Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini) (padavėju), anksčiau teistas:

1) Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 12 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalį, jam paskirta 8 MGL dydžio bauda;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 6 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, jam paskirta 10 MGL dydžio bauda;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 20 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, jam paskirta 8 MGL dydžio bauda;

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 19 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, jam paskirta 8 mėn. laisvės apribojimo bausmė;

5) Palangos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, 284 straipsnį, jam paskirta 40 MGL dydžio bauda (bauda išieškota 2021 m. liepos 7 d.,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. Ž. 2021 m. liepos 8 d., apie 8.45 val., (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,43 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Šiais savo veiksmais E. Ž. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis E. Ž. savo kaltę pripažino, gailėjosi. Paaiškino, kad paėmė mamai (Ž. Ž.) nežinant automobilį ir išvažiavo į darbą. Automobilio rakteliai nebuvo paslėpti, nes turėjo atvažiuoti mamos brolis ir paimti automobilį. Su mama negyvena, tačiau turi prieigą prie jos namo bei dažnai nakvoja pas ją, taip pat registruotas. Automobilį pasiėmė parą prieš įvykį. Automobilis stovėjo mamos kieme. Mama ryte išvažiavo su kitu automobiliu. Nors tuo automobiliu naudojasi mama, jis kartais jį paimdavo, nes jam nebuvo uždrausta jį vairuoti. Įvykio dieną jis paėmė automobilį be leidimo. Po darbo su kolegomis vartojo alkoholį. Po to ryte pasiėmė automobilį ir išvažiavo. Važiuoti išgėrusiam jam niekas neliepė, tiesiog nepagalvojo apie pasekmes. Mano, kad neturi problemų su alkoholiu, tačiau turi problemų dėl neapgalvotų savo veiksmų. Pripažįsta, kad tiems veiksmams įtakos turi alkoholis. Anksčiau buvo teistas už narkotikų vartojimą, tačiau dabar narkotikų nebevartoja. Į reabilitaciją nesikreipė. Dabar prisidarė problemų, todėl pradės labiau galvoti. Už vairo išgėręs daugiau nesės. Jau porą metų labai ramiai gyvena. Daug dirba bei yra geras darbuotojas. Jo pajamos yra apie 1000 eurų per mėnesį. Taip pat dar vykdo individualią veiklą, surinkinėja prekes parduotuvėse, gauna 500-700 eurų.

Teisiamojo posėdžio metu transporto priemonės savininkė Ž. Ž. parodė, kad ji yra kaltinamojo motina. Jis su ja negyvena, nuomojasi butą. Minėtas automobilis priklauso jai. Automobilį norėjo sutvarkyti ir parduoti, jis stovėjo prie jos namų, kartais brolis jį imdavo. Sūnus automobilio nėra paėmęs. Ji dirbo parą ligoninėje, raktai buvo namie, sūnus žinojo, kad ji dirba ir tą automobilį paėmė. Ji nežinojo ir nedavė to automobilio. Žino, kad sūnus vairavo neblaivus. Kalbėjo apie tai, sakė, kad negalima taip daryti. Jam pretenzijų neturi. E. Ž. duodavo automobilį, kai jis turėjo teises. Palangoje jis dar turėjo teises. Paprašė automobilio, kad galėtų su draugais nuvykti į Palangą. Ji nebuvo pastebėjusi, kad jis išgėręs vairuotų.

