Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Loretos Lipnickienės, kolegijos teisėjų Danutės Kutrienės ir Andžej Maciejevski, sekretoriaujant Silvijai Rimavičiūtei, dalyvaujant apeliantui ieškovui L. K., jo atstovei advokatei L. Š. Vaitiekūnienei, ir apelianto atsakovo atstovams T. B. ir advokatui J. V., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo L. K. bei atsakovo Žuvininkystės tarnybos prie LR žemės ūkio ministerijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. sausio 28 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal L. K. ieškinį atsakovui Žuvininkystės tarnybai prie LR žemės ūkio ministerijos dėl neteisėto atleidimo iš darbo, grąžinimo į darbą, darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškovo apeliacinis skundas atmestinas

Atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Išnagrinėjus šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 ir 3 d.), bylą kolegija nagrinėja apeliacinių skundų ribose.

Bylos medžiaga patvirtina, jog Lietuvos valstybiniame žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centre (toliau – Centras) buvo nustatytas 231 leistinas etatų skaičius ir Žemės ūkio ministro 2009-08-11 įsakymu šis etatų skaičius buvo sumažintas iki 155 (b. l. 82 - 84, 1 t.). I. L. K. C. ėjo generalinio direktoriaus patarėjo pareigas ir iš jų buvo atleistas atsakovo 2010-01-18 įsakymu Nr. 1P-08 pagal DK 129 str. 1 ir 2 d. – darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės (b. l. 26, 1 t.). Tarp šalių kilo ginčas dėl informacijos apie neįgalumą darbdaviui tinkamo pateikimo, ir atsakovo teigimu, jam nebuvo žinoma apie ieškovo L. K. neįgalumą. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, ieškovo paaiškinimus bei liudytojus parodymus (b. l. 7, 8 – 10, 14 – 16, 20, 45, 100, 1 t.), ir padarė teisingą išvadą, kad atsakovas neįrodė, jog jam nebuvo žinoma apie ieškovo kaip neįgaliojo statusą, ir kad atsakovas, įspėdamas ieškovą apie atleidimą, būtų išaiškinęs ir nurodęs ieškovui, jog turėdamas DK 129 str. 4 d. numatytą statusą, jis turi pasirūpinti atitinkamų šį statusą patvirtinančių dokumentų pateikimu iki atleidimo iš darbo dienos. Esant nustatytai aplinkybei bei įvertinus byloje esančią medžiagą, pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog nebuvo visų juridinių faktų sudėties ieškovo L. K. atleidimui iš darbo pagal DK 129 str. 1 ir 2 d., kas sudarė teisinį pagrindą pripažinti jo atleidimą iš darbo neteisėtu bei priteisti nepagrįstai ieškovui neišmokėtas pinigines sumas, susijusias su darbo teisiniais santykiais. DK 129 str. numatyti atvejai, kuriems esant darbo sutartis nutraukiama darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės, t. y. esant svarbioms priežastims – ekonominiai, technologiniai, darbovietės struktūriniai pertvarkymai bei kt. svarbios priežastys. Atsakovo pozicija dėl ieškovo atleidimo iš darbo grindžiama darbovietės struktūrinių pertvarkymų atlikimu bei ieškovo darbinių funkcijų nebuvimu po Centro prijungimo prie kito juridinio asmens. Kaip minėta, vietoj Centre nustatyto 231 leistino etatų skaičiaus, Žemės ūkio ministro 2009-08-11 įsakymu etatų skaičius buvo sumažintas iki 155, ir byloje nėra pateikta duomenų, patvirtinančių apie ieškovo po Centro atlikto pertvarkymo eitų pareigų išlikimą naujojoje struktūroje, kas sudaro pagrindą išvadai, jog darbovietėje buvo atlikti struktūriniai pakitimai, kas atsakovui buvo svarbi priežastis spręsti klausimą dėl darbo sutarties nutraukimo su ieškovu. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, lyginant naujos redakcijos Centro grafinę struktūrą su iki tol galiojusia (b. l. 77 – 80, 1 t.), naujojoje grafinėje struktūroje neliko daug buvusių pareigybių bei skyrių, ir kaip minėta, neliko pareigybės, į kurią pagal darbo sutartį buvo priimtas dirbti ieškovas (generalinio direktoriaus patarėjo). Kolegija pažymi, jog į bylą pateikti nauji įrodymai dėl buvusių Centre ir likusių po struktūrinių pertvarkymų pareigybių aprašymų (b. l. 159 - 267, 3 t. 1 - 262, 4 t., 1 - 68, 105 – 177, 5 t., 2 - 82, 6 t., 8 – 54, 7 t., 13 - 277, 8 t., 7 – 10, 13 – 31, 34 – 45, 48 – 63, 66 – 69, 73 – 113, 120 – 138, 141 – 149, 152 – 155, 158 – 168, 170 – 178, 181 – 249, 251 – 254, 256 – 263, 268 – 291, 293 – 294, 296 – 298, 301 – 307, 9 t.), nesudaro pagrindo išvadai, jog darbuotojų skaičius buvo sumažintas fiktyviai, ir kaip minėta, nagrinėjamu atveju aktualu tai, jog byloje taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, jog ieškovo iki struktūrinių pertvarkymų buvusios darbo funkcijos išliko po darbovietės reorganizacijos. Ieškovo nurodytos Administratoriaus, Bendrųjų reikalų skyriaus vedėjo, Bendrųjų reikalų skyriaus vyriausiųjų specialistų, Žuvivaisos skyriaus vyriausiųjų specialistų, kt. pareigybių aprašymai (b. l. 8 – 9, 21 – 22, 24, 27 – 30, 37 – 38, 4 t., 19 – 21, 25 - 41, 8 t., 20 – 23, 9 t.) nepatvirtina apie ieškovo vykdytų darbinių funkcijų išlikimą, tuo labiau, jog yra išlikusi ieškovo pareigybė su identiškomis buvusiomis funkcijomis. Tačiau, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, atsakovas šiuo nagrinėjamu atveju pagal DK 129 str. esant svarbiai priežasčiai su ieškovu darbo sutartį galėjo nutraukti tik tada, kai nėra galimybės darbuotojo perkelti jo sutikimu į kitą darbą. Atsakovas byloje nepateikė jokių duomenų, jog ieškovui buvo pasiūlytos kitos pareigos, taip pat neigė galimybę siūlyti Centre laikinai buvusias laisvas Regioninės plėtros, mėgėjiškos ir rekreacinės žuvininkystės skyriaus specialisčių, kurios buvo nėštumo ir gimdymo ar vaiko priežiūros atostogose, pareigybes (b. l. 121 – 144, 1 t.). Pažymėtina, kad įspėtam apie darbo sutarties nutraukimą darbuotojui, kuris dirba pagal neterminuotą darbo sutartį, neeliminuoja darbdavio pareigos pasiūlyti atleidimo atveju ir esamą terminuoto pobūdžio darbą, todėl esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, kolegijos vertinimu, ieškovas nors ir terminuotai, galėjo būti perkeltas į minėtas laisvas pareigybes (DK 110 str. 1 d.). Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino ieškovo L. K. atleidimą iš darbo DK 129 str. 1 ir 2 d. pagrindu neteisėtu ir atsakovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimą. Kolegija taip pat pažymi, jog DK 129 str. 1 d. pagrindu atleidžiamas darbuotojas gali būti įspėjamas apie būsimą atleidimą darbdaviui dar tik planuojant struktūrinius pertvarkymus, todėl realus struktūrinių pakitimų nustatymas kilus tarp šalių ginčui iš esmės yra svarbus atleidimo, o ne įspėjimo metu. Todėl šiuo atveju yra atmestini ieškovo argumentai dėl atleidimo neteisėtumo, atsižvelgiant į tai, jog darbdavio įspėjimas buvo neaiškus ir nekonkretus.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011-04-22 nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-143-198/2011 nustatė, jog ieškovo ginčijami Žemės ūkio ministro 2009-05-29 įsakymas Nr. 3D-391 ,,Dėl Žemės ūkio ministro 2007 m. sausio 31 įsakymo Nr. 3D-32 ,,Dėl Lietuvos valstybinio žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centro struktūros patvirtinimo“ pakeitimo“ bei Žemės ūkio ministro 2009-08-11 įsakymas Nr. 3D-585 ,,Dėl žemės ūkio ministro 2006 m. spalio 17 d. įsakymo Nr. 3D-401 ,,Dėl etatų (pareigybių)“ normatyvų pakeitimo“ savaime nedaro įtakos ieškovo teisėms ir pareigoms, o jais tik vykdoma atsakovo įstaigos – Lietuvos valstybinio žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimo centro – struktūrinio reorganizavimo procedūra, todėl visi darbuotojo nurodyti argumentai turi būti išnagrinėti bendrosios kompetencijos teisme nagrinėjant bylą dėl ieškovo darbo teisių gynimo, todėl pirmosios instancijos teismas bylą šioje dalyje nepagrįstai nutraukė. Tačiau, kolegijos vertinimu, ginčijami įsakymai ieškovo nurodytais argumentais negali būti pripažinti neteisėtais, nes šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju įsakymų teisėtumo tyrimas nesudaro teisinio pagrindo sieti su ieškovo perkėlimu į laisvas darbo vietas ar su kitais šiuo atveju aktualiais darbdavio veiksmais atleidžiant ieškovą iš darbo. Taigi, šioje byloje sprendžiant tik individualų darbo ginčą ir nustačius aukščiau minėtus atsakovo pažeidimus atleidžiant ieškovą L. K. iš darbo, nesudaro pagrindo išvadai apie šių įsakymų neteisėtumą, kai iš esmės ginčijami įsakymai savaime nedaro įtakos ieškovo teisėms ir pareigoms, todėl ieškovo ieškinys šioje dalyje yra atmestinas (CPK 178 str.) ir dėl to yra pagrindas panaikinti šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl įsakymų pripažinimo neteisėtais ieškinį atmetant (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

DK 297 str. 3 ir 4 d. numatyta galimybė taikyti vieną iš alternatyvių darbuotojo teisių gynimo būdu, ir šiuo atveju, kolegijos vertinimu, esant konstatuotiems atsakovo esminiams struktūriniams pertvarkymams (sumažinant etatų skaičių nuo 231 iki 155) bei neišlikus ieškovo pareigybei naujojoje atsakovo struktūroje, sudaro teisinį pagrindą negrąžinti ieškovo į pirmesnį darbą ir taikyti darbuotojo teisių gynimo būdą, numatytą DK 297 str. 4 d. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą padidinti išmokas ieškovui, atsižvelgiant į teisės aktais pakeistą darbo užmokesčio apskaičiavimą dėl mėnesinės bazinės algos dydžio pasikeitimo. Tačiau kolegija laiko pagrįstais atsakovo apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, jog skaičiuojant ieškovo vidutinį dienos darbo užmokestį ne išeitinei išmokai, turėjo būti skaičiuojama ne pagal ieškovo paskutinių trijų mėnesių iki įspėjimo apie atleidimą darbo užmokesčių vidurkį, o pagal paskutinių trijų dirbtų mėnesių darbo užmokestį, todėl šiuo atveju ieškovo vidutinis dienos darbo užmokestis yra laikytinas 81,23 Lt, o ne 96,14 Lt ir vidutinis mėnesio darbo užmokestis – 1714 Lt. Pripažinus, kad darbuotojas iš darbo atleistas nepagrįstai ir nustačius, kad darbo sutartis yra nutraukiama teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos (darbuotojui nepageidaujant ar nesant galimybių jį grąžinti į darbą), turi būti taikomos DK 297 str. 1, 4 d., t. y. priteisiama kompensacija už priverstinės pravaikštos laiką – kaip viena įstatymo nustatytų garantijų darbuotojui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija yra išaiškinusi, kad DK 297 str. numatytos išmokos paskirtis – kompensuoti darbuotojui, kurio atleidimas iš darbo pripažintas neteisėtu, dėl neteisėto atleidimo iš darbo negautas lėšas. Kompensacija (vidutinio darbo užmokesčio darbuotojui už priverstinės pravaikštos laikotarpį priteisimas) atlieka socialinę funkciją, saugo darbuotojus nuo pajamų netekimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje D. G. v. A. V. individuali įmonė, bylos Nr. 3K-3-545/2010; 2011 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje S. P. v. UAB ,,Prisma LT“, bylos Nr. 3K-3-276/2011). Kompensacija negali būti neadekvati, o jos dydis negali paneigti jos socialinės funkcijos kompensuoti tai, kas buvo prarasta. Atsižvelgdamas į tai, kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad kompensacijos dydis turtėtų būti proporcingas nukentėjusios šalies (darbuotojo) patirtiems netekimams. Įstatyme įtvirtintas darbuotojo ,,teisėtas lūkestis“ gauti su darbo santykiais susijusias išmokas (DK 297 str. 4 d.), atitinkantis darbdavio pareigą sumokėti su darbo santykiais susietas išmokas, turėtų būti skirtas kompensuoti dėl neteisėto atleidimo iš darbo praradimus darbuotojui ir kartu būti proporcinga suvaržymo priemonė darbdaviui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje D. L. v. UAB ,,Fleming baldai“, bylos Nr. 3K-3-82/2008). Nustatydamas kompensacijos dydį, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, svarsto, ar konkretus, priteistinas dydis nepaneigia šio instituto socialinės funkcijos, t. y. kompensuoja darbuotojo dėl neteisėto atleidimo iš darbo patirtus praradimus, tačiau nėra neadekvatus įstatyme nustatytos kompensacijos tikslui, nelemia darbdaviui pernelyg sunkių padarinių, dėl kurių būtų pažeisti kitų darbuotojų teisėti interesai (pavyzdžiui, kai kuriais atvejais dėl neproporcingai didelių išmokų darbdavys galėtų tapti nemokus, dėl to nukentėtų kiti įmonės darbuotojai ir pan.), nepaneigia darbo teisinių santykių šalių sąžiningumo ir nesukelia kolizijos su kitų darbuotojų garantijomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje R. B. v. 73-ioji DNSB ,,Viršuliškės“, bylos Nr. 3K-3-363/2011). Kolegijos nuomone, šiuo nagrinėjamu atveju, skiriant kompensaciją už priverstinės pravaikštos laiką, privalu atsižvelgti ne tik į ieškovo gautą vidutinį darbo užmokestį darbovietėje, bet ir šalis siejusių darbo teisinių santykių trukmę (nuo 2004 m.), t. y. ieškovo nepertraukiamo darbo stažą, taip pat į aplinkybę, kad teisminis darbo ginčo nagrinėjimo laikotarpis dėl abiejų šalių procesinių veiksmų užsitęsė. Bylos medžiaga patvirtina, jog ieškovas pas atsakovą dirbo neypatingai ilgą laikotarpį, todėl įvertinus nustatytą teisinį reglamentavimą ir konkrečios nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, kad darbdavį ir darbuotoją siejo ne itin ilgalaikiai darbo teisiniai santykiai, bei įvertinus kompensacijos paskirtį, darbuotojo ir darbdavio interesus, siekiant užtikrinti protingumo, teisingumo ir sąžiningumo bei šalių pusiausvyros principų tinkamą taikymą, nevertinant skiriamos kompensacijos kaip tam tikros nuobaudos darbdaviui, taip pat įvertinus kad pirmosios instancijos teismo priteista kompensacija už priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo neteisėto atleidimo dienos iki pirmosios instancijos teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sudaro labai didelę sumą (iki 60 000 Lt), pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo neteisėto atleidimo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos (2011-01-28) ir vidutinio dienos darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2011-01-28 (pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo diena) iki pirmosios instancijos teismo sprendimo įvykdymo ar įsigaliojimo dienos, keistina, priteisiant ieškovo naudai iš viso 25 000 Lt (suma nurodyta neišskaičius mokesčių) kompensaciją už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2010-01-18 nuo ieškovo neteisėto iš darbo atleidimo dienos iki pirmosios instancijos teismo sprendimo įsigaliojimo dienos – šios apeliacinės instancijos teismo nutarties paskelbimo dienos – 2013-01-22 (DK 36 str. 1 d.). Teismo vertinimu, ieškovo reikalavimas priteisti jam analogiškas atsakovo patirtoms atstovavimo išlaidas netenkinamas, kadangi ieškovas atstovo neturėjo ir tokio prašymo patenkinimo nenumato įstatymas.

Šalių turėtos procesinės išlaidos paskirstomos CPK 93, 96 str. nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str.1d.3p., 331str., teisėjų kolegija

nutaria:

Panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-01-28 sprendimo dalį, kuria civilinė byla nutraukta ir ieškinį dėl Žemės ūkio ministro 2009-05-29 įsakymo Nr. 3D-391 ,,Dėl Žemės ūkio ministro 2007 m. sausio 31 įsakymo Nr. 3D-32 ,,Dėl Lietuvos valstybinio žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centro struktūros patvirtinimo“ pakeitimo“ ir 2009-08-11 įsakymo Nr. 3D-585 ,,Dėl žemės ūkio ministro 2006 m. spalio 17 d. įsakymo Nr. 3D-401 ,,Dėl etatų (pareigybių)“ normatyvų pakeitimo“ pripažinimo negaliojančiais atmesti.

Palikti galioti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-01-28 sprendimą dėl dalies, kuria ieškovo L. K. atleidimas iš darbo pripažintas neteisėtu bei pripažintas neteisėtu darbo sutarties nutraukimas su ieškovu Lietuvos Valstybinio žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centro generalinio direktoriaus patarėju Leonu K. D. kodekso 129 straipsnio 1 ir 2 dalių pagrindu, nustatyta, kad L. K. darbo sutartis nutraukta pagal DK 297 straipsnio 4 dalį teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos (2013 m. sausio 22 d.), ieškovui priteistas 206,15 Lt darbo užmokestis už prastovą ne dėl darbuotojo kaltės, 162,46 Lt darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką.

Pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-01-28 sprendimo dalį, kuria priteista iš atsakovo Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 25 188,68 Lt vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos, 69,14 Lt vidutinio vienos darbo dienos darbo užmokesčio už kiekvieną darbo dieną nuo 2011-01-31 iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, priteisiant ieškovui L. K. naudai 25 000 Lt kompensaciją už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2010 m. sausio 18 d. iki 2013 m. sausio 22 d.

Pakeisti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą: priteisiant iš Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 761 Lt žyminį mokestį, 50 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei ir 3500 Lt išlaidų, susijusių su atstovo pagalba, bei 150 Lt kopijavimo išlaidų L. K.

Kitą Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimo dalį, kuria dalis ieškinio netenkinta, palikti galioti nepakeistą.