Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eglės Gruodienės, Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės, Pauliaus Veršekio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 10 d. nuosprendžio, kuriuo –

E. Ž. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirtas areštas 45 (keturiasdešimt penkioms) paroms.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir E. Ž. skirta galutinė bausmė – areštas 30 (trisdešimčiai) parų.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmę įskaitytas E. Ž. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (duomenys neskelbtini) (2 (dvi) dienos), 1 (vieną) laikinojo sulaikymo dieną prilyginant 1 (vienai) arešto parai.

Arešto bausmę paskirta atlikti pataisos įstaigoje, bausmės pradžią skaičiuojant nuo faktinio E. Ž. atvykimo ar pristatymo į pataisos įstaigą arešto bausmės atlikimui, vykdant įsiteisėjusį nuosprendį, dienos.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, E. Ž. kartu su bausme skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas 3 (trejus) metus naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Į šį terminą neįskaitytinas laikotarpis, kai realiai atliekama arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, E. Ž. skirta ir kita baudžiamojo poveikio priemonė: turto – automobilio MERCEDES BENZ, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (VIN kodas (duomenys neskelbtini)), – vertę atitinkančios pinigų sumos, t. y. 3 520 Eur (trijų tūkstančių penkių šimtų dvidešimties eurų) konfiskavimas valstybės naudai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos faktinės aplinkybės

1. E. Ž., 2021 m. liepos 8 d., apie 8.45 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį MERCEDES BENZ, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,43 promilių etilo alkoholio koncentracija.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo E. Ž. apeliacinis skundas atmestinas

10. Atsižvelgdama į nuteistojo apeliacinio skundo prašymą ir nurodytus argumentus, teisėjų kolegija nevertina pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių, nusikaltimo kvalifikavimo pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, E. Ž. paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių ir kitų išspręstų klausimų, t. y. patikrina skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 10 d. nuosprendį tik dalyje dėl nuteistajam paskirtos bausmės.

11. Susipažinus su bylos medžiaga, įvertinus E. Ž. charakterizuojančius duomenis, patikrinus skundžiamą nuosprendį bausmės individualizavimo kontekste, darytina išvada, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas teisės taikymo klaidų nepadarė, teisingai įvertino visas svarbias bausmės individualizavimui byloje nustatytas aplinkybes, todėl nėra pagrindo tenkinti nuteistojo prašymą ir jam skirtą arešto 30 parų bausmę pakeisti į baudą.

12. Formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. spalio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388/2014; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.

13. BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).

14. Už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą įstatymo leidėjas teismą įpareigoja nusikaltusiam asmeniui skirti vieną iš šių alternatyvių bausmių – baudą arba areštą, arba laisvės atėmimą iki vienerių metų.

15. Vilniaus miesto apylinkės teismas, E. Ž. skirdamas bausmę už jo padarytą nusikaltimą, paskyrė sankcijoje numatytą griežtesnę ir vidurkiui artimą bausmę, t. y. areštą 45 paroms. Be to, paskirtą bausmę pirmosios instancijos teismas sumažino vienu trečdaliu, t. y. taikė BK 64¹ straipsnyje numatytą teisės institutą, kuris švelnina nuteistojo teisinę padėtį. Įvertinus E. Ž. padaryto nusikaltimo ir asmenybės pavojingumą, paskirta galutinė bausmė yra proporcinga bei adekvati jo padarytiems nusikalstamiems veiksmams.