Kadangi nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės dėl E. Ž. pareikšto kaltinimo, t. y. būtent dėl vairavimo neblaiviam, yra aiškios, o kaltinamasis, kuris yra kaltinamas nesunkaus nusikaltimo (BK 11 straipsnio 3 dalis) padarymu, po kaltinimo paskelbimo teismui davė išsamius parodymus ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko ir prokurorė, šioje baudžiamojoje byloje buvo taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas J. B. parodė, kad jis 2021 m. liepos 8 d. apie 8.00 val. automobiliu važiavo (duomenys neskelbtini), priekyje pastebėjo automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (juodos spalvos), kuris sankryžoje (ties (duomenys neskelbtini)) vos neatsitrenkė į kitą automobilį, kuris rodė posūkį į kairę pusę. Automobilis „Mercedes Benz“ sustojo, o jis nuvažiavo tiesiai (duomenys neskelbtini) iki sankryžos su (duomenys neskelbtini). Norėdamas pasukti į (duomenys neskelbtini), pamatė tą patį automobilį, kuris dideliu greičiu artėjo link jo automobilio. Jis staigiai stabdė ir sustojo už jo. Jis suprato, kad minėtą automobilį vairuoja galimai neblaivus vairuotojas. Jis pasuko į (duomenys neskelbtini), ir važiuojant šia gatve, pamatė, kaip vėl šitas automobilis jam iš paskos artėja dideliu greičiu. Pasukęs į V. G. gatvę, pamatė, kad šis automobilis prisiparkavo prie ,,Medicinos ir diagnostikos centro“ įėjimo. V. G. g., jis paskambino bendruoju pagalbos numeriu pranešti apie galimai neblaivų vairuotoją. Sustojęs prie (duomenys neskelbtini), jis išlipo iš automobilio ir priėjo prie sustojusio automobilio. Automobilio vairuotojo langas buvo atidarytas, todėl pamatė, kad vairuotojo elgesys labai panašus į neblaivaus asmens. Jis svirduliavo į šonus. Tuomet jis sėdo į savo automobilį ir užstatė minėtą automobilį iš galo, kad jis neišvažiuotų. Išlipo iš automobilio ir pamatė, kad šis vairuotojas segasi saugos diržą, todėl suprato, kad vairuotojas ketiną važiuoti toliau. Jis jam pasakė, kad jis niekur nevažiuotų, kad jis galimai yra neblaivus bei kad jis yra iškvietęs policiją. Matydamas, kad jo automobilis iš galo yra užblokuotas, vairuotojas pervažiavo šaligatvį ir tokiu būdu išvažiavo į gatvę. Jis sėdo į savo automobilį ir pradėjo važiuoti paskui. Jis pasuko į (duomenys neskelbtini), o vėliau į (duomenys neskelbtini). Pastebėjo, kaip automobilis įsuko į gyvenamųjų namų kiemą (pirmas posūkis į kairę, įvažiavus į (duomenys neskelbtini) gatvę iš (duomenys neskelbtini) gatvės). Jis įvažiavo į kiemą ir pamatė, kaip vairuotojas pasistatė automobilį prie daugiabučio ir išėjo į gretimai esančią laiptinę. Jis nuvežė savo vaiką į darželį ir grįžo į tą patį kiemą. Pasistatė automobilį (duomenys neskelbtini) gatvėje, nuėjo į kiemą pažiūrėti, ar automobilis vis dar stovi. Matė automobilį toje pačioje vietoje ir šalia jo ant šaligatvio sėdintį tą patį vairuotoją, kuris tuo metu kalbėjo telefonu. Tuomet sulaukė skambučio iš policijos, dėl prašymo patikslinti to asmens buvimo vietą (į kurį kiemą jis įvažiavo), patikslinus vietą, prie jo (duomenys neskelbtini) privažiavo policijos ekipažas. Pradėjus pasakoti pareigūnams situaciją, po maždaug 1 min. tas pats automobilis „Mercedes Benz“ su tuo pačiu vairuotoju pradėjo važiuoti iš kiemo. Policijos ekipažas nuvažiavo paskui jį ir sustabdė. Asmuo, kurį matė sėdint prie „Mercedes Benz“ automobilio vairo, prie (duomenys neskelbtini) buvo tas pats, kuris ir buvo sulaikytas policijos ekipažo (b. l. 30).

