- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-03-12
- Bylos Nr.
- 2-337-955/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-10695-2018-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Imbrasienė
- Ieškovas
- N. M.
- Atsakovas
- R. M.
- Advokatai
- Daiva Mekšraitienė
išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovei Zitai Surdokaitei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. M. ieškinį atsakovui R. M. dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui pakeitimo ir atsakovo R. M. patikslintą priešieškinį dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė N. M. (toliau – ir ieškovė) ieškiniu prašo pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo dalį, kuria iš atsakovo nepilnamečiam vaikui L. M. priteistas išlaikymas po 72,41 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, padidinti išlaikymą ir priteisti iš atsakovo R. M. (toliau – ir atsakovas) po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, indeksuojant nustatyta tvarka, nuo kreipimosi į teismą dienos iki nepilnamečio vaiko L. M. pilnametystės; gautą išlaikymą tvarkyti uzufrukto teise paskirti dukros įstatyminę atstovę N. M..
2. Ieškovė ieškinyje ir teismo posėdyje nurodė, jog (duomenys neskelbtini) Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu buvo nutraukta jos ir atsakovo santuoka bendru sutuoktinių sutarimu. Santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 5 dalimi šalys susitarė, jog atsakovas įsipareigoja nepilnamečio vaiko L. M. išlaikymui mokėti po 72,41 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Šiuo metu toks nustatytas išlaikymo dydis nebepatenkina vaiko poreikių. Kas mėnesį vaikui reikia skirti 130 Eur maistui, 40 Eur užtikrinant būstą, 90 Eur ugdymui, 30 Eur higienos priemonėms, 80 Eur rūbams ir avalynei, 30 Eur vaiko poilsio ir laisvalaikio išlaidoms. Taigi, 11 metų amžiaus vaiko minimalių poreikių patenkinimui reikia skirti nors 400 Eur. Atsakovas dirba statybos darbų vykdytoju, jo gaunamos pajamos siekia 800 Eur per mėnesį, atsakovas yra sveikas, darbingo amžiaus, jo turtinė padėtis neabejotinai leidžia ir jis yra objektyviai pajėgus teikti didesnį išlaikymą savo dukrai. Nors vaiko poreikiai per 5 metus ženkliai išaugo, su atsakovu geranoriškai susitarti dėl didesnio išlaikymo teikimo nėra galimybės. Akivaizdu, jog per tokį laikotarpį ženkliai išaugo maisto, rūbų, mokymosi priemonių kainos. Padidėjo ir dukros poreikiai – atsirado papildomos išlaidos, susijusios su mokslu, ugdymu, kurių nebuvo santuokos nutraukimo momentu. Atsakovas yra įgijęs prabangų automobilį, gauna nemažą darbo užmokestį. Ieškovės pajamos siekia apie 400 Eur, jai išlaikyti dukrą padeda mama, krikštamotė. Ieškovė gyvena motinai priklausančiame bute, šiuo metu studijuoja Alytaus kolegijoje. Dukra L. yra sveika, lanko 6 klasę, tačiau vaiko poreikiai kas dieną auga. Atsakovas vengia mokėti priteistą išlaikymą, yra susidaręs išlaikymo įsiskolinimas. Atsakovas su dukra bendrauja retai, teismo nustatytos bendravimo tvarkos nesilaiko. Ieškovės vertinimu, teismo nustatyta tėvo ir vaiko bendravimo tvarka yra optimali, jos keisti nereikia, be to, ieškovė niekada netrukdė atsakovui bendrauti su dukra. Ieškovė prašo įpareigoti atsakovą apie ketinimą bendrauti su dukra L. informuoti ieškovę telekomunikacinio ryšio priemonėmis prieš keletą dienų. Ieškovė nurodė, jog atsakovas nesilaiko bendravimo tvarkos, todėl ieškovei yra labai sudėtinga planuotis savo ir dukros laisvalaikį, užimtumą.
3. Ieškovės atstovė teisiniais argumentais pagrindė ieškovės reikalavimą, prašė ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
4. Atsakovas R. M. patikslino priešieškinio reikalavimus 2019 m. vasario 18 d. teismo posėdyje. Atsakovas nurodė, jog atsisako patikslinto priešieškinio reikalavimų dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo priteisimo ir motinos bendravimo su vaiku nustatymo. Teismas išaiškino atsakovui priešieškinio dalies atsisakymo pasekmes. Atsakovas nurodė, jog priešieškinio dalies atsisakymo pasekmės jam yra žinomos ir suprantamos.
