teismo procesiniu sprendimu. Teismų formuojamoje praktikoje pripažįstama, kad juridinis asmuo gali turėti struktūrinius padalinius, teisininkus ir tinkamai pasirūpinti savo teisių gynimu teismine tvarka. Paprastai juridinio asmens vardu šiuos klausimus sprendžia vadovas. Juridinio asmens vadovas negali būti sutapatintas su juridiniu asmeniu. Kai įmonės vadovas tam tikru laikotarpiu negali tinkamai vykdyti jam priskirtų pareigų, šias pareigas turi vykdyti vadovą pavaduojantis asmuo. Tuomet, jeigu įmonės vadovas nėra išdavęs įgaliojimo darbuotojui ar prokūros prokuristui, kurie gali būti įmonės atstovais teisme, ar sudaręs pavedimo sutarties su advokatu dėl įmonės teisių gynimo, ir teismine tvarka vyksta ginčas tarp įmonės bei kitų teisės subjektų, atidus, kruopštus ir rūpestingas įmonės vadovas turi iš anksto pasirūpinti tinkamu įmonės interesų gynimu procese (ne tik pirmosios instancijos teisme). Jeigu įmonės vadovas to neatliko ir išvyko iš valstybės bylinėjimosi metu, šios aplinkybės negali būti pripažįstamos svarbiomis ir sudarančiomis pagrindą atnaujinti praleistą terminą atskirajam skundui byloje paduoti (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1991/2010). Apelianto vadovas pats asmeniškai dalyvavo bylos nagrinėjime pirmosios instancijos teisme, buvo 2014 m. liepos 10 d. teismo posėdyje informuotas apie 2014 m. liepos 21 d. vyksiantį procesinio sprendimo priėmimą ir paskelbimą. Įsakymas dėl vadovo atostogų priimtas 2014 m. liepos 15 d. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad apeliantui neatvykus į 2014 m. liepos 21 d. nutarties paskelbimą, jos kopija jau sekančią dieną, t.y. 2014 m. liepos 22 d. buvo įteikta apelianto administratorei (t. 4, b.l. 45). Taigi, apelianto vadovas turėjo visas galimybes užtikrinti tinkamą juridinio asmens atstovavimą. Šių veiksmų neatlikus apelianto nurodomos procesinio termino praleidimo priežastys dėl apelianto vadovo atostogų negali būti pripažįstamos svarbiomis bei sudarančiomis pagrindą šį terminą atnaujinti. Pastebėtina, kad trumpa termino praleidimo trukmė savaime nesudaro savarankiško procesinio termino atnaujinimo pagrindo, juo labiau, kad tai apskritai yra faktinė aplinkybė, o ne termino praleidimo priežastis. Be to, vertinant apelianto nurodomas termino praleidimo priežastis, net ir itin nežymus procesinio termino praleidimas (t.y. vos viena diena) išdėstytų aplinkybių kontekste nesudaro pagrindo šio termino atnaujinimui.

Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutartį. Todėl atskirasis skundas netenkintinas, o Panevėžio apygardos teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis, netenkinus apelianto prašymo dėl procesinio termino atnaujinimo, paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-338 straipsniais,

nutarė:

Apelianto uždarosios akcinės bendrovės „Amalkeros leidyba“ prašymo dėl procesinio termino atnaujinimo atskirajam skundui dėl Panevėžio apygardos teismo 2014 m. liepos 21 d. paduoti netenkinti.

Panevėžio apygardos teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Alvydas Poškus