16. Pirmosios instancijos teismas nenustatė E. Ž. atsakomybę lengvinančių arba sunkinančių aplinkybių. Skirdamas bausmės rūšį ir dydį, teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, šiuo metu mokosi (duomenys neskelbtini). Kita vertus, iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo E. Ž. buvo teistas penkis kartus, iš kurių kartą ir už analogiško šioje byloje nagrinėjamo nusikaltimo padarymą (b. l. 84-86). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad apkaltinamaisiais nuosprendžiais E. Ž. buvo skirtos švelnesnės nei sankcijose numatytos bausmių rūšys (past. – vieną kartą laisvės apribojimas ir keturis kartus baudos). Akivaizdu, kad nuteistajam būdavo suteikiamos realios galimybės koreguoti savo elgesį, padaryti teigiamas išvadas ir kritiškai įvertinti savo nusikalstamus veiksmus bei suteikiami šansai įgyvendinti vieną iš svarbiausių bausmių skyrimo tikslų – paveikti asmenį taip, jog jis laikytųsi įstatymų ir ateityje nebedarytų naujų nusikalstamų veikų. Kaip jau minėta, E. Ž. Palangos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. teismo baudžiamuoju įsakymu nuteistas už analogiško nusikaltimo padarymą, be to, kartu su baudos bausme jam buvo paskirtos ir baudžiamojo poveikio priemonės, t. y. 2 metams atimta specialioji teisė vairuoti transporto priemones ir skirtas automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas (b. l. 85), tačiau bausmė bei kartu su ja skirtos baudžiamojo poveikio priemonės E. Ž. nuo analogiškų nusikaltimų padarymo ateityje nesulaikė.

17. Skundą nagrinėjantis teismas atkreipia dėmesį, kad iš prie bylos pridėtos Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2021 m. spalio 14 d. nuosprendžio kopijos matyti, kad E. Ž. 2021 m. gegužės 14 d., apie 22 val., (duomenys neskelbtini), padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, t. y. vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai pirmo tikrinimo metu jam buvo nustatytas 2,15 promilių neblaivumas, o antro – 2,24 promilių neblaivumas (b. l. 140). Be to, E. Ž. buvo skirtas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones sustabdymas, t. y. asmuo apskritai negalėjo vairuoti transporto priemonių. Šioje byloje nagrinėjamą nusikaltimą, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, kai specialioji teisė buvo sustabdyta, E. Ž. padarė po to, kai jo atžvilgiu tuo metu buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl (duomenys neskelbtini) padaryto analogiško nusikaltimo. Darytina abejonių nekelianti išvada, kad per kiek trumpesnį nei 2 mėnesių laikotarpį nuteistasis padarė dvi tokio paties pobūdžio nusikalstamas veikas, nors po 2021 m. gegužės 14 d. jam buvo taikyta kardomoji priemonė. Pažymėtina ir tai, kad E. Ž. turėjo suvokti, jog už tokį elgesį gresia baudžiamoji atsakomybė ir yra skiriamos gana griežtos bausmės, tačiau tai jo nesustabdė nuo pakartotinio transporto priemonės vairavimo esant neblaiviam. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad kartą už analogiško nusikaltimo padarymą paskirta švelnesnė ir apeliaciniu skundu prašoma baudos bausmė jokios teigiamos įtakos E. Ž. elgesiui neturėjo ir jo nesustabdė net nuo dviejų naujų analogiškų nusikaltimų padarymo, t. y. prašoma skirti bausmė nebuvo efektyvi. Teisėjų kolegijos vertinimu, paskyrus nuteistajam baudos bausmę, būtų akivaizdžiai formuojamas nebaudžiamumo jausmas, o simbolinės ir tik E. Ž. interesus bei pageidavimus išimtinai atitinkančios bausmės paskyrimas neatitiktų ne tik bausmės paskirties, tačiau ir realaus teisingumo principo įgyvendinimo.

18. Nuteistasis taip pat daug kartų baustas administracine tvarka, jam skirtos baudos, kurių didžioji dalis yra sumokėtos. Akivaizdu, kad finansinio pobūdžio kriminalinės bausmės ir administracinės nuobaudos E. Ž. jokios teigiamos įtakos neturi bei jo nesulaiko nuo naujų analogiškų nusikaltimų, taip pat ir administracinių nusižengimų darymo, todėl darytina išvada, jog skiriamos baudos nėra efektyvios ir nuteistojo elgesio nekeičia. Be to, įvertinus byloje esantį administracinių nusižengimų registrą matyti, kad didžioji dalis E. Ž. padarytų administracinių nusižengimų yra susiję su Kelių eismo taisyklių pažeidimais arba pažeidimai padaryti nuteistajam esant neblaiviam. Tai patvirtina, kad nuteistasis turi problemų, susijusių su alkoholio vartojimu, tačiau pats nededa jokių konkrečių pastangų šiai problemai spręsti. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliaciniame skunde nurodyta prielaida, kad nuteistasis planuoja dalyvauti gydymo nuo priklausomybės alkoholiui programose – deklaratyvaus pobūdžio ir laikytina siekiu suklaidinti apeliacinį skundą nagrinėjančią teisėjų kolegiją, norint išvengti E. Ž. interesų netenkinančios bausmės paskyrimo.

19. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad nuteistasis, atlikdamas arešto bausmę, galimai praras darbą ir nukentės jo mokslai. Nors šios aplinkybės iš dalies ir yra svarbios, tačiau jos, įvertinus kitus E. Ž. ypatingai neigiamai charakterizuojančius duomenis, negali sudaryti objektyvaus bei pagrįsto pagrindo tenkinti apeliacinį skundą ir jam skirti išimtinai tik jo poreikius bei interesus tenkinančią baudos bausmę. Pažymėtina, kad aplinkybės, jog E. Ž. dirba UAB „A“ ir mokosi (duomenys neskelbtini), egzistavo ir nusikaltimo padarymo metu, tačiau jos nuo nusikalstamų veiksmų nuteistojo nesulaikė bei jo apsisprendimui nusikalsti įtakos neturėjo. Be to, iš byloje esančio SODROS duomenų bazės išrašo matyti, kad nuteistasis nuo (duomenys neskelbtini) pakeitė daugiau nei dešimt darboviečių (b. l. 104). Galima pagrįstai teigti, kad darbo netekimas ir naujos darbovietės paieškos (past. – su sąlyga, jeigu nuteistasis iš tiesų bus atleistas iš UAB „A“ užimamų pareigų) nuteistajam nebus nauja patirtis bei galimai sukels tik trumpalaikes problemas, kol bus susirastas naujas darbas. Dėl galimų negrįžtamų mokymosi proceso pasekmių pasisakytina, kad nuteistasis kartu su apeliaciniu skundu nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, jog jis bus išmestas iš mokymo įstaigos, jeigu jam būtų paskirta arešto bausmė. Be to, visada galima kreiptis į mokymosi įstaigą, paaiškinti susiklosčiusią situaciją ir civilizuotai tartis dėl tolimesnio mokymosi proceso. Atsižvelgiant į išdėstytų aplinkybių visumą, nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų

20. Vilniaus apygardos teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma „Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų“, kurioje nurodyta valstybės naudai priteistina suma, t. y. 155,23 Eur už nuteistajam E. Ž. suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

21. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, turi dalyvauti gynėjas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), ir į tai, jog E. Ž. neturėjo gynėjo advokato, kreipėsi su prašymu į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus koordinatorių dėl gynėjo parinkimo. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Koordinavimo ir parinkimo skyrius nuteistajam parinko gynėją advokatę Silvą Mardosaitę.

22. Byloje būtinybę skirti gynėją advokatą numatė BPK 322 straipsnio 1 dalis. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu gynėjas buvo būtinas valstybės iniciatyva. Esant tokioms aplinkybėms šių išlaidų priteisimas nėra galimas. Tokios pozicijos jau kurį laiką nuosekliai laikomasi ir teismų praktikoje (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-462-873/2020, Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. lapkričio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-523-988/2020). Atsižvelgiant į tai, proceso išlaidos dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo iš nuteistojo nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo E. Ž. (E. Ž.) apeliacinį skundą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo atlyginti proceso išlaidas, patirtas dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, netenkinti.

Nutartis įsiteisėja paskelbimo dieną.