- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-05-06
- Bylos Nr.
- 2-123-374/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-03713-2012-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Gustienė
- Ieškovas
- A. G.
- Atsakovas
- S. K., A. K.
- Trečiasis asmuo
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos
- Kategorijos
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Rūta Gustienė, sekretoriaujant G. D., dalyvaujant ieškovei A. G., jos atstovei advokatei R. P., atsakovo S. K. atstovui advokatui V. R., atsakovei A. K., jos atstovei advokato padėjėjai V. Š., trečiojo asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovams R. N., V. V., teismo posėdyje iš nagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. G. ieškinį atsakovams S. K., A. K., trečiajam asmeniui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl savavalinės statybos padarinių pašalinimo, ir
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
Ieškovė A. G. teismo prašo: įpareigoti atsakovus S. K. ir A. K. per 6 mėn. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos perstatyti gyvenamąjį namą unikalus Nr. 1998-5005-6014 lAl/žp (duomenys neskelbtini)., atstatant jį pagal 1993-10-18 VĮ Registrų centro Marijampolės filialo fiksuotus kadastro duomenis - 79,16 kv.m. bendro ploto su dviem priestatais: 1a1/p , kurio dydis 2,60 m x 4,12 m, 7,47 kv m ploto, 2,80 m aukščio ir 2a1/p, kurio dydis 3,98 m x 4,44 m, 13,76 kv m ploto, 2,80 m aukščio; priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas S. K. su ieškiniu nesutinka.
Atsakovė A. K. su ieškiniu nesutinka, prašo taikyti ieškinio senatį.
Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija su ieškiniu sutinka dalinai.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Nustatyta, kad 1988 m. gruodžio 27 d. ieškovės A. G. senelei - ieškovės tėvo A. P. ir tetos – atsakovės A. K. motinai A. O. J. buvo išduotas statybos leidimas Nr. 105, galiojęs iki 1991 12 27, rekonstruoti gyvenamąjį namą ir statyti lauko virtuvę bei šiltnamį (I t. b.l. 19). Ieškovės teigimu, nėra žinių, jog per šio administracinio akto galiojimo laiką A.O. J. atliko statybas, nes iš viešo registro duomenų matyti, jog statybos pripažinimo tinkamu naudoti aktas nebuvo registruotas viešame registre. Kaip turėjo būti rekonstruotas gyvenamasis namas, matyti iš pirmo aukšto ir mansardos plano - pagal projektą, vietoj priestato lal/p turėjo būti pristatytos virtuvė ir vonios -WC patalpos bendro 14,40 kv m ploto, turėjo išlikti priestatas 2al/p (I t. b.l. 20).
Ieškovė nurodo, kad 1993 m. paruoštas S. K. namų valdos (duomenys neskelbtini) 2500 kv m ploto žemės sklypo ribų planas, nustatytos sklypo ribų koordinatės valstybinėje 1942 m. koordinačių sistemoje. Planą pasirašė S. K. ir A.O. J. (I t. b.l. 14). Taip pat jie pasirašė ir 2726 kv.m. ploto A.O. J. namų valdos žemės sklypo ribų planą (I t. b.l. 11). Pagal šį planą VĮ Registrų Centro Marijampolės filiale žemės sklypo ribos pažymėtos kadastro žemėlapyje 2006-03-22. Kaip matyti iš šių 1993 metais sudarytų planų, žemės sklypų (duomenys neskelbtini). ribos koordinatės sutampa.
1994 m. S. K. ir A.O. J. pasirašė 1994-04-05 patvirtintą K. S. ir J. A.-O žemės sklypo Mokolų gyvenvietėje raudonųjų linijų planą, pagal kurį žemės sklypas buvo padalintas į du S. J. K. ir A.O. J. 2500 kv.m. ploto žemės sklypus (I t. b.l. 17). Šie asmenys pasirašė, ieškovės nuomone, jog sutinka su raudonųjų linijų planu. Eksplikacijoje S.J. K. gyvenamasis namas Nr. 1 buvo pavaizduotas su dviem priestatais.
