Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje H. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, išsiskyręs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2017-11-28 Šalčininkų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį 10 parų areštu, bausmė atlikta,

2) 2021-02-01 Vilniaus regiono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį 60 parų areštu, bausmė atlikta;

3) 2023-01-23 Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per visą laisvės apribojimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas; paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, per 8 (aštuonis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos išklausant visą šių programų kursą, bausmė atlikta 2023-10-13,

kaltinamas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

6. Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo padarymo ir prokurorei bei gynėjui sutikus, byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273 straipsnis). Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo prisipažinimą, alkotesterio parodymus, policijos pareigūnų įvykio vietoje darytų vaizdo įrašų turinį, bei kitus byloje surinktus įrodymus, kurie buvo pagarsinti teismo posėdžio metu, į tai, kad abejonių dėl kaltinamojo kaltės padarius nusikaltimą, kuriuo jis yra kaltinamas nėra, veika yra tinkamai kvalifikuota, prieina išvados, kad kaltinamasis H. B. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Bausmės skyrimas

7. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys).

8. Kaltinamasis H. B. padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, gailėjosi dėl jos padarymo ir tai yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis teistas (b. l. 53-57), baustas administracine tvarka (b. l. 58-60), nedirba (b. l. 61, Liteko duomenys), registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 63), už ankstesnius nusikaltimus kaltinamajam skirtos bausmės nesulaikė jo nuo naujų nusikaltimų darymo, todėl kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė, parenkant jos dydį žemiau vidurkio. Bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka yra pagrindas taikyti BK 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatas ir skirtinos bausmės dydį sumažinti vienu trečdaliu.

10. Nagrinėjant bylą teisme prokurorė, palaikiusi valstybinį kaltinimą, už padarytą nusikalstamą veiką siūlė skirti kaltinamajam realią laisvės atėmimo bausmę. Teismas su tokia prokurorės pozicija nesutinka dėl toliau nurodomų priežasčių.

11. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad bausmės, kaip baudžiamosios atsakomybės sudedamosios dalies, paskirtis neapsiriboja vien tik nubaudimo ir prevencijos tikslais. Ne mažiau svarbūs yra nuteistųjų socialinės reabilitacijos ir resocializacijos tikslai. Be to, ir nubaudimo tikslas, net ir sunkaus nusikaltimo padarymo atveju, pasiekiamas ne vien tik nuteistojo įkalinimu. Bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra viena iš baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo formų, be to, tai vienas efektyviausių racionalios baudžiamosios politikos instrumentų, leidžiantis kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje, neardant jų socialinių ir ekonominių ryšių, apsaugant nuo neigiamo kalinių poveikio, taip mažinant nusikalstamų veikų recidyvo tikimybę. Taikyti su laisvės atėmimu nesusijusias priemones skatina ir Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos, kuriose deklaruojama, kad plėsti tokių priemonių taikymą reikalauja pagrindiniai kiekvienos teisinės sistemos principai, o probacija traktuojama kaip tinkama priemonė siekiant teisingo baudžiamojo proceso, visuomenės saugumo, nusikalstamų veikų prevencijos ir kalinių skaičiaus mažinimo tikslų. Probuojamų asmenų elgesio kontrolė vykdoma remiantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymu ir yra susijusi su tam tikrais asmeninės laisvės suvaržymais ir atsakomybe. Tais atvejais, kai probuojamas asmuo be pateisinamų priežasčių nevykdo nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu gali priimti sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą. Taigi bausmės vykdymo atidėjimas pats savaime negali paneigti bausmės tikslų įgyvendinimo, kaip ir negalimi tokie teisiniai argumentai, kad bausmės vykdymo atidėjimas gali būti prilyginamas nebaudžiamumui ir nepagarbai įstatymui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-7-8-788/2018). Taigi, reikšmingų baudžiamajai atsakomybei taikyti baudžiamojo įstatymo nuostatų sistema orientuoja teismą, įvertinus veikos pavojingumą, nuteistojo asmenines savybes, resocializacijos poreikį, svarstyti galimybę apsiriboti alternatyviomis teisinėmis priemonėmis, o realią laisvės atėmimo bausmę taikyti tik kaip paskutinę priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-53-697/2021).

12. Kaip matyti iš byloje surinktų įrodymų, iki nagrinėjamos veikos padarymo kaltinamasis buvo du kartus teistas už vairavimą neblaiviam, tris kartus baustas administracine tvarka už nusižengimus, kuriuos padarė būdamas neblaivus. Šioje byloje duodamas parodymus teismui kaltinamasis minėjo, kad savo neatsakingą elgesį gali paaiškinti tik tuo, kad išgėrus alkoholio nebemąsto ir priima klaidingus sprendimus. Nurodyti duomenys suponuoja išvadą, kad pagrindinė probleminė kaltinamojo elgesio sritis yra alkoholio vartojimas. Be to, atsižvelgtina ir į tai, kad kiekvieną kartą skiriant kaltinamajam bausmę už vairavimą išgėrus ir atitinkamas baudžiamojo poveikio priemones (draudimą vairuoti transporto priemones, turto konfiskavimą), jis laikėsi visų paskirtų draudimų. Uždraudus vairuoti automobilius jų nevairuodavo, kas kartą pasibaigus teismo paskirtam teisės vairuoti uždraudimo terminui iš naujo laikydavo vairavimo egzaminus ir vėl įgydavo teisę vairuoti (b. l. 36). Nagrinėjamos veikos padarymo metu kaltinamasis turėjo teisę vairuoti transporto priemones, vairuotojo pažymėjimas jam išduotas 2024-07-13. Taigi matyti, kad iki šiol skirtos bausmės kaltinamajam buvo pakankamai efektyvios, tačiau nesprendžiant alkoholio vartojimo problemų, nusikalstamas elgesys pasikartodavo. Teismo vertinimu, siekiant paveikti asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, yra būtina ne tik parinkti jam tinkamą bausmę, bet pirmiausia reikia pašalinti nusikalstamo elgesio priežastis. Siekiant šio tikslo manytina, kad realios galimybės spręsti alkoholio vartojimo problemą buvimas, o taip pat gresiančios bausmės (realaus laisvės atėmimo) griežtumas padės sulaikyti kaltinamąjį nuo naujų analogiškų veikų padarymo, todėl prieina išvados, kad nagrinėjamu atveju bausmės tikslų galima pasiekti be realaus bausmės atlikimo, paskirtos bausmės vykdymą atidedant 1 metams bei paskiriant kaltinamajam įpareigojimus: 1) dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; 2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Taip pat paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, nustatant šiam įpareigojimui įvykdyti 1 (vienerių) metų terminą, skaičiuojamą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

13. Sprendžiant, ar yra pagrindas uždrausti kaltinamajam naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, atsižvelgtina į tai, kad H. B. anksčiau du kartus teistas už vairavimą esant neblaiviam, todėl yra pagrindas taikant BK 68 straipsnį, skirti jam baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones 5 metų laikotarpiui (BK 68 straipsnis).

14. H. B. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) (saugomas bylos nugarėlėje), perduotinas jį išdavusiai institucijai.

15. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas gali būti padaromas tik naudojantis transporto priemone. Nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamasis H. B. vairavo faktiškai jam priklausantį automobilį Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuris laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone ir visiškai atitinka konfiskuotino turto sąvoką. Automobilio vairavimas esant neblaiviam yra vienas šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, kuris kelia didelį pavojų eismo ir visuomenės saugumui, todėl kaltinamajam turi būti užkirstas kelias ir vėl pasinaudoti transporto priemone nusikalstamai veikai daryti. Atsižvelgiant į tai yra pagrindas konfiskuoti kaltinamajam H. B. priklausantį automobilį Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą pas H. B. adresu (duomenys neskelbtini).

16. 2025-09-23 Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Šalčininkai) nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės į automobilį Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), apribojimas naikintinas konfiskuotiną turtą perėmus baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą vykdančiai institucijai.

17. Kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas – naikintinos nuosprendžiui įsiteisėjus.

18. Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su vaizdo įrašais (1 t.), paliktinas saugoti byloje.

19. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 106 straipsnio 2 dalimi, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

20. Nagrinėjamoje byloje H. B. buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, kadangi nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Ginti kaltinamąjį paskirtas advokatas Vladimiras Vlasovas. Aukštesnės instancijos teismai formuoja praktiką, kad tais atvejais, kai gynėjas kaltinamajam yra skiriamas ne jo paties, bet valstybės iniciatyva valstybės patirtų proceso išlaidų priteisimas iš jo prieštarautų teisingumo ir sąžiningumo principams (Lietuvos apeliacinio teismo 2021-11-16 nuosprendis Nr. 1A-404-1020/2021; Vilniaus apygardos teismo 2022-01-24 nutartis Nr. 1A-98-1121/2022). Taigi atsižvelgiant į tai, kad byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, gynėjas kaltinamajam buvo paskirtas valstybės iniciatyva ir kaltinamasis neturėjo galimybės pasirinkti nuo jam pareikšto kaltinimo gintis savarankiškai ar pasitelkiant advokato pagalbą, taip pat atsižvelgiant į minėtą aukštesnės instancijos teismų formuojamą praktiką yra pagrindas valstybės garantuojamos pagalbos išlaidų iš H. B. nepriteisti.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

H. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5-8 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vienerių) metų laikotarpiui, įpareigojant H. B. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: 1) dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; 2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 72⁵ straipsniu, skirti H. B. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, nustatant šiam įpareigojimui įvykdyti 1 (vienerių) metų terminą, skaičiuojamą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, skirti H. B. baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą 5 (penkerius) metus naudotis teise vairuoti transporto priemones, skaičiuojant šį terminą nuo specialiosios teisės sustabdymo, t. y. nuo 2025-09-23.

H. B. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), perduoti jį išdavusiai institucijai.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1-3 dalimis, konfiskuoti H. B. priklausantį automobilį Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą pas H. B. adresu (duomenys neskelbtini).

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą į automobilį Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtą 2025-09-23 Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Šalčininkai) nutarimu panaikinti konfiskuotiną turtą perėmus baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą vykdančiai institucijai.

Kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą – panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su vaizdo įrašais (1 t.), palikti saugoti byloje.

Nepriteisti iš H. B. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismą.