- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-11-30
- Bylos Nr.
- 2A-2482-262/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-10119-2011-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ona Gasiulytė, Vidas Stankevičius, Natalja Cikoto
- Ieškovas
- I. D., V. D., A. V.
- Atsakovas
- Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nataljos Cikoto, Vido Stankevičiaus, kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovų I. D. ir V. D. bei atsakovo Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. kovo 12 d. sprendimo civilinėje byloje ieškovų I. D., V. D. ir A. V. ieškinį atsakovui Žuvininkystės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (buvęs pavadinimas – Lietuvos valstybinis žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centras) dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir grąžinimo į darbą, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų – Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė I. D. ieškiniu prašė pripažinti neteisėtais ir panaikinti Lietuvos valstybinio žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centro 2009 m. lapkričio 27 d. raštą Nr. 4A-1024 „Dėl informavimo“ bei 2010 m. kovo 31 d. įsakymą Nr. P-52 „Dėl I. D. atleidimo iš darbo“; pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu ir grąžinti ją į darbą; priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2010-04-03 iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.
Ieškovas V. D. ieškiniu ir patikslintu ieškiniu prašė pripažinti neteisėtu ir panaikinti Lietuvos valstybinio žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centro 2009 m. liepos 1 d. raštą Nr. 4A-475 „Dėl įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą“; pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu ir grąžinti jį į darbą; priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2010-01-13 iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; pripažinti Lietuvos valstybinio žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centro 2009-10-07 įsakymo Nr. 1P-113 „Dėl prastovos“ 1.14 punktą negaliojančiu ir priteisti skirtumą tarp išmokėto minimalaus darbo užmokesčio ir darbo užmokesčio pagal darbo sutartį.
Ieškovas A. V. ieškiniu prašė pripažinti neteisėtu ir panaikinti 2010-03-01 Lietuvos valstybinio žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centro raštą Nr. 4A-154 „Dėl informavimo“ bei 2010-03-31 įsakymą Nr. 1P-51 „Dėl A. V. atleidimo iš darbo“; pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu ir grąžinti į darbą; priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2010-05-03 iki teismo sprendimo įvykdymo dienos bei bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovai nurodė, kad ieškovė dirbo atsakovo įstaigoje nuo 2006-09-14 Regioninės plėtros, mėgėjiškos ir rekreacinės žuvininkystės skyriaus vyriausiąja specialiste pagal 2006-09-14 darbo sutartį Nr. 3P, ieškovė atleista 2010-03-31 pagal DK 129 str. 1 d. atleidimą perkeliant iki 2010 m. balandžio 3 d. Ieškovas V. D. nuo 2007-02-07 dirbo atsakovo įstaigoje Pasienio vandenų žuvininkystės skyriaus vedėjo pareigose pagal darbo sutartį Nr. 3P-224, ieškovas atleistas 2010-01-13 pagal DK 129 str. 1 d. Lietuvos valstybinis žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centras buvo reorganizuotas prijungimo būdu prie Žuvininkystės departamento prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, vadovaujantis 2009-11-11 Žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-846 „Dėl Žuvininkystės departamento prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Lietuvos valstybinio žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centro ir Laukystos žuvų veislyno reorganizavimo sąlygų ir reorganizavimo komisijos sudėties patvirtinimo“ (Žin. 2009, Nr. 136-5950). Vadovaujantis 2010-03-24 Žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-259 „Dėl Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos pavadinimo ir nuostatų patvirtinimo“ (Žin. 2010, Nr. 35-1676) nuo 2010-04-01 Žuvininkystės tarnyba perėmė visas Lietuvos valstybinio žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centro ir Laukystos žuvų veislyno funkcijas. Vadovaujantis 2009-08-11 Žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-585 „Dėl žemės ūkio ministro 2006 m. spalio 17 d. įsakymo Nr. 3D-401 „Dėl etatų (pareigybių) normatyvų“ pakeitimo„ nustatytas pareigybių skaičius vietoje 231 nustatyta 155 pareigybės. Ieškovai apie neteisėto atleidimo aplinkybes, t. y. fiktyvius struktūrinius pertvarkymus sužinojo tik 2011-10-12 iš buvusio kolegos L. K., kuris papasakojo apie Vilniaus apygardos teismo sprendimą, todėl prašo atnaujinti dėl svarbių priežasčių praleistą terminą kreiptis į teismą. Ieškovai, kurį laiką po atleidimo laukė ir tikėjosi, kad jiems bus pasiūlytos kitos pareigos, nes atsakovo įstaiga buvo taip informavusi.