A.O. J. 1994 m. balandžio 12 d. Dovanojimo sutartimi Nr. 3031, patvirtinta Marijampolės rajono II-ojo Notarų biuro notarės L. P., atsakovui S. K. padovanojo karkaso-plytų gyvenamąjį namą su dviem priestatais 1A1/Žp, kuriame yra 79,16 kv m bendro naudingo ploto, ½ dalį plytų ūkio pastato 4Jlp, ūkio pastatus 5Jl/m, 6Jl/m, 7Jl/m ir ½ dalį kiemo įrenginių (pagal viešo registro duomenis - šulinio, kiemo aikštelės, tvoros), esančių (duomenys neskelbtini), 2500 kv m žemės sklype, dabar (duomenys neskelbtini) (I t. b.l. 23). Ieškovė nurodo, kad, kaip matyti iš dovanojimo sutarties turinio, S. K. pagal 1988-12-27 statybos leidimą Nr. 105 dovanojimo sutartimi statytojo teisių ir pareigų neperėmė, jų viešame registre neregistravo.
1994-06-14 Marijampolės rajono Valdybos potvarkio Nr. 7-10, buvo patikslintas A.O. J. priklausiusio žemės sklypo plotas- 2726 kv. (dabar (duomenys neskelbtini)), kurį ji po šešių metų – 2000-11-24 dovanojo ieškovės tėvui (I t. b.l. 22). 1996-09-12 Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. P51/96-1925 O.A. J. nusipirko 2726 kv m žemės sklypą (duomenys neskelbtini). (I t. b.l. 9).
1997-12- 01 Marijampolės apskrities Viršininko įsakymu Nr. 120 M S. K. leista pirkti 0,25 namų valdos žemės sklypą. 0,2500 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) suformuotą atliekant preliminarius matavimus, 1998-04-16 Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. P51-98-102 bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis šį žemės sklypą nuosavybėn įsigijo sutuoktiniai S. K. ir A. K..
Pagal 2008 m. spalio 24 d. dovanojimo sutartį Nr. DŽM-7851 asmeninės nuosavybės teisėmis ieškovei priklauso gyvenamasis namas su priklausiniais ir 0,2726 ha žemės sklypas unikalus Nr. 5157-0003-0142, suformuotas atliekant kadastrinius matavimus (duomenys neskelbtini). Šį nekilnojamąjį turtą ieškovei padovanojo tėvas A. P., pats jį gavęs iš savo motinos A. O. J. pagal 2000-11-24 dovanojimo sutartį Nr. 9983 (I t. b.l. 26-33).
Įgijusi nuosavybėn gyvenamąjį namą, ieškovė pradėjo jo rekonstrukciją. Kadangi su kaimynais santykiai buvo blogi dėl nuolatinių A. K. skundų į įvairias institucijas, ieškovė nusprendė savo žemės sklypą apsitverti. Nenorėdama prašyti kaimynų sutikimo tvoros pamatą kasti ant sklypo ribos, sutinkamai su STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai" priedą, patvirtintą LR Aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. Dl-812, 2010 m. pabaigoje pamatą darė vieno metro atstumu nuo sklypo ribos. Tuomet ieškovei kilo įtarimas, jog atsakovai, statydami namą užstatė jai nuosavybės teisėmis priklausančio sklypo dalį. 2011-05-11 kreipėsi su skundu į trečiąjį asmenį.