Iš 2021 m. liepos 8 d. rašytinio J. B. paaiškinimo nustatytos analogiškos aplinkybės kaip ir iš jo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 28).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja J. V. parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) vyriausiąja patrule. 2021 m. liepos 8 d. dirbdama pagal iš anksto numatytą grafiką, patruliuodama kartu su kolega vyriausiuoju patruliu D. P., iš OVS budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), ką tik pavojingai manevruodamas prie (duomenys neskelbtini) gatvėje prisiparkavo galimai neblaivus jaunuolis su automobiliu „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Vėliau automobilis nuvažiavo į Smėlio g. Pranešėjas laukia vietoje. Atvykus nurodytu adresu, prie jos ir kolegos priėjo pranešėjas J. B., kuris nurodė savo telefono numerį ir paaiškino, kad automobilis ,,Mercedes Benz“ yra įvažiavęs į (duomenys neskelbtini), namo kieme. Pranešėjas jiems pasakė, kad jam pasirodė, kad vairuotojas gali būti neblaivus, kadangi vairuodamas kėlė avarines situacijas. Taip pat paaiškino, kad pats pranešėjas prie (duomenys neskelbtini) savo automobiliu jam bandė užblokuoti kelią, tačiau vairuotojas apvažiavo jį šaligatviu ir pasišalino. Toliau bendraujant su pranešėju, pastebėjo, kaip iš kiemo išvažiavo minėtas automobilis. Ji su kolega sustabdė automobilį prie (duomenys neskelbtini) sankryžos. Automobilį vairavo E. Ž.. Bendraujant su vairuotoju, jis buvo akivaizdžiai neblaivus, kalbėjo nerišliai, iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas. Vairuotojas paaiškino, kad apie 8.20 val., prieš išvažiuodamas iš kiemo vartojo alkoholį. Palaukė, kol praeis 10 min. ir alkotesteriu patikrino E. Ž. blaivumą. Pirmu pūtimu nustatytas 2,43 prom. girtumas, antru pūtimu – 2,50 prom. girtumas. Vairuotojas buvo labai nervingas, jų akivaizdoje jis metė savo mobilųjį telefoną „Apple Iphone“ į asfaltą ir sudaužė jo ekraną (b. l. 34).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų nustatyta, kad 2021 m. liepos 8 d. 8.12 val. gautas pranešimas, jog galimai neblaivus asmuo prisiparkavo pavojingai manevruodamas automobiliu „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 4-6).

Iš 2021 m. liepos 8 d. (duomenys neskelbtini) vyr. patrulės tarnybinio pranešimo nustatyta, kad liepos 8 d. gautas pranešimas, jog automobiliu „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo galimai neblaivus jaunuolis. Pranešėjas J. B. paaiškino, kad automobilio vairuotojas pasirodė jam neblaivus, kadangi vairuodamas jis sudarė avarines situacijas. Jis prie (duomenys neskelbtini) savo automobiliu bandė užblokuoti jam kelią, tačiau vairuotojas apvažiavo jį šaligatviu ir pasišalino. Jiems kalbant, iš kiemo išvažiavo minėtas automobilis. Sustabdžius paaiškėjo, kad automobilį vairavo E. Ž., kuris buvo akivaizdžiai neblaivus, kalbėjo nerišliai, iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas. Vairuotojas paaiškino, kad apie 8.20 val. prieš išvažiuodamas iš kiemo vartojo alkoholį. Alkotesteriu patikrinus E. Ž. blaivumą nustatytas 2,43 prom. girtumas, po to – 2,50 prom. girtumas (b. l. 9).

Iš 2021 m. liepos 8 d. 8.40 val. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad E. Ž. nustatyti neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas; neadekvati elgsena; nerišli kalba; nekoordinuoti judesiai. Įvertinus bendrą asmens būklę, eiti tiesia linija pėda po pėdos negali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) negali (b. l. 11).

Iš alkotesterio kvitų matyti, kad E. Ž. 2021 m. liepos 8 d. 8.45 val. nustatytas 2,43 prom. girtumo laipsnis (b. l. 12), o 9.03 val. nustatytas 2,50 prom. girtumo laipsnis (b. l. 13). Pagal alkotesterio patikros sertifikato Nr. 1486493 kopiją šio alkotesterio patikra galiojo iki 2021 m. spalio 26 d. (b. l. 14).

Iš 2021 m. liepos 8 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėtas automobilis ,,Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pridėtos nuotraukos (b. l. 15-22).

Iš 2021 m. liepos 8 d. priverstinio transporto priemonės nuvežimo akto nustatyta, kad automobilis ,,Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvežtas į saugojimo aikštelę Vilniuje, Eišiškių pl. 127 (b. l. 23-25).

VĮ „Regitra“ duomenimis automobilio ,,Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (VIN (duomenys neskelbtini)) valdytojas/savininkas yra Ž. Ž. (b. l. 26).

VšĮ „Emprekis“ duomenimis vidutinė transporto priemonės ,,Mercedes Benz“ (ML 270 CDI, 2004 m., 120 kW/163 AG, dyzelinis) kaina Lietuvoje su PVM 2021 m. liepos mėnesį – 3520 Eur (b. l. 27).

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Kelių eismo taisyklių 14 punkte numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog E. Ž. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį ,,Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 2,43 promilių neblaivumas.