Atsiliepimas
Atsakovas Žuvininkystės tarnyba atsiliepimu prašo ieškovų reikalavimų netenkinti ir taikyti senaties terminą. Nurodo, kad reorganizacija įvyko dėl Žemės ūkio ministerijos sprendimo, tai, kad darbuotojų skaičius sumažės nuo 231 iki 155 tapo aišku tik po žemės ūkio ministro 2009-08-11 įsakymo Nr. 3D-585 bei 2009-11-11 įsakymo Nr. 3D-864. Apie tai susirinkime buvo pranešta visiems darbuotojams ir tik po to įteikti įspėjimai dėl darbo sutarčių nutraukimo. Iš ieškovų argumentų matyti, kad darbo sutarčių nutraukimo teisėtumas jiems kėlė abejonių anksčiau, tačiau į teismą jie nesikreipė, todėl senaties terminas yra akivaizdžiai praleistas be svarbių priežasčių. Ieškovų darbo sutartys buvo nutrauktos tinkamai, iš anksto įspėjus, laikantis nustatytos tvarkos, darbo sutartys nutrauktos pagal DK 129 str. 1 d.. Paaiškino, jog darbuotojo etato panaikinimas reorganizacijos metu yra pripažįstamas svarbia priežastimi nutraukti darbo sutarčiai. V. D. darbo vieta buvo panaikinta ir tai yra objektyvi priežastis, dėl kurios darbdavys paskelbė prastovą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. kovo 12 d. sprendimu ieškovės I. D. ir ieškovo A. V. ieškiniai atmesti, ieškovo V. D. ieškinys patenkintas iš dalies: panaikintas Lietuvos žuvininkystės ir žuvivaisos tyrimų centro generalinio direktoriaus 2009 m. spalio 7 d. įsakymo Nr. 1P-113 „Dėl prastovos“ 1.14 punktas, kuriuo V. D. paskelbta prastova nuo 2009 m. spalio 12 d. iki 2009 m. lapkričio 6 d.; ieškovui V. D. iš atsakovo Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos priteista 3068 Lt darbo užmokesčio (suma nurodyta neatskaičius mokėtinų mokesčių) už laikotarpį nuo 2009 m. spalio 12 d. iki 2009 m. lapkričio 6 d. ir 500 Lt bylinėjimosi išlaidų; kita V. D. ieškinio dalis atmesta; atsakovui iš ieškovės I. D. priteista 300 Lt bylinėjimosi išlaidų; atsakovui iš ieškovo A. V. priteista 300 Lt bylinėjimosi išlaidų; atsakovui iš ieškovo V. D. priteista 150 Lt bylinėjimosi išlaidų; iš atsakovo valstybei 105,42 Lt žyminio mokesčio ir pašto siuntimo išlaidų; iš ieškovės I. D. valstybei priteista 12,42 Lt pašto siuntimo išlaidų; iš ieškovo A. V. valstybei priteista 12,42 Lt pašto siuntimo išlaidų.