2011-06-03 Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos Marijampolės teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus atstovui surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. 2011-06-10 FAK-1774. Nustatyta, jog statytojas S. K. namą rekonstruoja nukrypstant nuo suderinto projekto, kuriam įgyvendinti 1988-12-27 išduotas statybos leidimas Nr.105 (I t. b.l.36-41). Ieškovė nurodo, kad iš VĮ Registrų centro Marijampolės filialo parengto statinių išdėstymo plano, sudaryto pagal 1993 m. Marijampolės miesto V. A. ir urbanistikos skyriaus parengtą žemės sklypo planą, matyti, kad S. K. dalį savo namo įstatė į ieškovei nuosavybės teisėmis priklausantį žemės sklypą - nepaisė žemės sklypų ribų, kurios nustatytos kadastriniais matavimais. 2011-06-10 surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-40-110610-00023 ir reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-40-110610-00037 - reikalauta perstatyti rekonstruojamą gyvenamąjį namą pagal suderintą projektą (I t. b.l. 42-47).
2011-06-10 S. K. pateikė paaiškinimą, jog gyvenamąjį namą jis rekonstravo 1990-1994 m. ir jį A. O. J. sutikimu patraukė į jos žemės sklypą (I t. b.l. 48). S. K. neskundė administracinių aktų, kuriais fiksuotas savavališkos statybos faktas. S. K. prašymu 2011-12-13 sprendimu Nr. RE-695 pratęstas reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminas iki 2012-03-10. 2012-03-19 fiksuota, jog S. K. geranoriškai nepašalino savavališkos statybos padarinių (I t. b.l. 50-51).
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pareiškė ieškinį atsakovui S. K. (civilinės bylos Nr.2-1895-399/2012) dėl savavalinės statybos padarinių šalinimo, tačiau laiko, jog S. K. sutuoktinė, kuri yra žemės sklypo ir nukrypstant nuo projekto pastatyto gyvenamojo namo bendrasavininkė, byloje trauktina tik trečiuoju asmeniu. Inspekcija mano, jog S. K. privalo perstatyti gyvenamąjį namą pagal 1988-12-27 statybos leidimą Nr. 105, nes jis tapo neterminuotas. Inspekcija pareiškė, jog byloje negina ieškovės kaip žemės savininkės pažeistos nuosavybės teisės, todėl ieškovė savarankiškai kelia civilinę bylą atsakovams.
Ieškovė įsitikinusi, kad tai, ką savavališkai pastatė S. K. priklauso sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis, todėl savavališkos statybos padarinius privalo šalinti abu sutuoktiniai - atsakovai.
Ieškovė nurodo, kad atsakovas be įrodymų teigia, kad namą pastatė 1990-1994 m. Jo teiginiai, ieškovės nuomone, neatitinka tikrovės, nes namas iki 1994-04-12 jam nepriklausė, o dovanojimo sutartyje yra nurodyta dovanos turinys. Be to, 1993, 1994 m. žemės sklypų planai apibrėžia sklypų plotus, ribas ir statinių situaciją. Ieškovės nuomone, atsakovas turi tikslą slėpti tikrąjį statybos laiką, nes pažeidimo faktas apibrėžiamas statybos laiku. Tačiau, ieškovė įsitikinusi, kad pagal 2012-07-16 Kauno apygardos teismo nutartyje Nr. 2A-1259-230/2012 pateiktus išaiškinimus, kad tuo atveju, kai į teismą kreipiamasi remiantis viešosios teisės normomis, termino tokiam ieškiniui paduoti eigos pradžia laikytina diena, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad pažeistas viešas interesas. Todėl ieškinio senaties terminas skaičiuotinas nuo savavalinės statybos fakto konstatavimo dienos - nuo 2011-06-03.
Atsakovas S. K. su ieškiniu nesutinka. Jis pažymėjo, kad ieškovė nurodo neteisingas faktines aplinkybes. Atsakovui priklausantis gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. Nr. 1998-5005-6014, esantis (duomenys neskelbtini) buvo rekonstruojamas tuo metinės savininkės A. O. J. (mirusi). Ji savo gyvenamojo namo rekonstrukciją vykdė, turėdama 1988 m. Gamybinio personalo grupės prie Kapsuko rajono architekto parengtą ir suderintą statinio projektą „Gyvenamojo namo rekonstrukcija ir lauko virtuvė" ir 1988 m. gruodžio 27 d. išduotą Statybos leidimą Nr. 105. Pagrindinė gyvenamojo namo rekonstrukcija buvo baigta 1994 m. pradžioje, t.y. iki to momento, kada A. O. J. vieną iš sklype esančių gyvenamųjų namų su jam priklausančiais priklausiniais padovanojo atsakovui.