Byloje esantys įrodymai visiškai patvirtino kaltinamajam E. Ž. pareikštą kaltinimą. Apklaustas teisme ir ikiteisminio tyrimo metu E. Ž. pripažino savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, nurodė jos padarymo aplinkybes bei patvirtino, kad vairavo automobilį, būdamas neblaivus. Tai, jog E. Ž. vairavo automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, be kaltinamojo prisipažinimo patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai – ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojos J. V. parodymai, jos tarnybinis pranešimas (b. l. 9, 34), ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojo J. B. parodymai, jo rašytinis paaiškinimas (b. l. 28, 30), BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys (b. l. 4-6), 2021 m. liepos 8 d. 8.40 val. neblaivumo nustatymo aktas (b. l. 11), alkotesterio kvitai (b. l. 12, 13) ir kita rašytinė bylos medžiaga. Taigi darytina išvada, kad kaltinamasis savo veiksmais pažeidė KET 14 punkte įtvirtintą draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Įvertinus pirmiau išdėstytų įrodymų visumą, konstatuotina, kad E. Ž. 2021 m. liepos 8 d., apie 8.45 val., (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,43 promilės etilo alkoholio koncentracija. Tokiomis teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis kaltinamojo E. Ž. veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės skyrimo kaltinamajam E. Ž.

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos baudos, arešto ir laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, E. Ž., atsižvelgia į tai, kad jis padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, kuris susijęs su transporto eismo saugumu, o būtent vairavo automobilį, būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,43 promilės etilo alkoholio koncentracija. E. Ž. vairuodamas tokioje būsenoje mieste, kiemuose ir gatvėse pavojingai manevravo bei kėlė avarines situacijas, be to, liudytojui užblokavus jam pravažiavimą, jis važiavo šaligatviu, bėgo nuo liudytojo, bandžiusio jį sustabdyti. Tokiais savo veiksmais kaltinamasis šiurkščiai pažeidė KET, kėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai ir turtui. Pažymėtina ir tai, kad E. Ž. daug kartų baustas administracine tvarka, taip pat ir už KET pažeidimus, dauguma baudų sumokėtos, tačiau dauguma administracinių teisės pažeidimų padaryta esant neblaiviam (b. l. 87-96), anksčiau teistas už nusikaltimus nuosavybei, nusikaltimą, susijusį su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, taip pat ir už analogiško pobūdžio nusikaltimą, o būtent už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam (b. l. 84-86). Jam buvo skiriamos įvairios bausmės – baudos, laisvės apribojimas, tačiau jos teigiamos įtakos E. Ž. nepadarė. E. Ž. dirba (b. l. 104), darbdavio (duomenys neskelbtini) charakterizuojamas teigiamai, mokosi (duomenys neskelbtini), nevedęs. Byloje nėra duomenų apie jo psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydimąsi. Nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Nors tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, nurodė, kad savo elgesį vertina blogai, tačiau tai nepripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nuoširdus gailėjimasis nenustatomas vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą. Nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-48-628/2019, 9 punktas ir jame nurodyta teismų praktika). Teismo vertinimu kaltinamojo savo elgesio kaip blogo vertinimas teisiamojo posėdžio metu yra deklaratyvaus pobūdžio ir, atsižvelgiant į tai, jog jis jau antrą kartą vairuoja neblaivus, vertintinas kaip savęs gailėjimasis dėl kylančių pasekmių, o ne tvirtas ir savikritiškas savo priešingo teisei poelgio suvokimas ir gailėjimasis dėl paties nusikaltimų padarymo. Taigi, kaltinamasis anksčiau jau teistas už vairavimą esant neblaiviam, o tai rodo jo itin cinišką požiūrį į KET laikymosi privalomumą, kelia realų pavojų visuomenės saugumui, jos narių gyvybei, sveikatai. Kaltinamasis nepadarė jokių teigiamų išvadų, toliau ignoravo visuomenėje nustatytas elgesio taisykles. Tai eliminuoja nuoširdaus gailesčio pripažinimo galimybę. Vien kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu išreikšto apgailestavimo dėl savo veiksmų nepakanka pripažinti nuoširdžiu gailesčiu BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis paaiškino, kad tokiu elgesiu prisidarė sau daug problemų, bet keisis, tačiau, kaip keisis, teismui negalėjo nurodyti ir įvardyti. Be to, iš informacinės teismų sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad E. Ž. Plungės apylinkės teismo 2021 m. spalio 14 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, tačiau šiuo metu nuosprendis neįsiteisėjęs, apskųstas apeliacinės instancijos teismui.

