Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Ieškovė nurodo, kad 1993 m. paruoštas S. K. namų valdos (duomenys neskelbtini) 2500 kv m ploto žemės sklypo ribų planas, nustatytos sklypo ribų koordinatės valstybinėje 1942 m. koordinačių sistemoje. Planą pasirašė S. K. ir A.O. J. (I t. b.l. 14). Taip pat jie pasirašė ir 2726 kv.m. ploto A.O. J. namų valdos žemės sklypo ribų planą (I t. b.l. 11). Pagal šį planą VĮ Registrų Centro Marijampolės filiale žemės sklypo ribos pažymėtos kadastro žemėlapyje 2006-03-22. Kaip matyti iš šių 1993 metais sudarytų planų, žemės sklypų (duomenys neskelbtini). ribos koordinatės sutampa.

1994 m. S. K. ir A.O. J. pasirašė 1994-04-05 patvirtintą K. S. ir J. A.-O žemės sklypo Mokolų gyvenvietėje raudonųjų linijų planą, pagal kurį žemės sklypas buvo padalintas į du S. J. K. ir A.O. J. 2500 kv.m. ploto žemės sklypus (I t. b.l. 17). Šie asmenys pasirašė, ieškovės nuomone, jog sutinka su raudonųjų linijų planu. Eksplikacijoje S.J. K. gyvenamasis namas Nr. 1 buvo pavaizduotas su dviem priestatais.

A.O. J. 1994 m. balandžio 12 d. Dovanojimo sutartimi Nr. 3031, patvirtinta Marijampolės rajono II-ojo Notarų biuro notarės L. P., atsakovui S. K. padovanojo karkaso-plytų gyvenamąjį namą su dviem priestatais 1A1/Žp, kuriame yra 79,16 kv m bendro naudingo ploto, ½ dalį plytų ūkio pastato 4Jlp, ūkio pastatus 5Jl/m, 6Jl/m, 7Jl/m ir ½ dalį kiemo įrenginių (pagal viešo registro duomenis - šulinio, kiemo aikštelės, tvoros), esančių (duomenys neskelbtini), 2500 kv m žemės sklype, dabar (duomenys neskelbtini) (I t. b.l. 23). Ieškovė nurodo, kad, kaip matyti iš dovanojimo sutarties turinio, S. K. pagal 1988-12-27 statybos leidimą Nr. 105 dovanojimo sutartimi statytojo teisių ir pareigų neperėmė, jų viešame registre neregistravo.

1994-06-14 Marijampolės rajono Valdybos potvarkio Nr. 7-10, buvo patikslintas A.O. J. priklausiusio žemės sklypo plotas- 2726 kv. (dabar (duomenys neskelbtini)), kurį ji po šešių metų – 2000-11-24 dovanojo ieškovės tėvui (I t. b.l. 22). 1996-09-12 Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. P51/96-1925 O.A. J. nusipirko 2726 kv m žemės sklypą (duomenys neskelbtini). (I t. b.l. 9).

1997-12- 01 Marijampolės apskrities Viršininko įsakymu Nr. 120 M S. K. leista pirkti 0,25 namų valdos žemės sklypą. 0,2500 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) suformuotą atliekant preliminarius matavimus, 1998-04-16 Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. P51-98-102 bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis šį žemės sklypą nuosavybėn įsigijo sutuoktiniai S. K. ir A. K..

Pagal 2008 m. spalio 24 d. dovanojimo sutartį Nr. DŽM-7851 asmeninės nuosavybės teisėmis ieškovei priklauso gyvenamasis namas su priklausiniais ir 0,2726 ha žemės sklypas unikalus Nr. 5157-0003-0142, suformuotas atliekant kadastrinius matavimus (duomenys neskelbtini). Šį nekilnojamąjį turtą ieškovei padovanojo tėvas A. P., pats jį gavęs iš savo motinos A. O. J. pagal 2000-11-24 dovanojimo sutartį Nr. 9983 (I t. b.l. 26-33).

Įgijusi nuosavybėn gyvenamąjį namą, ieškovė pradėjo jo rekonstrukciją. Kadangi su kaimynais santykiai buvo blogi dėl nuolatinių A. K. skundų į įvairias institucijas, ieškovė nusprendė savo žemės sklypą apsitverti. Nenorėdama prašyti kaimynų sutikimo tvoros pamatą kasti ant sklypo ribos, sutinkamai su STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai" priedą, patvirtintą LR Aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. Dl-812, 2010 m. pabaigoje pamatą darė vieno metro atstumu nuo sklypo ribos. Tuomet ieškovei kilo įtarimas, jog atsakovai, statydami namą užstatė jai nuosavybės teisėmis priklausančio sklypo dalį. 2011-05-11 kreipėsi su skundu į trečiąjį asmenį.

2011-06-03 Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos Marijampolės teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus atstovui surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. 2011-06-10 FAK-1774. Nustatyta, jog statytojas S. K. namą rekonstruoja nukrypstant nuo suderinto projekto, kuriam įgyvendinti 1988-12-27 išduotas statybos leidimas Nr.105 (I t. b.l.36-41). Ieškovė nurodo, kad iš VĮ Registrų centro Marijampolės filialo parengto statinių išdėstymo plano, sudaryto pagal 1993 m. Marijampolės miesto V. A. ir urbanistikos skyriaus parengtą žemės sklypo planą, matyti, kad S. K. dalį savo namo įstatė į ieškovei nuosavybės teisėmis priklausantį žemės sklypą - nepaisė žemės sklypų ribų, kurios nustatytos kadastriniais matavimais. 2011-06-10 surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-40-110610-00023 ir reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-40-110610-00037 - reikalauta perstatyti rekonstruojamą gyvenamąjį namą pagal suderintą projektą (I t. b.l. 42-47).

2011-06-10 S. K. pateikė paaiškinimą, jog gyvenamąjį namą jis rekonstravo 1990-1994 m. ir jį A. O. J. sutikimu patraukė į jos žemės sklypą (I t. b.l. 48). S. K. neskundė administracinių aktų, kuriais fiksuotas savavališkos statybos faktas. S. K. prašymu 2011-12-13 sprendimu Nr. RE-695 pratęstas reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminas iki 2012-03-10. 2012-03-19 fiksuota, jog S. K. geranoriškai nepašalino savavališkos statybos padarinių (I t. b.l. 50-51).

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pareiškė ieškinį atsakovui S. K. (civilinės bylos Nr.2-1895-399/2012) dėl savavalinės statybos padarinių šalinimo, tačiau laiko, jog S. K. sutuoktinė, kuri yra žemės sklypo ir nukrypstant nuo projekto pastatyto gyvenamojo namo bendrasavininkė, byloje trauktina tik trečiuoju asmeniu. Inspekcija mano, jog S. K. privalo perstatyti gyvenamąjį namą pagal 1988-12-27 statybos leidimą Nr. 105, nes jis tapo neterminuotas. Inspekcija pareiškė, jog byloje negina ieškovės kaip žemės savininkės pažeistos nuosavybės teisės, todėl ieškovė savarankiškai kelia civilinę bylą atsakovams.

Ieškovė įsitikinusi, kad tai, ką savavališkai pastatė S. K. priklauso sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis, todėl savavališkos statybos padarinius privalo šalinti abu sutuoktiniai - atsakovai.

Ieškovė nurodo, kad atsakovas be įrodymų teigia, kad namą pastatė 1990-1994 m. Jo teiginiai, ieškovės nuomone, neatitinka tikrovės, nes namas iki 1994-04-12 jam nepriklausė, o dovanojimo sutartyje yra nurodyta dovanos turinys. Be to, 1993, 1994 m. žemės sklypų planai apibrėžia sklypų plotus, ribas ir statinių situaciją. Ieškovės nuomone, atsakovas turi tikslą slėpti tikrąjį statybos laiką, nes pažeidimo faktas apibrėžiamas statybos laiku. Tačiau, ieškovė įsitikinusi, kad pagal 2012-07-16 Kauno apygardos teismo nutartyje Nr. 2A-1259-230/2012 pateiktus išaiškinimus, kad tuo atveju, kai į teismą kreipiamasi remiantis viešosios teisės normomis, termino tokiam ieškiniui paduoti eigos pradžia laikytina diena, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad pažeistas viešas interesas. Todėl ieškinio senaties terminas skaičiuotinas nuo savavalinės statybos fakto konstatavimo dienos - nuo 2011-06-03.

Atsakovas pažymėjo, kad tuo metu, kai buvo vykdoma gyvenamojo namo rekonstrukcija, A. O. J. buvo vienintelė viso bendro 50 arų žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) naudotoja, ir vienintelė minėtame žemės sklype esančių statinių savininkė (sklype buvo pastatyti du jai priklausantys gyvenamieji namai ir visa eilė kitų ūkinių pastatų), todėl gyvenamojo namo rekonstrukciją ji pati vykdė ant jai vienai naudojimuisi priskirto žemės sklypo ploto, kuris tuo metu dar nebuvo padalintas ir priklausė jai vienai.

1994-04-12 dovanojimo sutartimi A. O. J. atsakovui padovanojo gyvenamąjį namą su dviem priestatais, 1/2 dalį ūkinio pastato, 3 šiferio ūkio pastatus, 1/2 dalį kiemo įrenginių, esančių (duomenys neskelbtini) 2500 kv.m. žemės sklype. Pažymėtina, kad tuo metu kai atsakovas įsigijo nekilnojamuosius daiktus - statinius, visas 50 arų žemės sklypas priklausė valstybei ir atsakovas tik 1998-04-16 iš valstybės įsigijo 0.2500 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini)

Atsakovas pažymėjo, kad rekonstrukciją vykdė A. O. J., ją atliko iki padovanojimo jam momento, rekonstrukcija atlikta dar iki žemės sklypų padalijimo, t.y. jai vienai esant viso žemės sklypo naudotojai, atsakovas įsigijęs gyvenamąjį namą jokių esminių pertvarkymų neatliko, todėl jokios savo kaltės nepripažįsta ir neteisėtų veiksmų nemato. Atsakovo nuomone, A. O. J. būnant viso 50 arų sklypo, kuris vėliau buvo patikslintas, naudotoja ir būnant minėtame žemės sklype esančių statinių savininke, jai jokio sutikimo nei kam nors duoti, nei gauti nereikėjo. Kadangi viename iš namų iki 1994-04-12 (dovanojimo sandorio sudarymo) A. O. J. buvo leidusi naudotis ir gyventi atsakovui, todėl jai turint gyvenamojo namo rekonstrukcijos projektą ir statybos leidimą atsakovas jai padėjo atlikti statybos darbus, tačiau buvo tik pagalbininkas, nes pastatų savininke ir viso bendro 50 arų žemės sklypo naudotoja buvo vienintelė A. O. J.. Todėl, atsakovo nuomone, akivaizdu, kad A. O. J. būnant vienintele 50 arų žemės sklypo naudotoja ir vienintele jame esančių visų statinių savininke, ji niekieno teisių pažeisti negalėjo ir nepažeidė.

Atsakovas taip pat pažymėjo ir tai, kad jam tapus gyvenamojo namo savininku ir jo naudojimuisi priskyrus 2500 kv.m. žemės sklypą, kita žemės sklypo dalimi ir kitu jame esančiu namu ir toliau naudojosi pati A. O. J.. Jokio ginčo tarp atsakovo ir jos, kad butų pažeistos jos teises nebuvo, o ir būti negalėjo, nes rekonstrukciją ji pati ir buvo atlikusi.

Atsakovas nurodė, kad A. O. J. 2000-11-24 jai priklausantį kitą gyvenamąjį namą ir žemės sklypą padovanojo A. P., kuris 2006-03-31 dovanojimo sutartimi padovanojo V. P., pastarasis 2008-09-22 padovanojo V. T., ir galiausiai 2008-10-24 žemės sklypas ir gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini). buvo padovanotas ieškovei A. G.. Pasikeitė visa eilė savininkų ir niekada nebuvo iškilęs joks ginčas dėl to, kad namo dalis stovi kitame žemės sklype ar kad pažeistas atstumas iki gretimo žemės sklypo ribos.

Atsakovas taip pat pažymėjo, kad dėl statybos neteisėtumo kreiptasi tik 2011-05-31, iki tol jokių ginčų niekada nebuvo iškilę, nors namo rekonstrukcija atlikta dar iki 1994 metų pradžios, t.y. iki atsakovui tampant statinių savininku.

Atsakovas mano, kad ši situacija galėjo susidaryti dėl to, kad tuo metu, kai A. O. J. atlikinėjo namo rekonstrukciją buvo vienas bendras 50 arų sklypas ir ji buvo vienintelė to sklypo naudotoja bei jame esančių visų statinių savininkė. Dėl to jai atliekant rekonstrukcija jokiu gretimo žemės sklypo ribų nebuvo ir jokio sutikimo gauti nebuvo būtina, o vėliau padalijus žemės sklypą bei nustatant atskirų žemės sklypų ribas, ribos buvo pažymėtos netiksliai, šis netikslumas galėjo atsirasti dėl to, kad A. O. J. nebuvo įteisinusi rekonstrukcijos arba dėl sklypo ribų tikslinimo, A. O. J. priklausančio sklypo ribos patikslintos 1994-06-14 potvarkio pagrindu (po patikslinimo nustatytas 0,2726 ha žemės sklypo plotas).

Atsakovas nesutinka su pačiu faktu, kad jam priklausančio namo dalis stovi ieškovei priklausančio žemės sklypo dalyje. Jo nuomone, net ir šiai dienai nėra aišku, kur yra tikslios sklypo ribos, nes jokių sklypo ribų paženklinimo akto nėra. Atsakovas pateikė Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyriaus 2012-08-24 pažymą Nr. 20SD-1785, kurioje nurodyta, kad archyvinėje byloje kadastrinis Nr. 5157/0003:171, žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto nėra (I t. b.l. 79). Todėl, jo nuomone, kalbėti apie tai, kad pažeistos žemės sklypo ribos nepagrįsta.

Atsakovas taip pat pastebi, kad ieškovės pateiktas statinių išsidėstymo planas ir 1993 metais parengtas atsakovo namų valdos žemės sklypo planas skiriasi, pagal 1993 metais parengtą žemės sklypo planą šulinys yra atsakovo žemės sklypo valdoje ir nuo jo iki atsakovo sklypo ribos dar yra pakankamai vietos, tuo tarpu, pagal ieškovo pateiktą statinių išsidėstymo planą šulinys yra ant sklypo ribos. t.y. sklypo riba jį kerta per pusę ir jis jau randasi visiškai sklypo ribos kampe. Atsakovas laiko, kad nesant ribų paženklinimo akto ir atsiranda šie neatitikimai, dėl ko yra traktuojama, kad dalis atsakovui priklausančio pastato atsiranda A. G. sklype. Kadastrinių matavimų byloje esantis sklypo planas taip pat neatitinka ieškovės pateikto statinių išsidėstymo plano.

Atsakovas pažymėjo, kad sklypo ribas žymi tvora, pati ieškovė A. G., toje sklypo vietoje yra padariusi tvoros pamatus ir tvoros kuoliukus, kuriais žymima sklypo riba, atsakovas tokiomis žemės sklypo ribomis naudojasi nuo 1994-04-12 (nuo nuosavybės į statinius įgijimo) iki šios dienos, t.y. jau daugiau kaip 18 metų, todėl teigia, kad nepagrįsta kalbėti apie tai, kad dalis namo stovi kitame, t.y. A. G. priklausančiame sklype ar kad pažeistas atstumas iki gretimo žemes sklypo ribos.

Atsakovė A. K. palaiko atsakovo S. K. nuomonę, taip pat prašo taikyti ieškinio senatį, nes jos nuomone, ieškovė žinojo apie atsakovų namo 1993 - 1994 metais vykdytą rekonstrukciją, jokių statybos darbų po to nebuvo vykdoma.

Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos nurodė, kad atsakovui S. K. buvo surašytas faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. 2011-06-10 FAK-1774, nustatyta, jog statytojas S. K. namą rekonstruoja nukrypstant nuo suderinto projekto, kuriam įgyvendinti 1988-12-27 išduotas statybos leidimas Nr.105, t.y. savavališkai padidino statinio užstatymo plotą apie 35,06 kv m, ir dalį statinio pastatė A. G. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (I t. b.l. 36-41, 66-68). Todėl šioje ieškinio dalyje trečiasis asmuo sutinka su ieškovės nuomone.

Atsakovai nurodo, kad ginčo namo rekonstrukciją vykdė 1993-1994 metais, todėl ieškovė praleidimo ieškinio senaties terminą daugiau kaip 18 metų. Ieškovė nurodo, kad namo rekonstrukcijos darbai buvo vykdomi ne anksčiau kaip 2006 metais. CPK 176 str. 1 dalyje teigiama, kad įrodinėjimo tikslas - tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įstatymas nereikalauja, kad civilinėje byloje teismas būtų visiškai įsitikinęs dėl tam tikrų aplinkybių buvimo ar nebuvimo. Tai reiškia, kad faktas gali būti pripažintas įrodytu, jeigu šalies, kuri juo remiasi, pateikti įrodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą jį esant nei jo nesant (LAT 2004-09-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2004). Šalys nepateikė jų teiginius dėl namo rekonstrukcijos darbų vykdymo laikotarpio pagrindžiančių dokumentų.