Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žano Kubecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arvydo Martinavičiaus ir Jarūnės Sedalienės,

dalyvaujant pareiškėjų E. A. K., L. K., L. D. atstovui advokato padėjėjui ir pareiškėjui V. K.,

atsakovės Lietuvos valstybės atstovės ir atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovei Samantai Luganeckaitei,

trečiojo suinteresuoto asmens Palangos miesto savivaldybės administracijos atstovui Vytautui Korsakui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų skundą ir patikslintus skundus atsakovei ir atsakovės Lietuvos valstybės atstovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Palangos miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo, neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjai kreipėsi į teismą su skundu ir patikslintais skundais, prašydami panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2019-11-26 sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste atlyginant pinigais Nr. 16S-363-(14.16.3.) ir 16S-362-(14.16.3.), priteisti iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos po 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, priteisti iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pareiškėjų naudai visas bylinėjimosi išlaidas.

2021 m. birželio 1 d. gautas patikslintas skundas, kuriame nurodoma, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyrius (NŽT) 2019-11-26 priėmė sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste atlyginant pinigais (toliau bendrai vadinami Sprendimais) piliečiams (pareiškėjams) P. J. K., E. V. S.. Pareiškėjui P. J. K. NŽT 2019-11-26 sprendimu „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste“ Nr. 16S-363-(14.16.3.) nusprendė atkurti nuosavybės teises atlyginant 923,62 Eur pinigais už 0,4810 ha žemės plotą; pareiškėjai E. V. S. NŽT 2019-11-26 sprendimu dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste Nr. 16S-362-(14.16.3.) nusprendė atkurti nuosavybės teises atlyginant 930,14 Eur pinigais už 0,4844 ha žemės plotą. Prieš priimdama aukščiau minėtus Sprendimus NŽT informavo Pareiškėjus, kad nebėra galimybės atkurti nuosavybės teisių Pareiškėjų pasirinktu būdu – natūra, kadangi Palangos mieste nebeliko žemės plotų į kuriuos būtų galima atkurti nuosavybes natūra. Pareiškėjai kategoriškai nesutinka su NŽT priimtais Sprendimais, mano, kad Sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti, todėl turėtų būti panaikinti, o NŽT teikiama informacija apie tai, kad Palangos mieste nebėra laisvų žemės plotų yra neteisinga. Ginčo santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas (toliau - Atkūrimo įstatymas) bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtinta Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka (toliau - Tvarka).Vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 3 punkto nuostatomis, nuosavybės teisės atkuriamos ar už valstybės išperkamą turtą atlyginama piliečio prašyme atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą nurodytu ir Atkūrimo įstatyme numatytu nuosavybės teisių atkūrimo ar atlyginimo už valstybės išperkamą turtą būdu. Pareiškėjai yra išreiškę aiškią ir nepakeistą valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdu, prašant, kad nuosavybės teisės būtų atkuriamos tik natūra. Ši Pareiškėjų valia niekada nebuvo pakeista. Tvarkos 34 punktas numato, kad nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise. Pareiškėjų įsitikinimu NŽT turi galimybes Pareiškėjams atkurti nuosavybės teises natūra, o NŽT teiginiai apie tai, kad Palangos mieste nebeliko žemės plotų į kuriuos galima atkurti nuosavybės teises natūra yra nepagrįsti. Pareiškėjų posesija yra (duomenys neskelbtini) teritorijoje, kuri apima 152,99 ha. Pareiškėjai, gavę Sprendimus ir su jais nesutikdami, kreipėsi į specialistus užsiimančius teritorijų planavimu ir panašia veikla, kad būtų identifikuoti laisvi žemės plotai Palangos mieste. Pareiškėjų užsakymu buvo parengtas Palangos miesto teritorijos žemės sklypų ir plotų planas (toliau – Planas), kuriame yra sužymėti NŽT valdomi valstybinės žemės plotai (tame tarpe ir laisvi), kurie turėtų būti nuosavybės teisių natūra atkūrimo objektai. Pagal susistemintus duomenis iš Plano matyti, kad NŽT valdo ne mažiau kaip 14,71 ha valstybinės žemės ploto pievų ir(duomenys neskelbtini) neįregistruotų Nekilnojamojo turto registre, kurie galėtų būti laisvi valstybinės žemės plotai tinkami nuosavybės teisių atkūrimui. Bylos nagrinėjimo metu Pareiškėjai nurodė konkrečius laisvus žemės plotus į kuriuos galėtų būti atkurtos nuosavybės teisės Pareiškėjams. Surinkus papildomus rašytinius įrodymus tiek tiesiogiai iš atsakovų, tiek teismo pagalba, Pareiškėjai konkretizuoja laisvus žemės plotus į kuriuos turėtų būti atkurtos nuosavybės teisės natūra. Pareiškėjai 2020-03-30 prašyme nurodė, kad yra laisvas valstybinis žemės plotas ties Austėjos g. 27A, 28 žemės sklypais, besiribojantis su Austėjos gatve. Palangos miesto savivaldybės administracija (PMSA) 2020-10-14 rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad ties Austėjos g. 27A, 28 sklypais esančiame žemės plote yra ir savivaldybei priklausantys želdiniai, kuriuos pagal Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo (toliau – Želdynų įstatymas) 3 str. 2 d., 3 d. 2 p., yra būtina išsaugoti. Be to, PMSA nurodė, kad laisvame žemės plote augantys medžiai yra saugotini, kadangi jų kamienas yra didesnis kaip 12 cm skersmens. Pareiškėjai 2021-03-04 prašymu dėl informacijos suteikimo kreipėsi į PMSA, prašydami pateikti minimo laisvo žemės ploto medžių taksacijos planą ar kitus įrodymus, kurie patvirtintų PMSA teiginius, kad ties Austėjos g. 28 žemės sklypu teritorija yra saugotini didesnio kaip 12 cm skersmens medžiai. PMSA 2021-04-07 raštu Nr. (19.5.E) D3-1287 pakartotojo, kad ties Austėjos g. 28 sklypu nurodytame žemės plote yra savivaldybei priklausantys želdynai ir saugotini medžiai. Kartu su atsakymu buvo pateiktas 11 priedas - Želdinių būklės įvertinimo aktas. PMSA nurodyti argumentai yra nepakankami tam, kad šis laisvas žemės plotas negalėtų būti teisių į nuosavybės atkūrimą objektas. Nuosavybės teisės į tam tikrus žemės plotus negali būti atkurtos, jeigu tai yra valstybės išperkama žemė. Kokia žemė yra priskiriama valstybės išperkamai yra reglamentuota Atkūrimo įstatymo 12 straipsnyje. Tačiau nei vienas iš Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų neleidžia konstatuoti, kad žemės plotas ties Austėjos g. 28 ir 27A žemės sklypais galėtų būti valstybės išperkama žemė. T. y. PMSA nurodytos aplinkybės, kad šiame žemės plote yra saugotini želdiniai, nėra pagrindas šio žemės ploto priskirti valstybės išperkamai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) 2013-05-29 nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A-858-440/2013, konstatavo, kad „atsakovo nurodomi želdiniai taip pat nesudaro pagrindo Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymui. Šiuo aspektu pažymėtina, jog vien tik aplinkybė, kad teritorijoje, į kurią siekiama atkurti nuosavybės teises, auga želdiniai, negali nusverti realių ir nenuginčytų teisių į nuosavybės teisių atkūrimą“. Todėl, Pareiškėjai patikslintu skundu reikalauja laisvame žemės plote įsiterpusiame tarp Austėjos g. 28 ir 27A žemės sklypų ir Austėjos gatvės suformuoti naują žemės sklypą, bei atkurti į jo visą plotą nuosavybės teises Pareiškėjams natūra. Pareiškėjai 2020-03-30 prašyme nurodė, kad yra laisvas žemės plotas įsiterpęs Gabijos g. 1, 1A, 2A, 3, 4A, 11C, 11D žemės sklypų ir Gabijos, Austėjos gatvių. PMSA 2020-10-14 rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad nurodyti žemės plotai pagal „Lino“ gyvenamojo kvartalo detalaus išplanavimo projekto, patvirtinto Palangos miesto tarybos 1994-09-23 sprendimo Nr. 44 1.7 punktu, sprendinius yra reikalingi želdiniams, poilsiui ir vaikų žaidimo aikštelėms įrengti. „Lino“ gyvenamojo kvartalo detalaus išplanavimo projektas nėra detalusis planas, neatitinka detaliesiems planas keliamų reikalavimų. Pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą valstybės išperkamai priskiriama tokia žemė, kuri iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta. Nagrinėjamu atveju „Lino“ gyvenamasis kvartalas suplanuotas ne detaliuoju planu, kaip to reikalauja aukščiau nurodyta Atkūrimo įstatymo teisės norma, o detalaus išplanavimo projektu, todėl neatitinka Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto būtinosios sąlygos, t. y. teritorija nėra suplanuota detaliuoju planu. Be to, ši teritorija nėra užimta. Kaip matyti iš žemiau pateikiamos ortofoto nuotraukos, nuo 1994 metų, kuomet buvo patvirtintas „Lino“ gyvenamojo kvartalo detalaus išplanavimo projektas iki šiol, t. y. jau praėjus 27 metams, minėtose teritorijose vis dar nėra įrengta jokių vaikų žaidimo aikštelių, nėra pasodinta želdinių ir pan., kai tai buvo numatyta „Lino“ gyvenamojo kvartalo detalaus išplanavimo projekte. Todėl akivaizdu, kad šis laisvas žemės plotas nėra ir, tikėtina, niekada nebus naudojamas PMSA nurodomu tikslu ir todėl gali būti nuosavybės teisių atkūrimo objektu. Mano, kad vien aplinkybė, jog prieš 27 metus ši teritorija buvo pažymėta kaip skirta poilsiui ir laisvalaikiui „Lino“ gyvenamojo kvartalo detalaus išplanavimo projekte, tačiau niekada nebuvo realizuota, negali nusverti realių ir nenuginčytų teisių į nuosavybės teisių atkūrimą. Todėl, Pareiškėjai patikslintu skundu reikalauja laisvame žemės plote įsiterpusiame tarp Gabijos g. 1 A, 2A, 3, 4A žemės sklypų ir Gabijos, Austėjos gatvių suformuoti naują žemės sklypą, bei atkurti į jo visą plotą nuosavybės teises Pareiškėjams natūra. Pareiškėjai 2020-03-30 prašyme nurodė, kad yra laisvas žemės plotas greta Bendrovių g. 15 žemės sklypo. PMSA 2020-10-14 rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad dėl žemės plotų, esančių prie Bendrovių g. 15 ir Saulėlydžio g. 31 žemės sklypų, svarstytų pasirašyti taikos sutartį šioje byloje. Tuo pačiu, PMSA nenurodė jokių argumentų, kodėl šiuose plotuose Pareiškėjams negalėtų būti atkurtos nuosavybės teisės. Tokiu būdu PMSA iš esmės patvirtino, kad nėra jokios objektyvios priežasties trukdančios suformuoti naują žemės sklypą prie Bendrovių g. 15 žemės sklypo ir atkurti į jo visą plotą nuosavybės teises Pareiškėjams natūra. Tiesa, Pareiškėjai paaiškina, kad ties Saulėlydžio g. 31 esantis laisvas žemės plotas nepatenka į buvusių(duomenys neskelbtini) teritorijas, todėl negali būti Pareiškėjams atkurtas natūra. Pareiškėjai nustatė, kad dar vienas laisvos žemės plotas, kuriam Palangos miesto bendruoju planu nėra nustatyta jokių apribojimų, yra ties Smilgų g. 8B ir 8C žemės sklypais. Minėtas laisvas žemės plotas galėtų būti nuosavybės teisių atkūrimo objektu, kadangi nėra priežasties trukdančios suformuoti naują žemės sklypą prie Bendrovių g. 15 žemės sklypo ir atkurti į jo visą plotą nuosavybės teises Pareiškėjams natūra. NŽT 2020-02-06 atsiliepime į Pareiškėjų skundą nurodė, kad Pareiškėjai turėjo teisę atkurti nuosavybės teises į J. K. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytą žemę, kurią sudarė: 2,00 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) bei 0,7816 ha žemės dalį (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į NŽT pateiktus argumentus teigia, kad NŽT neteisingai įvertino J. K. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytą žemės plotą, kas sąlygojo, kad Pareiškėjams nuosavybės teisė atkurta į mažesnį plotą nei priklauso pagal archyvinę medžiagą. Susipažinus su prie bylos prijungta archyvine medžiaga – nuosavybės teisių atkūrimo byla, nustatė, kad J. K. iki 1940 m. nacionalizacijos valdė žemę, kurią sudarė: 2,3107 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), o ne 2,00 ha, kaip neteisingai nurodo NŽT. Šį Pareiškėjų teiginį patvirtina, įskaitant, bet neapsiribojant, (duomenys neskelbtini) palivarko žemės sklypų savininkų sąrašas iš nuosavybės teisių atkūrimo bylos ir 1991-03-20 Lietuvos valstybinio archyvo pažymėjimas. Taigi, Pareiškėjams atkuriant nuosavybės teises į J. K. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytą žemę, buvo nepagrįstai ir neteisėtai sumažintas atkuriamos nuosavybės plotas nuo 2,3107 ha iki 2,00 ha, dėl ko Pareiškėjams buvo atkurta mažiau žemės, nei turėjo būti pagal archyvinę medžiagą. Šios aptartos aplinkybės sudaro savarankišką pagrindą panaikinti NŽT priimtus Sprendimus, kaip neteisėtus ir nepagrįstus, įpareigojant NŽT perskaičiuoti atkuriamos nuosavybės plotą atsižvelgiant į tai, kad J. K. iki 1940 m. nacionalizacijos valdė 2,3017 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), o ne 2,00 ha kaip teigiama NŽT atsiliepime. Teritorija įsiterpusi į Palangos miško 109 kvartalą nepagrįstai įtraukiama kaip želdynai ir galėtų būti nuosavybės teisių atkūrimo objektas. Nustatė, kad į buvusių(duomenys neskelbtini) teritoriją, kuri apima 152,99 ha plotą, patenka dalis Palangos miško 109 kvartalo. Šiame miško kvartale yra įsiterpęs medžiais neapaugęs laisvos žemės plotas, kuris pagal miškų kadastro duomenis nėra miškas. Nurodytas laisvos žemės plotas patenka į buvusių(duomenys neskelbtini), kurių plotas 152,99 ha, teritoriją. Pagal geoportal.lt informaciją, aptariamas laisvas žemės plotas nepatenka į miškų teritorijas ir nėra laikomas mišku. Nepaisant to, šis laisvas žemės plotas pagal Palangos miesto bendrąjį planą yra priskiriamas želdynų teritorijoms (ekstensyviam naudojimui įrengiami želdynai). Pareiškėjų vertinimu, Palangos miesto bendruoju planu minėta teritorija nepagrįstai priskiriama želdynams ir galėtų būti nuosavybės atkūrimo objektu pagal Atkūrimo įstatymo nuostatas. Nuosavybės teisės Pareiškėjams tinkamai neatkuriamos jau keliolika metų, o tai lemia neturtinės žalos jiems padarymą. Nuosavybės teisių atkūrimo į žemę procesas užtrukęs labai ilgą laiką, NŽT neveikimas yra nepagrįstas sudarantis nepateisinamai ir neprotingai ilgus nuosavybės teisių atkūrimo intervalus. Pareiškėjai dėl ilgo nuosavybės teisių atkūrimo proceso patyrė ir vis dar patiria neigiamus dvasinius išgyvenimus susijusioms su valstybės valdžios institucijų aktais bei veiksmais, taip pat neteisybės jausmą, taigi Pareiškėjai patyrė neturtinę žalą, o tarp neteisėtų NŽT atstovo veiksmų ir pretendentų patirtos neturtinės žalos yra priežastinis ryšys. Neturtinė žala dėl nepateisinamai ilgo nuosavybės teisių proceso pritiesiama tiek nacionalinėje teisėje (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-5653-552/2019, tiek ir Europos Žmogaus Teisių Teisingumo teisme, pvz. EŽTT byla Grigolovič prieš Lietuvą). Teismai minėtose bylose yra konstatavę, kad nepateisinamai ilgas nuosavybės teisių atkūrimo procesas dėl ko asmenys patiria nepatogumus, neteisybės ir nepasitikėjimo jausmą, sudaro pagrindą neturtinės žalos atlyginimui. Pareiškėjai savo patirtą neturtinę žalą dėl NŽT veiksmų/ neveikimo, kurių pagrindu nuosavybės teisių atkūrimo procesas užsitęsė labai ilgą laiko tarpą, įvertina 5000 Eur suma kiekvienam Pareiškėjui.

Teismo posėdyje pareiškėjas ir pareiškėjų atstovas V. K. nurodė, kad bendra plotų suma daugiau nei 19 ha, (duomenys neskelbtini) yra laisvo valstybinės žemės. Nurodė, kad svarbu, kad žemė būtų(duomenys neskelbtini) teritorijoje. Pažymėjo, kad Palangos miesto savivaldybės administracija pripažino, kad greta Bendrovių g. 15 yra valstybinės žemės plotas. Greta Smilgų gatvės 8C ir 8B nėra nustatyta jokių apribojimų, savivaldybė pozicijos dėl jo nėra pateikusi. Didelė teritorija, įsiterpusi į miško 109 kvartalą, kuri nėra apaugusi nei želdynais, nėra želdynu teritorija. Specialisto matininko identifikuoti sklypai buvusioje(duomenys neskelbtini) teritorijoje, kurie galėtų būti nuosavybės teisių atkūrimo objektas. Pateikiami atskiri galimi valstybinės žemės sklypai ir galimos jų ribos. Ilgą laiką J. K. atžvilgiu bylos buvo vilkinamos, sušlubavo sveikata dėl nesibaigiančio institucijų vilkinimo priimti sprendimus. Pareiškėjų tikslas - atkurti natūra nuosavybės teises buvusių(duomenys neskelbtini) teritorijoje. 2018 m. savivaldybės teiktas atsakymas neatitiko tikroves, jo pagrindu atsakovė priėmė sprendimą.