Šalies argumentai
Teismas nurodė, kad ieškovai teigia, jog tik po pokalbių su buvusiu kolega L. K. sužinojo, jog jie atleisti neteisėtai, todėl tik tada kreipėsi į teismą su ieškiniais. Teismas šios ieškinio senaties termino praleidimo priežasties nelaikė svarbia, todėl neatnaujino ieškinio senaties termino. Teismas I. D. ir A. V. ieškinius ir V. D. ieškinio dalį dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu atmetė dėl ieškinio senaties, DK 27 str. ir CK 1.131 str. 1 d. pagrindu. Teismas, vadovaudamasis DK 130 str. 5 d., tenkino ieškovo V. D. reikalavimą panaikinti Lietuvos žuvininkystės ir žuvivaisos tyrimų centro generalinio direktoriaus 2009 m. spalio 7 d. įsakymo Nr. 1P-113 „Dėl prastovos“ 1.14 punktą ir priteisti darbo užmokestį už prastovos laikotarpį. Teismas nurodė, kad prastova gali būti laikoma situacija, kai darbo vieta yra, tačiau darbo dėl tam tikrų objektyvių aplinkybių nėra. Tuo tarpu ieškovui darbo nesuteikimo ir jo darbo vietos panaikinimo prastovai prilyginti negalima.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai
Ieškovai I. ir V. D. apeliaciniu skundu prašo: panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. kovo 12 d. sprendimo dalį, kuria atmesti ieškovų I. ir V. D. ieškiniai ir šioje dalyje priimti naują sprendimą- ieškinius tenkinti, kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą, perskirstyti sprendimu paskirstytas bylinėjimosi išlaidas, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.
Nurodė, kad teismas nepagrįstai neatnaujino ieškinio senaties termino ieškiniui pateikti ir nepagrįstai atmetė visą ieškovės ieškinį ir dalį ieškovo V. D. ieškinio. Teismas, nesiaiškino aplinkybių, sudarančių pagrindą atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, nesilaikė suformuotos teismų praktikos, formaliai taikė ieškinio senaties terminą reglamentuojančias teisės normas- DK 27, 297 str., CK 1.131 str. Todėl priimtas sprendimas yra neteisėtas ir prieštarauja sąžiningumo principui. Ieškovai apie savo teisių pažeidimą sužinojo tik 2011 m. spalio 12 d. kai iš pokalbio su buvusiu atsakovo darbuotoju L. K. paaiškėjo, kad atsakovo reorganizavimas buvo fiktyvus.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į ieškovų apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieškovų ieškinys, palikti nepakeistą.
Šalies argumentai
Nurodė, kad teismas pagrįstai pritaikė ieškinio senatį ir dėl šios priežasties ieškinį atmetė. Priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo ieškovai, teismas tinkamai įvertino visas bylos aplinkybes, aiškiai pasisakė, kokiais įrodymais ir argumentais remdamasis priima sprendimą. Ieškovai ženkliai praleido ieškinio senaties terminą, jų nurodomos aplinkybės nesudaro pagrindo ieškinio senaties termino atnaujinimui.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija atsiliepimu į ieškovų apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieškovų ieškinys, palikti nepakeistą. Nurodė, kad ieškovai nepateikė jokių įrodymų, jog jie ieškinio senaties terminą praleido dėl svarbių priežasčių. Todėl teismas pagrįstai šiuo pagrindu ieškinį atmetė.
Šalies argumentai
Atsakovas apeliaciniu skundu prašo: panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. kovo 12 d. sprendimo dalį, kuria ieškovo V. D. ieškinys patenkintas iš dalies: panaikintas Lietuvos žuvininkystės ir žuvivaisos tyrimų centro generalinio direktoriaus 2009 m. spalio 7 d. įsakymo Nr. 1P-113 „Dėl prastovos“ 1.14 punktas bei priteistas skirtumas tarp neišmokėto minimalaus atlyginimo ir atlyginimo pagal darbo sutartį ir priimti naują sprendimą- šį ieškovo reikalavimą atmesti; teismui netenkinus šio apeliacinio skundo prašymo, pakeisti skundžiamą sprendimą ir sumažinti ieškovui priteistą skirtumą tarp išmokėto minimalaus atlyginimo ir atlyginimo pagal darbo sutartį iki 2289 Lt; priteisti iš ieškovo V. D. bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad teismas nepagrįstai panaikino 2009 m. spalio 7 d. įsakymo Nr. 1P-113 „Dėl prastovos“ 1.14 punktą. Šiuo atveju nėra nusistovėjusios teismų praktikos. Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. sprendime c.b. Nr. 2A-1283-622/2011 darbo vietos (pareigybės) panaikinimas buvo pripažintas objektyvia priežastimi darbuotojui skelbti prastovą. Taigi, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai susiaurino prastovos sampratą, nurodydamas, kad prastova gali būti laikoma situacija, kai darbo vieta yra, tačiau darbo dėl tam tikrų objektyvių aplinkybių nėra. Jeigu apeliacinės instancijos teismas nuspręstų nenaikinti šios skundžiamo sprendimo dalies, jis turėtų sumažinti ieškovui V. D. priteistiną sumą, nes ieškovas nepateikė teismui visos darbo sutarties, todėl pirmosios instancijos teismas, remdamasis netiksliais duomenimis (tarnybinio atlyginimo ir personalinio priedo dydžiais), neteisingai apskaičiavo ieškovui priteistino darbo užmokesčio dydį.
