- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-02
- Bylos Nr.
- 2-1991/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Artūras Driukas, Alė Bukavinienė, Egidijus Žironas
- Atsakovas
- UAB „Bornada“
- Kategorijos
- 121.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijaus Žirono
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Bornada“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 6 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti atsakovo UAB „Bornada“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 15 d. nutarties, kuria netenkintas atsakovo UAB „Bornada“ prašymas dėl termino atskirajam skundui dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 7 d. nutarties, kuria atsakovui iškelta bankroto byla, atnaujinimo (civilinės bylos Nr. B2-1912-104/2010).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovai VSDFV Vilniaus skyrius ir J. G. B. pareiškimais kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui UAB „Bornada“.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. birželio 7 d. nutartimi, priimta žodinio proceso tvarka, iškėlė bankroto bylą atsakovui UAB „Bornada“.
Šalies argumentai
2010 m. liepos 9 d. Vilniaus apygardos teisme gautas atsakovo UAB „Bornada“ atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 7 d. nutarties. Apeliantas atskiruoju skundu prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria UAB „Bornada“ iškelta bankroto byla ir perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti šį klausimą iš naujo. Kartu su atskiruoju skundu apeliantas padavė teismui prašymą dėl praleisto termino atskirajam skundui paduoti atnaujinimo. Prašyme pažymėjo, jog pirmosios instancijos teismas nutartyje, kurią skundžia apeliantas, nurodė, kad ji gali būti skundžiama per 10 dienų nuo priėmimo dienos. Atsakovas pabrėžė, kad skundžiamą nutartį gavo 2010 m. birželio 22 d., o įmonės vadovė nuo 2008 m. spalio mėnesio serga (patyrė mikroinsultą), turi nedarbingumo pažymėjimą, ilgą laiką negalėjo skaityti ir rašyti. Tik pagerėjus atsakovo vadovės sveikatos būklei, ji galėjo pasirašyti atskirąjį skundą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. liepos 15 d. nutartimi atsakovo prašymo dėl termino atskirajam skundui paduoti atnaujinimo netenkino ir atskirąjį skundą grąžino jį padavusiam atsakovui. Teismas nurodė, kad liga paprastai nėra laikoma svarbia priežastimi, dėl kurios gali būti atnaujintas praleistas procesinis terminas. Be to, įmonėje teisininke dirba A. Š. Teismas pažymėjo, kad terminas atskirajam skundui paduoti pasibaigė 2010 m. birželio 17 d., o atsakovo vadovė nedarbinga buvo iki 2010 m. birželio 15 d.
Šalies argumentai
2010 m. rugpjūčio 23 d. Vilniaus apygardos teisme gautas atsakovo UAB „Bornada“ atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 15 d. nutarties. Skundu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria neatnaujintas terminas atskirajam skundui dėl teismo nutarties iškelti atsakovui bankroto bylą paduoti. Atskirajame skunde pažymima, kad Vilniaus apygardos teismas žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs bylą dėl bankroto bylos iškėlimo 2010 m. birželio 7 d. priėmė nutartį, kurios atsakovo vadovė dėl ligos neatvyko išklausyti, o nutarties nuorašą gavo tik 2010 m. birželio 22 d.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 6 d. nutartimi atsisakė priimti atsakovo UAB „Bornada“ paduotą atskirąjį skundą ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Teismas nurodė, kad atsakovas UAB „Bornada“ Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 15 d. nutarties nuorašą gavo 2010 m. rugpjūčio 12 d., o atskirąjį skundą padavė 2010 m. rugpjūčio 23 d., t. y. keturiomis dienomis praleido atskirojo skundo padavimo terminą. Apeliantas nepateikė įrodymų dėl termino atskirajam skundui paduoti atnaujinimo, todėl yra pagrindas skundą atsisakyti priimti.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas UAB „Bornada“ prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir atskirojo skundo padavimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo šiuos motyvus:
1) Atskirojo skundo padavimo terminas pasibaigė 2010 m. rugpjūčio 19 d. Tačiau atsakovo vadovė nuo 2010 m. rugpjūčio 13 d. iki 2010 m. rugpjūčio 22 d. buvo išvykusi į komandiruotę ir dėl objektyvių priežasčių laiku negalėjo pasirašyti atskirojo skundo.
2) Atskirojo skundo pasirašymo teisė įmonėje suteikta tik vadovei, o teisininkė A. Š. turi įgaliojimus atstovauti įmonę tik pirmosios instancijos teisme.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atsakovo atskirąjį skundą ieškovas J. G. B. prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, o atskirojo skundo netenkinti. Nurodo, kad atsakovo vadovė elgiasi nesąžiningai, klaidina teismą apie galimas išvykas darbo reikalais, kadangi įmonės, kurių antspaudai patvirtina išvykimo į užsienį tariamą faktą, yra atsakovo antrinės įmonės.
Atsiliepime į atsakovo atskirąjį skundą ieškovas VSDFV Vilniaus skyrius prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, o atskirojo skundo netenkinti. Atsiliepime nurodo, kad įmonės vadovės išvykimas į užsienį nėra ta priežastis, dėl kurios būtų galima atnaujinti praleistą terminą atskirajam skundui paduoti.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Procesinių terminų nustatymas įstatyme nėra savitikslis. Jų nustatymu siekiama užtikrinti atskirų procesinių veiksmų atlikimo ir tuo pačiu viso proceso operatyvumą, užtikrinti teismo procesinių sprendimų ir civilinių teisinių santykių stabilumą. Tuo atveju, kai asmuo praleidžia proceso įstatyme nustatytą terminą procesiniam veiksmui atlikti, teisė atlikti šį veiksmą išnyksta. Procesiniai dokumentai, paduoti pasibaigus tam terminui, grąžinami juos padavusiam asmeniui (CPK 75 str. 1 d.). Įstatymų leidėjas suteikė teismui teisę išimtiniais atvejais, įvertinus konkrečias faktines aplinkybes, atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą procesiniam veiksmui atlikti, jeigu pripažįstama, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CPK 78 str. 1 d.). Pareiškimas dėl termino atnaujinimo turi būti motyvuotas, o prie pareiškimo turi būti pridėti įrodymai, pagrindžiantys praleisto termino atnaujinimo būtinumą (CPK 78 str. 4 d.). Taigi teismas įstatymo nustatytą terminą procesiniam veiksmui atlikti atnaujina tik tuomet, jeigu termino praleidimo priežastys pagal konkrečias faktines aplinkybes tikrai svarbios ir pareiškėjas tai pagrindžia įrodymais.
Atskirasis skundas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, jei ši nutartis gali būti apeliacijos objektu, paduodamas per 7 dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos, jei nutartis priimta rašytinio proceso tvarka (CPK 335 str.). Kai atskirojo skundo padavimo terminą praleidžia juridinis asmuo ir kartu su atskiruoju skundu nepateikia pareiškimo dėl praleisto termino atnaujinimo, o tik paduodamas atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti, pateikia įrodymus apie termino praleidimo priežastis, laikoma, kad jis veikia nepakankamai apdairiai ir rūpestingai. Tačiau tai nesudaro pagrindo nevertinti apeliacinės instancijos teismui pateiktų duomenų apie atskirojo skundo padavimo termino praleidimo priežastis.
Kolegija pažymi, kad šiuolaikiniame dinamiškai kintančiame pasaulyje verslo vykdymo sudėtine dalimi tapo pasirūpinimas tinkamu atstovavimu sprendžiant ar rengiantis spręsti ginčus dėl teisės su kitais asmenimis. Juridinis asmuo gali turėti struktūrinius padalinius, teisininkus ir tinkamai pasirūpinti savo teisių gynimu teismine tvarka. Paprastai juridinio asmens vardu šiuos klausimus sprendžia vadovas. Juridinio asmens vadovas negali būti sutapatintas su juridiniu asmeniu. Kai įmonės vadovas tam tikru laikotarpiu negali tinkamai vykdyti jam priskirtų pareigų, šias pareigas turi vykdyti vadovą pavaduojantis asmuo. Tuomet, jeigu įmonės vadovas nėra išdavęs įgaliojimo darbuotojui ar prokūros prokuristui, kurie gali būti įmonės atstovais teisme, ar sudaręs pavedimo sutarties su advokatu dėl įmonės teisių gynimo, ir teismine tvarka vyksta ginčas tarp įmonės bei kitų teisės subjektų, atidus, kruopštus ir rūpestingas įmonės vadovas turi iš anksto pasirūpinti tinkamu įmonės interesų gynimu procese (ne tik pirmosios instancijos teisme). Jeigu įmonės vadovas to neatliko ir išvyko iš valstybės bylinėjimosi metu, šios aplinkybės negali būti pripažįstamos svarbiomis ir sudarančiomis pagrindą atnaujinti praleistą terminą atskirajam skundui byloje paduoti.
Apeliantas – juridinis asmuo praleido terminą atskirajam skundui paduoti keturiomis dienomis (terminas pasibaigė 2010 m. rugpjūčio 19 d., o skundas paduotas 2010 m. rugpjūčio 23 d.). Apeliantas pareiškimą dėl termino atskirajam skundui paduoti atnaujinimo grindė tuo, kad įmonės vadovė buvo išvykusi į komandiruotę užsienyje bei tuo, kad ji nebuvo suteikusi kitiems asmenims atstovavimo įgalinimų. Kaip minėta, šios priežastys nelaikomos svarbiomis ir nesudaro pagrindo atnaujinti praleistą terminą atskirajam skundui paduoti. Pastebėtina, kad pats apeliantas pripažįsta, jog įmonės vadovė išvyko į komandiruotę po to, kai buvo gautas teismo nutarties nuorašas (teismo nutarties nuorašą atsakovas gavo 2010 m. rugpjūčio 12 d., o atsakovo vadovė išvyko 2010 m. rugpjūčio 13 d., t. 2 , b.l. 136-137). Be to, apeliantas šioje byloje ne kartą praleido terminus atskiriesiems skundams dėl skundžiamų nutarčių paduoti, t. y. nuolatos elgėsi nerūpestingai ir neapdairiai. Vilniaus apygardos teismas šioje byloje 2010 m. liepos 15 d. priimtoje nutartyje atsakovui buvo išaiškinęs, kokie yra procesinio termino pasibaigimo padariniai, kokie prašymo atnaujinti praleistą procesinį terminą reikalavimai, kas nelaikoma svarbia termino praleidimo priežastimi. Šioje nutartyje pirmosios instancijos teismas nurodė ir tai, kad įmonėje dirba teisininkė ir procesiniai veiksmai byloje gali būti atlikti per įstatymo nustatyta tvarka įgaliotą atstovą – įmonės darbuotoją, turintį aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, taigi, galintį būti atstovu ir apeliacinės instancijos teisme (CPK 55 str. 2 d.). Atkreiptinas dėmesys, kad tiek įmonės vadovė, tiek teisininkė asmeniškai dalyvavo Vilniaus apygardos teisme 2010 m. gegužės 24 d. vykusiame teismo posėdyje, kuriame buvo nagrinėjamas bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimas (t. 2, b.l. 93-96). Pabrėžtina ir tai, jog tokie apelianto veiksmai trikdo tinkamą ir operatyvų bankroto procedūrų vykdymą įmonėje ir gali būti traktuojami kaip piktnaudžiavimas procesine teise paduoti atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo atliktų procesinių veiksmų byloje (CPK 7 str., 42 str. 5 d., 95 str.).
Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė atskirųjų skundų priėmimo klausimus reglamentuojančias teisės normas ir teisėtai bei pagrįstai atsisakė priimti atsakovo atskirąjį skundą, paduotą praleidus įstatyme nustatytą terminą. Keisti ar naikinti teismo nutarties atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
n utaria:
Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 6 d. nutartį palikti nepakeistą.