Atsakovė ir Lietuvos valstybės atstovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (minėta, toliau – ir atsakovė, NŽT) atsiliepime į patikslintus skundus nurodo, kad pagal Tvarkos 106 punktą, savivaldybės administracijos direktoriui yra suteiktos tam tikros funkcijos, tai yra kartografinės informacijos apie laisvą (neužstatytą) žemę žemėtvarkos skyriui teikimas, natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypų ribų formavimas, šių žemės sklypų kadastrinių matavimų organizavimas ir jų planų tvirtinimas. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnyje įtvirtinta nuostata, jog teritorijų planavimas yra pagal šio ir kitų įstatymų, taip pat jų įgyvendinamųjų teisės aktų reikalavimus vykdomas procesas, kuriuo siekiama darnaus teritorijų vystymo ir kuris apima žemės naudojimo prioritetų, aplinkosaugos, visuomenės sveikatos saugos, paveldosaugos ir kitų priemonių nustatymą, gyvenamųjų vietovių, gamybos, inžinerinės ir socialinės infrastruktūros sistemų kūrimą, sąlygų gyventojų užimtumui reguliuoti ir veiklai plėtoti sudarymą, visuomenės ir privačių interesų suderinimą. Šio įstatymo 6 straipsnyje nustatyta, kad savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentų rengimą organizuoja savivaldybės administracijos direktorius. Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 19 punktą, teritorijų planavimas, savivaldybės bendrojo plano ar savivaldybės dalių bendrųjų planų ir detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimas yra viena iš savarankiškųjų (Konstitucijos ir įstatymų nustatytų (priskirtų) savivaldybių funkcijų. Pažymi, kad Pareiškėjų Skundo ir Patikslinto skundo 3 dalyje prašomi panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos 2019-11-26 sprendimai Nr. 16S-363-(14.16.3.), Nr. 16S-362- (14.16.3.) dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko K. J. Palangos mieste valdytą žemę, Pareiškėjams atlyginant pinigais, buvo priimti pagal Palangos miesto savivaldybės administracijos raštu pateiktą informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę. Pažymi, kad Nacionalinės žemės tarnyba vykdė nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą į buvusio savininko K. J. Palangos mieste valdytą žemę, pagal Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pateiktą informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę. Įstatymų nuostata, kad jei negalima grąžinti turto natūra, turi būti skiriama kompensacija, neprieštarauja nuosavybės neliečiamumo, nuosavybės teisių gynimo principams, nes teisinga kompensacija taip pat užtikrina nuosavybės teisių atkūrimą; teisinis reguliavimas, kuriuo nustatomos nuosavybės teisių atkūrimo natūra alternatyvos, neprieštarauja restitucijos tikslams ir konstituciniam nuosavybės teisių apsaugos principui (Konstitucinio Teismo 1994-05-27, 1995-12- 3 22, 1998-06-18, nutarimai; Konstitucinio Teismo 2008-05-20 d, 2010-03-09, 2012-10-11 nutarimai; Konstitucinio Teismo 2014-10-30 nutarimas Nr. KT46-N14/2014). Nacionalinė žemės tarnyba mano, kad Pareiškėjai neįrodė, jog patyrė neturtinę žalą, nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių jų patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimus. Mano, kad Pareiškėjų prašomi priteisti piniginiai reikalavimai dėl neturtinės žalos yra nepagrįsti ir Nacionalinė žemės tarnyba prašo juos atmesti. Taip pat teigia, kad Pareiškėjų Skundo ir Patikslinto skundo 9 dalyje pateiktas reikalavimas yra nepagrįstas, kadangi pagal nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojančius teisės aktus, kai kurių dokumentų parengimas, kuriais vadovaujantis priimamas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, priklauso ir kitų institucijų, ne tik sprendimą priimančios institucijos kompetencijai. Pabrėžia, kad priimdama sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę Palangos mieste, Nacionalinė žemės tarnyba vadovavosi Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pateikta informacija apie laisvą (neužstatytą) žemę. Teismui nusprendus, kad Nacionalinės žemės tarnybos priimti skundžiami sprendimai yra teisėti, prašo atmesti Pareiškėjų reikalavimą priteisti visas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos, pagal bylos eigoje pateiktus dokumentus.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovės ir atstovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė papildomai nurodė, kad sprendimai buvo pateikti pagal savivaldybės pateiktą informaciją, kreipėsi keliais raštais į savivaldybės administraciją, kad būtų peržiūrėtos vietos(duomenys neskelbtini) teritorijoje. Pati papildomų veiksmų atsakovė neatlikinėjo. Savivaldybė turi pateikti laisvus sklypus. Palangos miesto savivaldybė detaliai atsakė, kad nurodytose vietose nėra galimybes atkurti nuosavybės teisių.