Atsiliepimas
5. Atsakovas prašė vadovautis jo 2019 m. vasario 18 d. atsiliepimu, kuriuo atsakovas prašė atmesti reikalavimą dėl išlaikymo padidinimo, tenkinti atsakovo priešieškinį ir priteisti nepilnametės L. M. priežiūrą lygiomis dalimis su ieškove; patirtas bylinėjimosi išlaidas palikti kiekvienam, kuris jas patyrė; nurodyti Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui imtis ginti dukros L. M. teises ir psichologinę sveikatą; nurodyti Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui imtis veiksmų ištirti ieškovės psichinę sveikatą ir adekvatumą prižiūrėti nepilnametę dukrą.
6. Rašytiniuose paaiškinimuose ir teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, jog ieškovė dėl savo užimtumo neprižiūri dukros, ją palieka prižiūrėti tretiesiems asmenims. Atsakovas kritiškai vertina mokyklos klasės auklėtojos charakteristiką apie L. M., kadangi šis asmuo nėra nei socialinis darbuotojas, nei psichologas. Atsakovo duomenimis dukra L. naudojasi Instagram, Facebook programomis, vaiko padaryti įrašai viešoje erdvėje rodo, jog dukra turi psichinių sutrikimų. Ieškovė leidžia tokio amžiaus mergaitei vėlai vakare naudotis šiomis programomis, įkelti įvairias nuotraukas, tai rodo ieškovės neatsakingumą ir aplaidumą dukters auklėjime. Ieškovė neturi nuolatinio darbo, yra konfliktinė asmenybė. Ieškovės pateiktas darbo grafikas nepatvirtina fakto, jog ieškovė turi nuolatinį darbą, ieškovės pateikti kasos čekiai nepatvirtina, jog šios sumos buvo išleistos dukters poreikiams tenkinti. Ieškovės pateikti duomenys apie išlaikymo įsiskolinimą yra nepagrįsti, atsakovo žiniomis išlaikymo įsiskolinimas yra ženkliai mažesnis. Atsakovas nesutinka su išlaikymo padidinimu, kadangi ieškovė nepateikė jokių įrodymų, jog vaiko išlaikymo išlaidos padidėjo. Atsakovas patvirtino, jog automobilį įsigijo po santuokos nutraukimo, atsakovas dirba statybų darbų vadovu, jo pajamos per mėnesį sudaro apie 700 Eur. Atsakovas gyvena vienas jo motinai priklausančiame bute, moka už jį mokesčius. Atsakovas turi dar vieną nepilnametį vaiką, kuriam teikia 70 Eur išlaikymą per mėnesį. Atsakovas ir kitaip prisideda prie dukters išlaikymo, pasiima dukrą savaitgaliui, perka rūbus, važiuoja į baseiną. Atsakovas yra sveikas. Dukra L. vengia bendrauti su tėvu, į viską atsako apatiškai, bijo kalbėti. Atsakovas norėtų dukrą prižiūrėti lygiomis dalimis su ieškove.
7. Institucija teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadose ir atstovė teismo posėdyje nurodė, jog įvertinus šalių turtinę padėtį, vaiko poreikius, didesnio išlaikymo iš atsakovo R. M. nepilnametei L. M. priteisimas atitinka vaiko interesus. Skyriaus specialistas susisiekė su L. M. faktinės gyvenamosios vietos teritorinio skyriaus, t. y. Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistais, kurie informavo, kad 2018 m. spalio 22 d. lankytasi vaiko gyvenamojoje vietoje ir pasikalbėta su vaiku. L. teigė, kad su tėčiu R. M. gyventi nenori, ji nori gyventi su mama. Šiuo metu mergaite rūpinasi jos senelė D. R., kadangi motina mokosi dieniniame skyriuje, dirba Kaune. Tiek L., tiek senelė pažymėjo, kad L. su mama matosi savaitgaliais, vyksta pas ją į Kauną. Darbo dienomis nuolat palaiko ryšį ir bendrauja. Mergaitė teigė, kad su tėčiu paskutinį kartą bendravo telefonu 2018 m. spalio 13 d., tėtis nebuvo užsiminęs, kad nori, jog dukra nuolatinai gyventų su juo. L. sudarytos tinkamos gyvenimo ir buities sąlygos, ji turi atskirą kambarį, yra visi būtini baldai, erdvė pamokų ruošai, poilsiui. Mergaitė patenkinta nauja mokykla, turi draugų, nenorėtų nieko keisti. N. M. informavo, jog šiuo metu mokosi Alytaus kolegijoje pagal Bendrosios praktikos slaugos studijų programą, valstybės finansuojamoje vietoje, dirba