Įvertinęs nurodytas aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, kad švelnesnės rūšies bausmės kaltinamajam teigiamos įtakos nepadarė, kaltinamasis ir toliau nesilaiko visuomenėje priimtų elgesio taisyklių, šią nusikalstamą veiką jis padarė, kai jam kitoje Plungės apylinkės teismo baudžiamojoje byloje Nr. e1-399-588/2021 jau buvo paskirta kardomoji priemonė specialiosios teisės sustabdymas nuo 2021 m. gegužės 24 d., teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą ne švelniausią, bet ir ne griežčiausią bausmės rūšį – areštą. Pažymėtina, kad iš teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo paaiškinimų matyti, jog iš esmės jis pageidauja, kad už jo teisei priešingus veiksmus jam būtų skiriamos piniginės baudos, nes kitos bausmės jį pernelyg suvaržytų – jam trukdytų uždirbti pinigus, jis prarastų darbą. Faktas, jog bausmė asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra argumentas, sudarantis pagrindą jos neskirti ar skirti kitos rūšies švelnesnę bausmę. Be to, nagrinėjamu atveju taikant prevencines priemones ir kaltinamojo nubaudimą, prioritetas teikiamas visuomenės interesui, siekiant užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, siekį užkirsti kelią galinčioms kilti sunkioms pasekmėms dėl neatsakingo tokio asmens elgesio. Kaltinamojo interesas negali būti dominuojantis prieš viešąjį interesą.

Pagal BK 49 straipsnio 3 dalį už nusikaltimą gali būti nustatoma nuo penkiolikos iki devyniasdešimt parų arešto. Arešto terminas skaičiuojamas paromis.

Teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad E. Ž. skirtina 45 parų arešto bausmė, t. y. jo dydį nustatant artimą šios bausmės rūšies vidurkiui, kuri, atsižvelgus į anksčiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitinka kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.

Atsižvelgiant į tai, kad byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu – kaltinamajam skirtina 30 parų arešto bausmė.

Kaltinamasis E. Ž. BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2021 m. liepos 8 d. 8.45 val. iki 2021 m. liepos 9 d. 14.23 val. (b. l. 58, 77). Šis laikiname sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai (BK 66 straipsnis).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – taikymo E. Ž.

BK 67 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalyje nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui, siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės.

BK 68 straipsnio 1 dalies nuostatomis teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Šis terminas skaičiuojamas metais, mėnesiais ir dienomis (BK 68 straipsnio 2 dalis).

Pagal teismų praktiką BK 67 ir 68 straipsniuose esančios teisės normos nesieja uždraudimo asmeniui naudotis specialia teise su tuo, ar kaltinamasis turėjo teisę vairuoti automobilį. Neturint teisės vairuoti transporto priemones faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo. Uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti tam tikram laikui turi savarankišką teisinę reikšmę, nes tokiu atveju, pasibaigus draudimo terminui, teisė vairuoti suteikiama tik tada, kai jis Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka užbaigia vairuotojų mokymus ir išlaiko kvalifikacinius egzaminus (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016).

E. Ž. padarė nusikalstamą veiką, vairuodamas transporto priemonę, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,43 promilės etilo alkoholio koncentracija. Kaltinamasis savo veiksmais šiurkščiai pažeidė KET, kėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai ir turtui. Be to, E. Ž. yra teistas už analogišką nusikaltimą 2017 m., taip pat baustas administracine tvarka už KET pažeidimus. Pažymėtina, kad skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės paskirčiai įgyvendinti kaltinamajam būtina kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Nustatydamas teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo terminą, teismas atsižvelgia ne tik į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos padarymo aplinkybes, bet ir į tai, kad kaltinamasis anksčiau teistas už analogiško pobūdžio nusikalstamą veiką, administracine tvarka baustas, be kita ko, ir už KET pažeidimus.

Taigi E. Ž. skirtinas uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) trejiems metams. Teismo vertinimu, šis terminas yra proporcingas ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą. Nors pagal BPK uždraudimo naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) terminas skaičiuojamas nuo tada, kai kaltinamasis atliko bausmę arba lygtinai paleidžiamas iš pataisos įstaigos (BPK 357 straipsnio 3 dalis), tačiau atsižvelgiant į tai, kad kaltinamajam paskirtos arešto bausmės pradžia skaičiuotina nuo faktinio nuteistojo atvykimo ar pristatymo į pataisos įstaigą arešto bausmės atlikimui, vykdant šį įsiteisėjusį teismo nuosprendį, dienos, taip pat siekiant kaltinamajam apriboti galimybę įgyti teisę vairuoti kelių transporto priemones, kaltinamajam uždraudimo naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) terminas skaičiuotinas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, į šį laiką neįskaitant laikotarpio, kai atliekama arešto bausmė. Apie priimtą sprendimą praneština VĮ „Regitra“.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo

BK 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Taigi, transporto priemonė, kurią vairavo E. Ž. atitinka konfiskuotino turto sąvoką. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad E. Ž. vairuota transporto priemonė ,,Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (VIN (duomenys neskelbtini)), priklauso Ž. Ž. (b. l. 26). Be to, byloje nėra duomenų patvirtinančių, kad automobilio savininkei buvo žinoma, kad E. Ž. jai priklausantį automobilį vairavo, būdamas neblaivus, ar ji būtų leidusi jam tai daryti, todėl šiuo konkrečiu atveju svarstytinas klausimas dėl automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamojo, kaip tai numato BK 72 straipsnio 5 dalis. Turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš esmės yra imperatyvus, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš kaltinamojo būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam teisės pažeidimui ar asmenybei. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu, be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Nagrinėjamoje byloje spręstina, jog vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo E. Ž. turi būti išieškota automobilio, kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, vertę atitinkanti pinigų suma. VšĮ „Emprekis“ duomenimis transporto priemonės, kurią vairavo E. Ž., rinkos vertė su PVM Lietuvoje 2021 m. liepos mėnesį – 3520 Eur (b. l. 27), todėl ši suma išieškotina iš kaltinamojo.

E. Ž. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumento paėmimas (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) (b. l. 68, 70, 72). Jos paliktinos galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas – panaikintinos, o E. Ž. dokumentas, t. y. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis baudžiamojoje byloje, perduotinas saugoti į VĮ ,,Regitra“. Atsižvelgiant į tai, kad kitoje Plungės apylinkės teismo baudžiamojoje byloje Nr. e1-399-588/2021 kaltinamajam buvo paskirta kardomoji priemonė specialiosios teisės sustabdymas nuo 2021 m. gegužės 24 d., kurią 2021 m. spalio 14 d. nuosprendžiu nuspręsta baigti taikyti teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, šioje baudžiamojoje byloje kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės specialiosios teisės sustabdymo laikas nuo 2021 m. liepos 9 d. neįskaitytinas į jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) trejiems metams terminą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297?298, 304?305 straipsniais, 307?308 straipsniais, 313 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

E. Ž. (E. Ž.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir skirti E. Ž. 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, E. Ž. į bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2021 m. liepos 8 d. 8.45 val. iki 2021 m. liepos 9 d. 14.23 val. (dvi dienas), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

Paskirtą arešto bausmę atlikti pataisos įstaigoje. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio nuteistojo atvykimo ar pristatymo į pataisos įstaigą arešto bausmės atlikimui, vykdant šį įsiteisėjusį teismo nuosprendį, dienos.

E. Ž. paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir 3 (trejiems) metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Į baudžiamojo poveikio priemonės uždraudimą 3 (trejiems) metams naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones terminą neįskaityti laikotarpio, kai realiai atliekama arešto bausmė. Apie priimtą sprendimą pranešti VĮ „Regitra“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, iš E. Ž. išieškoti konfiskuotino turto – automobilio ,,Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (VIN (duomenys neskelbtini)) vertę atitinkančią pinigų sumą, tai yra 3520 Eur (tris tūkstančius penkis šimtus dvidešimt eurų) valstybės naudai, sumokant į asmens pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6610.

E. Ž. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės (vairuoti kelių transporto priemones) sustabdymą ir dokumentų paėmimą (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) – palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – panaikinti, o E. Ž. dokumentą, t. y. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), perduoti saugoti VĮ ,,Regitra“.

1) arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50–52, 54–57 straipsniai;

2) ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo privalo įstaigos darbo metu atvykti į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus (Technikos g. 34, Kaunas, telefonas (8 37) 452 371) atlikti arešto bausmės;

3) nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą;

4) nuteistajam per septynias dienas po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, pataisos įstaiga per penkias darbo dienas privalo kreiptis į teritorinį policijos padalinį dėl paieškos paskelbimo, kartu su kreipimusi policijos padaliniui perduodama teismo pateiktus vykdymui dokumentus dėl arešto bausmės paskyrimo ir pranešdama teismui, kad arešto bausmė nevykdoma dėl nuteistojo neatvykimo.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.