Trečiojo suinteresuoto asmens Palangos miesto savivaldybės administracijos atsiliepime ir atstovo žodiniuose paaiškinimuose nurodoma, kad Palangos m. savivaldybės administracija su pareiškėjų skundu nesutinka. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2003-03-25 nutartyje administracinėje byloje Nr. A11-263-03 aiškindamas Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punkto nuostatą pažymėjo: „kad joje nurodytus žemės išpirkimo atvejus jungia esminis ir pagrindinis požymis - konkretus visuomenės poreikis pageidaujamai grąžinti natūra žemei. Šio poreikio buvimas turi būti išreikštas atitinkamose nuorodose atitinkamos teritorijos detaliajame plane. Jeigu tokios nuorodos teritorijos detaliajame plane nėra, sklypas (piliečiui pageidaujant) turi būti jam grąžintas natūra. Išvardintos aplinkybės leidžia daryti išvadą ir konstatuoti, kad jeigu yra požymiai, jog prašomas grąžinti natūra žemės sklypas turi visuomenės poreikį (pav. toks poreikis įžvelgiamas iš miesto bendrojo ar teritorijos specialiojo planų), o teritorijos, kurioje yra šis sklypas, detalusis planas dar nėra patvirtintas, žemės grąžinimas natūra nėra galimas kol toks detalusis planas bus patvirtintas ir jame nebus atitinkamos nuorodos į apibūdinančias visuomenės poreikį aplinkybes, išvardintas minėtame Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio punkte. Tais atvejais kai yra patvirtintas teritorijos, kurioje yra pašomas grąžinti natūra žemės sklypas, detalusis planas ir jame yra nurodytos aplinkybės, išvardintos Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio punkte, žemės sklypas negrąžintinas natūra, o valstybės išperkamas.“ Palangos m. savivaldybės administracija, atsakydama į pareiškėjų prašymą, paaiškina dėl pareiškėjo reikalaujamų žemės sklypų: 1. Ties Austėjos g. 27A, 28 sklypu nurodytame žemės plote buvo ir yra Savivaldybei priklausantys želdiniai, kuriuos pagal Želdynų įstatymo 3 str. 2 d., 3 d. 2 p., yra būtina išsaugoti. Vadovaujantis Kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems 1 priedu, kurortuose (tuo pačiu ir nurodytoje teritorijoje) yra saugotini visi didesnio kaip 12 cm skersmens medžiai (medžių taksacija yra pateikta į bylą); Pareiškėjo nurodytas žemės plotas įsiterpęs tarp Gabijos g. 1, 1A, 2A, 3, 4A, 11C, 11D žemės sklypų ir Gabijos, Austėjos gatvių pagal „Lino“ gyvenamojo kvartalo detalaus išplanavimo projekto, patvirtinto Palangos miesto tarybos 1994 m. rugsėjo 23 d. sprendimo Nr. 44 1.7 punktu., sprendinius (sklypai pagal pagrindinį brėžinį Nr. 65 ir 66) yra reikalingi želdiniams, poilsiui ir vaikų žaidimo aikštelėms įrengti. Minėto plano tiek aiškinamasis raštas, tiek pagrindinis brėžinys, tiek minėtas Palangos miesto tarybos 1994 m. rugsėjo 23 d. sprendimas Nr. 44 yra viešas paskelbti ir išviešinti TPDR sistemoje, „Lino“ gyvenamojo kvartalo detalaus išplanavimo projektas TPDR Nr. T00079719. Natūralu, kad suplanuotame kvartale yra reikalingos bent minimalios bendro naudojimo erdvės visai visuomenei (detaliojo plano ištrauko pridedamos). 3. Ties sklypu Bendrovių g. 15 nėra galimybės suformuoti minimalų 4 arų sklypą; visa nurodyta teritorija patenka į požeminio vandens gręžinio, iš kurio tiekiamas vanduo visam Palangos miestui, apsaugos zoną: ~3 arų sklypo formavimas nurodytoje teritorijoje neatitiktų racionalumo bei realumo principų; 4. ties Smilgų g. 8C ir 8B žemės sklypais taip pat nėra galimybės suformuoti minimalų 4 arų sklypą: pagal esamą urbanistinę situaciją, reljefą prie nurodytos žemės nėra jokio privažiavimo ir nėra galimybės jį įrengti, ~3 arų sklypo formavimas nurodytoje teritorijoje neatitiktų racionalumo bei realumo principų; 5. Savivaldybės administracija patvirtina, kad patikslinto skundo 44 ir 45 p. punktuose pareiškėjai teisingai nurodė, kad pagal Bendrąją planą nurodyta teritorija yra priskiriamas želdynų teritorijoms (ekstensyviam naudojimui įrengiami želdynai), pareiškėjai taip pat pridėjo teisingą Bendrojo plano ištrauką. Į šiuos pareiškėjų argumentus Savivaldybės administracija atsako, kad norminiame teisės akte - Palangos miesto savivaldybės tarybos 2008-12-30 sprendimu Nr. T2-317 patvirtinto Palangos miesto bendrojo plano Pagrindinių tekstinių reglamentų 10 punkte numatyta, kad teritorijos, esančios Bendrojo plano nurodytose intensyviam ir ekstensyviam naudojimui įrengiamų želdynų funkcinėse zonose, traktuojamos kaip svarbūs miesto bendruomenei rekreacijos ir poilsio tikslams skirti objektai – teritorijos, t. y. pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punkto nuostatą, šios teritorijos yra priskiriamos valstybės išperkamai žemei. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punkte nurodyta, kad žemė išperkama valstybės, jeigu ji pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta [...]rekreacijos, reabilitacijos, poilsio tikslams skirtų objektų, kurių svarbą vietos bendruomenei savo sprendimu pripažįsta savivaldybės taryba, eksploatacijai ir bendram (viešam) naudojimui. Įsiteisėjusius sprendimu administracinėje byloje Nr. I-7-583/2016, proc. Nr. 3-63-3-00209-2011-0 Teismas nustatė, kad minėta Bendrojo plano norma yra teisėta. Ginčo žemė yra intensyviam ir ekstensyviam naudojimui įrengiamų želdynų funkcinėse zonose, traktuojamose kaip svarbūs miesto bendruomenei rekreacijos ir poilsio tikslams skirti objektai – teritorijos, t. y. pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punkto nuostatą, šios teritorijos yra priskiriamos valstybės išperkamai žemei. Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas savo nutarimuose yra pažymėjęs, kad Lietuvos valstybė, siekdama atkurti pažeistas nuosavybės teises, pasirinko ne restitutio in integrum, bet ribotą restituciją; teisingumo atkūrimas, kai savininkams yra kompensuojama už natūra negrąžinamą išlikusį nekilnojamąjį turtą, yra dvejopas: jis atkuriamas ir savininko, ir visos visuomenės atžvilgiu; okupacinės valdžios neteisėti veiksmai padarė milžinišką žalą ne tik savininkams, kurių nuosavybės teisės buvo paneigtos, bet ir visai visuomenei, visai valstybei; atkuriant teisingumą savininkų atžvilgiu, negali būti nepaisoma teisingumo visos visuomenės, kurios nariai yra ir šie savininkai, atžvilgiu; nuosavybės teisių atkūrimo procese turi būti siekiama pusiausvyros tarp asmenų, kuriems atkuriamos nuosavybės teisės, ir visos visuomenės interesų (Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 4 d., 2007 m. liepos 5 d. nutarimai). Lygiai tokia pati situacija jau yra išnagrinėta Klaipėdos apygardos administraciniame teisme (administracinė byla Nr. A525-1694/2012; proceso Nr. 3-63-3-00650- 2010-9). Įsiteisėjusius sprendimu administracinėje byloje Nr. I-7-583/2016, proc. Nr. 3- 63-3-00209-2011-0 nustatyta, kad minėta Bendrojo plano norma yra teisėta. Dėl minėtos normos taikymo ne kartą yra pasisakęs administracinis teismas (administracinė byla Nr. A525-1694/2012; proceso Nr. 3-63-3-00650-2010-9; adm. byla Nr.I-4-609/2019; proc. Nr. 3-63-3-00666-2010-6; byla Nr. A-515- 552/2017; proceso Nr. 3-63-3-01042-2015-0; byla Nr. A-1476-525/2022; proceso Nr. 3-63-3-01015-2019-4). Pareiškėjų prašymo pateikimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ 11 str. 1 d. ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. rugpjūčio 15 d. nutarime Nr. 331 „Dėl Piliečių prašymų atstatyti nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą padavimo tvarkos“ buvo nurodyta, kad prašyme dėl išlikusio nekilnojamojo turto sugrąžinimo pretendentas nurodo: piliečio vardas, pavardė, gyvenamoji vieta, išlikusio nekilnojamojo turto rūšys, dydis, buvimo vieta, nuosavybės teisės į šį turtą pagrindas, dabartinis turto valdytojas, nuosavybės teisės netekimo laikas ir būdas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 8 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-146-409/2010 nurodė: Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje išvardytų asmenų teisė atkurti nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą turi būti pareikšta individualiai ir dėl kiekvieno konkretaus išlikusio nekilnojamojo turto. Pareiškėjai nė karto ir nė viename prašyme neprašė atkurti nuosavybės teisių į (duomenys neskelbtini), nenurodė jų vietos, neteikė nuosavybės teise patvirtinančių dokumentų, nenurodė kas yra dabartinis valdytojas, tačiau nepaisant to sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo buvo priimtas (nesant nei prašymo, nei dokumentų). Pareiškėjai nurodo, kad NŽT neteisingai įvertino J. K. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytą žemės plotą, kas sąlygojo, kad Pareiškėjams nuosavybės teisę atkurta į mažesnį plotą nei priklauso pagal archyvinę medžiagą. Šis pareiškėjų teiginys yra neteisingas, nes sklypai yra grąžinami pagal lygiavertiškumą, o ne pagal plotą. Pareiškėjai, turėję žemės ūkio paskirties žemės (su šimtais bendraturčių) miesto pakraštyje kemsynuose, krūmynuose ir pelkėse, į kurią net neprašė atkurti nuosavybės teisių, nepagrįstai pasiėmė neproporcingos vertės svetimą žemę, kuri yra kopose prie jūros, Tiškevičių parko, miesto centre ir dar nepagrįstai teigia esą valstybė jiems neteisingai atlygino. Nesąžiningai pasiimdami svetimas žemes, pareiškėjai padarė šimtus tūkstančių eurų žalos valstybei. LR kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymo 2 str. yra imperatyviai nurodyta, kad „Atlyginant piliečiams už išlikusį nekilnojamąjį turtą pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą, laikomasi negrąžinamo turto ir vietoj jo perduodamo kito turto, kuriuo atlyginama už valstybės išperkamą turtą, lygiavertiškumo principo“. NŽT atsiliepime nurodoma, kad pareiškėjams ir buvo suteikti nauji svetimoje žemėje esantys sklypai gyvenamajai statybai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. sausio 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-2123-492/2016, proceso Nr. 3-62-3-01479-2015-3 išaiškino, tuo suformuodamas teismų praktiką: „Nagrinėjamam ginčui aktuali įstatymo nuostata, įtvirtinanti, kad valstybė išperka išlikusį nekilnojamąjį turtą šiais būdais – tokios pat rūšies ar vertės turto perdavimu nuosavybėn neatlygintinai (ekvivalentine natūra), nesikeitė. Šios nuostatos galiojo iki įstatymas nustojo galios priėmus naują Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą. Pažymėtina, kad nuosavybės teisių atkūrimo būdą grąžinant nusavintą turtą jam ekvivalentine natūra pakeitus į nusavinto turto grąžinimą jam lygiaverte natūra, įstatymo leidėjas piliečiams, turintiems teisę į nuosavybės teisės atstatymą, nenumatė prievolės tikslinti pateiktus prašymus, iš naujo nurodant nuosavybės teisių atkūrimo būdą. Sistemiškai aiškinant galiojusio Atstatymo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies nuostatas dėl nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo grąžinant nusavintą turtą jam ekvivalentine natūra, sąvokos pakeitimas į turto grąžinimą jam lygiaverte natūra, laikytinas neturinčiu jokios įtakos piliečio, kuriam atkuriamos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą, teisių turiniui. Atstatymo įstatymo 16 straipsnio nuostata, kad už valstybės išperkamą turtą buvo numatyta atlyginti tokios pat rūšies ar vertės turto perdavimu nuosavybėn neatlygintinai, t. y. ekvivalentine natūra, turi būti suprantama atsižvelgiant į šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies nuostatas ir aiškinama nedarant skirtumo tarp sąvokų „ekvivalentinė natūra“ ir „lygiavertė natūra“. Taikant tą patį sistemino teisės aiškinimo principą ir kituose Atstatymo įstatymo straipsniuose vartojamos sąvokos „ekvivalentinė natūra“ , pavyzdžiui 5 straipsnyje, reglamentuojančiame nuosavybės teisės į miestų žemę atstatymo sąlygas ir tvarką, turi būti suprantamos kaip tapačios savo turiniu 1 straipsnio 2 dalyje nurodytai sąvokai „lygiavertė natūra“. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija akcentuoja, kad prašyme atkurti nuosavybės teises nurodytas būdas – nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymas grąžinant nusavintą turtą jam ekvivalentine natūra, turi būti suprantamas tapačiai nusavinto turto grąžinimui jam lygiaverte natūra“. Taip nurodė ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. vasario 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-201-492/2017; proceso Nr. 3-62-3-01614-2015-4: „Atstatymo įstatymo 16 straipsnio nuostata, kad už valstybės išperkamą turtą buvo numatyta atlyginti tokios pat rūšies ar vertės turto perdavimu nuosavybėn neatlygintinai, t. y. ekvivalentine natūra, turi būti suprantama atsižvelgiant į šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies nuostatas ir aiškinama nedarant skirtumo tarp sąvokų „ekvivalentinė natūra“ ir „lygiavertė natūra“. NŽT pareiškėjams kaip kompensaciją perdavė naujus žemės sklypus, kurie yra svetimų žmonių žemėje: duomenys neskelbtini) (kopose prie jūros), duomenys neskelbtini). Taip pat pareiškėjai nuosavybės teise gavo sklypą (duomenys neskelbtini), kurį anksčiau valdė tik nuomos teise. Administracijos 2010 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. A1- 913 (duomenys neskelbtini) sklypo adresas pakeistas į duomenys neskelbtini), nes tai buvo kampinis sklypas. Kaip nurodoma NŽT atsiliepimo 4 psl., pareiškėjų turėtų bendrų(duomenys neskelbtini) žemės vertė pagal Metodiką yra ~400 eur už 1 hektarą (pareiškėjai iš vis teturėjo 78 arų, ir dalis grąžinta turėtoje vietoje), todėl vietoje kelių šimtų eurų pareiškėjai, tam neturėdami pagrindo, pasiėmė svetimoje žemėje esančius sklypus, tuo neteisėtai praturtėdami, padarydami valstybei šimtus tūkstančių eurų žalos. Vien minimali mokestinė minėtų perimtų sklypų vertė yra šimtai tūkstančių eurų. Dėl išperkamos žemės vertės (~400 eur už 1 hektarą) yra pasisakę tiek Konstitucinis Teismas, tiek Vyriausiasis administracinis teismas ir tuo suformavę teismų praktiką (Konstitucinio Teismo 2013 m. rugsėjo 11 d. nutarimas „Dėl valstybės išperkamos miestų žemės vertės nustatymo atkuriant nuosavybės teises“; LVAT 2018 m. gegužės 9 d. nutartis adm. byloje Nr. A-717-525/2018; LVAT 2017 m. gegužės 24 d. nutartis adm. byloje Nr. A-891-525/2017; LVAT 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis adm. byloje Nr. A-668-858/2017). Pareiškėjai nurodytu atveju neturi reikalavimo teisės, nes neįrodė kaip jų teisės yra pažeistos. Valstybės teisių pažeidimas, neteisėtas praturtėjimas ir padaryta žala yra akivaizdūs. Pareiškėjai nurodo tik skundo pagrindą (faktines aplinkybes) ir dalyką (ko prašo), tinkamus teisės aktus pritaiko teismas „jura novit curia“. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą arba skundžiamus NŽT sprendimus panaikinti tuo motyvu, kad Valstybė pareiškėjams yra atlyginusi už negrąžintą žemę.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2019-11-26 sprendimų Nr. 16S-363-(14.16.3.) ir 16S-362-(14.16.3.), kuriais buvo atskurtos nuosavybės teisės Palangos mieste atlyginant pinigais, teisėtumo ir pagrįstumo.