Atsakovas pažymėjo, kad tuo metu, kai buvo vykdoma gyvenamojo namo rekonstrukcija, A. O. J. buvo vienintelė viso bendro 50 arų žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) naudotoja, ir vienintelė minėtame žemės sklype esančių statinių savininkė (sklype buvo pastatyti du jai priklausantys gyvenamieji namai ir visa eilė kitų ūkinių pastatų), todėl gyvenamojo namo rekonstrukciją ji pati vykdė ant jai vienai naudojimuisi priskirto žemės sklypo ploto, kuris tuo metu dar nebuvo padalintas ir priklausė jai vienai.
1994-04-12 dovanojimo sutartimi A. O. J. atsakovui padovanojo gyvenamąjį namą su dviem priestatais, 1/2 dalį ūkinio pastato, 3 šiferio ūkio pastatus, 1/2 dalį kiemo įrenginių, esančių (duomenys neskelbtini) 2500 kv.m. žemės sklype. Pažymėtina, kad tuo metu kai atsakovas įsigijo nekilnojamuosius daiktus - statinius, visas 50 arų žemės sklypas priklausė valstybei ir atsakovas tik 1998-04-16 iš valstybės įsigijo 0.2500 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini)
Atsakovas pažymėjo, kad rekonstrukciją vykdė A. O. J., ją atliko iki padovanojimo jam momento, rekonstrukcija atlikta dar iki žemės sklypų padalijimo, t.y. jai vienai esant viso žemės sklypo naudotojai, atsakovas įsigijęs gyvenamąjį namą jokių esminių pertvarkymų neatliko, todėl jokios savo kaltės nepripažįsta ir neteisėtų veiksmų nemato. Atsakovo nuomone, A. O. J. būnant viso 50 arų sklypo, kuris vėliau buvo patikslintas, naudotoja ir būnant minėtame žemės sklype esančių statinių savininke, jai jokio sutikimo nei kam nors duoti, nei gauti nereikėjo. Kadangi viename iš namų iki 1994-04-12 (dovanojimo sandorio sudarymo) A. O. J. buvo leidusi naudotis ir gyventi atsakovui, todėl jai turint gyvenamojo namo rekonstrukcijos projektą ir statybos leidimą atsakovas jai padėjo atlikti statybos darbus, tačiau buvo tik pagalbininkas, nes pastatų savininke ir viso bendro 50 arų žemės sklypo naudotoja buvo vienintelė A. O. J.. Todėl, atsakovo nuomone, akivaizdu, kad A. O. J. būnant vienintele 50 arų žemės sklypo naudotoja ir vienintele jame esančių visų statinių savininke, ji niekieno teisių pažeisti negalėjo ir nepažeidė.
Atsakovas taip pat pažymėjo ir tai, kad jam tapus gyvenamojo namo savininku ir jo naudojimuisi priskyrus 2500 kv.m. žemės sklypą, kita žemės sklypo dalimi ir kitu jame esančiu namu ir toliau naudojosi pati A. O. J.. Jokio ginčo tarp atsakovo ir jos, kad butų pažeistos jos teises nebuvo, o ir būti negalėjo, nes rekonstrukciją ji pati ir buvo atlikusi.
Atsakovas nurodė, kad A. O. J. 2000-11-24 jai priklausantį kitą gyvenamąjį namą ir žemės sklypą padovanojo A. P., kuris 2006-03-31 dovanojimo sutartimi padovanojo V. P., pastarasis 2008-09-22 padovanojo V. T., ir galiausiai 2008-10-24 žemės sklypas ir gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini). buvo padovanotas ieškovei A. G.. Pasikeitė visa eilė savininkų ir niekada nebuvo iškilęs joks ginčas dėl to, kad namo dalis stovi kitame žemės sklype ar kad pažeistas atstumas iki gretimo žemės sklypo ribos.
Atsakovas taip pat pažymėjo, kad dėl statybos neteisėtumo kreiptasi tik 2011-05-31, iki tol jokių ginčų niekada nebuvo iškilę, nors namo rekonstrukcija atlikta dar iki 1994 metų pradžios, t.y. iki atsakovui tampant statinių savininku.
Atsakovas mano, kad ši situacija galėjo susidaryti dėl to, kad tuo metu, kai A. O. J. atlikinėjo namo rekonstrukciją buvo vienas bendras 50 arų sklypas ir ji buvo vienintelė to sklypo naudotoja bei jame esančių visų statinių savininkė. Dėl to jai atliekant rekonstrukcija jokiu gretimo žemės sklypo ribų nebuvo ir jokio sutikimo gauti nebuvo būtina, o vėliau padalijus žemės sklypą bei nustatant atskirų žemės sklypų ribas, ribos buvo pažymėtos netiksliai, šis netikslumas galėjo atsirasti dėl to, kad A. O. J. nebuvo įteisinusi rekonstrukcijos arba dėl sklypo ribų tikslinimo, A. O. J. priklausančio sklypo ribos patikslintos 1994-06-14 potvarkio pagrindu (po patikslinimo nustatytas 0,2726 ha žemės sklypo plotas).
Atsakovas nesutinka su pačiu faktu, kad jam priklausančio namo dalis stovi ieškovei priklausančio žemės sklypo dalyje. Jo nuomone, net ir šiai dienai nėra aišku, kur yra tikslios sklypo ribos, nes jokių sklypo ribų paženklinimo akto nėra. Atsakovas pateikė Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyriaus 2012-08-24 pažymą Nr. 20SD-1785, kurioje nurodyta, kad archyvinėje byloje kadastrinis Nr. 5157/0003:171, žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto nėra (I t. b.l. 79). Todėl, jo nuomone, kalbėti apie tai, kad pažeistos žemės sklypo ribos nepagrįsta.
Atsakovas taip pat pastebi, kad ieškovės pateiktas statinių išsidėstymo planas ir 1993 metais parengtas atsakovo namų valdos žemės sklypo planas skiriasi, pagal 1993 metais parengtą žemės sklypo planą šulinys yra atsakovo žemės sklypo valdoje ir nuo jo iki atsakovo sklypo ribos dar yra pakankamai vietos, tuo tarpu, pagal ieškovo pateiktą statinių išsidėstymo planą šulinys yra ant sklypo ribos. t.y. sklypo riba jį kerta per pusę ir jis jau randasi visiškai sklypo ribos kampe. Atsakovas laiko, kad nesant ribų paženklinimo akto ir atsiranda šie neatitikimai, dėl ko yra traktuojama, kad dalis atsakovui priklausančio pastato atsiranda A. G. sklype. Kadastrinių matavimų byloje esantis sklypo planas taip pat neatitinka ieškovės pateikto statinių išsidėstymo plano.
Atsakovas pažymėjo, kad sklypo ribas žymi tvora, pati ieškovė A. G., toje sklypo vietoje yra padariusi tvoros pamatus ir tvoros kuoliukus, kuriais žymima sklypo riba, atsakovas tokiomis žemės sklypo ribomis naudojasi nuo 1994-04-12 (nuo nuosavybės į statinius įgijimo) iki šios dienos, t.y. jau daugiau kaip 18 metų, todėl teigia, kad nepagrįsta kalbėti apie tai, kad dalis namo stovi kitame, t.y. A. G. priklausančiame sklype ar kad pažeistas atstumas iki gretimo žemes sklypo ribos.
Atsakovė A. K. palaiko atsakovo S. K. nuomonę, taip pat prašo taikyti ieškinio senatį, nes jos nuomone, ieškovė žinojo apie atsakovų namo 1993 - 1994 metais vykdytą rekonstrukciją, jokių statybos darbų po to nebuvo vykdoma.
Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos nurodė, kad atsakovui S. K. buvo surašytas faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. 2011-06-10 FAK-1774, nustatyta, jog statytojas S. K. namą rekonstruoja nukrypstant nuo suderinto projekto, kuriam įgyvendinti 1988-12-27 išduotas statybos leidimas Nr.105, t.y. savavališkai padidino statinio užstatymo plotą apie 35,06 kv m, ir dalį statinio pastatė A. G. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (I t. b.l. 36-41, 66-68). Todėl šioje ieškinio dalyje trečiasis asmuo sutinka su ieškovės nuomone.
Nagrinėjamu atveju pažymėtina, jog ieškinio senaties terminas yra laiko tarpas, per kurį asmuo gali privestinai įgyvendinti savo pažeistas teises (CK 1.124 straipsnis). Šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, t. y. nuo tos dienos, kada ieškovas sužinojo arba turėjo sužinoti, kad jo teisės yra pažeistos (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Jeigu suinteresuotas asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisių pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipia į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą ir kitos šalies nepripažįstamą teisę, priešinga teisinio santykio šalis ir kiti civilinių teisinių santykių dalyviai gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo arba atsisako nuo savo teisės, arba nemano, kad jo teisė yra pažeista. Tuo atveju teisės pažeidimas įsisenėja ir negali būti teismo pašalintas priverstinai, kitai šaliai tam prieštaraujant. Ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kai asmuo sužino arba turi sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė arba įstatymo saugomas interesas yra pažeisti ar ginčijami. Tais atvejais, kada ieškovas tvirtina, jog apie savo subjektinės teisės pažeidimą sužinojo ne teisės pažeidimo dieną, teismas turi patikrinti, ar byloje nėra įrodymų, kad buvo priešingai, ir ar ieškovas apie teisės pažeidimą sužinojo ne vėliau, nei tokioje pačioje situacijoje turėjo sužinoti apdairus ir rūpestingas asmuo.
Atsakovai nurodo, kad ginčo namo rekonstrukciją vykdė 1993-1994 metais, todėl ieškovė praleidimo ieškinio senaties terminą daugiau kaip 18 metų. Ieškovė nurodo, kad namo rekonstrukcijos darbai buvo vykdomi ne anksčiau kaip 2006 metais. CPK 176 str. 1 dalyje teigiama, kad įrodinėjimo tikslas - tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įstatymas nereikalauja, kad civilinėje byloje teismas būtų visiškai įsitikinęs dėl tam tikrų aplinkybių buvimo ar nebuvimo. Tai reiškia, kad faktas gali būti pripažintas įrodytu, jeigu šalies, kuri juo remiasi, pateikti įrodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą jį esant nei jo nesant (LAT 2004-09-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2004). Šalys nepateikė jų teiginius dėl namo rekonstrukcijos darbų vykdymo laikotarpio pagrindžiančių dokumentų.
Todėl teismas sprendžia, kad šiuo atveju, nepriklausomai nuo to, kiek prieš ieškovę buvo ginčijamo žemės sklypo savininkų ir kada buvo vykdomi ginčo namo rekonstrukcijos darbai, savo teisės pažeidimus ieškovė galėjo sužinoti tik įsigijus nuosavybėn šį žemės sklypą. Tokiu būdu, ieškovė dovanojimo sutartimi ginčo žemės sklypą nuosavybėn įgijo 2008-10-24 ir įregistravo viešame registre. Taigi, esant viešiems registro duomenims apie ginčo sklypą, ieškovė, kaip rūpestingas ir apdairus asmuo, turėjo galimybę sužinoti apie savo teisės pažeidimą, jeigu manė, kad jo teisės yra pažeistos tik nuo 2008-10-24. Į teismą ieškovė kreipėsi 2012-09-20, t.y. nepraleidusi ieškinio senaties termino.
Teismas sprendžia, kad šioje byloje kilo ginčas dėl žemės sklypų ribų, nors šalys reikalavimų nustatyti žemės sklypų ribas nekelia.
Kasacinio teismo praktikoje dėl CK 4.45 str. taikymo yra konstatuota, jeigu kilusio teisme ginčo esmė – ginčas dėl žemės sklypo ribų, tai CK4.45 straipsnyje nustatyti kriterijai, pagal kuriuos sprendžiama, kur turi būti sklypo riba ir kokia jos konfigūracija, gali būti taikomi nagrinėjant ir sprendžiant ginčus teisme tarp žemės naudotojų (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-457/2009).
Pagal CK 4.45 str. nuostatas, ribos neaiškumas pašalinamas atsižvelgiant į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus. Dokumentuose esanti nekonkreti ribos vieta ar konfiguracija gali būti tikslinama pagal bylos aplinkybių visumą: pagal ribos išsidėstymą nekonkrečiuose dokumentuose, atsižvelgiant į sklypuose esančius statinius (pastatus, tvoras, šulinius ir kt.); pagal tai, kam jie priklauso nuosavybės teise, ir kokie yra susitarimai dėl jų naudojimo tvarkos ir sąlygų; pagal faktinio naudojimo trukmę ir aplinkybes, atsižvelgiant į aplinkos objektus; pagal principines nuostatas, kad abiejų sklypų naudojimas būtų racionalus, įmanomas, kad ribos tikslinimu būtų galutinai išspręstas ginčas ir nebūtų sudaroma prielaidų ginčui kilti ateityje.
CK 4.45 str. 1 d. numato, kad atvejais, kai sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus; jeigu ribų nustatyti neįmanoma, prie kiekvieno žemės sklypo turi būti prijungtos vienodo dydžio ginčytino ploto dalys, bet nė vienas tokiu būdu naujai suformuotas sklypas plotu neturi skirtis nuo esamo teisiškai įtvirtinto sklypo. Šios įstatymo nuostatos taikymui būtinos dvi sąlygos: pirma, tarp žemės sklypų savininkų yra kilęs ginčas dėl žemės sklypų ribų; antra, ribos neaiškios iš esamų dokumentų. Sklypo ribų aiškumas (neaiškumas) yra vertinamojo pobūdžio kategorija, priklausanti nuo konkrečių faktinių aplinkybių, įvertinus šių aplinkybių visumą, sprendžiama, ar sklypo ribos neaiškios ir dėl to turi būti nustatomos teismo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškinant CK 4.45 str. 1 d. normą, pripažįstama, kad sklypo ribų neaiškumą gali įrodyti tai, kad apskritai nėra ribas nurodančių dokumentų (sutarčių, matavimo aktų, oficialių dokumentų, registro žymų ir kt.); esami dokumentai iš esmės prieštarauja vieni kitiems; dokumentai, nors ir neprieštarauja vieni kitiems, bet egzistuoja kitos aplinkybės, kurios sudaro pakankamą pagrindą abejoti dokumentų pagrįstumu, pavyzdžiui, kai žemės sklypo faktinės ir teisinės ribos (ribos pagal dokumentus) nesutampa, ar jos nesutampa taip, kad eina per gretimo žemės sklypo savininko pastatus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2010).
Civilinis procesas paremtas rungimosi principu. Rungimosi principo taikymą bylose dėl žalos atlyginimo detaliau atskleidžia LAT, nurodydamas, jog "...rungimosi principas, be kita ko, reiškia, jog: įrodinėjimo dalyką byloje nustato ginčo šalys; teismas turi spręsti bylą vertindamas tik šalių nurodytus faktus ir jų pateiktus įrodymus; teisėjas netiria faktų ir nerenka įrodymų savo iniciatyva. Jeigu byloje viena šalis įrodo aplinkybę, kuria remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, o kita šalis neįrodo aplinkybės, kuria remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, teismas turi teisę pirmąją iš aptariamų aplinkybių pripažinti įrodyta, o antrąją - neįrodyta" (LAT 2010-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2010).
Nagrinėjamu atveju žemės sklypai yra registruoti Nekilnojamojo turto registre, sklypų ribos yra nustatytos pagal preliminarius matavimus, sklypai yra pažymėti Nekilnojamojo turto registro žemėlapyje. Nors nėra duomenų apie tai, kad sklypų ribos prasikeičia ir viena kitą dengia, tokių įrodymų, kurie turėtų esminės įtakos nustatytoms sklypų riboms ar jas paneigtų, nei ieškovė nei atsakovai nepateikė. Tačiau iš pateiktų žemės sklypų planų, kuriais grindžiamas ieškinys, akivaizdu, kad šie planai yra netikslūs. Ieškovės pateikti 1993, 1994 m. sudarytuose planuose skiriasi vidinės sklypų ribos – nevienodi kampai, atstumai ir kt. (I t. b.l. 14, 17, 18). Teismas šiuo klausimu sutinka su atsakovų nurodytais motyvais. Pagal 1993 metais parengtą žemės sklypo planą šulinys yra atsakovo žemės sklypo valdoje ir nuo jo iki atsakovo sklypo ribos dar yra pakankamai vietos (I t. b.l. 14), tuo tarpu, pagal ieškovo pateiktą statinių išsidėstymo planą šulinys yra ant sklypo ribos. t.y. sklypo riba jį kerta per pusę ir jis jau randasi visiškai sklypo ribos kampe (I t. b.l. 18). Kadastrinių matavimų byloje esantis sklypo planas taip pat neatitinka ieškovės pateikto statinių išsidėstymo plano (I t. b.l. 54). Atkreiptinas dėmesys ir į tą aplinkybę, kad nėra ribų paženklinimo akto, dėl ko atsirado šie neatitikimai (I t. b.l. 79). Taip pat reikšminga ir ta aplinkybė, kad visuose planuose išorinės sklypų ribos nepakitę, nurodomas bendras sklypo plotas – 0,5000 ha , o dalys – viena ieškovės sklypo dalis 0,2726 ha ploto, atsakovo – 0,2500 ha ploto. Todėl neaišku, ar sklypų ribos neprasikeičia ir ar viena kitą nedengia. Kitų įrodymų, pagrindžiančių ieškinio motyvą dėl jos sklypo ribų pažeidimo, ieškovė nepateikė.
Vadovaudamasis CK 4.45 str., numatančiu, jog, jeigu sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus. Tačiau, kaip minėta, nagrinėjamuoju atveju tokio reikalavimo nei viena iš šalių nereiškia, ieškovė įsitikinusi, kad jos sklypo ribos aiškios pagal pateiktą žemės sklypo raudonųjų linijų planą, reikalavimą reiškia tik dėl įpareigojimo perstatyti gyvenamąjį namą, todėl teismas, neišeidamas už ieškinio ribų, plačiau šiuo klausimu nepasisako.
Tokiu būdu, atsižvelgiant į teismo nustatytas aukščiau nurodytas aplinkybes, spręstina, kad ieškinys nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 178 str.).
Kiti posėdžio metu šalių nurodyti motyvai nenagrinėtini kaip neturintys esminės reikšmės bylai.
Ieškinį atmetus, iš ieškovės valstybės naudai – teismo pašto išlaidos (CPK 93, 96, 98 str.).
Rezoliucinė dalis
NUSPRENDĖ:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės A. G., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 108 Lt teismo pašto išlaidų.
Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Marijam polės rajono apylinkės teismą.