Atsiliepimas
Ieškovai I. ir V. D. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą.
Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į suformuotą teismų praktiką, pagrįstai taikė DK 130 str. 5 d. ir pagrįstai, konstatavo, jog ieškovo atveju prastovos nebuvo. Atsakovas savo reikalavimą sumažinti ieškovui priteistos sumos dydį grindžia įrodymais, kuriuos turėjo galimybę pateikti pirmosios instancijos teismui. Todėl apeliacinės instancijos teismas turi atsisakyti priimti atsakovo pateikiamus įrodymus (CPK 314 str.).
Trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą nurodo, kad su juo sutinka ir prašo jį tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Ieškovų I. ir V. D. apeliacinis skundas atmestinas, atsakovo Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies
Civilinio proceso kodekso 320 str. 1 d. nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 dalis, Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).
Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (LR CPK 329 str. 2 d., 3 d.).
Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą privalo patikrinti ar pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.
Dėl ieškovų I. ir V. D. apeliacinio skundo
Ieškovai savo apeliacinį skundą grindžia tuo, kad teismas nepagrįstai taikė ieškinio senatį ir tuo pagrindu ieškinius atmetė (ieškovės I. D. ieškinį atmetė visiškai, ieškovo V. D. ieškinį tenkino iš dalies), nors ieškovai ieškinio senaties terminą praleido dėl svarbių priežasčių.
Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinius dėl senaties, vadovavosi DK 27, 297 str. 1 d., CK 1.31 str. 1 d.
DK 297 str. 1 d. yra nurodyta, kad jei darbuotojas, nesutinka su būtinųjų darbo sutarties sąlygų pakeitimu, nušalinimu nuo darbo darbdavio iniciatyva, atleidimu iš darbo, per vieną mėnesį nuo atitinkamo nurodymo (dokumento) gavimo dienos jis turi teisę kreiptis į teismą.
Taigi, ši teisės norma, darbuotojui kaip silpnesnei teisinio santykio šaliai, sudaro galimybę apskųsti jam nepalankų darbdavio sprendimą ne nuo sužinojimo apie jį, o nuo tada, kai darbuotojas jį gauna.
Ieškiniais ieškovai ginčijo jų atleidimą iš darbo. Kaip matyti iš pacituotos teisės normos, įstatymas nustato labai aiškų ieškinio senaties terminą tuo atveju, kai asmenys yra atleidžiami iš darbo- 1 mėnesį nuo nurodymo apie atleidimą įteikimo darbuotojui. Kadangi ieškinio senaties terminas nėra naikinamasis jį galima atstatyti, t.y. pratęsti arba atnaujinti (CK 1.131 str. 2 d.). Šiuo atveju nėra ginčo, kad ieškovai praleido ieškinio senaties terminą, ginčas yra kilęs tik dėl to ar yra pagrindas jį atnaujinti dėl svarbių priežasčių.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. vasario 2 d. nutartyje c.b. Nr. 3K-3-37/2009 yra nurodęs, kad: praleisto ieškinio senaties termino klausimas negali būti sprendžiamas atsižvelgiant tik į ieškovo interesus. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti ieškoma protingos dviejų viešųjų interesų – užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą ir garantuoti teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą – pusiausvyros.
Taigi, įstatymo leidėjas, ieškinio senaties terminus nustatė tam, kad būtų vienodai ginami visų šalių interesai, užtikrinami asmenų teisėti lūkesčiai, kad teisiniai ginčiai nesitęstų neribotą laiką.
Minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje taip pat yra nurodyta, kad teismas kiekvienu atveju spręsdamas ar ieškinio senaties terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, turi atsižvelgti į konkrečias kiekvieno atvejo aplinkybes ir vadovautis protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 str.).
Ieškovai nurodo iš esmės vienintelę aplinkybę, dėl kurios yra pagrindas ieškinio senaties atnaujinimui- tai, kad jie iš bendradarbio L. K. sužinojo apie savo teisių pažeidimą. T.y., Vilniaus apygardos teismui 2011 m. rugsėjo 9 d. priėmus nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-1744-585/2011 (kurioje šalimis buvo L. K. ir Žuvininkystės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos), ieškovai sužinojo, kad atsakovas reorganizaciją vykdė fiktyviai- daugelį atleistų darbuotojų po to vėl priėmė į darbą.
Teisėjų kolegija, sprendžia, jog ši ieškovų nurodyta aplinkybė nėra pagrindas atnaujinti ieškinio senaties terminą. Kiekvienas asmuo turi rūpintis tinkamu savo teisių įgyvendinimu. Nors darbuotojai paprastai yra laikomi silpnesne darbo teisinių santykių šalimi, bet tai neatleidžia jų nuo pareigos patiems domėtis jų atleidimo iš darbo eiga bei aplinkybėmis. Apie atleidimą iš darbo ieškovai buvo įspėti per protingus terminus. Taigi, ieškovai turėjo pakankamai laiko dar prieš atsakovo įsakymo apie atleidimą jiems įteikimo, kreiptis į profesionalius teisininkus pagalbos bei gauti reikalingą informaciją apie atsakovo reorganizavimą. Tačiau ieškovė I. D. ieškinio senaties terminą praleido 18 mėnesių, o ieškovas V. D. net 24 mėnesius. Todėl toks ilgas delsimas kreiptis dėl savo pažeistų teisių gynimo negali būti pateisinamas, nes neatitinka nei protingumo, nei kitos šalies (atsakovo) teisėtų lūkesčių principo. Sužinojimas iš kito asmens (L. K.) apie jo bylos baigtį, negali būti laikomas sužinojimu apie ieškovų pažeistas teises. Kitoje byloje galimos visai kitos bylos aplinkybės. Be to, pažymėtina ir tai, kad iš LITEKO sistemos duomenų matyti, jog Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 9 d. nutartis L. K. byloje, buvo panaikinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-198/2012. Kitų aplinkybių, kurios būtų pagrindas ieškinio senaties termino atnaujinimui, ieškovai nenurodo.
Todėl atsižvelgusi į tai, kad išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovų nurodomas aplinkybes, tinkamai taikė ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas bei teismų praktiką ir padarė pagrįstą išvadą, kad nėra pagrindo atnaujinti ieškovų praleistą senaties terminą ir pagrįstai, remdamasis ieškinio senatimi atmetė ieškinį. Dėl išvardintų priežasčių ieškovų apeliacinis skundas atmestinas.
Dėl atsakovo Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos apeliacinio skundo
Pirmosios instancijos teismas, priimdamas šią skundžiamo sprendimo dalį, laikėsi nuostatos, kad prastova gali būti laikoma situacija, kai darbo vieta yra, tačiau darbo dėl tam tikrų objektyvių aplinkybių nėra, o ieškovui darbo nesuteikimo ir jo darbo vietos panaikinimo prastovai prilyginti negalima. Atsakovas su tokia teismo nuomone nesutinka, nes jo manymu, laikotarpis, kad V. D. dar nebuvo atleistas, bet neturėjo galimybės dirbti, turi būti laikomas prastova. Taigi, šiuo atveju yra kilęs ginčas dėl to, ar laikytina prastova tokia situacija kai darbuotojo pareigybė yra panaikinama, tačiau pats darbuotojas nėra atleidžiamas ir kokia DK norma- 122 str. 1 d. ar 130 str. 5 d. šioje situacijoje turėjo būti taikoma.
Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo klausimu vieningos teismų praktikos nėra, tačiau spręsdamas šį klausimą vadovaujasi Vilniaus apygardos teismo suformuota praktika civilinėse bylose Nr. 2A-1515-585/2011 ir 2A-1044-160/2011.
DK 122 str. 1 d. yra nurodyta, kad prastova ne dėl darbuotojo kaltės yra tokia padėtis darbovietėje, kai darbdavys neduoda darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo dėl tam tikrų objektyvių priežasčių (gamybinių ar kt.).
DK 130 str. 5 d. yra nurodyta, kad jeigu darbuotojas atleidžiamas iš darbo nepasibaigus įspėjimo terminui, jo atleidimo iš darbo data perkeliama iki to laiko, kada turėjo pasibaigti įspėjimo terminas.
Kaip jau minėta, darbo teisiniuose santykiuose laikoma, kad darbuotojas yra silpnesnė teisinių santykių šalis. Dėl šios priežasties ir darbo teisinių santykius reglamentuojančios teisės normos turi būti aiškinamos darbuotojo naudai. Taigi, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai DK 130 str. 5 d. laikė specialia DK 122 str. 1 d. atžvilgiu ir kaip palankesnę ieškovui taikė 130 str. 5 d. įtvirtintą teisės normą. Todėl pirmosios instancijos teismas Lietuvos žuvininkystės ir žuvivaisos tyrimų centro generalinio direktoriaus 2009 m. spalio 7 d. įsakymo Nr. 1P-113 „Dėl prastovos“ 1.14 punktą panaikino pagrįstai. Dėl šios priežasties ši apeliacinio skundo dalis atmestina.
Atsakovas teigia, jog ieškovas V. D. nepateikė visos darbo sutarties, todėl skundžiamu sprendimu neteisingai buvo paskaičiuota ieškovui priteistina suma. Ieškovo pateikta darbo sutartis (t. 1, b.l. 50-52) iš tiesų susideda iš 3 lapų, o iš atsakovo pateiktos V. D. darbo sutarties (t. 3 b.l. 127-131) matyti, jog ši sutartis realiai susidėjo iš 5 lapų. Ieškovas turėjo pareigą pateikti visus ir pilnus įrodymus, kuriais jis remiasi, tačiau akivaizdu, jog ieškovas to nepadarė. Dėl šios priežasties, teisėjų kolegijos nuomone, yra pagrindas priimti atsakovo pateikiamus įrodymus apeliacinės instancijos teismui (CPK 314 str.). Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovo pateiktus įrodymus, sprendžia, kad atsakovas pagrindė ieškovui priteistino darbo užmokesčio paskaičiavimus (CPK 178 str.), todėl ši atsakovo apeliacinio skundo dalis tenkintina ir pakeičiama skundžiamo sprendimo dalis kuria ieškovui V. D. iš atsakovo Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos priteista 3068 Lt darbo užmokesčio, šią sumą sumažinant iki 2289 Lt.
Nors, teismui atsakovo apeliacinį skundą patenkinus iš dalies ir pakeitus dalį skundžiamo sprendimo, atitinkamai turėtų būti perskaičiuojamos pirmosios instancijos teisme priteistos bylinėjimosi išlaidos, tačiau šiuo atveju tai daryti nėra pagrindo, nes pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu jau ir taip ženkliai sumažino tiek ieškovui V. D., tiek atsakovui priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį. Atsakovui iš ieškovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme proporcingai patenkinto reikalavimo daliai (CPK 93 str. 5 d., 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p., teisėjų kolegija
nutaria:
Pakeisti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. kovo 12 d. sprendimo dalį, kuria ieškovui V. D. iš atsakovo Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos priteista 3068 Lt darbo užmokesčio, šią sumą sumažinant iki 2289 Lt.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo V. D. atsakovui Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 23 Lt žyminio mokesčio ir 547 Lt išlaidų už advokato pagalbą.