Nuosavybės teisės į buvusių savininkų iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą nekilnojamąjį turtą atkuriamos teisės aktų nustatyta tvarka piliečio pasirinktu būdu. Pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 21 straipsnio 3 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2012-01-31) įtvirtintą nuostatą, pilietis turėjo teisę pareikšti valią, kokiu būdu pageidauja atkurti nuosavybės teises, ar jau išreikštą prieš tai valią pakeisti iki 2003-04-01, tuo atveju, jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo.

Nuosavybės teisių atkūrimo santykių specifika lemia tai, kad nuosavybės teisių atkūrimo procesas įgyvendinamas ne pagal bendras civilinės teisės normas, o specialių restitucijos santykius reguliuojančių teisės aktų pagrindu, t. y. pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų” patvirtintą Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarką (toliau – ir Tvarka).

Vadovaujantis Tvarkos 3 punkto nuostatomis, nuosavybės teisės atkuriamos ar už valstybės išperkamą turtą atlyginama piliečio prašyme atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą nurodytu ir Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme numatytu nuosavybės teisių atkūrimo ar atlyginimo už valstybės išperkamą turtą būdu. Jeigu pilietis keitė valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo ar atlyginimo už valstybės išperkamą turtą būdo, nuosavybės teisės atkuriamos ar už valstybės išperkamą turtą atlyginama būdu, nurodytu paskutiniame prašyme, kuriame išreikšta valia dėl nuosavybės teisių atkūrimo ar atlyginimo už valstybės išperkamą turtą būdo, ir pateiktame institucijai, nagrinėjančiai piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises, per Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nustatytus terminus.

Pretendentų prašymo pateikimo metu Lietuvos Respublikos piliečių, kurių nekilnojamasis turtas buvo nacionalizuotas nuosavybės teisių atkūrimą reglamentavo Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų”. Nurodyto įstatymo 1 straipsnyje nurodyta, kad nuosavybės teisė į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatoma šiais būdais: 1) grąžinant nusavintą turtą natūra arba jam ekvivalentine natūra; 2) suteikiant šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytiesiems asmenims vienkartines valstybės išmokas, įgalinančias juos perimti atitinkamą dalį privatizuojamo valstybinio (visuomeninio) turto, jeigu neįmanoma grąžinti nusavinto turto natūra arba ekvivalentine natūra, arba šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytieji asmenys nepageidauja grąžinti natūra. Atsižvelgiant į tuo metu galiojusi teisinį reguliavimą, konstatuotina, kad anksčiau minėto prašymo pateikimo metu buvo reglamentuoti šie nuosavybės teisių atkūrimo būdai: 1) grąžinimas natūra; 2) grąžinimas ekvivalentine natūra; 3) suteikiant vienkartines valstybės išmokas, jeigu nėra galimybės nusavinto turto grąžinti kitais būdais arba asmuo nepageidauja nuosavybės teisių atkūrimo natūra.. Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog atkuriant nuosavybės teisę natūra yra grąžinama laisva (neužstatyta) žemė savininko turėtoje vietoje, taigi konstatuotina, kad pretendentas siekė atkurti nuosavybės teises natūriniu būdu į žemes buvusių savininkų turėtose vietose.

Iš Nuosavybės teisių atkūrimo bylos Nr. 41 teisėjų kolegija nustatė, kad nuosavybės teisės į buvusio savininko J. K. iki 1940 m. nacionalizacijos dabartinėje Palangos miesto teritorijoje valdytą 2,7816 ha žemės buvo atkurtos: 1) E. V. S. tenkanti 0,6954 ha žemės valdos dalis buvo atkurta Palangos miesto valdybos 1992-04-16 d. potvarkiu Nr. 77 perduodant nuosavybėn naudojamo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 0,0272 ha dalį (iš bendro sklypo ploto 0,0543 ha), Nacionalinės žemės tarnybos 2011-02-09 sprendimu Nr. 16S-3 perduodant nuosavybėn neatlygintinai naują 0,1450 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), 2016-09-27 sprendimu Nr. 16S-182-(14.16.3.) ir 2018-10-23 sprendimu Nr. 16S-218-(14.16.3.) grąžinant nuosavybėn natūra 0,0388 ha žemės dalį buvusių Palangos miesto (duomenys neskelbtini) teritorijoje suformuotuose 36-iuose žemės sklypuose, 2019-11-26 sprendimu Nr. 16S-362-(14.16.3.) atlyginant pinigais už likusią negrąžintą 0,4844 ha valstybės išperkamos žemės dalį; 2) P. J. K. tenkanti 0,6954 ha žemės valdos dalis buvo atkurta Palangos miesto valdybos 1992-04-16 potvarkiu Nr. 77 perduodant nuosavybėn naudojamo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 0,0271 ha dalį (iš bendro sklypo ploto 0,0543 ha), Klaipėdos apskrities viršininko 2010-02-20 sprendimu Nr. 2704 perduodant nuosavybėn neatlygintinai naują 0,15 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Nacionalinės žemės tarnybos 2016-09-27 sprendimu Nr. 16S-180-(14.16.3.) ir 2018-10-23 sprendimu Nr. 16S-219-(14.16.3.) grąžinant nuosavybėn natūra 0,0373 ha žemės dalį buvusių Palangos miesto (duomenys neskelbtini) teritorijoje suformuotuose 34-iuose žemės sklypuose, 2019-11-26 sprendimu Nr. 16S-363-(14.16.3.) atlyginant pinigais už likusią negrąžintą 0,4810 ha valstybės išperkamos žemės dalį; 3) K. L. Č. tenkanti 0,2781 ha žemės valdos dalis buvo atkurta Palangos miesto valdybos 1992-04-16 potvarkiu Nr. 77 perduodant nuosavybėn naudojamo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 0,0108 ha dalį (iš bendro sklypo ploto 0,0544 ha), Klaipėdos apskrities viršininko 2006-12-12 sprendimu Nr. 1476 perduodant nuosavybėn neatlygintinai naują 0,1499 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Nacionalinės žemės tarnybos 2016-09-27 sprendimu Nr. 16S-178-(14.16.3.) ir 2018-10-23 sprendimu Nr. 16S-222-(14.16.3.) grąžinant nuosavybėn natūra 0,0171 ha žemės dalį buvusių Palangos miesto (duomenys neskelbtini) teritorijoje suformuotuose 33-juose žemės sklypuose, 2019-11-26 sprendimu Nr. 16S-359-(14.16.3.) atlyginant pinigais už likusią negrąžintą 0,1003 ha valstybės išperkamos žemės dalį. NŽT paaiškino, kad nuosavybės teisės pareiškėjams atkurtos visiškai, kadangi ginčijamais sprendimais nuspręsta atlyginti už likusią neatkurtą žemės sklypo dalį pinigais.

Atkūrimo įstatymo preambulėje konstatuojama, kad piliečiams grąžinamas išlikęs nekilnojamasis turtas, o jei šios galimybės nėra – už jį teisingai atlyginama. Šio įstatymo 12 straipsnyje yra nustatyti atvejai, kuriais valstybė žemę išperka, o 13 straipsnyje atvejai, kuriais valstybė išperka miškus ir vandens telkinius.

Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktas numato, kad nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, taip pat piliečiui, nuosavybės teise turinčiam pastatus, jo naudojamų teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ribų žemės sklypą, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai, ir žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje pilietis nepageidauja. Laisvos (neužstatytos) žemės plotuose grąžinamų natūra turėtoje vietoje žemės sklypų formavimą ir jų planų rengimą Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis organizuoja ir planus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius. Šioje įstatymo normoje pateikti du kriterijai, kada nurodyta žemė negali būti grąžinta natūra: 1) kai žemė yra užstatyta; 2) kai ji yra išperkama Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnyje numatytais atvejais.

Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjas sprendimą atkurti nuosavybės teises į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatytąja tvarka priskirtose teritorijose, natūra grąžinant laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje, gali priimti tik tuo atveju, jei savivaldybės administracijos direktorius patvirtina, kad buvusio savininko turėtoje žemės valdoje yra laisvos (neužstatytos) žemės, patvirtina laisvos (neužstatytos) žemės sklypo (ų) planą (us) bei kitus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau- ir Tvarka) 106 (1) punkte nurodytus šio (šių) žemės sklypo (ų) duomenis ir šią dokumentaciją perduoda atitinkamam Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam skyriui.

Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punktas nustatė, jog žemė iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta: pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų; kitų naudojamų ar naujų infrastruktūros objektų – įvairių veiklos sričių, aptarnaujančių ūkį ir gyventojus, užtikrinančių krašto, gyventojų saugumą, gamtos ir kultūros vertybių apsaugą, komplekso (energetika, transportas, ryšiai, statyba, švietimas, sveikatos apsauga, rekreacija bei turizmas, gamtos ir kultūros vertybių apsauga bei atliekų sutvarkymas, krašto, civilinė ir priešgaisrinė sauga) teritorijų; žemės sklypų, numatomų naudoti uostams ir jų įrenginiams, valstybiniams geležinkeliams, magistraliniams vamzdynams, aukštos įtampos elektros linijoms tiesti, svarbioms valstybinės reikšmės statyboms, bendroms gyventojų reikmėms, visuomeninei statybai bei rekreacijai; valstybinių geodezinių, gravimetrinių ir astronominių tinklų punktams įtvirtinti; gamtos, archeologijos ir istorijos kompleksų bei objektų apsaugos reikalams; savivaldybių funkcijoms vykdyti reikalingų komunalinio ūkio, socialinių, švietimo, kurortinio gydymo, rekreacijos, reabilitacijos, poilsio tikslams skirtų objektų, kurių svarbą vietos bendruomenei savo sprendimu pripažįsta savivaldybės taryba, eksploatacijai ir bendram (viešam) naudojimui; įgyvendinti valstybei svarbius ekonominius projektus, kurių valstybinę svarbą savo sprendimu pripažįsta Seimas arba Vyriausybė; žemės sklypų, numatomų perduoti individualiai statybai nuosavybėn neatlygintinai asmenims, pagal šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, jeigu jie jau suprojektuoti grąžintinoje piliečiui žemėje.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformavęs nuoseklų aiškinimą, kad galimybė grąžinti laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje turi būti siejama su konkretaus, realaus ir pagrįsto visuomenės poreikio konkrečiai žemei buvimu ar nebuvimu (2007 m. birželio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A10-640/2007). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, aiškindama Tvarkos 106¹ punktą, reglamentuojantį nuosavybės teisių į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, natūra grąžinant laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje tvarką, yra išaiškinusi, kad teisės aktai nuosavybės teisių atkūrimui įgyvendinti paskyrė Nacionalinę žemės tarnybą prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir jos teritorinius padalinius bei atitinkamos savivaldybės administracijos direktorių, kuriems priskirtos konkrečios funkcijos, vykdomos tam tikru eiliškumu. Atkuriant nuosavybės teises, pareiga pagrįsti konkrečios žemės priskyrimą valstybės išperkamai žemei pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnį priskirta vietos savivaldybės administracijos direktoriui. Minėtais teisės aktais šioms institucijoms yra priskirtos konkrečios funkcijos, vykdomos tam tikru eiliškumu. Nors galutinius sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra ginčo atveju priima Nacionalinė žemės tarnyba, tačiau iki šio momento tiek Nacionalinė žemės tarnyba, tiek savivaldybės administracijos direktorius turi atlikti pagal teisės aktus jų kompetencijai priskirtus veiksmus, nuo kurių priklauso, ar dėl žemės, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusios miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, gali būti priimamas sprendimas atkurti ją natūra. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nuosavybės teisių atkūrimas yra sudėtinis procesas, grindžiamas inter alia (lot. be kita ko) tarpinstituciniu bendradarbiavimu ir siejamas su Atkūrimo įstatyme bei Tvarkoje nurodytų dokumentų parengimu ar veiksmų atlikimu. Šio proceso sėkmingam užbaigimui reikalingas visų jame dalyvaujančių subjektų tinkamas teisių ir pareigų vykdymas. Paaiškėjus aplinkybėms, kad žemės sklypas nėra laisvas ir (arba) yra priskirtas valstybės išperkamai žemei, grąžintino žemės sklypo buvusioje žemėvaldoje ribų formavimas ir plano tvirtinimas nėra galimas. Kai savivaldybės administracija pateikia informaciją, jog buvusi savininko žemė yra valstybės išperkama, Nacionalinė žemės tarnyba negali tęsti nuosavybės teisių į tokią žemę atkūrimo natūra procedūrų (2015 m. vasario 13 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A-1432-858/2015). Pagal Tvarkos 106 punkte, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovas arba jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus vedėjas sprendimą atkurti nuosavybės teises į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, natūra grąžinant laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje priima pagal savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintus žemės sklypų planus. Tai reiškia, kad Nacionalinė žemės tarnyba sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, natūra gali priimti tik po to, kai savivaldybės administracijos direktorius pateikia informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę ir kartografinėje medžiagoje suprojektuoja natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypą. Taigi, įgalinimai įvertinti konkrečios žemės priskyrimo valstybės išperkamai žemei klausimą yra suteikti atitinkamos savivaldybės administracijos direktoriui.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gruodžio 7 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-616-415-2022 32 punkte nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas turėjo tirti ir vertinti bei teismo sprendime motyvuoti savo išvadas dėl pareiškėjų argumentų, kad: buvęs savininkas J. K. iki 1940 m. nacionalizacijos valdė 2,7816 ha žemės: 2 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) bei 0,7816 ha žemės dalį (iš bendro ploto 152,99 ha) (duomenys neskelbtini); pareiškėjų nuosavybės teisių atkūrimo bylos duomenys patvirtina, kad savininkas J. K. valdė ne 2 ha žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), o 2,3107 ha; be to, buvęs savininkas J. K. iki 1940 m. nacionalizacijos dabartinėje Palangos miesto teritorijoje papildomai valdė 0,1087 ha žemės prie namų valdos, adresu (duomenys neskelbtini); pareiškėjams nėra atkuriamos nuosavybės teisės į 0,3107 ha žemės buvusios (duomenys neskelbtini).

Susipažinus su prie bylos prijungta nuosavybės teisių atkūrimo byla (I tomas, 2 lapas), sutiktina su pareiškėjų išsakyta pozicija, jog pagal 1991-03-20 Lietuvos valstybinio archyvo pažymėjimą J. K. iki 1940 m. nacionalizacijos valdė žemę, kurią sudarė: 2,3107 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini), o ne 2,00 ha.

Nacionalinės žemės tarnybos Palangos skyrius 2018 m. sausio 15 d. raštu Nr. 16SD-117-(14.16.7.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo (duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į Palangos miesto savivaldybės administraciją, prašydamas dar kartą išsamiai išnagrinėti buvusių Palangos miesto bendrųjų(duomenys neskelbtini) teritoriją, ir, esant galimybei, suformuoti laisvus (neužstatytus) žemės sklypus nuosavybės teisių atkūrimui natūra. Palangos miesto savivaldybės administracija 2018 m. vasario 19 d. raštu Nr. (4.17.)-D3-457 „Dėl informacijos pateikimo“ informavo, kad buvusių bendrų(duomenys neskelbtini) teritorijoje laisvos (neužstatytos) žemės, kurią būtų galima grąžinti natūra – nėra.

Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad sprendžiant dėl skundžiamų aktų teisėtumo, visų pirmiausia spręstina, ar Savivaldybės administracija pagrįstai visus žemės sklypus buvusių(duomenys neskelbtini) teritorijoje, kuri apima 152,99 ha, priskyrė valstybės išperkamai žemei, būtina nustatyti, ar yra visuomenės (jos dalies) interesai, kuriuos valstybė, vykdydama savo funkcijas, yra įpareigota užtikrinti; ar šie interesai yra konkretūs ir aiškiai išreikšti ir ar šių interesų nebūtų galima patenkinti, jeigu ginčo žemės sklypai būtų grąžinti natūra.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra apibendrinęs, jog norint žemę priskirti valstybės išperkamai, būtina nustatyti esant visumą tokių faktinių aplinkybių: 1) yra visuomenės ar jos dalies interesai, kuriuos valstybė, vykdydama savo funkcijas, yra konstituciškai įpareigota užtikrinti; 2) ar tie visuomenės interesai ar jo dalies interesai yra konkretūs ir aiškiai išreikšti ir 3) ar tų interesų nebūtų galima patenkinti, jeigu turtas būtų grąžintas natūra (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. birželio 13 d. nutartį administracinė byla Nr. A502-927/2008). Taigi norint žemę priskirti prie valstybės išperkamos, būtina konstatuoti visų aptartų sąlygų, kylančių iš pačios Konstitucijos, egzistavimą.

Teisėjų kolegija pažymi, jog šiose bylose įrodinėjimo našta įrodyti ir pagrįsti įrodymais aiškų visuomenės poreikį konkretiems žemės sklypams tenka būtent sprendimų priėmimo procedūroje dalyvaujančioms institucijoms. Taigi vertinant konkrečioje byloje nustatytas faktines aplinkybes privalo būti įvertinta, koks yra konkretus ginčo žemės sklypo visuomeninis poreikis, ar analizuojamu atveju yra konkrečiai ir aiškiai išreikštas šis poreikis, kurio nebūtų galima patenkinti, jeigu turtas būtų grąžintas natūra.

Trečiojo suinteresuoto asmens Palangos miesto savivaldybės administracijos atsiliepime nurodoma, kad ties Austėjos g. 27A, 28 sklypu nurodytame žemės plote buvo ir yra Savivaldybei priklausantys želdiniai, kuriuos pagal Želdynų įstatymo 3 str. 2 d., 3 d. 2 p., yra būtina išsaugoti; vadovaujantis Kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems 1 priedu, kurortuose (tuo pačiu ir nurodytoje teritorijoje) yra saugotini visi didesnio kaip 12 cm skersmens medžiai.

Sutiktina su pareiškėjų išsakyta pozicija, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013-05-29 nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A-858-440/2013, konstatavo, kad „vien tik aplinkybė, kad teritorijoje, į kurią siekiama atkurti nuosavybės teises, auga želdiniai, negali nusverti realių ir nenuginčytų teisių į nuosavybės teisių atkūrimą“.

Taip pat trečiojo suinteresuoto asmens Palangos miesto savivaldybės administracijos atsiliepime nurodoma, kad pareiškėjo nurodytas žemės plotas įsiterpęs tarp Gabijos g. 1, 1A, 2A, 3, 4A, 11C, 11D žemės sklypų ir Gabijos, Austėjos gatvių pagal „Lino“ gyvenamojo kvartalo detalaus išplanavimo projekto, patvirtinto Palangos miesto tarybos 1994 m. rugsėjo 23 d. sprendimo Nr. 44 1.7 punktu, sprendinius (sklypai pagal pagrindinį brėžinį Nr. 65 ir 66) yra reikalingi želdiniams, poilsiui ir vaikų žaidimo aikštelėms įrengti; nurodoma, kad suplanuotame kvartale yra reikalingos bent minimalios bendro naudojimo erdvės visai visuomenei.

Pareiškėjų patikslintuose skunduose, rašytiniuose ir žodiniuose paaiškinimuose laikomąsi pozicijos, kad „Lino“ gyvenamojo kvartalo detalaus išplanavimo projektas nėra detalusis planas, neatitinka detaliesiems planas keliamų reikalavimų. Pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą valstybės išperkamai priskiriama tokia žemė, kuri iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta. Nagrinėjamu atveju „Lino“ gyvenamasis kvartalas suplanuotas ne detaliuoju planu, kaip to reikalauja aukščiau nurodyta Atkūrimo įstatymo teisės norma, o detalaus išplanavimo projektu, todėl neatitinka Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto būtinosios sąlygos, t. y. teritorija nėra suplanuota detaliuoju planu. Be to, ši teritorija nėra užimta; kaip matyti iš žemiau pateikiamos ortofoto nuotraukos, nuo 1994 metų, kuomet buvo patvirtintas „Lino“ gyvenamojo kvartalo detalaus išplanavimo projektas iki šiol, t. y. jau praėjus 27 metams, minėtose teritorijose vis dar nėra įrengta jokių vaikų žaidimo aikštelių, nėra pasodinta želdinių ir pan., kai tai buvo numatyta „Lino“ gyvenamojo kvartalo detalaus išplanavimo projekte. Pareiškėjai laikosi pozicijos, kad šis laisvas žemės plotas nėra ir, tikėtina, niekada nebus naudojamas PMSA nurodomu tikslu ir todėl gali būti nuosavybės teisių atkūrimo objektu. Mano, kad vien aplinkybė, jog prieš 27 metus ši teritorija buvo pažymėta kaip skirta poilsiui ir laisvalaikiui „Lino“ gyvenamojo kvartalo detalaus išplanavimo projekte, tačiau niekada nebuvo realizuota, negali nusverti realių ir nenuginčytų teisių į nuosavybės teisių atkūrimą.

Pažymėtina, kad byloje nėra pateikta duomenų, kad pagal „Lino“ gyvenamojo kvartalo detalaus išplanavimo projektą šis žemės sklypas būtų skirtas poilsio paskirties statiniams / įrenginiams eksploatuoti, jame būtų pastatyti/įrengti tam skirti įrenginiai, vaikų žaidimo aikštelės, taigi dėl laisvo žemės ploto, įsiterpusio tarp Gabijos g. 1 A, 2A, 3, 4A žemės sklypų ir Gabijos, Austėjos gatvių, nėra nustatyti jokie realūs, pagrįsti, konkretūs visuomenės ar jos dalies interesai, kuriuos valstybė, vykdydama savo funkcijas, yra konstituciškai įpareigota užtikrinti.

Trečiojo suinteresuoto asmens Palangos miesto savivaldybės administracijos atsiliepime nurodoma, kad ties sklypu Bendrovių g. 15 nėra galimybės suformuoti minimalų 4 arų sklypą; visa nurodyta teritorija patenka į požeminio vandens gręžinio, iš kurio tiekiamas vanduo visam Palangos miestui, apsaugos zoną: ~3 arų sklypo formavimas nurodytoje teritorijoje neatitiktų racionalumo bei realumo principų; ties Smilgų g. 8C ir 8B žemės sklypais taip pat nėra galimybės suformuoti minimalų 4 arų sklypą: pagal esamą urbanistinę situaciją, reljefą prie nurodytos žemės nėra jokio privažiavimo ir nėra galimybės jį įrengti, ~3 arų sklypo formavimas nurodytoje teritorijoje neatitiktų racionalumo bei realumo principų.

Teisėjų kolegija pažymi, jog nuosavybės teisių atkūrimas vykdomas remiantis Atkūrimo įstatymo, kuriuo, kaip matyti iš jo preambulės, pabrėžiama, kad Lietuvos Respublikos piliečių prieš okupaciją įgytos nuosavybės teisės nepanaikintos ir turi tęstinumą, todėl nesant šiame įstatyme aiškių atsisakyti atkurti nuosavybės teises į turtą natūra pagrindų, nustatytų įvertinus susiformavusius objektyvius visuomeninius turtinius santykius, atsisakyti atkurti nuosavybės teises į žemę nėra galima. Atsižvelgus į tai, manytina, jog atsakovo argumentas, kad galimas suformuoti sklypas nebūtų racionalus, nėra reikšmingas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-15/2012). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, jog tai, kad per kai kuriuos žemės sklypus yra nutiestos požeminės inžinerinės komunikacijos, savaime nėra kliūtis atkurti nuosavybės teises į žemę natūra Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio prasme. Į tokius žemės sklypus gali būti atkuriamos nuosavybės teisės nustatant atitinkamus žemės naudojimo apribojimus (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A10-1682/2005, 2012 m. liepos 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1830/2012).

Pareiškėjų patikslintame skunde nurodoma, kad Teritorija įsiterpusi į Palangos miško 109 kvartalą nepagrįstai įtraukiama kaip želdynai ir galėtų būti nuosavybės teisių atkūrimo objektas. Nustatė, kad į buvusių(duomenys neskelbtini) teritoriją, kuri apima 152,99 ha plotą, patenka dalis Palangos miško 109 kvartalo. Šiame miško kvartale yra įsiterpęs medžiais neapaugęs laisvos žemės plotas, kuris pagal miškų kadastro duomenis nėra miškas. Nurodytas laisvos žemės plotas patenka į buvusių(duomenys neskelbtini), kurių plotas 152,99 ha, teritoriją. Pagal geoportal.lt informaciją, aptariamas laisvas žemės plotas nepatenka į miškų teritorijas ir nėra laikomas mišku. Nepaisant to, šis laisvas žemės plotas pagal Palangos miesto bendrąjį planą yra priskiriamas želdynų teritorijoms (ekstensyviam naudojimui įrengiami želdynai). Pareiškėjų vertinimu, Palangos miesto bendruoju planu minėta teritorija nepagrįstai priskiriama želdynams ir galėtų būti nuosavybės atkūrimo objektu pagal Atkūrimo įstatymo nuostatas.

Savivaldybės administracija patvirtina, kad patikslinto skundo 44 ir 45 p. punktuose pareiškėjai teisingai nurodė, kad pagal Bendrąjį planą nurodyta teritorija yra priskiriamas želdynų teritorijoms (ekstensyviam naudojimui įrengiami želdynai). Į šiuos pareiškėjų argumentus Savivaldybės administracija atsakė, kad norminiame teisės akte - Palangos miesto savivaldybės tarybos 2008-12-30 sprendimu Nr. T2-317 patvirtinto Palangos miesto bendrojo plano Pagrindinių tekstinių reglamentų 10 punkte numatyta, kad teritorijos, esančios Bendrojo plano nurodytose intensyviam ir ekstensyviam naudojimui įrengiamų želdynų funkcinėse zonose, traktuojamos kaip svarbūs miesto bendruomenei rekreacijos ir poilsio tikslams skirti objektai – teritorijos, t. y. pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punkto nuostatą, šios teritorijos yra priskiriamos valstybės išperkamai žemei.

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nepasisako dėl Bendrajame plane numatytų sprendinių teisėtumo, ar pareiškėjų nurodoma Palangos miško 109 kvartalo teritorija yra priskirtina želdynų teritorijai. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys, kad besitęsiančiame nuosavybės teisių atkūrimo procese institucijos, kurioms įstatymų leidėjas suteikia įgaliojimus priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo, turi įsitikinti, ar yra visos teisės aktuose nustatytos sąlygos nuosavybės teisėms atkurti, o priimant sprendimą atkurti natūra – įsitikinti, ar atitinkamas nekilnojamasis turtas tikrai yra priskirtas valstybės išperkamam.

Taigi negalima daryti galutinės išvados, kad visa buvusių bendrų(duomenys neskelbtini) teritorija, kurioje pareiškėjai pretenduoja atkurti nuosavybės teises, priskirtina valstybės išperkamai žemei pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 dalį, todėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2019-11-26 sprendimas „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste“ Nr. 16S-363-(14.16.3.), kuriuo atkurtos nuosavybės teises atlyginant 923,62 Eur pinigais už 0,4810 ha žemės plotą, ir 2019-11-26 sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste Nr. 16S-362-(14.16.3.), kuriuo atkurtos nuosavybės teises atlyginant 930,14 Eur pinigais už 0,4844 ha žemės plotą, naikintini kaip neteisėti ir nepagrįsti ir atsakovė įpareigotina spręsti iš naujo klausimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko J. K. nuosavybės teisėmis valdytą žemę Palangos mieste (buvusių(duomenys neskelbtini) teritorijoje).

Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjams atkuriant nuosavybės teises į J. K. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytą žemę vertintinas iš naujo ir atkuriamos nuosavybės plotas atsižvelgiant į tai, kad iš byloje turimų rašytinių įrodymų galima daryti išvadą, kad J. K. iki 1940 m. nacionalizacijos valdė 2,3017 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjų skunde ir patikslintuose skunduose nurodoma, kad ilgas delsimas užbaigti nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą sukūrė pareiškėjams teisėtą lūkestį dėl nuosavybės teisių atkūrimo, sukėlė neturtinės žalos pareiškėjams. Tačiau pažymėtina, jog pareiškėjai E. A. K., L. K., L. D. ir V. K. yra ne pretendentai į nuosavybės teisių atkūrimą, o teisių perėmėjai. Civilinio kodekso 5.1 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad nepaveldimos asmeninės neturtinės ir turtinės teisės neatskiriamai susijusios su palikėjo asmeniu, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi išaiškino, kad neturtinė žala pagal savo pobūdį yra asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės, ir priklauso nuo paties išgyventų emocijų (kasacinė nutartis Nr. 3K-3-423/2008). Neturtinės žalos atlyginimo funkcija – ne turtinės padėties pagerinimo, bet kompensacinė – tai asmens patirtų fizinių ir dvasinių išgyvenimų „sušvelninimas“, santykinis pažeistos psichinės ir fizinės gerovės atkūrimas, satisfakcijos nuskriaustajam suteikimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-1010/2013).

Nagrinėjamu atveju iki P. J. K. mirties ir jo teisių perėmimo pareiškėjai negalėjo turėti teisėto lūkesčio į nuosavybės teisių atkūrimą, nes pretendentas į J. K. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą žemės sklypą buvo įpėdinis P. J. K. ir dėl jo buvo vykdomas nuosavybės teisių atkūrimo procesas. Pareiškėjai E. A. K., L. K., L. D. ir V. K. skunde ir patikslintuose skunduose dėl laikotarpio iki pretendento mirties neišdėstė neturtinės žalos atsiradimo aplinkybių, susijusių tiesiogiai su jų asmeniu, dvasinių išgyvenimų, patirtų nepatogumų ir pan. Tokio pobūdžio aplinkybių neišdėstė ir dėl vėlesnio laikotarpio, kai jie tapo pretendento P. J. K. teisių perėmėjais.

Teismas, byloje įvertinęs nustatytų aplinkybių ir jas patvirtinančių įrodymų visumą, daro išvadą, kad pareiškėjų E. A. K., L. K., L. D. ir V. K. reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjai E. V. S. iki skundžiamo akto priėmimo nuosavybės teisės į žemės valdos dalį – 0,2110 ha žemės atkurtos Palangos miesto valdybos 1992 m. balandžio 16 d. potvarkiu Nr. 77, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2011 m. vasario 9 d. sprendimu Nr. 16S-3, 2016 m. rugsėjo 27 d. sprendimu Nr. 16S-182-(14.16.3.), 2018 m. spalio 23 d. sprendimu Nr. 16S-218. Pareiškėjos pradinis pareiškimas pateiktas 1991 m. birželio 7 d. Taigi pareiškėjos nuosavybės teisių atkūrimo klausimas yra sprendžiamas nuo 1991 m. birželio 7 d., skundžiamas aktas pareiškėjos atžvilgiu buvo priimtas 2019 m. lapkričio mėn. Įvertinusi ilgą pareiškėjos teisių pažeidimo trukmę, dėl jos padėties neapibrėžtumo atsiradusius jai neigiamus išgyvenimus ir nepatogumus, ginamos vertybės pobūdį, tai, kad pareiškėjos teisės buvo pažeistos itin jautrioje nuosavybės teisių atkūrimo srityje, pareiškėjai buvo sukeltas neigiamas poveikis, kuris nepriimtinas asmens gero vertinimo ir valstybės valdžios institucijos gero administravimo požiūriu ir negali būti atlyginamas tik pažeidimo pripažinimu, teisėjų kolegija sprendžia, kad 2000 Eur suma yra proporcinga jos patirtiems išgyvenimams kompensuoti, priteisti pareiškėjai mažesnę ar didesnę neturtinės žalos atlyginimo sumą nėra pagrindo.

Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje van de Hurk prieš Nyderlandai). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2685/2011).

Pareiškėjai taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Taigi, nuostata „kurios naudai priimtas sprendimas“ reiškia, kad bylinėjimosi išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kurios atžvilgiu priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus. Rašytinių įrodymų, patvirtinančių patirtas bylinėjimosi išlaidas pareiškėjai (jų atstovai) teismui nepateikė, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nespręstinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu ir 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos E. V. S. skundą ir patikslintus skundus tenkinti.

Pareiškėjų E. A. K., L. K., L. D. ir V. K. skundą ir patikslintus skundus tenkinti iš dalies.

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimą Nr. 16S-363-(14.16.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste“ ir 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimą Nr. 16S-362-(14.16.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste“.

Įpareigoti atsakovą Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Palangos skyrių iš naujo spręsti klausimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo pareiškėjams į buvusio savininko J. K. iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdytą žemę Palangos mieste (duomenys neskelbtini) teritorijoje).

Priteisti pareiškėjai E. V. S. iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, 2000 Eur (du tūkstančiai eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Skundą ir patikslintus skundus likusioje dalyje dėl neturinės žalos atlyginimo pareiškėjams A. K., L. K., L. D. ir V. K. atmesti kaip nepagrįstus.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmus.