Vilniaus apygardos teismo nutartis

Šalies argumentai

Ieškovė A. L. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama pripažinti neteisėtu ir panaikinti 2009-07-01 Lietuvos valstybinio žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centro raštą Nr.4A - 476 „Dėl įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą“, pripažinti neteisėtu ir panaikinti 2009-11-04 Lietuvos valstybinio žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centro įsakymą Nr.1P - 131 „Dėl A. L. atleidimo iš darbo“, 2009-10-07 įsakymo Nr.1P - 113 „Dėl prastovos“ dalį susijusią su prastovos nustatymu ieškovei bei pripažinti neteisėtu darbo sutarties nutraukimą. Patikslintu ieškiniu ieškovė prašė grąžinti ją į darbą - vyriausiosios buhalterės ar kitas panašaus pobūdžio pareigas Žuvininkystės tarnyboje prie LR žemės ūkio ministerijos, priteisti 2558,44 Lt darbo užmokesčio skirtumą už 2009 m. spalio - lapkričio mėnesius ir vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo 2009 m. lapkričio 5 d. iki teismo sprendimo įvykdymo, skaičiuojamą pagal ieškovės vidutinį vieno mėnesio darbo užmokestį, lygų 3733 Lt, ir vienos darbo dienos vidutinį darbo užmokestį 169,68 Lt. Nurodė, kad Lietuvos Valstybinio žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centro (toliau – Centro), kurio visas teises ir pareigas nuo 2010-04-01 perėmė Žuvininkystės tarnyba prie LR žemės ūkio ministerijos, direktorius savo 2009-11-04 įsakymu atleido ją iš Centro Buhalterinės apskaitos ir atskaitomybės skyriaus vedėjos - vyr. buhalterės pareigų pagal LR DK 129 str. 1 ir 2 d. – darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės. Ieškovės teigimu, darbo sutartis su ja buvo nutraukta neteisėta, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus ir be teisėto pagrindo dėl šių priežasčių: įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimą neatitiko darbo teisės aktams keliamų reikalavimų įspėjimo turiniui ir pažeidė ieškovės kaip darbuotojos teises ir teisėtus interesus; svarbių priežasčių nutraukti darbo sutartį nebuvo, LR žemės ūkio ministro 2009-05-29 įsakymas, kuriuo keičiama grafinė Centro struktūra, negalėjo būti laikomas ieškovo atleidimo iš darbo priežastimi; šiuo nekompetentingo organo sprendimu įforminti Centro struktūriniai pertvarkymai, susiję su ieškovės atliekamomis vyriausiojo buhalterio funkcijomis, buvo fiktyvūs, nes vadovaujantis teisės aktais šios funkcijos negali būti panaikintos biudžetinėje įstaigoje ir realiai šios funkcijos išliko; ieškovei nebuvo pasiūlyta dirbti pakeistomis darbo sutarties sąlygomis, tuo pažeidžiant jos interesus bei LR DK 120 str. nuostatas; nors įspėjimo terminas buvo pratęstas dėl kasmetinių atostogų ir turėjo būti taikomos LR DK 129 str. nuostatos ir mokamas darbo užmokestis, ieškovei buvo neteisėtai pakelbta prastova, taip siekiant nemokėti darbo užmokesčio, todėl įsakymas dėl prastovos naikintinas kaip visiškai nepagrįstas ir neteisėtas.

Atsakovas su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad atsakovas, siekdamas elgtis kuo sąžiningiau ieškovės atžvilgiu, ieškovę įspėjo ne prieš du, o daugiau nei prieš tris mėnesius iki darbo sutarties nutraukimo, įspėjimo apie ieškovės atleidimą iš darbo turinys visiškai atitiko LR DK 130 str. 2d. 1p. jam keliamus turinio reikalavimus bei teismų praktiką, todėl nėra jokio teisinio bei faktinio pagrindo pripažinti šį įspėjimą neteisėtu ir jį panaikinti. Atmesdamas ieškovės argumentą dėl nekompetentingo organo sprendimu įformintų Centro struktūrinių pertvarkymų, atsakovas nurodė, kad teisę tvirtinti Centro struktūrą turi tik LR žemės ūkio ministras, minėtas ministro įsakymas numatė struktūros pasikeitimus nuo jo įsigaliojimo. Vadovaujantis tuo ir LR DK nuostatomis dėl įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimo terminų, atsakovas privalėjo ruoštis šiems pakeitimams, kadangi atsakovo centro struktūra privalėjo būti pakeista nuo įsakymo įsigaliojimo dienos. Taigi atsakovo įstaigos struktūriniai pertvarkymai buvo įforminti visiškai tinkamai bei kompetentingo organo sprendimu. Pati ieškovė nurodo, kad atsakovo struktūroje darbuotojų skaičius, kurie yra atsakingi už finansinę apskaitą, sumažėjo nuo 6 iki 1 ir ieškovės teiginiai, kad atsakovo struktūros pertvarkymai yra fiktyvūs, yra visiškai nepagrįsti. Dalis ieškovės pareigybės aprašyme nustatytų funkcijų neišliko ir nebuvo įtrauktos į finansininko pareigybės aprašymą, finansininko pareigų apimtis ženkliai pakito. Ieškovė neturėjo LR DK nustatytų garantijų, draudžiančių nutraukti su ja sutartinius darbo santykius, ar pirmenybės teisės būti paliktai dirbti, kai mažinamas darbuotojų skaičius. 2009-05-21 LR Valstybės kontrolė, atlikusi auditą atsakovo įstaigoje, pateikė savo išvadą, kurioje buvo konstatuota, kad atsakovo buhalterinėje apskaitoje bei jos vedime yra visa eilė trūkumų, už kuriuos ieškovė buvo tiesiogiai atsakinga. Tokie pažeidimai konstatuoti ir LR Valstybės kontrolieriaus pavaduotojo 2009-06-19 sprendime. Už šiame sprendime nustatytus reikšmingus teisės aktų pažeidimus ieškovei buvo skirta drausminė nuobauda. Atsakovas turėjo pilną teisę atleisti ieškovę iš pareigų dėl šiurkštaus darbo pareigų nevykdymo, tačiau siekdamas kuo palankesnėmis ieškovei aplinkybėmis atleisti ją iš darbo, atleido ją LR DK 129 str. 1, 2 d. pagrindu. Nuo 2009-10-12 buvo panaikinta ieškovės darbo vieta. Dėl ieškovės buvimo atostogose įspėjimo dėl darbo sutarties nutraukimo eigos metu ieškovės terminas buvo pratęstas atostogų dienų skaičiui. 2009-10-12 įsigaliojus naujai atsakovo įstaigos struktūrai neliko ieškovės pareigybės, darbo vietos. Ieškovei buvo paskelbta prastova iki to laiko, iki kol darbo sutartis bus nutraukta. Nutraukti darbo sutartį nuo 2009-10-12 atsakovas negalėjo, nes buvo pratęstas įspėjimo dėl darbo sutarties nutraukimo pasekmės. Ieškovei atleidimo iš darbo dieną buvo išmokėta 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka už nepertraukiamąjį darbo stažą atsakovo įstaigoje. Prastova ieškovei buvo paskirta teisėtai, kurios metu buvo mokama 800 Lt atlyginimas, todėl nėra jokio teisinio pagrindo priteisti ieškovei skirtumą tarp jai priklausančio atlyginimo ir nuo jai realiai išmokėto atlyginimo, kuris jai buvo mokamas dėl to, kad ji buvo prastovoje. Taip pat nėra jokio pagrindo ieškovei perskaičiuoti išmokėtą kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas. Ieškovės vidutinis darbo užmokestis už vieną dieną yra 125,98 Lt, ji turėjo nepanaudotas 12,5 dienų atostogų ir ieškovei buvo teisingai išmokėta 1574,75 Lt kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas.

Šalies argumentai

Ieškovė A. L. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ta apimtimi, kuria atmestas reikalavimas dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu bei vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo, ir priimti naują sprendimą, kuriuo prašo pripažinti neteisėtu ir panaikinti 2009-07-01 Lietuvos valstybinio žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centro raštą Nr. 4A-476 „Dėl įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą“; pripažinti neteisėtu ir panaikinti 2009-11-04 Lietuvos valstybinio žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centro Įsakymą Nr. 1P-131 „Dėl A. L. atleidimo iš darbo“; pripažinti 2006-12-01 darbo sutarties, sudarytos tarp ieškovės ir Lietuvos valstybinio žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centro, nutraukimą neteisėtu, laikant, kad darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos; vadovaujantis LR DK 297 str. 3 d. grąžinti ieškovę į vyriausiosios buhalterės ar kitas panašaus pobūdžio pareigas Žuvininkystės tarnyboje prie LR ŽŪM; priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo t.y. nuo 2009-11-05 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, taikant vidutinį mėnesio darbo užmokestį, lygų 3 733 Lt. ir vidutinį darbo dienos užmokestį 169,68 Lt; priteisti bylinėjimosi išlaidas bei išlaidas advokato pagalbai apmokėti iš atsakovo. Pirmuoju apeliacinio skundo argumentu ieškovė teigia, kad pirmos instancijos teismas neįvertino, ar ieškovė buvo tinkamai įspėta apie atleidimą iš darbo. Vadovaudamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ieškovė nurodė, kad įspėjime turi būti detaliai nurodyta nuo kada, kokio masto, kurių struktūrinių padalinių, kurių darbuotojų darbo organizavimo ar kitokio pobūdžio pertvarkymai bus atliekami. Ieškovė taip pat nurodė, kad teismas nepagrįstai ignoravo aplinkybę, kad ministro įsakymas įsigaliojo nuo 2009-10-12. todėl įspėjimas, paremtas neįsigaliojusiu įsakymu, yra neteisėtas, be to, kad būtų pagrindu atleidimui, šis įsakymas turėjo būti paskelbtas įstatymų nustatyta tvarka „Valstybės žiniose“. Apeliantės teigimu, teismas taip pat padarė klaidingą išvadą, kad Centre įvykdyti struktūriniai pertvarkymai buvo realūs, neįvertino, ar sprendimas dėl struktūrinių pertvarkymų buvo priimtas kompetentingo subjekto. Pasak ieškovės, sprendime nėra analizuojama, ar po atliktų struktūrinių pertvarkymų darbovietėje išliko jos vykdytos funkcijos ir padaryta klaidinga išvada, kad dėl pertvarkymų ir darbuotojų skaičiaus mažinimo neliko dalies funkcijų, kurias vykdė buhalterinės apskaitos ir atskaitomybės skyrius, o kita dalis funkcijų perduota kitiems padaliniams. Tai, kad neišnyko ieškovės vykdytos funkcijos, ieškovės teigimu, rodo tai, kad vietoje vyriausiojo buhalterio atsirado finansininko pareigybė, todėl pertvarkymai buvo fiktyvūs – prisidengiant pertvarkymų būtinybe, buvo siekiama atleisti ieškovę iš darbo. Pirmos instancijos teismas, pasak ieškovės, nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad darbdavys, įspėjęs ieškovę apie darbo sutarties nutraukimą, nepasiūlė jai kito darbo. Ieškovės nuomone, dėl darbo patirties bei ekonomikos krypties išsilavinimo, ji galėjo eiti dirbti į vaiko priežiūros atostogas išėjusios darbuotojos pareigose, kadangi jos funkcijos buvo susijusios su buhalterinės apskaitos tvarkymu. Apeliantė apeliaciniame skunde taip pat nurodė, kad priimdamas sprendimą, teismas pažeidė pareigą būti aktyviu darbo byloje – neišreikalavo reikiamų įrodymų, nesiaiškino su laisvomis darbo vietomis Centre susijusių aplinkybių. Be to, ieškovės nuomone, tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo aprašomojoje dalyje nėra išdėstyti atsakovo bei trečiojo asmens paaiškinimai ir reikalavimai, galėjo lemti neteisėto sprendimo priėmimą ir paviršutinišką bylos aplinkybių išnagrinėjimą.