Vilniaus apygardos teismo nutartis, 2A-1744-585/2011

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2011-09-09
Bylos Nr.: 2A-1744-585/2011
Teisminio proceso Nr.: 2-01-3-02941-2010-5
Bylos rūšis: civilinė byla
Rezultatas: Sprendimas pakeistas iš dalies.

Teisėjai: Antanas Rudzinskas, Vytautas Zelianka (pran.), Goda Ambrasaitė-Balynienė
Ieškovas: L. K.
Atsakovas: Žuvininkystės tarnybos prie LR žemės ūkio ministerijos, Žuvininkystės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos

Kategorijos

11.9.5pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-1744-585/11Proceso Nr. 2-01-3-02941-2010-5Procesinio sprendimo kategorija 11.9.5.; 121 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2011 m. rugsėjo 09d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Vytauto Zeliankos, kolegijos teisėjų Antano Rudzinsko ir Godos Ambrasaitės-Balynienės, sekretoriaujant M.Armalienei, dalyvaujant apeliantui ieškovui L. K. ir apelianto atsakovo atstovams T.Bankauskui ir advokatei G.Paskačimienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo L. K. bei atsakovo Žuvininkystės tarnybos prie LR žemės ūkio ministerijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. sausio 28 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal L. K. ieškinį atsakovui Žuvininkystės tarnybai prie LR žemės ūkio ministerijos dėl neteisėto atleidimo iš darbo, grąžinimo į darbą, darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas L. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas:

1) pripažinti neteisėtu Žemės ūkio ministro 2009-05-29 įsakymą Nr. 3D-391;

2) pripažinti neteisėtu Žemės ūkio ministro 2009-08-11 įsakymą Nr. 3D-585;

3) pripažinti neteisėtu ir panaikinti 2010-01-18 Lietuvos valstybinio žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centro generalinio direktoriaus įsakymą Nr. 1P-08 „Dėl L. K. atleidimo iš darbo“ ir pripažinti darbo sutarties su ieškovu nutraukimą neteisėtu;

4) grąžinti ieškovą į darbą, į vyriausiojo specialisto ar kitas panašaus pobūdžio pareigas Žuvininkystės tarnyboje prie LR žemės ūkio ministerijos arba ŽŪM Žuvininkystės departamente;

5) priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo, t.y. nuo 2010-01-18 iki teismo sprendimo įvykdymo dienos ir delspinigius;

6) pripažinti neteisėtu 2010-01-12 atsakovo įsakymą Nr. 1P-05 „Dėl prastovos“ ir priteisti iš atsakovo skirtumą tarp sumokėto minimalaus darbo užmokesčio už prastovos laiką nuo 2010-01-12 iki 2010-01-18 ir priklausiusio darbo užmokesčio pagal įstatymus ir delspinigius;

7) pripažinti, kad atsakovas 2009-08-27 įsakymu Nr. 1A-68 neteisėtai sumažino ieškovui darbo užmokestį nuo 1315 Lt iki 1254 Lt ir priteisti iš atsakovo darbo užmokesčio skirtumą nuo 2009-08-01 iki 2010-01-18 ir delspinigius;

8) priteisti iš atsakovo ieškovui kompensacijos už nepanaudotas atostogas skirtumą, susidariusį dėl neteisingai apskaičiuoto ieškovo vidutinio darbo užmokesčio, ir delspinigius;

9) priteisti iš atsakovo skirtumą, susidariusį dėl neteisingai taikyto sumažinto darbo užmokesčio apskaičiuojant išmokas ieškovo laikino nedarbingumo laikotarpiu, ir delspinigius;

10) priteisti iš atsakovo delspinigius nuo priskaičiuotų skirtumų, nurodytų 5-9 punktuose;

11) priteisti iš atsakovo ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas - už dokumentų kopijavimo paslaugas, taip pat priteisti iš atsakovo ieškovui sumą, lygią atsakovo sumokėtai advokatui J.Viliui, atstovavusiam šioje byloje atsakovui, už advokato suteiktas teisines paslaugas.

Ieškovas jo atleidimo iš darbo neteisėtumą grindė LR žemės ūkio ministro 2009-05-29 įsakymo Nr. 3D-391 „Dėl žemės ūkio ministro 2007-01-31 įsakymo Nr. 3D-32 „Dėl Lietuvos Valstybinio žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centro (toliau – Centro) struktūros patvirtinimo“ pakeitimo“ neteisėtumu ir šio įsakymo negalėjimu būti ieškovo atleidimo iš darbo priežastimi. Ieškovas nurodė, kad atsakovas pažeidė ieškovui DK 135 straipsnio 1 d. 2 p. laiduotą pirmenybės teisę būti paliktam dirbti, kai mažinamas darbuotojų skaičius. Atsakovas, privalėjo įvertinti tai, kad ieškovas turi neįgaliojo statusą, todėl jam yra numatytos papildomos garantijos prieš atleidžiant iš darbo, taikomas ilgesnis 4 mėnesių įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą terminas. Nors etatų skaičius ir buvo mažinamas, tačiau atsakovo struktūroje buvo kito darbo, į kurį ieškovas galėjo būti, nors ir laikinai, perkeltas, tačiau jokių pasiūlymų iš atsakovo ieškovas nesulaukė. Ieškovas taip pat nurodė, kad atsakovas neteisėtai 2010-01-12 – 2010-01-18 paskelbė ieškovui prastovą, nes ieškovui, vadovaujantis DK 122 str. 2 d. turėjo būti pasiūlytas kitas darbas ir mokamas vidutinis darbo užmokestis, buvęs iki prastovos. Tačiau ieškovui už prastovą buvo sumokėta mažiau negu priklausė pagal įstatymą, todėl jam turi būti priteistas skirtumas tarp priklausančio atlyginimo pagal darbo sutartį ir sumokėtos sumos prastovos laikotarpiu ir delspinigiai. Be to, ieškovas nurodė, kad atsakovas ieškovui neteisėtai sumažino darbo užmokestį, todėl ieškovui buvo neteisingas apskaičiuotas vidutinis darbo užmokestis, kuriuo vadovaujantis išmokėtos kompensacijos nutraukiant darbo sutartį. Ieškovas taip pat pažymėjo, kad nutraukiant darbo sutartį su ieškovu ieškovui priklausančias sumokėti su darbo santykiais susijusias išmokas atsakovas ieškovui sumokėjo 2 dienomis vėliau nei priklausė pagal įstatymą, todėl už šias dienas turi sumokėti ieškovui delspinigius.

