Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Domarkienės, Jolantos Gailevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erinijos Kazlauskienės,

apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. V. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. kovo 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų E. V. ir V. V. ieškinį atsakovui A. V. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8.1. Nurodė, kad atsakovas į bylą nepateikė įrodymų, kad jis būtų pagerinęs atidalijamą turtą ir kad šio turto vertė dėl jo atliktų pagerinimų būtų gerokai padidėjusi. Teigia, jog, atsakovui nepateikus įrodymų dėl turto pagerinimo, byloje nepareiškus priešieškinio, teismas neturėjo pagrindo savo iniciatyva svarstyti klausimo dėl turto pagerinimo išlaidų priteisimo.

8.2. Teigia, jog atsakovui procesiniai dokumentai, taip pat šaukimas į teismo posėdį buvo įteikti asmeniškai. Ieškinys atsakovui asmeniškai buvo įteiktas 2017 m. lapkričio 2 d., tačiau jis atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Atsakovui šaukimas į teismo posėdį, įvyksiantį 2018 m. kovo 1 d. 9.30 val., buvo įteiktas asmeniškai 2018 m. sausio 24 d., darė išvadą, kad atsakovas iki teismo posėdžio turėjo daugiau kaip mėnesį laiko, kad galėtų pateikti savo prieštaravimus, įrodymus, priešieškinį ir t. t., tačiau to nepadarė, neatvyko ir į teismo posėdį. Atkreipė dėmesį, jog iš į bylą pateiktų dokumentų matyti, kad atsakovui valstybės garantuojama teisinė pagalba buvo suteikta 2018 m. vasario 1 d. sprendimu, jam buvo paskirtas advokatas, t. y. prieš mėnesį iki teismo posėdžio, tačiau atsakovas valstybės garantuojama teisine pagalba nepasinaudojo, procesinių dokumentų, įrodymų į bylą nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, todėl mano, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį.

8.3. Nurodė, kad Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. kovo 15 d. sprendimas neužkerta kelio atsakovui reikšti atskirą ieškinį dėl atidalyto turto pagerinimo išlaidų priteisimo, jeigu tokių yra, kaip nurodo atsakovas, ir jeigu atsakovas įsitikinęs, kad jos jam turi būti atlygintos.

8.4. Mano, jog nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas išėjo už ieškinio ribų. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas kiemo statinį (vandens siurblį), kaip priklausinį, atidalijo iš bendrosios dalinės nuosavybės, kadangi atidalijo pagrindinį daiktą, t. y. sodo pastatą. Nurodo, jog CK 4.14 straipsnio 1 dalis numato, kad antraeilį daiktą ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu sutarties ar įstatymo nenustatyta kitaip.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

Apeliacinis skundas netenkintinas.

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.

10. Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra vienas iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų. CK 4.80 straipsnio 1 dalies prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus. Šiuo būdu įgyvendinus bendraturčio, kaip savininko, teises, pasibaigia jo su kitais bendraturčiais turima bendroji dalinė nuosavybė. Atidalijus bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyvio turto dalį iš bendro turto, bendrosios dalinės nuosavybės teisė pasibaigia, o atsidalijęs bendraturtis tampa asmeninės nuosavybės teisės subjektu ir turi teisę atidalytą turtą valdyti, naudoti bei juo disponuoti savo nuožiūra (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais (CK 4.80 straipsnio 2 dalis). Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog ginčo dėl turto atidalijimo būdo nėra, kadangi tiek ieškovai savo procesiniuose dokumentuose, tiek apeliantas (atsakovas) savo apeliaciniu skundu dėl nekilnojamojo turto ir jo priklausinių atidalijimo būdo neprieštarauja. Šiuo atveju keliamas ginčas dėl priteistos kompensacijos dydžio už priteistą didesnę turto dalį pagrįstumo, kadangi apeliaciniu skundu iš esmės teigiama, jog apeliantas, nuolatos gyvendamas ir rūpindamasis ginčo nekilnojamuoju turtu, jį yra pagerinęs, todėl priteistos kompensacijos dydis yra per didelis.

11. Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad atidalijimas priteisiant piniginę kompensaciją yra teisėtas ir nepažeidžia bendraturčių teisių tik tuo atveju, kai kompensacija atitinka tikrąją atidalijamos dalies vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008). Todėl, prieš atidalijant bendraturčio dalį būtina išsiaiškinti, ar nėra ginčo dėl dalies dydžio, ir parinkti teisingą kompensacijos dydį. Paprastai kompensacija pripažįstama teisinga, jeigu ji atitinka daikto dalies rinkos vertę (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008; 2014 m. spalio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2014; 2017 m. lapkričio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-416-969/2017). Nagrinėdamas ginčus, kuriuose kilo bendraturčių turto vertės klausimas, kasacinis teismas išaiškino, kad turto rinkos kaina gali būti nustatoma remiantis viešų registrų duomenimis, ekspertų išvadomis bei bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2008; 2008 m. sausio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2008).

12. Apeliaciniu skundu nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas nevertino tos aplinkybės, kad UAB „Lituka“ ir Ko turto vertintojos įvertintą nekilnojamąjį turtą prižiūrėjo ir juo rūpinosi vien tik apeliantas, kurio dėka minėtas nekilnojamasis turtas buvo tokios būklės ir vertės, kurią nustatė turto vertintojas. Teigia, jog apeliantas šioje byloje norėjo reikšti priešieškinį, kad būtų įvertinti pagerinimai ir įdėtos lėšos, tačiau to nepadarė, nes nespėjo pasinaudoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus (toliu – VGTPT) suteikta antrine teisine pagalba ir į advokatą kreipėsi per vėlai, likus keletui dienų iki 2018 m. kovo 15 d. teismo sprendimo priėmimo. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo sutikti su šiais apeliacinio skundo argumentais. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog ieškinys atsakovui asmeniškai buvo įteiktas 2017 m. lapkričio 2 d. (atsiliepimas į ieškinį negautas). Šaukimas atsakovui į teismo posėdį, įvyksiantį 2018 m. kovo 1 d. 9.30 val., buvo įteiktas asmeniškai 2018 m. sausio 24 d. (apeliantas į teismo posėdį neatvyko, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą teismui nepateikė). Valstybės garantuojama teisinė pagalba apeliantui buvo suteikta 2018 m. vasario 1 d. sprendimu, tačiau, kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, apeliantas į advokatą kreipėsi likus kelioms dienoms iki skundžiamo teismo sprendimo paskelbimo dienos (2018 m. kovo 15 d.). Šios aplinkybės rodo, jog apeliantas apie teismo procesą žinojo prieš 4 mėnesius iki bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios. Taip pat akcentuotina, jog nemokama, valstybės garantuojama teisinė pagalba apeliantui buvo suteikta likus daugiau mėnesiui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantas turėjo galimybę kreiptis į jam paskirtą advokatą ir pasinaudoti jam suteiktomis civilinio proceso teisėmis.

13. Nors apeliaciniame skunde nėra nurodyta aplinkybių, kurios apeliantui būtų sutrukdžiusios pasinaudoti galimybe pateikti teismui prieštaravimus dėl ieškovų pareikšto ieškinio, tačiau apeliacinės instancijos teismas, siekdamas užtikrinti vieną iš svarbiausių civilinio proceso principų, t. y. teisę būti išklausytam, 2018 m. spalio 18 d. nutartimi pasiūlė apeliantui pateikti papildomus įrodymus apie įdėtas lėšas (atliktus pagerinimus) į atidalijamą turtą, kitus turimus duomenis apie apeliaciniame skunde ir atsiliepime į apeliacinį nurodytas aplinkybes ir nutarė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. 2018 m. lapkričio 7 d. Klaipėdos apygardos teisme gautas apelianto atstovo advokato A. B. raštas dėl informacijos, kuriame nurodoma, jog atstovas advokatas A. B. 2018 m. lapkričio 3 d. buvo nuvykęs pas apeliantą į namus bei jį informavo apie rengiamą teismo posėdį. Teigia, jog apeliantas atsisakė priimti dokumentus bei pareiškė, kad sodo namelio iš jo atimti niekas negali, o vykti į teismo posėdį jis neketina. Atstovas advokatas A. B. šiuo raštu taip pat informavo teismą, jog nutraukia sutartį su klientu dėl interesų konflikto. 2018 m. lapkričio 16 d. teisme gautas VGTPT raštas dėl informacijos pateikimo Nr. (2.3)NO-2-8773, kuriuo nurodoma, kad 2018 m. lapkričio 9 d. raštu buvo kreiptasi į apeliantą su prašymu paaiškinti, dėl kokių priežasčių pareiškėjas nebendradarbiauja su jam paskirtu advokatu, ir nurodyti, ar jam yra aktualus tolesnis antrinės teisinės pagalbos teikimas. Nurodė, jog apeliantas su tarnyba nesusisiekė, atsakymo į prašymą nepateikė, į telefono skambučius neatsako. Teisėjų kolegijos vertinimu, visos šios aplinkybės rodo, jog apeliantas tiek apie paskirtą žodinį teismo posėdį, tiek apie siūlymą pateikti įrodymus žinojo, tačiau šiomis savo teisėmis nepasinaudojo (CPK 118 straipsnis).

14. Apeliaciniu skundu yra teigiama, jog apeliantas prižiūrėjo ginčo nekilnojamąjį turtą, juo rūpinosi, todėl tokia vertė, kokia yra nustatyta turto vertinimu, iš esmės nustatyta dėl apelianto atliktų sodo namelio pagerinimų, tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka. Civilinio proceso įstatymai numato, jog šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Iš ieškovų pateiktos sodo valdos, adresas (duomenys neskelbtini), UAB „Lituka“ ir Ko atliktos turto vertės nustatymo ataskaitos Nr. JV0-71005 matyti, kad 2017 m. spalio mėnesį atlikto turto vertinimo metu nustatyta ši turto vertė: sodo pastato – 7 300 Eur, šiltnamio – 100 Eur, žemės ūkio paskirties žemės sklypo – 2 600 Eur. Kiti inžineriniai statiniai nevertinti, nurodyta, kad jų natūra nėra. Nors apeliantas teigia, jog jis atliko ginčo sodo pastato pagerinimus, tačiau į bylą šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų nepateikė, todėl darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai nustatė ginčo turto vertę, o kartu ir ieškovams tenkančias kompensacijas už apeliantui tenkančią didesnę turto dalį.

15. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas išėjo už ieškinio ribų, kadangi atidalijo iš bendrosios dalinės nuosavybės inžinerinį statinį (vandens siurblį), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Apeliacinės instancijos teismas su šia apeliacinio skundo išvada nesutinka. Konstatuotina, jog atidalijamas gali būti tik išlikęs, realiai egzistuojantis nekilnojamasis turtas (CK 4.80 straipsnio 1 dalis). Iš ieškovų procesinių dokumentų turinio, jų paaiškinimų teismo posėdžio metu bei turto vertės nustatymo ataskaitos matyti, jog Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo 2.3 punkte nurodytas kiemo statinys (vandens siurblys) nėra išlikęs, todėl darytina, jog šis objektas negalėjo būti atidalytas. Nors pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą atidalijo vandens siurblį, kuris realiai nėra išlikęs, tačiau atsižvelgiant į tai, jog pirmosios instancijos teismas šio inžinerinio statinio vertės (vandens siurblio) nevertino, darytina išvada, jog ši aplinkybė teisinės reikšmės teisingam ginčo išsprendimui neturi, todėl iš skundžiamo teismo sprendimo rezoliucinės dalies šalintina.

16. Dėl kitų šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytų argumentų teisėjų kolegija atskirai nepasisako, nes jie neturi esminės reikšmės skundžiamo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui.

17. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, visapusiškai ir nuodugniai ištyrė byloje pateiktus įrodymus ir juos tinkamai įvertino, tinkamai aiškino ir taikė procesinės ir materialinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, jį apelianto apeliacinio skundo motyvais naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo ir skundžiama jo dalis paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

18. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 302 straipsniai). Ieškovas V. V. prašo priteisti 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (300 Eur už atsiliepimą į apeliacinį skundą, 100 Eur už teisines konsultacijas bei 100 Eur už atstovavimą teismo posėdyje), ir pateikė šias išlaidas patvirtinantį 2018 m. lapkričio 20 d. pinigų priėmimo kvitą, serija LAT, Nr. 912536. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytus rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti jų redakcija), į Rekomendacijų 8.11 punktą, kuris numato, jog už atsiliepimą į apeliacinį skundą rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis siekia 1,3 koeficiento, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (šiuo konkrečiu atveju – 926,70 Eur), į byloje pateiktus duomenis dėl patirtų atstovavimo išlaidų, konstatuoja, kad ieškovo prašymas priteisti 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, yra pagrįstas, todėl tenkintinas (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnio 2 dalis, 302 straipsnis).

19. Apeliacinį skundą atmetus, apelianto turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (LR CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. kovo 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Pašalinti iš Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. kovo 15 d. sprendimo aplinkybes, jog sprendimu atidalytas inžinerinis statinys (vandens siurblys), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo A. V. ieškovui V. V. 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.