- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-11-02
- Bylos Nr.
- 2A-1044-160/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-00852-2010-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- (nepasirinktas)
- Teisėjai
- Aldona Tilindienė, Neringa Švedienė, Zita Smirnovienė (pran.)
- Ieškovas
- E. S.
- Atsakovas
- Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Lietuvos valstybinis žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centras
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Zitos Smirnovienės, kolegijos teisėjų Neringos Švedienės, Aldonos Tilindienės, sekretoriaujant Monikai Stankevičienei, dalyvaujant ieškovei E. S., atsakovo Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atstovams T. B. ir adv. J. V., teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės E. S. ir atsakovo Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. spalio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. S. ieškinį atsakovui Žuvininkystės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, dėl ieškovės grąžinimo į darbą, dėl vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo, dėl neišmokėto vidutinio darbo užmokesčio už 2008 - 2009 darbo metus priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė E. S. pareiškė ieškinį Žuvininkystės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir prašė pripažinti ieškovės atleidimą iš Lietuvos valstybinio žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centro ES reikalų tarptautinių ryšių ir mokslo skyriaus vyriausiosios specialistės pareigų neteisėtu ir grąžinti ją į darbą, priteisiant vidutinį atlyginimą už visą priverstinės pravaikštos laiką; priteisti iš atsakovo arba iš jo teisių ir pareigų perėmėjo Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 14 025,15 Lt neišmokėto darbo užmokesčio, bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad iš darbo buvo atleista pažeidžiant Darbo kodekso 130 str. nuostatas. Lietuvos valstybinio žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centro pertvarkymas negalėjo būti svarbi priežastis ieškovę atleisti iš darbo, kadangi iš darbo ją galima buvo atleisti tik tuo atveju, kai nebuvo galima jos perkelti į kitą darbą. Į tai turėjo būti atsižvelgta ypatingai, nes ieškovė augina vaiką iki 14 metų. Pagal pakeistus Centro nuostatus tos funkcijos, kurias atliko ieškovė, nėra panaikintos, jos perduotos vykdyti Centro Žuvivaisos skyriui, kuriame darbuotojų skaičius padidintas nuo 7 iki 27. Be to atsakovas padidino darbuotojų skaičių kituose skyriuose, tačiau nepateikė ieškovei pasiūlymų užimti kitas pareigas, nors tai padaryti privalėjo. Atsakovo įspėjimas dėl darbo sutarties nutraukimo neatitinka tokiam įspėjimui keliamų reikalavimų, nes ieškovei nebuvo ir nėra aišku, kodėl būtent ji atleidžiama, kodėl jai nėra galimybės pasiūlyti kitą darbą. Įspėjimo metu įsakymas dėl struktūros pakeitimo dar negaliojo, o po naujos struktūros įsigaliojimo Žuvivaisos skyriuje etatų skaičius buvo padvigubintas, įspėjime nebuvo nurodyta kokios konkrečiai kompensacijos jai bus išmokėtos.
Nuo 2006-11-20 ieškovė buvo pervesta dirbti pilnu etatu į ES reikalų, mokslo ir investicijų skyrių vyriausios specialistės pareigoms T. N. nėštumo ir gimdymo atostogų laikui, nustatant 13,7 tarnybinio atlyginimo koeficientą ir paskutiniu metu gaudavo 2400 Lt darbo užmokestį – 1576 Lt tarnybinį atlyginimą ir 824 Lt personalinį priedą. Nuo 2008-01-01 įsigaliojus LR Vyriausybės 2007-09-26 nutarimui nr.1023 „Dėl bazinės mėnesinės algos ir bazinio valandinio atlygio padidinimo“, jos darbo užmokestis turėjo sudaryti 2574 Lt – 1754 Lt tarnybinis atlyginimas ir 824 Lt priedas. Bet darbo užmokestis buvo mokamas ne didesnis, o mažesnis – nuo 2008 m. tik 2133 Lt. Nuo 2009-10-12 jai buvo paskelbta prastova ir mokamas tik 800 Lt atlyginimas. Ši prastova paskelbta neteisėtai, nes buvo surišta ne su laikinu darbo nebuvimu ir ne dėl objektyvių priežasčių, o dėl reorganizacijos, t.y. darbdavys be raštiško darbuotojo sutikimo pakeitė darbo sąlygas – sumažino darbo užmokestį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2010 m. spalio 20 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Iš atsakovo Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ieškovės naudai priteisė nesumokėto darbo užmokesčio už 2008 m., 2009 m. sausio – spalio mėn. dalį – 8 665,68 Lt, nesumokėtą piniginę kompensaciją už nepanaudotų kasmetinių atostogų dalį ir nesumokėtą išeitinės išmokos dalį – 1 856,93 Lt, vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką dalį – 1 856,93 Lt per mėnesį nuo 2009 m. gruodžio 16 d. iki visų su darbo santykiais susijusių sumų išmokėjimo dienos. Kitus reikalavimus atmetė. Iš ieškovės priteisė: atsakovo naudai 847 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai atlyginti, valstybės naudai 10,03 Lt išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Iš Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos valstybės naudai priteisė 168,03 Lt išlaidų susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.
Nustatė, kad Lietuvos valstybinio žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centro struktūrinis padalinys – ES reikalų, tarptautinių ryšių ir mokslo skyrius – kuriame dirbo ieškovė, buvo panaikintas, o dėl Centro struktūrinių pertvarkymų darbo funkcijoms atlikti užteko mažesnio darbuotojų skaičiaus, todėl ieškovė nebegalėjo atlikti savo darbo funkcijų, todėl Centro struktūriniai pertvarkymai pripažintini svarbia priežastimi nutraukti darbo sutartį su ieškove. Įvertinęs atsakovo ieškovei pateiktą įspėjimą apie ketinimą nutraukti darbo teisinius santykius, teismas padarė išvadą, jog jis atitiko darbo kodekso130 straipsnio 2 dalies nuostatas, nes ieškovei buvo atskleista visa būtina informacija apie darbadavio atliekamų struktūrinių padalinių pertvarkymą, jų mastą ir terminus, todėl nenustačius, kad atleidžiant ieškovę iš darbo buvo pažeistos darbo kodekso 129-130 straipsnio nuostatos, reikalavimas pripažinti ieškovės atleidimą neteisėtu, grąžinti ieškovę į darbą, priteisiant vidutinį atlyginimą už visą priverstinės pravaikštos laiką buvo atmestas kaip nepagrįstas. Teismo vertinimu darbdavys ieškovei nepasiūlė kito darbo ar neperkėlė į į kitą darbo vietą dėl objektyvios priežasties, nes pagal naują darbdavio struktūrą laisvų darbo vietų nebuvo. Įvertinęs darbdavio ieškovei paskelbtą prastovą teismas padarė išvadą, jog įsigaliojus 2009-05-29 žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-391 patvirtintai Centro struktūrai, kurioje ES reikalų, tarptautinių ryšių ir mokslo skyrius buvo panaikintas, kartu panaikinta ir ieškovės darbo vieta, prastova buvo paskelbta pagrįstai ir atsakovas mokėdamas ieškovei Vyriausybės nustatytą minimalų valandinį atlygį už kiekvieną prastovos valandą, nepažeidė darbo kodekso 195 straipsnio nuostatų. Kadangi prastova ir atlyginimas už prastovos laiką nepriskiriami prie darbo kodekso 95 straipsnyje įtvirtintų darbo sutarties sąlygų, padarė išvadą, jog atsakovas apie prastovą ir jos apmokėjimo tvarką nepranešdamas ieškovei darbo kodekso nuostatų nepažeidė. Įvertinęs į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, teismas konstatavo, kad ieškovės atlyginimų priedų mokėjimas šalių buvo sulygtas ir įtvirtintas sudarytoje darbo sutartyje, todėl jų mažinimas buvo darbo sutarties nuostatų keitimas ir turėjo būti derinamas su darbuotoju. Kadangi atsakovas to nepadarė, pažeidė šalių sudarytos darbo sutarties sąlygas. Ieškovės naudai nesumokėtas, darbo sutartimi sulygtas sumas: 4536 Lt 2008 metais nesumokėto šalių darbo sutartimi nustatyto priedo (824 Lt – 446 Lt = 378 Lt, 378 Lt x 12 mėn. = 4536 Lt) ir 4129,68 Lt 2009 metais nesumokėto šalių darbo sutartimi nustatyto priedo (378 Lt už sausio mėnesį (824 Lt – 446 Lt=378 Lt), 3115 Lt už vasario – rugpjūčio mėnesius (445 Lt x 7 mėn. = 3115 Lt), 483 Lt už rugsėjo mėnesį (824 Lt – 341 Lt = 483 Lt), 153,68 Lt už spalio mėnesį (paskaičiuotus atitinkamai už iki 2009-10-12 paskelbtos prastovos ieškovės dirbtų dienų skaičių), viso 8665,68 Lt. Teismo vertinimu neišmokėjus darbo sutartimi sulygto priedo nepagrįstai buvo pabloginta ieškovės padėtis išmokant jai išeitinę išmoką bei kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, todėl teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 417 straipsniu priėmė sprendimą ir dėl reikalavimų, kurie ieškovės nebuvo pareikšti, tačiau buvo tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu bei priteisė ieškovės naudai 1830,6 Lt (21,69 ? 21,1= 457,65 Lt; 457,65 Lt ? 4 mėn,= 1830,6 Lt) neišmokėtos išeitinės išmokos dalies. Padarė išvadą, kad apskaičiuojant ieškovės vidutinį darbo užmokestį piniginei kompensacijai už nepanaudotas kasmetines atostogas gauti, į jį nepagrįstai neįtraukta 636,68 Lt (483 Lt + 153,68 Lt = 636,68 Lt) suma, ieškovei neišmokėto darbo sutartimi nustatyto priedo, dėl ko į vidutinį darbo dienos užmokestį nebuvo įskaičiuoti 9,79 Lt (636,68 Lt : 65 darbo dienų = 9,79). Atsakovas, neįskaičiuodamas nurodyto priedo į apskaičiuotą vidutinį darbo užmokestį nepagrįstai sumažino ieškovei apskaičiuotą piniginę kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas bei nepagrįstai neišmokėjo ieškovei 26,33 Lt (9,79 ? 2,69 = 26,33 Lt) piniginės kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogos dalies, todėl neišmokėtas pinigines sumas priteisė ieškovės nauda
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
Ieškovė E. S. apeliaciniu skundu prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje, kurioje teismas pripažino, kad darbo sutarties nutraukimas bei priverstinė prastova buvo teisėti bei apginti pažeistas ieškovės teises.
Paaiškino, kad priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas vadovavosi tik atsakovo argumentais dėl laisvų darbo vietų, į kurias ieškovės sutikimu ji galėjo būti perkelta ir nesiaiškino priežasčių kodėl ieškovei nebuvo pasiūlytas kitas darbas, neišreikalavo duomenų apie buvusias laisvas darbo vietas, nenagrinėjo kriterijų ir aplinkybių, kuriais vadovavosi atsakovas, atrinkdamas darbuotojus likti dirbti toliau. Teismas neanalizavo, kodėl pirmumo teisės likti darbe ar kitų garantijų, nurodytų darbo kodekso 129 straipsnio 4 dalyje, neturintys darbuotojai buvo palikti dirbti, nepasiūlius atitinkamų pareigų ieškovei, nors tam tikros funkcijos, susijusios su tarptautiniu bendradarbiavimu, yra išlikę. Be to ieškovė, turinti teisininko kvalifikaciją, būtų galėjusi dirbti bet kokį kitą darbą – teisininko, peronalo darbuotojo ir kt., priimant skundžiamą sprendimą, teismas taip pat neatsižvelgė į tai, kad ieškovės įspėjimo bei darbo sutarties nutraukimo metu Lietuvos valstybiniame žuvivaisos ir žuvininkystės centre buvo laikinai laisvos Regioninės plėtros, mėgėjiškos ir rekreacinės žuvininkystės skyriaus specialistės A. G., šio skyriaus vedėjos L. S. ir Žuvivaisos bei ichtiologijos skyriaus vyr. specialistės A. Š. pareigos, nes visos šios darbuotojos buvo nėštumo ir gimdymo arba vaiko priežiūros atostogose. Šiose pareigybėse faktiškai joks darbuotojas nedirbo ir buvo galima šių darbuotojų funkcijas pavesti atlikti ieškovei pagal terminuotą darbo sutartį. Kitiems darbuotojams, pvz. A. D. buvo siūlomas kitas darbas, o tai, ieškovės nuomone, buvo neteisinga jos atžvilgiu.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Paaiškino, kad vadovaujantis darbo kodekso 179 straipsniu ir remiantis atsakovo argumentu, kad darbo sutartis su ieškove buvo laikina, darbo sutartis turėjo būti nutraukta arba pakeistos jos sąlygos suėjus sutartyje numatytiems terminams. T. N. į darbą grįžo tik 2010 m. vasario mėnesį, o su ieškove naujų darbo sutarties pakeitimų pasirašyta nebuvo. Todėl pagal darbo kodekso 111 straipsniu darbo sutartis tapo neterminuota ir atsakovas neturėjo pagrindo teigti, kad jis neprivalėjo vadovautis darbo kodeksu, nes vadovavosi 1993-07-08 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 511 „Dėl biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos tobulinimo“. Pagal darbo kodekso 186 straipsnį bet koks užmokesčio mažinimas privalo būti suderinamas su darbuotoju, o to atsakovas, po paskutiniojo darbo sutarties pakeitimo (2006-11-20) to nedarė. Ieškovė jokių nuobaudų, papeikimų ar įspėjimų neturėjo, darbo krūvis nuolat buvo didinamas, todėl nebuvo pagrindo teigti, kad buvo prielaidos mažinti ieškovės darbo sutartyje nustatytą darbo užmokestį.
Šalies argumentai
Atsakovas Žuvininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-10-20 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
Paaiškino, kad atsakovas negalėjo nepaisyti 1993-07-08 LR Vyriausybės nutarimo Nr. 511 „Dėl biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos tobulinimo“, ir neturėjo galimybės elgtis kitaip, kaip tik nustatyti ieškovės darbo užmokestį vadovaudamasis ir griežtai laikydamasis minėto nutarimo. Priimdamas skundžiamą sprendimą pirmos instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo darbo bylose suformuotos praktikos dėl neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo darbuotojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-12-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-697/2004, 2005-05-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2005). Atsižvelgiant į suformuotą kasacinės instancijos teismo praktiką turėjo būti pripažinta, kad ieškovei dvejus metus dirbant kitą darbą ir neginčiant darbo apmokėjimo sąlygų, papildomos išeitinės išmokos bei kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas neturėjo būti priteistos iš atsakovo. Teismas, priteisdamas neišmokėtą atlyginimo dalį vadovavosi tik 2006-11-20 darbo sutarties pakeitimo nustatytu priedu prie tarnybinio atlyginimo, nepagrįstai neatsižvelgė į visą ieškovės darbo užmokestį. Teismo paskaičiuotą neišmokėto darbo užmokesčio dalį sudaro tik skirtumas tarp 2006-11-20 sutarties pakeitimu nustatyto 824 Lt priedo prie tarnybinio atlyginimo ir ieškovei direktoriaus įsakymais 2008 ir 2009 m. nustatytų ir išmokėtų personalinių priedų prie atlyginimo, nors vadovaujantis darbo kodekso 186 straipsnio 2 dalimi apskaičiuojant neišmokėtą darbo užmokesčio dalį turėjo būti atsižvelgta į visą ieškovei nustatytą ir išmokėtą darbo užmokestį, kurį sudarė tarnybinis atlyginimas, personalinis priedas prie tarnybinio atlyginimo bei kitos išmokos už atliktą darbą. Teismas priteisdamas ieškovei neišmokėtą darbo užmokesčio dalį, ją nepagrįstai priskaičiavo ir už tuos laikotarpius, kai ieškovė faktiškai nedirbo, nes turėjo nedarbingumo pažymėjimus ir gavo ligos pašalpą. Taip pat, atsižvelgiant į paskaičiuotą neišmokėto darbo užmokesčio dalį, teismas paskaičiavo nepagrįsto dydžio nesumokėtą išeitinės išmokos dalį ir piniginės kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas dalį. Priimant skundžiamą sprendimą, teismas netinkamai aiškino ir taikė darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalies nuostatas, nepaisydamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-02 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2008 nustatytų gairių, pirmosios instancijos teismas ieškovei mokėtiną vidutinį darbo užmokestį paskaičiavo netinkamai t.y. nesilaikė proporcingumo principo. Ieškovei galėtų būti mokama tik 254,55 Lt kas mėnuo, t.y. tik neišmokėtos mėnesio darbo užmokesčio dalies vidurkis.
Ieškovės apeliacinį skundą prašo atmesti ir priteisti iš jos visas atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad funkcijų, susijusių su tarptautiniu bendradarbiavimu atsakovas šiuo metu nebevykdo – įvykdžius struktūrinius pertvarkymus, visi vykdyti projektai buvo sustabdyti. D. B. darbdavio visuomet buvo geriau charakterizuojama, vertinama, jos praktiniai įgūdžiai bei išsilavinimas puikiai tiko pareigoms, kurias ji šiuo metu eina. Ieškovei negalėjo būti siūloma ir ji negalėjo būti paskirta į A. G., L. S. ar A. Š. pareigas vaiko priežiūros atostogų metu, nes šios darbo vietos nebuvo laisvos. be to, atsakovui taupant lėšas, minėtų darbuotojų funkcijos buvo paskirstytos ir pavestos atlikti kitiems darbuotojams. A. D. buvo siūlomas kitas darbas, kadangi jis turėjo aukštąjį biologijos krypties išsilavinimą. Įspėjimas apie atleidimą iš darbo, kaip teisingai konstatavo teismas, atitiko visus teisės aktų reikalavimus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl atleidimo iš darbo
Pagal LR DK 129 str. 1 d. darbdavys gali nutraukti neterinuotą darbo sutartį su darbuotoju tik dėl svarbių priežasčių, apie tai įspėjęs šio kodekso 130 straipsnio nustatyta tvarka. Atleisti darbuotoją iš darbo, kai nėra darbuotojo kaltės leidžiama, jei negalima darbuotojo perkelti jo sutikimu į kitą darbą. LR DK 129 str. 2 d. įtvirtina, kad darbo sutartis gali būti nutraukta dėl darbovietės struktūrinių pertvarkymų.
Lietuvos Valstybinis žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centro generalinio direktoriaus 2009-12-16 įsakymas Nr. 1P-151 E. S. atleidimo iš darbo (b.l. T1, b.l. 31) tvirtina, kad ieškovė iš darbo ES reikalų, tarptautinių ryšių ir mokslo vyr. specialistės pareigų atleista dėl darbovietės struktūrinių pertvarkymų. Todėl darant išvadą, ar šis atleidimas iš darbo pagrįstas, analizuotina, ar Lietuvos valstybinio žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimo centre įvyko struktūriniai pertvarkymai, ar ieškovė tikamai buvo įspėta dėl galimo atleidimo iš darbo, ar neišliko jos pareigybė, ar nebuvo galima jai pasiūlyti kito darbo.
Lietuvos Žemės ūkio ministro 2008-02-12 įsakymas Nr. 3D-64 ir 2009-05-29 įsakymas Nr. 3D-391 tvirtina, kad Lietuvos valstybinio žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centro struktūra nuo 2009-10-12 buvo pakeista, naujoje struktūrooje neliko ES reikalų, tarptautinių ryšių ir mokslo skyriaus, kuriame ieškovė dirbo vyr. specialiste. Taigi Lietuvos valstybinio žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimo centre struktūriniai pakeitimai įvyko.
Pagal LR DK 129 str. 4 d. darbo sutartis su darbuotojais auginančiais vaikų iki 14 metų gali būti nutraukta tik ypatingais atvejais, jeigu darbuotojo palikimas darbe iš esmės pažeistų darbdavio interesus. Įspėjimas darbuotojui apie atleidimą šiuo atveju turi būti pasirašytinai įteiktas prieš 4 mėnesius.
Lietuvos Valstybinio žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centro 2009-07-01 įspėjimas dėl darbo sutarties nutraukimo Nr. 4A-489 (t. 1,b. l. 49) tvirtina, kad ieškovė pasirašytinai įspėjimo originalą gavo 2009-07-01. Įspėjime aiškiai nurodyta, kad nuo 2009-10-12 ieškovės užimama pareigybė naikinama ir su ja 2009-11-02 bus nutraukta darbo sutartis. LR DK 130 str. reikalaujama, kad įspėjime būtų nurodyta atsiskaitymo su atleidžiamu darbuoju tvarka. Įspėjime nurodyta, kad visos ieškovei priklausančios pinigų sumos, kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas ir išeitinė pašalpa bus išmokėtos ne vėliau kaip atleidimo dieną. Taigi atsiskaitymo tvarka išaiškinta, konkrečios išmokų sumos gali būti paskaičiuotos tik atleidimo dieną. Todėl ieškovės argumentai, kad įspėjimas neatitinka įstatymo reikalavimų, nepagrįsti. Taigi dėl struktūrinių petvarkymų Lietuvos žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centre bei ieškovės įspėjimo dėl atleidimo iš darbo, apylinkės teismo išvados pagrįstos.
Tačiau teismo išvada, kad darbdavys nesiūlė ir neperkėlė ieškovės į kitą darbo vietą dėl objektyvios priežasties, t.y. dėl to, jog laisvų darbo vietų darbdavio struktūroje nebuvo ir nepažeidė LR DK 129, 130 str., nuostatų prieštarauja byloje surinktiems įrodymams. Kaip tvirtina Žemės ūkio ministro įsakymai (t. 1, b. l. 52-55), šiais įsakymais nebuvo panaikintas koks nors vienas Lietuvos Valstybinio žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centro struktūrinis padalinys, tačiau buvo keista visa centro struktūra ir dalis padalinių funkcijų buvo perkelta į kitus struktūrinius padalinius. Taigi vyko visos struktūros pertvarkymas ir darbo vietų peržiūrėjimas. Tai patvirtina ir žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos žemės ūkio ministerijos darbuotojų, dirbusių iki 2009-10-09 įsakymo Nr. 1A-89 priėmimo ir po šio įsakymo priėmimo (iki 2010-06-13), sąrašas (t. 2, b. l. 172-193), iš kurio matyti, kad darbuotojai, atsižvelgiant į jų profesiją ir socialines garantijas, buvo perkeliami iš vieno skyriaus į kitą, atskirais atvejais net po du kartus. Šiame sąraše ieškovė įvardinta 18 punktu, kaip auginanti vaiką iki 14 metų amžiaus ir turinti teisės bakalauro ir magistro kvalifikacinį laipsnį. Jos pareigų po 2009-10-09 neliko. Šio sąrašo 7 punkte yra įvardinta darbuotoja D. B., Bendrųjų reikalų skyriaus vedėja, kurios pareigų nuo 2009-10-09 taip pat neliko. Jos kvalifikacinis laipsnis – teisės bakalauro, garantijų pagal LR DK 129 str. 4 d. neturi. Nuo 2011-06-13 ji perkelta dirbti Teisės ir personalo skyriaus vyriausiaja specialiste. Jos pareigybė po struktūros pakeitimo keitėsi net du kartus. Šio sąrašo 13 punkte įrašyta K. N., Teisės ir personalo skyriaus teisininkė – vyriausioji specialistė, kurios pareigų po 2009-10-09 taip pat neliko. Jos kvalifikacinis laipsnis – teisės bakalauro ir magistro, garantijų pagal LR DK 129 str. 4 d. neturi. Po 2009-10-09 buvo perkelta dirbti žuvivaisos skriaus vyriausiaja specialiste. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad darbdavys šiuo atveju pažeidė LR DK 129 str. 4 d. nuostatą, kad darbuotojos auginančios vaiką iki 14 metų, darbo sutartis gali būti nutraukta tik ypatingu atveju, jeigu darbuotojo palikimas darbe iš esmės pažeistų darbdavio interesus. Atsakovas į bylą nepateikė įrodymų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad ieškovė, turėdama tolygią ar net aukštesnę kvalifikaciją, negalėjo būti palikta dirbti naujoje struktūroje, kai tuo tarpu 2009-10-09 buvo paliktos dirbti tokios pat kvalifikacijos darbuotojos neturinčios LR DK 129 str. 4 d. nustatytų garantijų. Todėl ši apylinkės teismo sprendimo dalis nepagrįsta ir naikintina, nes ieškovės atleidimas iš darbo, nustačius šias aplinkybes yra neteisėtas. Priimant sprendimą šioje dalyje atsižvelgiama ir į nuo 2009 metų susiklosčiusias aplinkybes: ieškovės darbo vieta neišliko Žuvininkystės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos, darbuotojos K. N. darbo vietos šiuo metu nebėra išlikusios, darbuotojai dirbantys šiuo metu tarnyboje yra įgiję reikiamus darbo įgūdžius, darbo vietos atkūrimas ieškovei pažeistų kitų darbuotojų teises dirbti sulygtą darbą, ieškovei reikėtų įgyti naujų įgūdžių atlikti darbą, taip pat reikėtų laiko ir tai trikdytų valstybinės institucijos įprastinį darbo ritmą. Todėl pripažinus, kad ieškovė iš darbo buvo atleista pažeidus pažeidus LR DK 129 str. 4 d. nuostatas į pirmesnį darbą ji negali būti grąžinama. Pripažinus darbo sutarties nutraukimą neteisėtu, jai priteistinas vidutinis darbo užmokestis nuo 2009-12-17 iki 2011-11-02 įskaitytinai, viso 48386 Lt (vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką skaičiuojamas nuo 2009-07-01 dienai mokėto darbo užmokesčio – 2132 Lt sumos, už 2009 m. gruodžio mėn. – 1279 Lt, už 22 darbo mėnesius iki 2011-11-01 – 46904 Lt, už 2011 m. lapkričio mėn. –203 Lt). Kompensacija pagal LR DK 140 str. 1 d., ieškovei yra išmokėta (LR DK 297 str. 4 d.).
Dėl prastovos
Pagal LR DK 122 str. 1 d. prastova ne dėl darbuotojo kaltės yra tokia padėtis darbovietėje, kai darbdavys neduoda darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo dėl tam tikrų objektyvių priežasčių (gamybinių ar kt.). Lietuvos žuvininkystės ir žuvivaisos tyrimų centro generalinio direktoriaus 2009-10-07 įsakymas Nr. 1P-113 dėl prastovos (t. 1, b. l. 14-17) tvirtina, kad ieškovei nuo 2009-10-12 iki 2009-12-16 buvo paskelbta prastova. Prastova ne dėl darbuotojo kaltės pirmos instancijos teismas laikė tą aplinkybę, kad dėl ieškovės atostogų prasitęsė jos atleidimo iš darbo laikas, be to įspėjimo laiko nuo 2009-07-01 nepakako, kad ieškovė būtų atleista iš darbo. Įsigaliojus LR Žemės ūkio ministerijos 2009-05-29 įsakymui nuo 2009-10-12, nebeliko jos darbo vietos, taigi nebuvo darbo. Tačiau ši išvada nepagrįsta, nes prastova gali būti laikoma situacija, kai darbo vieta yra, tačiau darbo dėl tam tikrų objektyvių aplinkybių nėra. Tuo tarpu ieškovui darbo nesuteikimo ir jos darbo vietos panaikinimo prastovai prilyginti negalima. Atsakovas remdamasis 2009-05-29 LR Žemės ūkio ministerijos įsakymu dėl struktūros pakeitimo, turėjo visas galimybes ieškovę įspėti 4 mėnesius prieš 2009-10-12, taip pat, atsižvelgdamas į jos turimas nepanaudotas atostogas paskaičiuoti reikiamą įspėjimo laiką. Todėl per visą įspėjimo laikotarpį ieškovei turėjo būti mokamas sutartas darbo užmokestis 13,7 koeficiento pagal etatų sąrašą (t. 1, b. l. 226-232), skaičiuojant nuo 2009-09-01 patvirtintos bazinės algos 122 Lt ir 341 Lt priedas pagal 2009-08-27 įsakymą Nr. 1P-89 (t. 1, b. l. 219-224) – viso 2012,40 Lt. Darbuotojo asmens sąskaitų kortelė ( t. 1, b. l.238-239) tvirtina, kad ieškovei per paskelbtos prastovos laikotarpį buvo mokama 800 Lt atlyginimas, todėl skirtumas turi būti priteistas – viso 1940,85 Lt.
Dėl neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo
Ieškovės reikalavimą priteisti neišmokėtas darbo užmokesčio sumas pagal 2006-11-20 sudarytus darbo sutarties pakeitimus – pareiginis atlyginimas 1576 Lt, priedas – 824 Lt, apylinkės teismas patenkino padaręs išvadą, kad darbo sąlygų dėl darbo užmokesčio dydžio keisti be ieškovės sutikimo nebuvo galima, todėl atsakovas turi sumokėti skirtumą, kuris susidarė pamažinus darbo užmokestį. Šis pamažinimas turėjo reikšmės ir kompensacijų dydžiams.
Pagal LR DK 120 str. 3 d. darbo apmokėjimo sąlygas be darbuotojo raštiško sutikimo darbdavys gali keisti tik tuo atveju, kai įstatymais, Vyriausybės nutarimais ar pagal kolektyvinę sutartį yra keičiamos tam tikros ūkio šakos, įmonės ar darbuotojų kategorijos darbo apmokėjimas. Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministro 2009-08-11 įsakymas Nr. 3D-585 (t.1, b.l. 22) tvirtina, kad Lietuvos valstybinio žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centras buvo valstybės biudžetinė įstaiga, kurioje darbo užmokesčio klausimus reguliavo ne tik darbo sutartys, bet ir 1993-07-08 LR vyriausybės nutarimas Nr.511 „Dėl biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos tobulinimo“ pagal kurį ieškovės pareigybei „vyr. specialistas“ buvo nustatytas 13,7 darbo užmokesčio koeficientas, darbo sutarties pakeitimo metu atitinkantis 1576 |Lt atlyginimo sumą. Tai tvirtina ir Lietuvos valstybinio žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centro generalinio direktoriaus 2006-11-20 įsakymas „Dėl E. S. pervedimo“ Nr. 1P-143, kuriame nurodoma, kad E. S. buvo pervesta dirbti pilnu etatu ES reikalų, mokslo ir investicijų skyriaus vyriausiosios specialistės pareigoms, T. N. nėštumo ir gimdymo atostogų laikui nustatant jai 13,7 tarnybinio atlyginimo koeficientą, mokant 1576 Lt tarnybinį atlyginimą bei 824 Lt personalinį priedą (t.1, b.l.138). Su šiuo įsakymu ieškovė supažindinta pasirašytinai. Taigi turėdama teisinį išsilavinimą ir žinodama, kad jos atžvilgiu yra taikomos valstybės biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo sąlygos, ieškovė dirbo darbą ir toliau, kai LR vyriausybės nutarimais buvo mažinamas bazinis algos dydis, taigi priėmė darbo sąlygų pakeitimus pagal LR DK 120 str. 3 d. Be to, jei darbuotojas nesutinka su būtinųjų darbo sąlygų pakeitimu,, jis per vieną mėnesį nuo atitinkamo nurodymo (dokumento) gavimo dienos, turi teisę kreiptis į teismą. Atsakovei daugiau kaip du metus buvo taikomi darbo užmokesčio dydžio pakeitimai, tačiau ji dėl šių pakeitimų ginčų nekėlė. Todėl šiuo metu daroma išvada, kad priėmė darbo užmokesčio pakeitimo sąlygas ir jos ją tenkino. Tuomet tenkinti jos reikalavimą dėl darbo užmokesčio ir kompensacijų perskaičiavimo buvo nepagrįsta.
Taigi teismo sprendimas dėl neteisingo bylos aplinkybių nustatymo gražinimo į darbą dalyje bei dėl neteisingo materialinės teisės normų taikymo prastovos ir darbo užmokesčio išmokėjimo dalyje naikinamas ir priimamas naujas sprendimas ( LR CPK 320 str 1 d., 329 str.1 d., 330 str.).
Atsižvelgiant į apeliacinėje instancijoje ieškovės patenkintus reikalavimus, perskirstomos teismo išlaidos. Atsakovo atstovo pateikti išlaidų advokato pagalbai apmokėti dokumentai tvirtina, kad tik dalis iš šių išlaidų yra priskirtinos šioje byloje. Iš jų matyti, kad advokatas šioje byloje sugaišo 21 darbo valandą, vienos valandos įkainis be PVM 200 Lt, viso 4200 Lt, su PVM 5082 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad iš trijų reikalavimų atsakovo naudai yra išspręstas tik vienas, atlygintina išlaidų dalis už darbą pirmos ir apeliacinės instancijų teismuose sudaro 1694 Lt. Ši suma neviršija LT teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 nutarimu patvirtintų rekomendacijų dėl maksimalių išlaidų advokato pagalbai atlyginti, todėl priteistina.
Nuo patenkintų ieškovės reikalavimų sumos valstybės naudai iš atsakovo priteistina bylinėjimosi išlaidų - 1489 Lt (CPK 96 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,
nusprendė:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Nr.2-8429-81/2010 pagal E. S. ieškinį atsakovui Žuvininkystės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, dėl gražinimo į darbą, dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo už priverstinės pravaikštos laiką, dėl neišmokėto vidutinio darbo užmokesčio už 2008-2009 darbo metus priteisimo, panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Pripažinti, kad E. S. a.k . (duomenys neskelbtini) iš darbo ES reikalų, tarptautinių ryšių ir mokslo vyr. specialistės pareigų Lietuvos valstybinio žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centro direktoriaus 2009-12-16 įsakymu Nr.1P-151 atleista neteisėtai, laikyti, kad darbo sutartis nutraukta teismo sprendimu 2011-11-02 ir priteisti iš Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos respublikos žemės ūkio ministerijos 48386 Lt (keturiasdešimt aštuonis tūkstančius tris šimtus aštuoniasdešimt šešis Lt) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką.
Pripažinti, kad Lietuvos valstybinio žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centro generalinio direktoriaus 2009-10-07 įsakymu Nr.1P-113 ES reikalų, tarptautinių ryšių ir mokslo skyriaus vyr. specialistei E. S. nuo 2009-10-12 iki 2009-12-16 prastova paskelbta be teisinio pagrindo ir priteisti už šį laikotarpį iš Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos respublikos žemės ūkio ministerijos E. S. naudai 1940,85 Lt (vieną tūkstantį devynis šimtus keturiasdešimt Lt 85 cnt) neišmokėto darbo užmokesčio.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš E. S. Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos respublikos žemės ūkio ministerijos naudai 1694,00 Lt (vieną tūkstantį šešis šimtus devyniasdešimt keturis Lt) advokato pagalbos išlaidoms atlyginti.
Priteisti iš Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos respublikos žemės ūkio ministerijos 1489,00 Lt (vieną tūkstantį keturis šimtus aštuoniasdešimt devynis Lt) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai (mokamų į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini), įmokos odas 5660).