Šalies argumentai

Atsakovas su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad žemės ūkio ministro 2009-05-29 įsakyme nurodytas grafinės struktūros pakeitimas aiškiai nurodė, kad nuo 2009-10-12 Centro struktūra keičiasi iš esmės ir apskritai nelieka ieškovo pareigybės. Atsakovo teigimu, jam nebuvo žinoma apie ieškovo, kaip neįgaliojo statusą. Ieškovas, būdamas atidus ir rūpestingas, privalėjo pasirūpinti šį statusą patvirtinančiais dokumentais, tačiau tuo nepasirūpino nei po įspėjimo dėl darbo sutarties nutraukimo įteikimo, nei atvykdamas į Darbo ginčų komisijos posėdį, todėl atsakovas, neturėdamas teisinio pagrindo atidėti darbo sutarties nutraukimą ir pasibaigus įspėjimo dėl darbo sutarties nutraukimo terminui, darbo sutartį su ieškovu 2010-01-18 nutraukė. Atsakovas taip pat nurodė, kad atsakovo struktūroje nebuvo kitų laisvų darbo vietų, į vieną iš kurių ieškovas galėjo būti, nors ir laikinai, perkeltas, jos pagal DK 132 straipsnyje suteiktas garantijas buvo skirtos darbuotojoms, išėjusioms vaiko priežiūros atostogų. Tokiu būdu atsakovas laikė, kad darbo sutartis su ieškovu buvo nutraukta teisėtai, nes ieškovas buvo tinkamai įspėtas apie būsimą darbo sutarties nutraukimą, prie įspėjimo buvo pridėta įsakymo su pakeista atsakovo grafine struktūra kopija, įspėjime nurodytos visos priežastys ir aplinkybės, kurias reikalauja nurodyti DK 130 str. 2 d. Atmesdamas ieškovo argumentus dėl neteisėtai ieškovui paskelbtos prastovos, atsakovas nurodė, atsakovui neliko jokios kitos išeities, kaip paskelbti ieškovui prastovą iki darbo sutartis bus nutraukta, nes ieškovo pareigybė 2009-10-12 jau buvo panaikinta, o ieškovas likus trims dienoms iki įspėjime numatyto darbo sutarties nutraukimo susirgo ir buvo laikinai nedarbingas iki 2010-01-11, todėl atsižvelgiant į šias objektyvias aplinkybes, įspėjimo terminas ieškovui buvo pratęstas iki 2010-01-18. Atsakovas taip pat nurodė, kad visos su darbo santykiais susijusios išmokos ieškovui paskaičiuotos teisėtai ir pagrįstai pagal galiojančius teisės aktus. Ieškovas iš darbo buvo atleistas 2010-01-18, visos ieškovui priklausančios sumos, susijusios su buvusiais darbo santykiais išmokėtos 2010-01-20, t.y. tada, kai LR finansų ministerija pervedė atsakovui darbo užmokesčiui ir kitoms išmokoms skirtas lėšas.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011-01-28 sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Civilinę bylą dalyje dėl reikalavimų pripažinti neteisėtais žemės ūkio ministro 2009-05-29 įsakymą Nr. 3D-391 „Dėl Žemės ūkio ministro 2007 m. sausio 31 d. įsakymo Nr. 3D-32 „Dėl Lietuvos Valstybinio žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centro struktūros patvirtinimo“ pakeitimo“ ir žemės ūkio ministro 2009-08-11 įsakymą Nr. 3D-585 „Dėl žemės ūkio ministro 2006 m. spalio d. įsakymo Nr. 3D-401 „Dėl etatų (pareigybių)“ normatyvų pakeitimo“ nutraukė, kadangi šie reikalavimai pagal savo pobūdį neteismingi bendrosios kompetencijos teismui ir yra nagrinėtini administraciniame teisme. Teismas pripažino neteisėtu darbo sutarties nutraukimą su ieškovu Lietuvos valstybinio žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centro generalinio direktoriaus patarėju L. K. DK 129 str. 1 ir 2 d. pagrindu. Priteisė iš atsakovo Žuvininkystės tarnybos prie LR žemės ūkio ministerijos 206,15 Lt darbo užmokesčio už prastovą ne dėl darbuotojo kaltės, 162,46 Lt darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką, 25188,68 Lt vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos (2011-01-28), 96,14 Lt vidutinio vienos darbo dienos darbo užmokesčio už kiekvieną darbo dieną nuo 2011-01-31 iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos ir 27 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovui L. K.. Pripažino, kad darbo sutartis su ieškovu L. K. nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos DK 297 str. 4 d. pagrindu. Likusioje dalyje ieškinį atmetė. Priteisė iš atsakovo Žuvininkystės tarnybos prie LR žemės ūkio ministerijos 15,44 Lt išlaidų procesiniams dokumentams įteikti ir 767 Lt žyminio mokesčio valstybei.

Teismas nustatė, kad ieškovas L. K. 2010-01-18 Lietuvos valstybinio žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centro generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 1P-08 buvo atleistas iš generalinio direktoriaus patarėjo pareigų pagal DK 129 str. 1 ir 2 d. – darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės. Įvertinęs bylos medžiagą ir liudytojo A.Domarko parodymus bei paties ieškovo paaiškinimus, teismas padarė išvadą, kad atsakovas neįrodė, jog jam nebuvo žinoma apie ieškovo, kaip neįgaliojo statusą, ir kad atsakovas, įspėdamas ieškovą apie atleidimą, būtų išaiškinęs ir nurodęs ieškovui, jog turėdamas DK 129 str. 4 d. numatytą darbuotojo statusą, jis turi pasirūpinti atitinkamų šį statusą patvirtinančių dokumentų pateikimu atsakovui iki atleidimo iš darbo dienos. Nustatęs šias aplinkybes bei pripažinęs, kad buvo pažeisti ieškovo, kaip silpnesnės darbo santykių šalies, interesai, nesudarant jam galimybės pateikti neįgalumą patvirtinančių dokumentų ir tokiu būdu apribojant jo teisę pasinaudoti papildomomis darbo įstatymuose numatytomis garantijomis neįgaliesiems, teismas konstatavo, kad nebuvo visų juridinių faktų sudėties ieškovo atleidimui iš darbo pagal DK 129 str. 1 ir 2 d., todėl atleidimą iš darbo pripažintino neteisėtu. Įvertinęs bylos aplinkybes, teismas pripažino, kad atsakovui buvo svarbi priežastis spręsti dėl darbo sutarties su ieškovu nutraukimo, nes įvyko realūs struktūriniai pokyčiai, dėl kurių neliko ieškovo pareigybės, buvo atsisakyta ieškovo vykdytų funkcijų, dėl to ieškovas nebegalėjo toliau atlikti darbo sutartimi prisiimtų funkcijų. Tačiau, nurodęs, kad darbdavys gali nutraukti darbo sutartį su darbuotoju pagal DK 129 straipsnį esant svarbiai priežasčiai tik tada, kai negalima darbuotojo perkelti jo sutikimu į kitą darbą, atmetęs atsakovo argumentą dėl laisvų darbo vietų nebuvimo, įvertinęs ieškovo profesiją, specialybę, kvalifikaciją, atsižvelgdamas į byloje apklaustų liudytojų parodymus, teismas sprendė, kad ieškovas galėjo užimti laikinai laisvas darbo vietas, o atsakovas neįrodė, kad ieškovas neatitiko specialių reikalavimų, nustatytų šių darbuotojų pareigybių aprašymuose. Padaręs išvadą, kad buvo galima ieškovą jo sutikimu perkelti į kitą darbą ir dėl to atleisti ieškovo pagal DK 129 str. 1 d. nebuvo galima, teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovo palikimas darbe nebūtų iš esmės pažeidęs atsakovo interesų DK 129 str. 4 d. prasme, todėl sprendė, kad nebuvo ypatingo atvejo nutraukti darbo sutartį su ieškovu, ir atsakovas, nutraukdamas darbo sutartį, pažeidė DK 129 str. 4 d. nustatytą teisės normą. Teismas, sprendime aptardamas ginčijamo įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą tinkamumą, atmetė ieškovo argumentus dėl to, kad atsakovas įspėjime negalėjo remtis neįsigaliojusiu žemės ūkio ministro įsakymu, kaip nepagrįstus, kadangi Centras turėjo planuoti savo veiklą ir ruoštis struktūriniams pertvarkymams. Tačiau nurodė, kad ieškovas yra teisus teigdamas, jog įspėjimas nebuvo pakankamai konkretus.

Teismas nenustatė, kad buvo pažeista ieškovo pirmenybės teisė likti darbe, kai mažinamas darbuotojų skaičius, kadangi ieškovas nenurodė ir teismas nenustatė kitų darbuotojų, prieš kuriuos būtų turėjęs pirmenybės teisę likti darbe.

Taip pat teismas, nustatęs, kad ieškovas susirgo ir buvo laikinai nedarbingas nuo 2009-10-06 iki 2010-01-11, sprendė, kad atsakovas ieškovui prastovą nuo 2010-01-12 iki 2010-01-18 iš esmės paskelbė pagrįstai, nes nuo 2009-10-12 neliko ieškovo pareigybės, t. y. buvo objektyvi padėtis, dėl kurios atsakovas nebegalėjo ieškovui suteikti darbo sutartyje sulygto darbo. Tačiau prastovos metu buvo galimybė ieškovą jo sutikimu perkelti į kitą darbą (į vaiko priežiūros atostogose buvusių darbuotojų), tačiau tai nebuvo padaryta ir ieškovui nebuvo išmokėta 206,15 Lt darbo užmokesčio dalis. Teismas, įvertinęs byloje esančią medžiagą, nesutiko su ieškovo argumentais, kad jam neteisėtai buvo sumažintas darbo užmokestis, neteisingai apskaičiuota išeitinė išmoka ir kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas ir atmetė ieškovo reikalavimus, nurodytus 7-10 punktuose kaip nepagrįstus, nustatęs, kad darbo užmokestis buvo susietas su bazinės mėnesinės algos dydžiu, o kitos išmokos paskaičiuotos teisingai ir pagrįstai remiantis galiojančiais teisės aktais. Nustatęs, kad Centras buvo reorganizuotas prijungimo būdu ir nuo 2010-04-01 visas Centro teises ir pareigas perėmė atsakovas, ieškovo pareigybė panaikinta dar 2009-10-12, naujoje atsakovo struktūroje ieškovo pareigybės nėra, byloje esančių duomenų pagrindu teismas konstatavo, kad dėl pas darbdavį įvykusių realių struktūrinių pertvarkymų pirmesnis ieškovo darbas bei ieškovo vykdytos funkcijos nėra išlikę ir tai yra priežastis, dėl ko ieškovas negali būti grąžintas į pirmesnį darbą, todėl taikytinas darbuotojo teisių gynimo būdas, numatytas DK 297 str.4 d. Be to, nustatęs, kad atsakovas su ieškovu uždelsė atsiskaityti 2 dienas, šalių susitarimo dėl atsiskaitymo nukėlimo vėlesnei datai nebuvo, teismas ieškovui iš atsakovo priteisė delspinigius. Teismas taip pat atsisakė priteisti iš atsakovo ieškovui sumą, lygią atsakovo sumokėtai advokatui J.Viliui, atstovavusiam byloje atsakovui, už advokato suteiktas teisines paslaugas, motyvuodamas tuo, kad šaliai gali būti priteisiamos tik realiai patirtos išlaidos pagal pateiktus išlaidų dydį patvirtinančius dokumentus ir kadangi ieškovas nepateikė teismui duomenų, patvirtinančių naudojimąsi teisinėmis paslaugomis, nėra pagrindo ieškovui tokių išlaidų priteisti.

Šalies argumentai

Ieškovas L. K. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ta apimtimi, kuria buvo atmesti ieškovo reikalavimai:

1) pripažinti neteisėtu Žemės ūkio ministro 2009-05-29 įsakymą Nr. 3D-391;

2) pripažinti neteisėtu Žemės ūkio ministro 2009-08-11 įsakymą Nr. 3D-585;

Šalies argumentai

3) grąžinti ieškovą į darbą, į vyriausiojo specialisto ar kitas panašaus pobūdžio pareigas Žuvininkystės tarnyboje prie LR žemės ūkio ministerijos arba ŽŪM Žuvininkystės departamente arba kitame departamente ar tarnyboje;

4) priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo, t.y. nuo 2010-01-18 iki teismo sprendimo įvykdymo dienos ir delspinigius;

5) pripažinti, kad atsakovas 2009-08-27 įsakymu Nr.1A-68 neteisėtai sumažino ieškovui darbo užmokestį nuo 1315 Lt iki 1254 Lt ir priteisti iš atsakovo darbo užmokesčio skirtumą nuo 2009-08-01 iki teismo sprendimo įvykdymo dienos ir delspinigius.;

6) priteisti iš atsakovo ieškovui kompensacijos už nepanaudotas atostogas skirtumą, susidariusį dėl neteisingai apskaičiuoto ieškovo vidutinio darbo užmokesčio, ir delspinigius;

Šalies argumentai

7) priteisti iš atsakovo skirtumą, susidariusį dėl neteisingai taikyto sumažinto darbo užmokesčio apskaičiuojant išmokas ieškovo laikino nedarbingumo laikotarpiu, ir delspinigius;

8) priteisti iš atsakovo delspinigius nuo priskaičiuotų skirtumų, nurodytų 4-7 punktuose;

9) priteisti iš atsakovo išlaidas už dokumentų kopijavimo paslaugas;

10) priteisti iš atsakovo ieškovui sumą, lygią atsakovo sumokėtai advokatui J.Viliui, atstovavusiam šioje byloje atsakovui, už advokato suteiktas teisines paslaugas;

11) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi Vilniaus apygardos teisme išlaidas.

Apeliaciniame skunde ieškovas iš esmės sutrumpintai atkartotais ieškinio argumentais ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą nutraukti civilinę bylą dalyje dėl pripažinimo neteisėtais aukščiau minėtus Žemės ūkio ministro įsakymus, nesutinka su teismo sprendimu pripažinus ieškovo atleidimą iš darbo neteisėtu, darbo sutartį laikyti nutraukta teismo sprendimu ir ieškovo į darbą negrąžinti, teismo motyvus dėl ieškovo darbo užmokesčio dydžio pakeitimo bei ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų nepriteisimo laiko nepagrįstais.

Atsakovas Žuvininkystės tarnyba prie LR žemės ūkio ministerijos pateikė apeliacinį skundą, reikalaudamas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apelianto teigimu, teismas neteisingai konstatavo, kad atsakovas, nutraukdamas darbo sutartį su ieškovu, nepagrįstai neatsižvelgė į ieškovo neįgalumą, bei neįrodė, kad jam apskritai nebuvo žinoma apie šį faktą. Apeliantas nurodė, kad nors ieškovas pas atsakovą dirbo net nuo 2004 m., tačiau iki pat atleidimo nebuvo pateikęs jokių neįgalumą patvirtinančių dokumentų, todėl buvo įspėtas tinkamai. Nesutikdamas su pirmos instancijos teismo sprendimo argumentais dėl galimybės perkelti ieškovą į kitą darbą, apeliantas pabrėžė, kad vaiko priežiūros atostogose esančių darbuotojų darbo vietos nėra laisvos, kadangi šios pareigybės yra užimtos, todėl negalėjo būti siūlomos ieškovui. Be to, apelianto teigimu, teismas nukrypo nuo LAT formuojamos praktikos ir negalėjo remtis liudytojų, kurie, beja, taip pat bylinėjasi su atsakovu, parodymais, spręsdamas, ar ieškovas yra tinkamas eiti tam tikras pareigas. Apeliantas taip pat pažymėjo, kad teismas nepagrįstai nurodė, jog ieškovas nebuvo tinkamai įspėtas apie atleidimą iš darbo, atvirkščiai - ieškovas buvo supažindintas su visomis su darbo sutarties nutraukimu susijusiomis aplinkybėmis, turėjo galimybę sužinoti visą dominančią informaciją, o įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimą buvo atitinkantis DK 130 str. reikalavimus ir jokiu būdu negali būti pripažintas neteisėtu. Teismas,apelianto nuomone, ieškovui priteisė nepagrįstai dideles sumas, todėl apeliacinės instancijos teismui vis dėlto nusprendus pripažinti ieškovo atleidimą iš darbo neteisėtu, šios sumos turėtų būti perskaičiuotos.

Atsiliepimas

Ieškovas L. K. su atsakovo apeliaciniu skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad Centro vadovai nuo pat ieškovo priėmimo į darbą dienos žinojo, kad jis yra neįgalus, neįgalumą patvirtinantį dokumentą ieškovas pateikė 2010-01-12 Centrui su prašymu panaikinti įspėjimą apie darbo sutarties nutraukimą, taip pat Darbo ginčų komisijai. Atmesdamas atsakovo argumentus, L. K. taip pat nurodė, kad pagal galiojančius įstatymus atsakovas privalėjo ieškovui pasiūlyti kitą darbą, ieškovas būtų sutikęs dirbti laikinai iki kol grįš darbuotojos iš vaiko priežiūros atostogų, be to, nuo 2010-04-02 atsakovas priėmė į darbą 30 darbuotojų ir galėjo pasiūlyti ieškovui kokią nors pareigybę. Taip pat ieškovas nurodė, kad atsakovo aiškinimai, kad jis teisėtai organizavo įspėjimą apie darbo sutarties nutraukimą, neatitinka tikrovės, įvykių Centre ir teisės aktų reikalavimų. Pabrėžė, kad atsakovas privalo apmokėti už priverstinę prastovą nuo atleidimo dienos, delspinigius, teismo išlaidas bei grąžinti ieškovą į darbą.

Atsakovas Žuvininkystės tarnyba prie LR žemės ūkio ministerijos L. K. apeliacinį skundą prašė atmesti. Nurodė, kad minėtų Žemės ūkio ministro įsakymų teisėtumo klausimas turi būti sprendžiamas administracinių teismų, ką visiškai pagrįstai ir teisingai konstatavo pirmos instancijos teismas. Pažymėjo, kad ieškovo ginčijama teismo išvada negrąžinti ieškovo į darbą yra visiškai logiška, kadangi ieškovo pareigybė buvo panaikinta ir grąžinimas į darbą yra neįmanomas. Nurodė, kad ieškovui darbo užmokestis nebuvo neteisėtai sumažintas, o sumažėjo dėl pakitusio bazinės algos dydžio. Ieškovui bylinėjimosi išlaidos taip pat nepriteistinos, kadangi tam nėra jokio pagrindo.

Teismas nagrinėja bylą apeliacine tvarka apeliacinių skundų ribose, išskyrus atvejus, kai apeliacinių skundų ribų peržengimas gali būti pateisinamas nagrinėjamo ginčo ypatumu. Darbo ginčuose darbuotojas pripažįstamas silpnesne bylos šalimi, todėl tokiose bylose teismas privalo būti aktyvus ir rinkti bei vertinti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu mano, kad tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą (CPK 414str.1d.).

Motyvuojamoji dalis

Dėl konsultacijų su darbuotojais

Ieškovas nurodė, kad atsakovas, struktūros pertvarkymo metu sumažinęs darbo vietų skaičių, nevykdė konsultacijų su darbuotojų atstovais. Pagal DK 47str.1d darbuotojų atstovai turi teisę į į informavimą ir konsultavimą. Kadangi darbuotojų atstovams įstatymu teisės suteiktos ne savitiksliai, vien pačioms atstovų teisėms sukurti, o siekiant užtikrinti darbuotojų teisių ir teisėtų interesų įgyvendinimą, teisė į informavimą ir konsultavimą susijusi ne tik atstovų procedūrinių teisių įgyvendinimo galimybėmis, bet ir (pirmiausiai) su darbuotojų materialinių teisių apsauga. Konsultavimas pagal DK 47str. prasmę yra skirtas konstruktyviam darbuotojo ir darbdavio nuomonių apsikeitimui užtikrinti, socialiniam dialogui ir socialinei partnerystei darbo santykiuose stiprinti (kaip vienai iš DK 43str.2p. numatytų darbuotojų dalyvavimo darbdavio sprendimų priėmime teisinių formų), sprendžiant labai reikšmingus darbuotojų grupių teisėms klausimus. Konsultacijomis darbuotojai turi būti įtraukiami į jiems svarbių klausimų išsprendimo procesą, siekiant užtikrinti darbo teisių subjektų interesų derinimą (DK 40str.). Kadangi dėl 2009 10 12 įvykdyto struktūrinio pertvarkymo buvo nuspręsta vienu metu (tai atitinka 30 dienų termino požymį) sumažinti Žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centro darbo vietų skaičių nuo 231 iki 155 (ŽŪM ministro 2009 08 11 įsakymas Nr.3D-585 Dėl ŽŪM 2006 10 17 įsakymo Nr.3D-401 „Dėl etatų (pareigybių) normatyvų“ pakeitimo), toks mažinimas atitinka DK 130¹str.1d.2p. numatytą grupės darbuotojų atleidimą. Ieškovui neigiant, kad darbdavys atliko realius konsultavimosi su darbuotojų atstovais veiksmus, atsakovas, nors ir paaiškino, kad vyko susirinkimas, kurio metu darbuotojams buvo pateikta informacija, neįrodė buvus realioms deryboms, kurių metu darbdavys suteikė galimybę darbuotojų atstovams pateikti savo pasiūlymus dėl kito ir galimai mažiau darbuotojų teises suvaržančio, kompromisinio struktūros pakeitimo būdo. Nesant profsąjungos, darbuotojus atstovauja darbo taryba (DK 9str.), kurios rinkimus skelbia darbdavys darbuotojų iniciatyva (Darbo tarybų įstatymo 6str.1d.). Teismas sprendžia, kad tais atvejais, kai konsultacijų privalomumą imperatyviai nustato įstatymas, darbo tarybos rinkimus, nesant profsąjungos, darbdavys privalo skelbti nepaisant Darbo tarybų įstatymo 6str.1d. numatyto 10 procentų darbuotojų kreipimosi nebuvimo, ypač jeigu teisės kreiptis dėl darbo tarybos sudarymo darbdavys neišaiškina darbuotojams, nes kitaip įstatyme numatyta darbdavio konsultavimosi pareiga ir ją atitinkanti atskiro darbuotojo teisė tampa beprasmė ir deklaratyvi. Neįvykdęs pareigos konsultuotis iki 2009 05 29 – dienos, kai buvo priimtas ministro įsakymas pakeisti struktūrą, kuris tegalėjo būti įvykdytas nepaliekant alternatyvos galimybių, darbdavys neįvykdė jam įstatyme nustatytos pareigos ir taip pažeidė ieškovo teises. Ieškovas dėl darbdavio neteisėtų veiksmų prarado galimybę kitokio struktūros pakeitimo atveju likti darbe ir toks ieškovo darbo teisių pažeidimas savaime teismo pripažįstamas esminiu pažeidimu atleidžiant jį iš darbo pagal DK 129str.

Dėl 2009 05 29 ir 2009 08 11 ŽŪM ministro įsakymų teisėtumo

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 04 22 nutartimi administracinėje byloje Nr.AS-143-198/2011 konstatavo, kad ieškovo ginčijami įsakymai savaime nedaro įtakos jo teisėms ir pareigoms, o jais tik vykdoma atsakovo įstaigos – Lietuvos valstybinio žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimo centro – struktūrinio reorganizavimo procedūra, todėl visi darbuotojo nuodyti argumentai turi būti išnagrinėti bendrosios kompetencijos tesime, nagrinėjant bylą dėl ieškovo darbo teisių gynimo, pirmosios instancijos teismas bylą šioje dalyje nepagrįstai nutraukė.

Ieškovas šioje byloje ginčijant ŽŪM ministro 2009 05 29 ir 2009 08 11 įsakymus, teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčijami įsakymai savaime ieškovo nurodomais argumentais negali būti pripažinti neteisėtais. Įsakymų teisėtumo tyrimas negali būti siejamas su ieškovo perkėlimu į laikinai laisvas darbo vietas arba neperkėlimu į jas. Iš byloje esančių duomenų neįmanoma nuspręsti dėl ginčijamais ministro įsakymais nustatytų pertvarkymu ir pakeitimų efektyvumo ir tinkamumo, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad kitoks ginčijamų įsakymų turinys užtikrintų ieškovo neatleidimą iš darbo. Be to, pripažinus konsultavimo pareigos nevykdymą savarankišku atleidimo iš darbo procedūros pažeidimo pagrindu, šioje byloje sprendžiant tik individualų darbo ginčą, nustatytasis ieškovo darbo teisių pažeidimas tokį ministro įsakymų tyrimą individualaus darbo ginčo kontekste daro beprasmį, ypač atsižvelgiant į jau paminėtą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo padarytą išvadą, kad ginčijami įsakymai savaime nedaro įtakos ieškovo teisėms ir pareigoms.

Dėl DK 129str. 4d. ir DK 130str.1d. numatytų garantijų

Nutraukdamas darbo sutartį DK 129str. pagrindu, darbdavys privalo laikytis DK 130str. numatytos atleidimo tvarkos. Ieškovas, teigdamas esąs neįgalus, atleidimo iš darbo neteisėtumą grindė ir tuo, kad jis apie atleidimą turėjo būti įspėtas prieš 4 mėnesius (DK 130str.1d.), todėl jam turėjo būti taikomos garantijos, numatytos DK 129str.4d. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad formalus pažymėjimo galiojimo dėl jo formos pasikeitimo pasibaigimas nepaneigė ieškovo kaip neįgalaus asmens teisių, numatytų DK 129str.4d. ir DK 130str.1d. Teisėjų kolegija apskritai sutinka su atsakovo atsikirtimu dėl darbuotojo pareigos sąžiningai naudotis savo teisėmis, tačiau sprendžia, kad darbdavys privalo sudaryti tinkamas prielaidas darbuotojui tokiomis savo teisėmis pasinaudoti. Todėl pateikdamas įspėjimą apie atleidimą, darbdavys, būdamas valstybės biudžetinė įstaiga, kuriai turi būti nustatomi ypatingai aukšti standartai santykyje su darbuotoju, ieškovui, kuris kai kuriuos laikotarpius dėl riboto darbingumo dirbo nepilnu etatu, privalėjo nurodyti, kad šis turi teisę pasinaudoti tam tikromis garantijomis, numatytomis DK 130str., jeigu jas turi. Ieškovas, 2010 01 13 su prašymu sudaryti darbo ginčų komisiją pateikdamas neįgalumo pažymėjimą, sudarė atsakovui pakankamą ir protingą galimybę atidėti sprendimo dėl atleidimo priėmimą, taip pratęsti įspėjimo terminą, net ir tuo atveju, jeigu ieškovui prireiktų laiko gauti naujos formos pažymėjimą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad ieškovas turėjo DK 130str.1d. numatytą 4 mėnesių įspėjimo garantiją. Įteikęs įspėjimą apie atleidimą 2009 07 01, ieškovui sergant nuo 2009 10 06 iki 2010 01 11, atsakovas, atleidęs ieškovą iš darbo 2010 01 18, jam šios garantijos nesuteikė, taip esmingai pažeisdamas ieškovo darbo teises ir jo atleidimo iš darbo procedūrą. Toks pažeidimas taip pat yra savarankiškas ieškovo atleidimo iš darbo neteisėtumo konstatavimo pagrindas.

2009 05 29 įsakymu nuo 2009 10 12 nustačius kitą darbdavio struktūrą, buvo numatyti tik bendro pobūdžio vidinės organizacijos struktūriniai pertvarkymai, tačiau nebuvo nustatyta, kokie darbuotojai arba kokios pareigybės darbdavio funkcijų atlikimui tampa nebereikalingi. Nauja darbuotojų etatų struktūra patvirtinta tik 2009 08 11, todėl darbdavys pareiškė įspėjimus apie atleidimą neturėdamas tikslių duomenų apie būsimų pertvarkymų apimtis ir būdą. Vien dėl to savaime toks įspėjimas apie atleidimą neatitinka DK 130str.2d. numatyto reikalavimo nurodyti atleidimo priežastis ir aplinkybes. Tai netiesiogiai patvirtino ir atsakovo atstovas teismo posėdyje nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, pripažinęs, kad pateikdamas įspėjimą apie atleidimą „negalėjo aiškiai ir tiksliai pasakyti, kada asmuo bus atleistas ar kas liks dirbti centre, tai yra neįmanoma“ (t.II, b.l.152).

Teismas sutinka su atsakovo apeliacinio skundo argumentu, kad ieškovui atsakovas neprivalėjo siūlyti darbo vietų, laikinai neužimtų dėl darbuotojų tikslinių atostogų, kadangi tokios darbo vietos nėra laisvos ir jų siūlymas ieškovui nėra būtinosios DK 129str.1d. sąlygos vykdymas. Tačiau tokio atsakovo argumento pagrįstumas nekeičia teismo padarytos išvados dėl ieškovo atleidimo neteisėtumo.

Dėl grąžinimo į darbą

Pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas, kad ieškovo negalima grąžinti į darbą dėl to, kad objektyviai nebeliko tokios galimybės, rėmėsi atsakovo pateiktais duomenimis apie ieškovo funkcijų ir pareigybės panaikinimą ir pagrindė DK 297str.4d. Tokia teismo išvada nepagrįsta. Nors ieškovo buvusios patarėjo pareigos buvo panaikintos, tiek po 2009 08 11 struktūros patvirtinimo, tiek po 2009 11 11 ir 2010 03 24 įsakymais įvykdyto reorganizavimo, išliko pagrindinės buvusio ieškovo darbdavio vykdytos funkcijos. Teismas nepagrįstai nevertino tos aplinkybės, kad atsakovas po reorganizavimo (Centro prijungimo), kurio tikslai labai neapibrėžtai bendrais efektyvinimo ir ekonominio tikslingumo terminais nurodomi pertvarkymą ir reorganizavimą numatančiuose teisės aktuose, nuo 2010 04 02 (reorganizavimo dienos) iki 2010 10 13 priėmė 30 naujų darbuotojų, 23 – pagal darbo sutartis (t.I, b.l.105). Toks atsakovo elgesys iš esmės ir savaime paneigia deklaruotą pertvarkymų ir darbo vietų mažinimo tikslą, daro jį fiktyvų ir nesąžiningą ieškovo atžvilgiu. Kadangi atsakovas (Centro teisių perėmėjas) pažeidė pareigą konsultuotis su darbuotojais, atleido darbuotojus iki 2010 04 01 įvykusio reorganizavimo 2009 10 12 įvykusio struktūros pertvarkymo būdu , o po 2010 04 01 per trumpą laiką priėmė didelį skaičių naujų darbuotojų, teismas 2009 10 12 ir 2010 04 01 įvykusius organizacinius ir struktūrinius pakitimus vertina kaip vientisą ir nedalomą procesą, kurio pasėkoje ieškovas buvo neteisėtai atleistas iš darbo. Struktūros pakeitimus ir vėlesnį reorganizavimą teismas vertina kaip vientisą tęstinį procesą, turintį įtakos sprendžiant ieškovo reikalavimų pagrįstumo klausimą, atsižvelgdamas į tai, kad valstybės įstaigos veiklos pakitimai turi būti racionaliai pagrindžiami ir dėl to prognozuojami, planuojami iš anksto į ilgalaikę perspektyvą. Nors naujos struktūros įgyvendinimas įvyko 2009 10 12, jau 2009 10 13 (kitą dieną) ŽŪM ministro įsakymu Nr.3D-737, remiantis Biudžetinių įstaigų reorganizavimo ir likvidavimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. gegužės 10 d. nutarimu Nr. 554, buvo numatytos Žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centro reorganizavimo sąlygos, t.y. visą naujai sukurtą savarankišką struktūrą reorganizuoti prijungiant prie Žuvininkystės tarnybos, perduodant tarnybai visas Centro funkcijas. Tokiomis ieškovo atleidimo iš darbo aplinkybėmis, kai tuojau po reorganizavimo, vykusio nuo 2009 09 13 iki 2010 04 01, kurio tikslu nurodomas sąnaudų mažinimas ir efektyvesnis žmogiškųjų išteklių naudojimas (ŽŪM 2009 10 13 įsakymo Nr.3d-797 6p.), priimtas didelis skaičius naujų darbuotojų, darbdavio nurodoma darbuotojų skaičiaus mažinimo priežastis, dėl kurios iš darbo atleistas ieškovas, yra fiktyvi. Atsakovui neįrodinėjant, kad ieškovas pagal savo išsilavinimą ir turimą didelę atsakingo darbo pas atsakovą patirtį negalėtų dirbti pareigose, į kuris priimti nauji darbuotojai po 2010 04 01, atsakovui neabejotinai žinojus arba turėjus žinoti apie savo būsimus veiksmus priimant naujus darbuotojus tuoj po reorganizavimo pabaigos, ieškovas grąžinamas į darbą vyr. specialisto pareigose, šioms pareigoms atitinkant ieškovo gautą iki neteisėto atleidimo darbo užmokesčio koeficientą. Toks grąžinimas į darbą atitinka ir ieškovo darbo teisių garantijos, numatytos DK 129str.4d., apsaugos būtinumą, nenustačius, kad darbdavio, priėmusio į darbą naujus darbuotojus, teisės būtų iš esmės pažeistos, vienu iš darbuotojų palikus ieškovą.

Dėl darbo išmokų dydžio

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė reikalavimą padidinti išmokas ieškovui, neatsižvelgiant į teisės aktais pakeistą darbo užmokesčio apskaičiavimui. Atsakovas apeliaciniame skunde pagrįstai nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, skaičiuodamas ieškovo vidutinį dienos darbo užmokestį ne išeitinei išmokai, turėjo skaičiuoti pagal paskutinių trijų dirbtų mėnesių darbo užmokestį, o ne pagal paskutinių trijų iki įspėjimo apie atleidimą darbo užmokesčių vidurkį. Todėl ieškovo vidutinis dienos darbo užmokestis yra 81,23 Lt, o ne 96,14 Lt. Vidutinis mėnesio darbo užmokestis – 1714 Lt. Atsižvelgiant į ieškovui priskaičiuotą 5 dienų 200 Lt dydžio darbo užmokestį, 4 mėnesių 8114.22 Lt išeitinę išmoką ir 7140.93 Lt kompensaciją už nepanaudotas atostogas, ieškovui turi būti priteistas atlyginimo skirtumas už laikotarpį nuo 2010 01 11 iki 2010 01 18 (už penkias darbo dienas 5x81,23 Lt – 200 Lt = 206 Lt), ieškovui priteisiamas vidutinis darbo užmokestis nuo 2010 01 19 už 261 darbo dieną iki 2011 01 28 (261x 81,23 Lt = 21201 Lt), iš kurio atimama ieškovui priskaičiuota išeitinė išmoka. Kompensacija už nepanaudotas atostogas taip pat turi būti išskaitoma, kadangi ji sumokėta ieškovui, o teisės į atostogas už buvusį laikotarpį iki neteisėto atleidimo įgyvendinimas sumokant kompensaciją pinigais galimas tik pasibaigus darbo santykiams. Pripažinus ieškovo atleidimą iš darbo neteisėtu ir grąžinus jį į darbą, darbo santykiai laikomi nepasibaigusiais, o iš priteisiamų sumų išskaitant sumokėtą kompensaciją už nepanaudotas atostogas, ieškovui išlieka teisė į jo nepanaudotą atostogų laiką. Viso ieškovui turi būti priteista 21201 Lt – 8114.22 Lt – 7140.93 Lt + 206 Lt, .t.y. 6152.11 Lt už priverstinę pravaikštą iki 2011 01 28, 162.46 Lt už uždelstą atsiskaityti laiką ir 81.23 Lt vidutinis dienos darbo užmokestis už kiekvieną darbo dieną nuo 2011 01 28 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (DK 141str.3d., DK 297str.3d.). Dėl sudėtingų apskaičiavimų vengdamas skaičiavimo klaidos, teismas neperskaičiuoja nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo paskelbimo 2010 01 28 iki apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo susidariusios vidutinio darbo užmokesčio už privertinę pravaikštą sumos.

Ieškovo reikalavimas priteisti jam analogiškas atsakovo patirtoms atstovavimo išlaidas netenkinamas, kadangi ieškovas atstovo neturėjo ir tokio prašymo patenkinimo nenumato įstatymas. Kitos procesinės išlaidos paskirstomos CPK 93str., 96str. nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str.1d.3p., 331str., teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-01-28 sprendimą pakeisti.

Panaikinti Vilniaus m. 1 apylinkės teismo sprendimo dalį, kuria civilinė byla nutraukta ir ieškinį dėl ŽŪM ministro 2009 05 29 įsakymo bei 2009 08 11 įsakymo pripažinimo negaliojančiais atmesti.

Grąžinti L. K. į darbą Žuvininkystės tarnyboje prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos į vyriausiojo specialisto pareigas.

Priteisti iš atsakovo Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 6395,46 Lt už priverstinę pravaikštą ir uždelstą atsiskaityti laiką bei 81.23 Lt vidutinį dienos darbo užmokestį už kiekvieną darbo dieną nuo 2011 01 28 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Likusioje dalyje Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 01 28 sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 200 Lt bylinėjimosi išlaidas valstybei ir 140.69 Lt bylinėjimosi išlaidas L. K..

Kolegijos pirmininkas Vytautas ZeliankaKolegijos teisėjai Goda Ambrasaitė-BalynienėAntanas Rudzinskas