Kauno klinikose pamaininį darbą. Kadangi darbo dienomis yra labai užimta, dirba, siekia mokslų, kad galėtų gauti geresnį atlyginimą, bendru sutarimu jos motina D. R. jai padeda rūpintis dukters auklėjimu ir priežiūra. Viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) (duomenys neskelbtini) progimnazija informavo, kad L. M. nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. mokosi progimnazijos šeštoje klasėje, mokinės mama palaiko ryšį su klasės auklėtoju, domisi mergaitės elgesiu ir mokymosi rezultatais. L. naujoje klasėje adaptavosi nesunkiai, susirado draugių mokykloje, su jomis bendrauja, žaidžia, leidžia laisvalaikį. Aktyvi, energinga, su mokytojais mandagi, gana atvira, dalyvauja ekskursijose ir išvykose. Pamokose pakankamai dėmesinga, stengiasi atlikti užduotis. Skyriaus specialistas telefonu susisiekė su atsakovu R. M. ir bandė suderinti apsilankymo atsakovo gyvenamoje vietoje datą ir laiką. Tačiau R. M. atsisakė Skyriaus specialisto darbo metu, t. y. nuo 8 val. iki 17 val., sudaryti galimybės ištirti atsakovo šeimos aplinkos sąlygas. Skyriaus atstovė teismo posėdyje pažymėjo, jog yra visi pagrindai priteisti didesnį išlaikymą L. M. iš tėvo. Atsakovas niekada nesikreipė į Skyrių dėl pagalbos šeimai, apie jokias problemas nėra kalbėjęs ir su pačia dukra. Mergaitė jokių skundų dėl mamos neišsakė, Skyriaus darbuotojai nepastebėjo, kad mergaitė būtų neprižiūrėta. Siūlo ieškovės ieškinį tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkinamas.
Žemesnės instancijos teismas
Bylos dalis pagal atsakovo patikslintą priešieškinį dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo priteisimo ir motinos bendravimo su vaiku nustatymo nutraukiama.
Likusi patikslinto priešieškinio dalis atmetama.
8. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir N. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra nepilnametės L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusios (duomenys neskelbtini) tėvai. Šalių santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini) Kauno apylinkės teismo sprendimu civilinė byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo patvirtinta šalių pasirašyta 2013 m. balandžio 18 d. santuokos nutraukimo pasekmių sutartis (toliau – ir Sutartis). Sutarties 4.2.1 – 4.2.10 punktais nustatyta R. M. ir L. M. bendravimo tvarka. Sutarties 5 punktu šalys susitarė, jog R. M. įsipareigoja nepilnamečio vaiko L. M. išlaikymui skirti periodines išmokas kas mėnesį po 250 Lt. Atsakovas R. M. laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. birželio 6 d. dirbo uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“, atskaičius mokesčius atsakovo darbo užmokestis siekė 638,95 Eur. Atsakovas ir Bigbank, AS filialas 2017 m. spalio 10 d. pasirašė Vartojimo kredito sutartį, kuria atsakovui buvo suteiktas 11 339,44 Eur kreditas. Atsakovas asmeninės nuosavybės teise valdo automobilį Lexus RX400H, įgytą po santuokos nutraukimo, t. y. 2017 m. spalio 21 d. Atsakovas savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi. Atsakovas nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2018 m. spalio 26 d. yra dirbęs Labdaros ir paramos fonde „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini), nuo 2016 m. gruodžio 1 d. atsakovas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, vidutinis darbo užmokestis per mėnesį – 830 Eur. R. M. yra baustas administracine tvarka, šiuo metu atsakovas turi vieną galiojančią administracinę nuobaudą. Iš Širvintų rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.(duomenys neskelbtini) matyti, jog atsakovas turi dar vieną nepilnametį vaiką, kurio išlaikymui atsakovas yra įsipareigojęs mokėti po 70 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.
9. Ieškovė N. M. pateikė į bylą įrodymus, kurie patvirtina, jog ieškovė nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų ir transporto priemonių neturi. Ieškovė laikotarpiu nuo 2017 m. iki 2018 m. dirbo VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, VšĮ (duomenys neskelbtini), darbo užmokestis siekė nuo 271,44 Eur iki 546,79 Eur. Ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog ieškovė moka už dukters mokslą – 40 Eur, už telefoną, televizijos paslaugas. N. M. SEB Vilnius, Lietuva sąskaitos išrašas patvirtina, jog per laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 4 d. atsakovas dukros išlaikymui yra sumokėjęs 3 188,13 Eur. Ieškovė 2014 m. gegužės 9 d. pateikė antstolei Sonatai Vaicekauskienei vykdyti 2014 m. balandžio 18 d. vykdomąjį raštą dėl išlaikymo L. M. išieškojimo iš R. M.. Antstolės Sonatos Vaicekauskienės raštas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, jog 2018 m. spalio 1 dienai atsakovo išlaikymo įsiskolinimas sudaro 265,47 Eur. Alytaus kolegijos pažyma apie studijas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, jog N. M. studijuoja Alytaus kolegijoje bendrosios praktikos slaugos studijų programos nuolatinių studijų pirmame kurse, valstybės finansuojamoje vietoje. Numatoma studijų pabaiga 2022 m. vasario 1 d. VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, jog N. M. dirba šioje įstaigoje slaugytojos padėjėjos pareigose nuo 2018 m. gegužės 8 d. Ieškovės darbo grafike pažymima, jog ieškovė dirba pamaininį darbą. VšĮ (duomenys neskelbtini) progimnazijos pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, jog L. M. mokosi šioje įstaigoje nuo 2018 m. rugsėjo 1 d., metinis mokestis už mokslą – 300 Eur. L. M. klasės auklėtoja mergaitės charakteristikoje ją apibūdina teigiamai. L. M. 2018 m. spalio 22 d. reikšdama vaiko nuomonę, pažymėjo, jog jai patinka gyventi Kazlų Rūdoje, gyvenamosios vietos keisti nenori, su tėčiu norėtų susitikti tris kartus į pusmetį, su tėčiu nuolatinai gyventi nenorėtų.
Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo
10. Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnio 1 dalyje numatyta galimybė peržiūrėti teismo sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir atitinkamai sumažinti ar padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Tokia įstatymo nuostata leidžia teismui kiekvienu konkrečiu atveju maksimaliai individualizuoti CK normų taikymą ir išsaugoti protingą tiek vaiko interesų, jo poreikių tenkinimo, tiek tėvų galimybių pusiausvyrą. Teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, o tik tais atvejais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės. Nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrėtas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, sistemiškai aiškinant su CK 3.192 str. 2 d., darytina išvada, kad išlaikymo dydžio peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Paprastai nepilnamečių vaikų poreikiai didėja jiems augant. Teismas turi įvertinti ar vaiko poreikiai pasikeitė tiek, kad yra pagrindas pakeisti išlaikymo dydį. Pagal kasacinio teismo formuojamą teisminę praktiką nustatant poreikių pasikeitimą būtina atsižvelgti, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik būtinieji vaiko poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis Nr. 3K-3-331/2009; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis Nr. 3K-3-495/2009; 2010 m. vasario 9 d. nutartis Nr. 3K-3-71/2010; LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010 ). Įstatymų leidėjas nustatė, kad CK 3.192 str. 2 d. paskirtis – užtikrinti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą, nepažeidžiant jį teikiančių vaiko tėvų teisėtų interesų, proporcingumo principo, reikalaujančio nustatyti vaikų ir tėvų turtinių interesų pusiausvyrą.
11. Ieškovė, kaip pagrindinį motyvą padidinti iš atsakovo nepilnametei dukrai priteisto išlaikymo dydį nurodė vaiko poreikių išaugimą. Iš ieškovės pateiktų vaiko poreikių lentelės matyti, kad būtiniausios mėnesio išlaidos nepilnametės L. M. išlaikymui sudaro 130 Eur/mėn. maistui; 80 Eur/mėn. aprangai, rūbams; 30 Eur/mėn. sveikatos priežiūros išlaidoms; 40 Eur/mėn. išlaidos, užtikrinančios būstą; 90 Eur/mėn. išlaidų vaiko ugdymui, 30 Eur/mėn. laisvalaikio išlaidų.
12. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalių nepilnametei dukrai išlaikymas priteistas (duomenys neskelbtini) Nuo to laiko praėjo daugiau kaip penkeri metai. Natūralu, kad augant vaikui keičiasi jo poreikiai, todėl reikalingos ir didesnės piniginės lėšos išlaikymui. Dukrai be būtinųjų poreikių maistui, aprangai, sveikatos priežiūrai, higienai, būsto išlaikymui, transportui, reikalingos lėšos klasės būreliams, mokyklos reikmenims. Dukra pradėjo lankyti VšĮ (duomenys neskelbtini) progimnaziją, už kurią per metus reikia sumokėti 300 Eur, t. y. 25 Eur/mėn. Atsakovas teigė, kad ieškovės pateiktoje poreikių suvestinėje nurodytos per didelės išlaidos. Teismas su atsakovo pozicija nesutinka ir vertina, jog ieškovės nurodytos sumos maistui, drabužiams, transportui, mokyklos reikmenims, būreliams, sveikatos apsaugai nėra išdidintos. Pažymėtina, kad ieškovei nereikia įrodinėti aplinkybių, kad nepilnametės dukters poreikiams patenkinti kiekvieną mėnesį yra reikalingos išlaidos maistui, aprangai, avalynei, vaistams ir vitaminams, laisvalaikiui, ugdymui, būstui ir pan. Šie poreikiai nėra susiję su prabangos prekių įsigijimu, priešingai, visos išlaidos yra susietos su sąlygomis, kurias būtina užtikrinti vaiko vystymosi, augimo ir tobulėjimo procese.
13. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis Nr. 3K-3-37/2010). Nepilnamečiam vaikui teiktino išlaikymo dydis nustatomas randant proporciją tarp dviejų esminių įstatyme numatytų kriterijų – vaiko poreikių ir tėvų turtinių galimybių tuos poreikius tenkinti (CK 3.192 str. 2 d.). Tėvų turtinė padėtis yra vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių bei į elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui, t.y. kokių priemonių buvo imtasi, kad būtų gautos amžių bei profesines galimybes atitinkančios pajamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis Nr. 3K-3-294/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis Nr. 3K-3-37/2010).
14. Vertinant šalių turtinę padėtį nustatyta, kad ieškovė mokosi Alytaus kolegijoje, taip pat dirba VšĮ (duomenys neskelbtini). Jos gaunamas darbo užmokestis sudaro nuo 271,44 Eur iki 546,79 Eur. Kaip matyti, ieškovė gyvena kartu su motina, jai pagalbą pragyvenimui suteikia giminės. VĮ „Regitra“ duomenimis ieškovės vardu nėra registruotų transporto priemonių. VĮ „Registrų centras“ duomenimis ieškovė nekilnojamojo turto neturi.
15. Pažymėtina, kad tam tėvui, su kuriuo nustatyta nuolatinė vaikų gyvenamoji vieta, tenka didžiausia išlaidų dalis, nes vaikų priežiūra susijusi su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad tuo atveju, kai vaikui gyvenamąjį būstą užtikrina vienas iš skyrium gyvenančių tėvų (šiuo atveju – ieškovė), į šią aplinkybę atsižvelgiama priteisiant išlaikymą vaikams ir taikant CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą bei CK 3.192 straipsnyje įtvirtintą tėvų turtinės padėties proporcingumo principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; 2004 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-205/2004.). Nagrinėjamu atveju šalių vaiko teisę į būstą užtikrina tik ieškovė (L. M. gyvena ieškovės mamai priklausančiame bute, už kurį reikia mokėti komunalinius mokesčius). Tokiu atveju, atsakovas turi pareigą proporcingai prisidėti prie šios teisės tinkamo įgyvendinimo (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalis). Nors ieškovė ieškinyje nurodo, jog reikalingos lėšos gyvenamojo būsto išlaikymui, tačiau nepateikė jokių įrodymų patvirtinančių būsto išlaidoms tenkančią lėšų dalį. Teismo vertinimu, ieškovės nurodyta suma užtikrinant vaiko teisę į būstą yra optimali, neišdidinanti, atitinka šiandieninę būsto išlaikymo kainą, tenkančią vienam asmeniui, kai būste gyvena trys asmenys.
16. Turimais VSDFV duomenimis (tikrinta 2019 m. vasario 18 d.) atsakovas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, jo darbo užmokestis svyruoja nuo 830 Eur iki 1 122 Eur. VĮ „Regitra“ duomenimis atsakovo vardu registruota transporto priemonė Lexus RX400H. VĮ „Registrų centras“ duomenimis atsakovas neturi registruoto nekilnojamojo turto. Teismo posėdyje atsakovas nurodė, kad jo pajamos yra nurodyto dydžio, tačiau pažymėjo, jog kitam nepilnamečiam vaikui jis teikia 70 Eur išlaikymą, todėl yra įsitikinęs, kad ir L. išlaikymui turėtų pakakti tokios pat sumos. Teismas šiuos atsakovo argumentus vertina kritiškai. Teismas pažymi, jog išlaikymo vaikui dydis turi ne tik užtikrinti minimalių vaiko poreikių patenkinimą, tačiau ir sudaryti sąlygas vaikui augti, ugdyti įgūdžius, taip įžengiant į pilnavertę socialinę bendruomenę. Teismo vertinimu, atsakovo argumentai yra niekuo nepagrįsti, todėl atmetami.
17. Nurodytų duomenų pagrindu teismas vertina, kad atsakovo turtinė padėtis yra geresnė, jis turi transporto priemonę, gauna pastovias, pakankamai dideles pajamas, dirba statybų sektoriuje vadovaujamose pareigose. Nors atsakovas pateikė teismui duomenis apie turimą vartojimo kreditą, tačiau jokių argumentų ar šiuo metu kreditas yra sumokėtas, kokias įmokas atsakovas privalo mokėti, atsakovas neteikė. Atsakovas padeda išlaikyti dar vieną dukterį, tačiau kaip nurodė, jis teikia tik 70 Eur išmokas. Teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes daro išvadą, jog nurodyti ieškovės nepilnametės L. M. poreikiai atitinka atsakovo gaunamas pajamas, atsakovas turi visas galimybes teikti ieškovės prašomą minimalų 200 Eur per mėnesį išlaikymą. Be to, pažymėtina, jog byloje surinkti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovė taip pat dirba, nors gauna ženkliai mažesnį darbo užmokestį nei atsakovas. Be to, siekdama geresnio darbo apmokėjimo ieškovė mokosi, siekia įgyti specialybę. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, jog ieškovė įrodė aplinkybes, kad ji deda protingas pastangas pagerinti savo turtinę padėtį, tuo užtikrinant pilnavertį dukters išlaikymą.
18. Įvertinus šalių dukters poreikius, abiejų tėvų turtinę padėtį, jų gaunamas pajamas ir tai, kad šalių dukrą augina ieškovė, kuriai neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, atsižvelgiant į pragyvenimo lygį Lietuvoje, atsakovo gaunamų pajamų dydį, vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, taip pat teismui nustačius, kad pakeitus išlaikymo dydį bus labiau apsaugoti vaiko interesai, ieškinys dėl išlaikymo dydžio pakeitimo tenkinamas visiškai, pakeičiant Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo R. M. priteistą išlaikymo dydį ir priteisiant iš atsakovo dukros L. M. išlaikymui po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2018 m. birželio 27 d.) iki jos pilnametystės (CK 3.192 str., 3.194 str., 3.196 str. 1 d., 3.201 str., Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 str.).
19. Priteista išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).
20. Išlaikymą uzufrukto teise tvarko įstatyminė nepilnametės L. M. atstovė motina N. M., išimtinai vaiko interesams tenkinti (CK 3.190, 3.203 straipsniai).
21. Sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdytina skubiai.
22. Šalims išaiškintina, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jei po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnis). Šis teismo sprendimas neužkerta pakartotinai kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, pasikeitus šalių turtinei padėčiai.
Dėl patikslinto priešieškinio reikalavimų atsisakymo
23. 2019 m. vasario 18 d. teismo posėdžio metu atsakovas R. M. nurodė, kad atsisako patikslinto priešieškinio reikalavimų dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo priteisimo ir motinos bendravimo su vaiku nustatymo.
24. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 1 dalis numato, kad bet kurioje proceso stadijoje ieškovas ar atsakovas kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio ar priešieškinio. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas atsisakė dalies patikslinto priešieškinio reikalavimų bei nurodė, kad atsisakymo pasekmės atsakovui yra žinomos ir suprantamos, prašymas neprieštarauja viešajam interesui ar imperatyvioms įstatymo nuostatoms, todėl priimtinas ir civilinė byla dėl patikslinto priešieškinio reikalavimų dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo priteisimo ir motinos bendravimo su vaiku nustatymo ieškovės atžvilgiu nutraukiama (CPK 42 straipsnio 2 dalis, 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 4 punktas, 294 straipsnis).
Dėl bendravimo tvarkos pakeitimo
25. Atsakovas patikslino savo prašymą dėl jo ir nepilnametės dukros L. M. bendravimo tvarkos pakeitimo. Atsakovas prašo priteisti nepilnametės dukros L. priežiūrą lygiomis dalimis su ieškove.
26. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad teismo procesiniai sprendimai ir atitinkamai bendravimo tvarka tėvams ir vaikui turi būti konkreti ir aiški (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014; kt.). Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodyta, kad bendravimo su vaiku tvarkos įgyvendinimas (pvz., šalių ir (ar) vaiko liga, šalių užimtumas ar kt.) negali būti susietas su aiškiai neapibrėžtomis sąlygomis, todėl kokios sąlygos laikytinos objektyviomis keisti nustatytą tvarką, turėtų būti aiškiai įvardytos teismo sprendime (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-487-969/2016, 44 punktas).
27. Ieškovė nesutinka, jog būtų pakeista atsakovo ir dukters bendravimo tvarka, kuri nustatyta santuokos nutraukimo padarinių sutartyje. Ieškovė pažymėjo, jog atsakovas nesilaiko nustatytos tvarkos, su dukra bendrauja retai.
28. Pažymėtina, jog teismo posėdyje atsakovas negalėjo paaiškinti kaip jis pats supranta vaiko priežiūrą lygiomis dalimis. Atsakovas abstrakčiai aiškino kaip supranta bendravimą su vaiku, jokių konkrečių prašymų dėl Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu nustatytos tvarkos pakeitimo neteikė. Atsakovas neįrodinėjo, jog jis negali naudotis jau nustatyta bendravimo tvarka, nepateikė teismui jokių argumentų, jog ieškovė trukdytų atsakovui matytis su dukra L.. Atsižvelgiant į tai, kad nenustatyti pagrindai keisti jau nusistovėjusią atsakovo ir L. M. bendravimo tvarką, šis atsakovo reikalavimas atmetamas. Be to, pažymėtina, kad šiuo metu galiojanti tėvo ir dukters bendravimo tvarka yra pakankamai plati, nepažeidžianti atsakovo interesų.
29. Ieškovė prašė įpareigoti atsakovą informuoti ją apie ketinimą bendrauti su dukra, pasiimant ją iš gyvenamosios vietos. Šį prašymą ieškovė grindė tuo, jog jai sunku planuotis savo ir dukros laisvalaikį, užimtumą. Atsakovas su dukra bendrauja nereguliariai, todėl tiek dukrai, tiek ieškovei būtų pravartu žinoti kada atsakovas ketina bendrauti su dukra. Šiuos ieškovės argumentus teismas laiko pagrįstais, kadangi ir pats atsakovas neneigė, jog pilnai nustatytos bendravimo tvarkos neįgyvendina. Atsižvelgiant į tai, teismas nustato, jog atsakovas R. M. privalo informuoti N. M. telekomunikacinių priemonių pagalbą apie bendravimą su dukra L. M., kai ji yra paimama ir grąžinama į gyvenamąją vietą ne vėliau kaip prieš 3 dienas prieš bendravimo pradžią.
Dėl kitų procesinių reikalavimų
30. Atsakovas 2019 m. vasario 18 d. paaiškinimuose prašo nurodyti Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui imtis ginti dukros L. M. teises ir psichologinę sveikatą; nurodyti Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui imtis veiksmų ištirti ieškovės psichinę sveikatą ir adekvatumą prižiūrėti nepilnametę dukrą.
31. Teismas pažymi, kad teisės kreiptis į teismą prielaidų bei tinkamo įgyvendinimo sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas privalo aiškintis ex officio (lot. pagal pareigas), t. y. teismas turi patikrinti ne tik tai, ar ieškinys atitinka procesiniams dokumentams keliamus formos ir turinio reikalavimus, nustatytus CPK 111 ir 135 straipsniuose, bet ir nustatyti, ar ieškinį paduodantis asmuo turi teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos. Teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis įstatyme nustatytos tvarkos. Ji negali būti suprantama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Pareiškiantis ieškinį asmuo turi aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą tam, kad teismas, vadovaudamasis koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 straipsnis), galėtų tinkamai atlikti vieną iš savo tikslų – kuo greičiau atkurti šalių teisinę taiką (CPK 2 straipsnis).
32. Pažymėtina, jog atsakovo pareikšti procesiniai prašymai nėra susiję su šios bylos nagrinėjimu. Institucijos, teikiančios išvadą byloje, atstovė patvirtino, jog atsakovas niekada nesikreipė į šią instituciją dėl pagalbos. Pažymėtina, jog atsakovui turint nuogąstavimų dėl tinkamo dukters auklėjimo ir priežiūros, atsakovas turi teisę kreiptis į valstybės institucijas, kurių pagrindinė funkcija – vaiko teisių apsauga. Nagrinėjamoje byloje atsakovui atsisakius reikalavimų dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, bendravimo tvarkos nustatymo, teismas nevertina atsakovo argumentų dėl ieškovės veiksmų dukters atžvilgiu tinkamumo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
33. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
34. Vadovaujantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi, būtina išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo sąlyga – prašymo dėl jų priteisimo bei išlaidų dydį patvirtinančių įrodymų pateikimas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad visais atvejais, priteisiant išlaidas už teisinę advokato ar advokato padėjėjo pagalbą, yra taikomas ir realumo kriterijus, t. y. kad šiems asmenims už suteiktas pirmiau nurodytas teisines paslaugas yra sumokėta ir bylą laimėjusi šalis patyrė atstovavimo civiliniame procese išlaidas bei įstatymo nustatyta tvarka teismui pateikė tai patvirtinančius įrodymus (CPK 98 straipsnis). Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad tokiais atvejais išlaidos suprantamos kaip išleistos lėšos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2017 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-687/2017, 10 punktas). Be to, jeigu yra pareikštas prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir pateikiama įrodymų, kurie patvirtina išlaidų dydį, teismas turi išspręsti tokių išlaidų atlyginimo klausimą. Išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį patvirtinančiais įrodymais laikytini tokie dokumentai, iš kurių turinio matyti esminiai, tokių išlaidų patyrimo faktą bylą nagrinėjant teisme patvirtinantys duomenys, t. y. kokioje civilinėje byloje, kokios konkrečios advokato teisinės paslaugos suteiktos ir kokios išlaidos buvo patirtos (kokia suma sumokėta). Aplinkybė, kad pateikti įrodymai yra ne pirminiai, o išvestiniai, neturi reikšmės, jei juose atsispindi pirmiau nurodyta informacija (Lietuvos Aukščiausiasis Teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-88-686/2017; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-969/2017). Taigi, šalis, prašydama priteisti iš priešingos šalies jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, turi pateikti minėtų išlaidų detalizaciją, tai yra už kokios advokato (advokato padėjėjo) paslaugas kokia suma buvo sumokėta.
35. Ieškovė prašė priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė už teisines paslaugas pagal 2018 m. spalio 23 d. atstovavimo sutartį atstovei sumokėjo 100 Eur atstovavimo išlaidų. Nors ieškovės atstovė pateikė teismui duomenis, jog pagal 2018 m. birželio 27 d. ir 2018 m. spalio 26 d. Sąskaitas už teisines paslaugas mokėtina atstovavimo išlaidų suma yra 120 Eur, tačiau byloje ieškovė pateikė įrodymus, kad sumokėjo tik 100 Eur. Taigi, ieškovės ieškinį tenkinus visiškai, tačiau ieškovei nepateikus įrodymų apie 20 Eur sumos sumokėjimą, bylinėjimosi išlaidų klausimas šioje dalyje atmetamas.
36. Atsakovas byloje patyrė 200 Eur bylinėjimosi išlaidas, t.y. 200 Eur žyminį mokestį už patikslintą priešieškinį.
37. CPK 87 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalims grąžinama 75 procentai sumokėto žyminio mokesčio sumos, jeigu ieškovas (atsakovas) atsisako pareikšto ieškinio. Nagrinėjamu atveju atsakovas iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos atsisakė trijų iš keturių pareikštų reikalavimų, todėl atsakovui turėtų būti grąžinama 75 proc. sumokėto žyminio mokesčio suma – 113 Eur (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
38. Iš atsakovo R. M. valstybei priteisiamas 46 Eur žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė N. M. buvo atleista (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
39. Išlaidos byloje, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu valstybei yra 18,49 Eur. Visiškai patenkinus ieškinį ir atmetus patikslinto priešieškinio reikalavimą, iš atsakovo valstybei priteisiama 18,49 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. liepos 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355). Atlikus priešpriešinį visų grąžintinų ir priteistų valstybės išlaidų įskaitymą, atsakovui R. M. grąžinama 48,51 Eur sumokėto žyminio mokesčio dalis, kuri buvo sumokėta 2018 m. rugsėjo 6 d., Luminor Bank AB, Lėšų pervedimo nurodymu Nr. 194.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 263, 265, 268, 269, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Pakeisti Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistą išlaikymo dydį, priteisiant iš atsakovo R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dukros L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusios (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 200 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2018 m. birželio 27 d.) iki jos pilnametystės. Priteista išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją
Išlaikymą uzufrukto teise pavesti tvarkyti nepilnametės L. M. asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusios (duomenys neskelbtini) motinai N. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.
Papildyti Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytą R. M. ir L. M. bendravimo tvarką, įpareigojant R. M. informuoti N. M. telekomunikacinių priemonių pagalbą apie bendravimą su dukra L. M., kai ji yra paimama ir grąžinama į gyvenamąją vietą, ne vėliau kaip prieš 3 dienas prieš bendravimo pradžią.
Bylos dalį pagal atsakovo R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) patikslintą priešieškinį dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo priteisimo ir motinos bendravimo su vaiku nustatymo nutraukti.
Likusią patikslinto priešieškinio dalį atmesti.
Priteisti ieškovei N. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 100 Eur (vieno šimto eurų) bylinėjimosi išlaidas.
Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją grąžinti atsakovui R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 48,51 Eur (keturiasdešimt aštuonių eurų penkiasdešimt vieno ct) žyminio mokesčio dalį, kuri buvo sumokėta 2018 m. rugsėjo 6 d., Luminor Bank AB, Lėšų pervedimo nurodymu Nr. 194.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.