- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-14
- Bylos Nr.
- 2A-1829-259/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-03713-2012-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algimantas Kukalis, Arvydas Žibas, Galina Blaževič
- Ieškovas
- A. G.
- Atsakovas
- S. K., A. K.
- Trečiasis asmuo
- Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos
- Kategorijos
- 30.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 30.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Galinos Blaževič, Algimanto Kukalio, Arvydo Žibo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. G. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-123-374/2014 pagal ieškovės A. G. ieškinį atsakovams S. K., A. K., trečiajam asmeniui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė prašė įpareigoti atsakovus S. K. ir A. K. per 6 mėn. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos perstatyti gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), lAl/žp (duomenys neskelbtini), atstatant jį pagal 1993-10-18 VĮ Registrų centro Marijampolės filialo fiksuotus kadastro duomenis - 79,16 kv. m. bendro ploto su dviem priestatais: 1a1/p , kurio dydis 2,60 m x 4,12 m, 7,47 kv. m. ploto, 2,80 m aukščio ir 2a1/p, kurio dydis 3,98 m x 4,44 m, 13,76 kv. m. ploto, 2,80 m aukščio. Nurodė, kad 1988-12-27 jos senelei A. O. J. buvo išduotas statybos leidimas Nr. 105, galiojęs iki 1991-12-27, rekonstruoti gyvenamąjį namą ir statyti lauko virtuvę bei šiltnamį (I t. b. l. 19). Ieškovės teigimu, nėra žinių, jog per šio administracinio akto galiojimo laiką A.O. J. atliko statybas, nes iš viešo registro duomenų matyti, jog statybos pripažinimo tinkamu naudoti aktas nebuvo registruotas viešame registre. Kaip turėjo būti rekonstruotas gyvenamasis namas, matyti iš pirmo aukšto ir mansardos plano - pagal projektą, vietoj priestato lal/p turėjo būti pristatytos virtuvė ir vonios -WC patalpos bendro 14,40 kv m ploto, turėjo išlikti priestatas 2al/p (I t. b.l. 20). Ieškovė nurodo, kad 1993 m. paruoštas S. K. namų valdos (duomenys neskelbtini) 2500 kv m ploto žemės sklypo ribų planas, nustatytos sklypo ribų koordinatės valstybinėje 1942 m. koordinačių sistemoje. Planą pasirašė S. K. ir A.O. J. (I t. b.l. 14). Taip pat jie pasirašė ir 2726 kv.m. ploto A.O. J. namų valdos žemės sklypo ribų planą (I t. b.l. 11). Pagal šį planą VĮ Registrų Centro Marijampolės filiale žemės sklypo ribos pažymėtos kadastro žemėlapyje 2006-03-22. Kaip matyti iš šių 1993 metais sudarytų planų, žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ribos koordinatės sutampa. 1994 m. S. K. ir A.O. J. pasirašė 1994-04-05 patvirtintą K. S. ir J. A.-O. žemės sklypo (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje raudonųjų linijų planą, pagal kurį žemės sklypas buvo padalintas į du S. J. K. ir A.O. J. 2500 kv.m. ploto žemės sklypus (I t. b.l. 17). Šie asmenys pasirašė, ieškovės nuomone, jog sutinka su raudonųjų linijų planu. Eksplikacijoje S.J. K. gyvenamasis namas Nr. 1 buvo pavaizduotas su dviem priestatais. A.O. J. 1994-04-12 Dovanojimo sutartimi Nr. 3031, patvirtinta Marijampolės rajono II-ojo notarų biuro notarės L. P., atsakovui S. K. padovanojo karkaso-plytų gyvenamąjį namą su dviem priestatais 1A1/Žp, kuriame yra 79,16 kv m bendro naudingo ploto, ½ dalį plytų ūkio pastato 4Jlp, ūkio pastatus 5Jl/m, 6Jl/m, 7Jl/m ir ½ dalį kiemo įrenginių (pagal viešo registro duomenis - šulinio, kiemo aikštelės, tvoros), esančių (duomenys neskelbtini) 2500 kv m žemės sklype, dabar (duomenys neskelbtini) (I t. b.l. 23). Ieškovė nurodo, kad, kaip matyti iš dovanojimo sutarties turinio, S. K. pagal 1988-12-27 statybos leidimą Nr. 105 dovanojimo sutartimi statytojo teisių ir pareigų neperėmė, jų viešame registre neregistravo. 1994-06-14 Marijampolės rajono Valdybos potvarkio Nr. 7-10, buvo patikslintas A.O. J. priklausiusio žemės sklypo plotas- 2726 kv. (dabar (duomenys neskelbtini)), kurį ji po šešių metų – 2000-11-24 dovanojo ieškovės tėvui (I t. b. l. 22). 1996-09-12 Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. P51/96-1925 O.A. J. nusipirko 2726 kv m žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (I t. b. l. 9). 1997-12- 01 Marijampolės apskrities Viršininko įsakymu Nr. 120 M S. K. leista pirkti 0,25 namų valdos žemės sklypą. 0,2500 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), suformuotą atliekant preliminarius matavimus, 1998-04-16 Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. P51-98-102 bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis šį žemės sklypą nuosavybėn įsigijo sutuoktiniai S. K. ir A. K.. Pagal 2008 m. spalio 24 d. dovanojimo sutartį Nr. DŽM-7851 asmeninės nuosavybės teisėmis ieškovei priklauso gyvenamasis namas su priklausiniais ir 0,2726 ha žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), suformuotas atliekant kadastrinius matavimus (duomenys neskelbtini). Šį nekilnojamąjį turtą ieškovei padovanojo tėvas A. P., pats jį gavęs iš savo motinos A. O. J. pagal 2000-11-24 dovanojimo sutartį Nr. 9983 (I t. b.l. 26-33). Įgijusi nuosavybėn gyvenamąjį namą, ieškovė pradėjo jo rekonstrukciją. Kadangi su kaimynais santykiai buvo blogi dėl nuolatinių A. K. skundų į įvairias institucijas, ieškovė nusprendė savo žemės sklypą apsitverti. Nenorėdama prašyti kaimynų sutikimo tvoros pamatą kasti ant sklypo ribos, sutinkamai su STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai" priedą, patvirtintą LR Aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. Dl-812, 2010 m. pabaigoje pamatą darė vieno metro atstumu nuo sklypo ribos. Tuomet ieškovei kilo įtarimas, jog atsakovai, statydami namą užstatė jai nuosavybės teisėmis priklausančio sklypo dalį. 2011-05-11 kreipėsi su skundu į trečiąjį asmenį. 2011-06-03 Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos Marijampolės teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus atstovui surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. 2011-06-10 FAK-1774. Nustatyta, jog statytojas S. K. namą rekonstruoja nukrypstant nuo suderinto projekto, kuriam įgyvendinti 1988-12-27 išduotas statybos leidimas Nr.105 (I t. b.l.36-41). Ieškovė nurodo, kad iš VĮ Registrų centro Marijampolės filialo parengto statinių išdėstymo plano, sudaryto pagal 1993 m. Marijampolės miesto Valdybos Architektūros ir urbanistikos skyriaus parengtą žemės sklypo planą, matyti, kad S. K. dalį savo namo įstatė į ieškovei nuosavybės teisėmis priklausantį žemės sklypą - nepaisė žemės sklypų ribų, kurios nustatytos kadastriniais matavimais. 2011-06-10 surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-40-110610-00023 ir reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-40-110610-00037 - reikalauta perstatyti rekonstruojamą gyvenamąjį namą pagal suderintą projektą (I t. b.l. 42-47). 2011-06-10 S. K. pateikė paaiškinimą, jog gyvenamąjį namą jis rekonstravo 1990-1994 m. ir jį A. O. J. sutikimu patraukė į jos žemės sklypą (I t. b.l. 48). S. K. neskundė administracinių aktų, kuriais fiksuotas savavališkos statybos faktas. S. K. prašymu 2011-12-13 sprendimu Nr. RE-695 pratęstas reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminas iki 2012-03-10. 2012-03-19 fiksuota, jog S. K. geranoriškai nepašalino savavališkos statybos padarinių (I t. b. l. 50-51). Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pareiškė ieškinį atsakovui S. K. (civilinės bylos Nr.2-1895-399/2012) dėl savavalinės statybos padarinių šalinimo, tačiau laiko, jog S. K. sutuoktinė, kuri yra žemės sklypo ir nukrypstant nuo projekto pastatyto gyvenamojo namo bendrasavininkė, byloje trauktina tik trečiuoju asmeniu. Inspekcija mano, jog S. K. privalo perstatyti gyvenamąjį namą pagal 1988-12-27 statybos leidimą Nr. 105, nes jis tapo neterminuotas. Inspekcija pareiškė, jog byloje negina ieškovės kaip žemės savininkės pažeistos nuosavybės teisės, todėl ieškovė savarankiškai kelia civilinę bylą atsakovams. Ieškovė įsitikinusi, kad tai, ką savavališkai pastatė S. K. priklauso sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis, todėl savavališkos statybos padarinius privalo šalinti abu sutuoktiniai - atsakovai. Ieškovė nurodo, kad atsakovas be įrodymų teigia, kad namą pastatė 1990-1994 m. Jo teiginiai, ieškovės nuomone, neatitinka tikrovės, nes namas iki 1994-04-12 jam nepriklausė, o dovanojimo sutartyje yra nurodyta dovanos turinys. Be to, 1993 m., 1994 m. žemės sklypų planai apibrėžia sklypų plotus, ribas ir statinių situaciją. Ieškovės nuomone, atsakovas turi tikslą slėpti tikrąjį statybos laiką, nes pažeidimo faktas apibrėžiamas statybos laiku. Tačiau, ieškovė įsitikinusi, kad pagal 2012-07-16 Kauno apygardos teismo nutartyje Nr. 2A-1259-230/2012 pateiktus išaiškinimus, kad tuo atveju, kai į teismą kreipiamasi remiantis viešosios teisės normomis, termino tokiam ieškiniui paduoti eigos pradžia laikytina diena, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad pažeistas viešas interesas. Todėl ieškinio senaties terminas skaičiuotinas nuo savavalinės statybos fakto konstatavimo dienos - nuo 2011-06-03.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2014 m. gegužės 6 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Teismas pažymėjo, jog ieškinio senaties terminas yra laiko tarpas, per kurį asmuo gali privestinai įgyvendinti savo pažeistas teises (CK 1.124 str.). Šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, t. y. nuo tos dienos, kada ieškovas sužinojo arba turėjo sužinoti, kad jo teisės yra pažeistos (CK 1.127 str. 1 d.). Teismas sprendė, kad šiuo atveju, nepriklausomai nuo to, kiek prieš ieškovę buvo ginčijamo žemės sklypo savininkų ir kada buvo vykdomi ginčo namo rekonstrukcijos darbai, savo teisės pažeidimus ieškovė galėjo sužinoti tik įsigijus nuosavybėn ginčo žemės sklypą. Nurodė, kad ieškovė dovanojimo sutartimi ginčo žemės sklypą nuosavybėn įgijo 2008-10-24 ir įregistravo viešame registre. Teismo vertinimu, esant viešiems registro duomenims apie ginčo sklypą, ieškovė, kaip rūpestingas ir apdairus asmuo, turėjo galimybę sužinoti apie savo teisės pažeidimą, jeigu manė, kad jo teisės yra pažeistos tik nuo 2008-10-24. Į teismą ieškovė kreipėsi 2012-09-20, todėl teismas sprendė, kad ieškovė nepraleido ieškinio senaties termino.
Teismas sprendė, kad šioje byloje kilo ginčas dėl žemės sklypų ribų, nors šalys nekėlė reikalavimų nustatyti žemės sklypų ribas. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju žemės sklypai yra registruoti Nekilnojamojo turto registre, sklypų ribos yra nustatytos pagal preliminarius matavimus, sklypai yra pažymėti Nekilnojamojo turto registro žemėlapyje. Nors nėra duomenų apie tai, kad sklypų ribos prasikeičia ir viena kitą dengia, tokių įrodymų, kurie turėtų esminės įtakos nustatytoms sklypų riboms ar jas paneigtų, nei ieškovė nei atsakovai nepateikė. Tačiau iš pateiktų žemės sklypų planų, kuriais grindžiamas ieškinys, teismas nustatė, kad šie planai yra netikslūs. Teismo vertinimu, ieškovės pateiktuose 1993 m., 1994 m. sudarytuose planuose skiriasi vidinės sklypų ribos – nevienodi kampai, atstumai ir kt. (I t. b. l. 14, 17, 18). Teismas šiuo klausimu sutiko su atsakovų nurodytais motyvais. Nurodė, kad pagal 1993 metais parengtą žemės sklypo planą šulinys yra atsakovo žemės sklypo valdoje ir nuo jo iki atsakovo sklypo ribos dar yra pakankamai vietos (I t. b. l. 14), tuo tarpu, pagal ieškovo pateiktą statinių išsidėstymo planą šulinys yra ant sklypo ribos, t.y. sklypo riba jį kerta per pusę ir jis jau randasi visiškai sklypo ribos kampe (I t. b. l. 18). Kadastrinių matavimų byloje esantis sklypo planas taip pat neatitinka ieškovės pateikto statinių išsidėstymo plano (I t. b. l. 54). Teismas pažymėjo ir tą aplinkybę, kad nėra ribų paženklinimo akto, dėl ko atsirado šie neatitikimai (I t. b. l. 79). Taip pat reikšminga laikė ir tą aplinkybę, kad visuose planuose išorinės sklypų ribos nepakitę, nurodomas bendras sklypo plotas – 0,5000 ha , o dalys – viena ieškovės sklypo dalis 0,2726 ha ploto, atsakovo – 0,2500 ha ploto. Todėl neaišku, ar sklypų ribos neprasikeičia ir ar viena kitą nedengia. Kitų įrodymų, pagrindžiančių ieškinio motyvą dėl sklypo ribų pažeidimo, ieškovė nepateikė. Atsižvelgdamas į nustatytas aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad ieškinys nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 178 str.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 6 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, priteisti iš atsakovų apeliantės naudai jos turėtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas, išeidamas už ieškinio pagrindo ribų, ieškinį atmetė kitais pagrindais, nei jis buvo pareikštas. Teismas, remdamasis atsakovų neįrodytais argumentais ir ignoruodamas rašytinius įrodymus, nevertindamas jų tarpusavio sietinumo, laikė, jog ginčas kilo dėl žemės sklypo ribų, bet ne dėl savavaline statyba padaryto apeliantės daiktinių teisių į žemę pažeidimo. Teismo sprendimas prieštaringas, nes jame minima, jog apeliantė pateikė žemės sklypų kadastrinių matavimų planus, tačiau teismas padarė išvadą, jog atsakovams priklausantis žemės sklypas formuotas atliekant preliminarius matavimus. Teismas, darydamas tokią išvadą, ignoravo ir nevertino didesnę įrodomąją reikšmę turinčius rašytinius įrodymus. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2012 04 10 išraše apie atsakovų žemės sklypą (duomenys neskelbtini), nurodyta, jog nuo 1998 04 30 galioja įrašas, jog žemės sklypas formuotas atliekant kadastrinius matavimus. Skiltyje Nr. 11 "Registro pastabos ir nuorodos" nurodyta, jog 2009 03 13 užfiksuota, kad gyv. namas faktiniai duomenys neatitinka fiksuotų kadastro duomenų. Apeliantės nuosavybę į žemės sklypą (duomenys neskelbtini) liudijančiame viešo registro duomenų banko 2011 11 16 išraše nurodyta, kad nuo 1996 11 28 galioja įrašas, jog apeliantės 0,2726 ha žemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius duomenis. Šios aplinkybės paneigia S. K. argumentus, jog O. J. pastatė dabartinės konfigūracijos namą.
2. Teismas, laikydamas, jog ginčas kilęs dėl žemės sklypo ribos, pažeidė CPK 270 str. 4 d. 3 p., nes nepasisakė, kodėl atmeta rašytinius įrodymus - atsakovo S. K. ir O. J. pasirašytus žemės sklypų planus su nustatytomis sklypų ribos koordinatėmis. Kaip matyti iš viešo registro duomenų, atsakovo ir apeliantės žemės sklypai suformuoti atliekant kadastrinius, o ne preliminarius, matavimus. Šio fakto atsakovas bylos nagrinėjimo iš esmės metu neginčijo, priešieškinio dėl žemės sklypo ribos nustatymo nereiškė. Viešo kadastro ir registro duomenys yra vieši ir jie yra teisingi, kol nenuginčyti įstatymo nustatytu būdu. Todėl esant suformuotiems sklypams kadastrinių matavimų būdu ir atsakovui neginčijant viešo registro duomenų, teismas be pagrindo padarė išvadą, jog ginčas kilęs dėl žemės sklypo ribos vietos. Žemės sklypų ribos ir riba tarp žemės sklypų atžymėtos kadastro žemėlapyje. Koordinatės vietinėje koordinačių sistemoje sutampa.
3. Teismas, remdamasis vien tik atsakovų žodiniais aiškinimais be pagrindo laikė, jog kilęs ginčas dėl žemės sklypo ribos, bet ne savavalinės statybos faktas ir savavalinės statybos metu padarytas apeliantės teisių pažeidimas. Teismas nenurodė teisės normos, kuria remiantis laikė, jog neesant techninio dokumento, riba neaiški. Teismas nevertino aplinkybių, jog atsakovui S. K. surašytas savavalinės statybos aktas, kurio jis įstatymo nustatyta tvarka neginčijo. Apeliantės nuomone, jos teisių pažeidimą yra akivaizdus, nes oficialiai nustatyta, kad S. K. savo gyvenamąjį namą įstatė į jos žemės sklypą, kaip rodo UAB „Narma“ situacijos schema - 6 kv.m., atstatant gyvenamąjį namą pagal kadastro duomenis. Kaip matyti iš viešo registro duomenų centrinio banko išrašo apie S. K. nuosavybę į gyv. namą (duomenys neskelbtini), kadastro duomenyse nėra nuorodos, jog viešame registre fiksuoti gyvenamojo namo kadastro duomenys neatitinka kokių nors dokumentų. Apeliantei norint fiksuoti jos gyvenamojo namo užbaigimo faktą, ji negali padaryti savo žemės sklypo kadastrinių matavimų. VĮ RC Marijampolės filialas 2013 05 07 ir 2013 06 07 atsisakė vykdyti darbus, priimti statybos užbaigimo deklaraciją. Taigi, teismas atmesdamas ieškinį ir pasisakydamas, jog dėl kadastriniais matavimais nustatytos žemės sklypo ribos yra kilęs ginčas, patvirtino S. K. teises į apeliantės žemės sklypą ir sukūrė kuriozinę situaciją, kuri verčia bylinėtis toliau. Apeliantės nuomone, S. K. neturi teisių į jos žemės sklypą ir nėra juridinių pagrindų jas įgyti. Jo savavališkai pastatytas namas negali būti įteisintas, nes yra svetimame žemės sklype.
4. Nors teismas sprendime pasisakė, kad nustatyta, jog ribos koordinatės sutampa, tačiau padarė išvadą, kad skiriasi statinių išdėstymo planas ir 1993 m. parengtas atsakovo namų valdos žemės sklypo planas. Apeliantės nuomone, esant kadastriniais matavimais nustatytai ribai, nėra svarbu planų skirtingumas, netikslūs kampai ir pan. Apeliantė nurodo, kad šulinys jai ir S. K. priklauso po ½ dalį, vadinasi tikėtina, jog sklypų riba turi eiti per šulinį, tačiau realiai skiriasi šulinio buvimo vieta. Apeliantės nuomone, kad S. K. pakeitė šulinio buvimo vietą. Tačiau ta aplinkybė, kad šulinys jiems priklauso lygiomis dalimis ir tai, kad pagal S. K. planą šulinys yra jo žemės sklypo dalyje, nedaro negaliojančių kadastrinių matavimų planų ir jais nustatytų sklypo ribų koordinačių. Apeliantė nurodo, kad ji bylą kėlė, ieškinio pagrindą nurodė viešosios teisės normų pažeidimą savavaline statyba ir jos žemės teisių pažeidimą, t. y. vadovavosi CK 4.99 ir 4.103 str., tačiau teismas vadovavosi CK 4.45 str. ir pakeitė ieškinio pagrindą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 6 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš apeliantės atsakovų naudai bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos argumentus:
1. Tai, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi CK 4.45 str., kai tuo tarpu ieškovė vadovavosi CK 4.99 str., CK 4.103 str., negali būti vertinama kaip ieškinio pagrindo ribų peržengimas. Teismo išvada, kad šioje byloje kilo ginčas dėl žemės sklypų ribų, yra teisinga, pagrįsta nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Teismas pagal ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes savarankiškai atlieka faktų teisinį kvalifikavimą, parenka ginčo santykius reguliuojantį įstatymą, teisniais argumentais atskleidžia taikomo įstatymo nuostatų prasmę. Taigi, ieškovo nurodytas teisinis ieškinio pagrindas teismui nėra privalomas ir jo nesaisto. Teisinė ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, todėl teismas savo sprendimą gali grįsti kitomis teisės normomis, nei rėmėsi šalys.
Žemesnės instancijos teismas
2. Pirmosios instancijos teismas visapusiškai ištyrė ir įvertino visus byloje esančius įrodymus, kuriuos nustatė iš šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, rašytinių įrodymų. Teismas, įvertinęs įrodymų visumą, sprendė, kad ieškinys nepagrįstas ir neįrodytas. Tai, kad apeliantė nesutinka su teismo pateiktais įrodymų vertinimais, nėra pagrindas naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo. Tai, kad sklypo ribas žymi tvora, nustatyta ne tik remiantis atsakovo paaiškinimais, tačiau tai matyti ir iš byloje esančių rašytinių dokumentų. Pati ieškovė toje sklypo vietoje yra padariusi tvoros pamatus ir tvoros kuoliukus, kuriais žymima sklypo riba, atsakovas tokiomis žemės sklypo ribomis naudojasi nuo 1994 04 12 (nuo nuosavybės į statinius įgijimo) iki šios dienos, tai yra jau daugiau kaip 18 metų. Teisminio nagrinėjimo metu buvo pateiktas Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyriaus 2012-08-24 pažyma Nr. 20SD-1785, kurioje nurodyta, kad archyvinėje byloje, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo akto nėra. Žemės sklypų kadastriniai matavimai atliekami, vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastro nuostatais, patvirtintais LR Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 bei nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo taisyklėmis, patvirtintomis LR Žemės ūkio ministro 2002-12-30 įsakymu Nr. 522. Pagal šiuos teisės aktus, žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo metu, pirmiausiai turi būti nustatomos ir riboženkliais paženklinamos žemės sklypo ribos, surašomas žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo aktas, kuris yra neatskiriama Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos dalis, atliekamos kitos procedūros ir tik po to parengiamas žemės sklypo planas. Pagal nurodytuose teisės aktuose įtvirtintą teisinį reglamentavimą žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo aktas yra privalomas žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo dokumentas, surašytas laikantis nustatytų procedūrų ir esant tinkamai surašytam tokiam aktui gali būti parengiamas žemės sklypo planas. Nagrinėjamu atveju joks ribų paženklinimo - parodymo aktas nebuvo sudarytas, dėl ko, galimai ir atsiradę netikslumai, neaiškumai dėl sklypų ribos. Todėl, esant susidariusiai situacijai, nėra pagrindo teigti, kad pažeistos žemės sklypo ribos.
3. Susipažinus su apeliantės prie apeliacinio skundo pateiktais 2013-06-04 VĮ Registrų centras Marijampolės filialo sprendimu „Dėl nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą“ ir 2013-06-07 VĮ Registrų centras Marijampolės filialo sprendimu „Dėl daiktinių teisių registravimo“, teigtina, kad apeliantės statybos užbaigimas neužregistruojamas dėl pačios apeliantės kaltės, tai yra dėl to, kad ji dėl žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimo nekilnojamojo turto kadastre, rekonstravus šiame sklype gyvenamąjį namą, pastačius malkinę, filialui nepateikė atitinkamo prašymo, nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenys neįrašyti į nekilnojamojo turto kadastrą, o įrašyti nekilnojamąjį daiktą - gyvenamojo namo, malkinės kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą nėra juridinio pagrindo. Teismas savo sprendimu niekaip nepatvirtino atsakovo S. K. teisių į apeliantės žemės sklypą, atsakovas S. K. niekada nereiškė ir nereiškia teisių ar pretenzijų į ieškovės žemės sklypą.
4. Vien tik apeliantės įsitikinimo, kad jos sklypo ribos aiškios pagal pateiktą žemės sklypo raudonųjų linijų planą, bylai teisingai išspręsti nepakanka. Šiai dienai, susidariusioje situacijoje, žemės sklypo ribos nėra aiškios. Pirmosios instancijos teismas darė teisingas išvadas ir vertinimus, kad iš byloje esančių žemės sklypų planų, kuriais grindžiamas ieškinys, akivaizdu, kad šie planai yra netikslūs. Ieškovės pateiktuose 1993 m., 1994 m. sudarytuose planuose skiriasi vidinės sklypų ribos - nevienodi kampai, atstumai ir kt. Pagal 1993 metais parengtą žemės sklypo planą šulinys yra atsakovo žemės sklypo valdoje ir nuo jo iki atsakovo sklypo ribos dar yra pakankamai vietos, tuo tarpu pagal apeliantės pareikštą statinių išdėstymo planą šulinys yra ant sklypo ribos, tai yra sklypo riba jį kerta per pusę ir jis jau randasi visiškai sklypo ribos kampe. Kadastrinių matavimų byloje esantis sklypo planas taip pat neatitinka apeliantės pateikto statinių išsidėstymo plano. Teismas taip pat atkreipė dėmesį ir į tą aplinkybę, kad visuose planuose išorinės sklypų ribos nepakitę, nurodomas bendras sklypo plotas - 0,5000 ha, o dalys - viena ieškovės sklypo dalis 0,2726 ha ploto, atsakovo - 0,2500 ha ploto. Todėl, teismo nuomone, neaišku ar sklypų ribos neprasikeičia ir ar viena kitą nedengia.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 6 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad su ieškovės reikalavimais sutiko iš dalies, kad turi būti pašalinti savavališkos statybos padariniai, bet ne tokiu būdu, kaip prašė ieškovė. Inspekcija, 2011 06 10 surašyto faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto Nr. FAK-1774, savavališkos statybos akto Nr. SSA-40-110610-00023 pagrindu nustatė, kad S. K., žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiame S. K. ir A. K., (duomenys neskelbtini), turėdamas 1988 m. Gamybinio personalo grupės prie Kapsuko rajono architekto parengtą ir suderintą statinio projektą „Gyvenamojo namo rekonstrukcija ir lauko virtuvė“ ir 1988 m. išduotą leidimą Nr. 105, rekonstruodamas jam nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį namą lAl/žp, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 79,16 kv. m. bendro ploto, iš rytinės pusės pristatė vieno aukšto mūrinius priestatus 5,40 m x 4,15 m ir 3,05 m x 4,15 m, apie 35,06 kv. m. užstatymo ploto, nukrypo nuo statinio projekte nurodytų parametrų, statinį savavališkai rekonstravo į platesnį nei numatyta techniniame projekte, tuo savavališkai padidino statinio užstatymo plotą apie 35,06 kv.m. Tokiu būdu dalį gyvenamojo namo pastatė A. G. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), tuo pažeidė Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktus, 12 straipsnio 1 dalies 4 punktą. S. K. per Inspekcijos nustatytą terminą savavališkos statybos padarinių nepašalinus, Inspekcija kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo (civilinės bylos Nr. 2-1895- 399/2012), prašydama teismo įpareigoti atsakovą S. K. įstatymų nustatyta tvarka pašalinti savavališkos statybos žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), padarinius, t. y. per 6 (šešis) mėnesius nuo įsiteisėjusio teismo sprendimo dienos perstatyti savavališkai rekonstruojamą gyvenamąjį namą pagal suderintą projektą ir sutvarkyti statybvietę. Minėta civilinė byla yra sustabdyta, kol bus išnagrinėta ši civilinė byla. Vadovaujantis LR statybos įstatymu ir kitais statybą reglamentuojančiais teisės aktais, statybą leidžiantis dokumentai nėra VĮ Registrų centro fiksuoti kadastro duomenys, pagal kuriuos ieškovė teismo prašo perstatyti gyvenamąjį namą 1Al/žp, esantį (duomenys neskelbtini), atstatant jį pagal 1993 10 18 VĮ Registrų centro Marijampolės filialo fiksuotus kadastro duomenis - 79,16 kv.m. bendro ploto su dviem priestatais lal/p ir 2al/p. Statybą leidžiančio dokumento apibrėžimas yra nurodytas Statybos įstatymo 2 straipsnio 92 dalyje: statybą leidžiantis dokumentas- leidimas statyti naują(naujus) statinį (statinius); leidimas rekonstruoti statinį (statinius); leidimas atnaujinti (modernizuoti) pastatą (pastatus); statinio projektas, kuriam raštu pritarė įgaliotas (įgalioti) valstybės tarnautojas (tarnautojai); rašytinis (rašytiniai) žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininko (savininkų) ar valdytojo (valdytojų) sutikimas (sutikimai) dėl statybos; leidimas tęsti sustabdytą statybą.“ Statiniai turi būti statomi, rekonstruojami pagal suderintus projektus, todėl atsakovas turėtų perstatyti rekonstruotą gyvenamąjį namą pagal suderintą 1988 m. projektą. Dėl šios priežasties teismas teisingai atmetė ieškinį kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas šalių ginčas dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo.
Teisėjų kolegija nustatė, jog šioje byloje ieškovė A. G. pareiškė ieškinį atsakovams S. K., A. K., trečiajam asmeniui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, jame suformulavo reikalavimą (ieškinio dalykas) įpareigoti atsakovus S. K. ir A. K. per 6 mėn. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos perstatyti gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), lAl/žp (duomenys neskelbtini), atstatant jį pagal 1993-10-18 VĮ Registrų centro Marijampolės filialo fiksuotus kadastro duomenis - 79,16 kv. m. bendro ploto su dviem priestatais: 1a1/p , kurio dydis 2,60 m x 4,12 m, 7,47 kv. m. ploto, 2,80 m aukščio ir 2a1/p, kurio dydis 3,98 m x 4,44 m, 13,76 kv. m. ploto, 2,80 m aukščio. Ieškinio faktinį pagrindą sudarė tos aplinkybės, jog atsakovas S. K. minimą ieškinyje namą rekonstravo nukrypstant nuo suderinto projekto, kuriam įgyvendinti buvo 1988-12-27 išduotas statybos leidimas Nr.105.
Teisėjų kolegija taip pat nustatė, jog Marijampolės rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-489-399/2014 ieškovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pareiškė ieškinį atsakovui S. K., tretiesiems asmenims A. K. ir A. G. dėl savavališkos statybos darbų padarinių šalinimo, jame suformulavo reikalavimą (ieškino dalykas) įpareigoti atsakovą S. K. įstatymų nustatyta tvarka pašalinti savavališkos statybos žemės sklype kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiame S. K. ir A. K., esančiame (duomenys neskelbtini), padarinius, tai yra per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos perstatyti savavališkai rekonstruotą gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal 1988 metų gamybinio personalo grupės prie tuometinio Kapsuko rajono architekto parengtą ir suderintą projektą “Gyvenamojo namo rekonstrukcija ir lauko virtuvė” ir 1988m išduotą leidimą Nr. 105 ir sutvarkyti statybvietę. Minėto ieškinio faktinį pagrindą sudaro tos aplinkybės, jog atsakovas S. K. minimą ieškinyje namą rekonstravo nukrypstant nuo suderinto projekto, kuriam įgyvendinti buvo 1988-12-27 išduotas statybos leidimas Nr.105.
Paaiškėjus tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija siekė patikrinti ar nagrinėjamoje byloje ir Marijampolės rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-489-399/2014 yra susiklosčiusi įstatymo leidėjo įtvirtinta situacija, kai dviejose bylose sprendžiamas ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu ieškinio pagrindu. Taip pat pažymėtina, kad paaiškėjus tokiai aplinkybei, kyla teisinės pasekmės (LR CPK 296 str. 1 d. 4 p.).
Teisėjų kolegija pažymi, jog įstatyme ieškinių tapatumas siejamas su trimis kriterijais (požymiais): tomis pačiomis šalimis, tuo pačiu ieškinio dalyku ir tuo pačiu ieškinio pagrindu (CPK 296 str. 1 d. 4 p.). Pirmasis tapataus ieškinio požymis yra ieškinio dalyko sutapimas. Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialusis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas. Teisėjų kolegija vertina, kad abiejose anksčiau paminėtose Marijampolės rajono apylinkės teismo civilinėse bylose visiškai sutampa ieškinio dalykas, kadangi reikalavimus reiškiantys asmenys siekia pašalinti atsakovo S. K. ir jo sutuoktinės A. K. atliktus savavališkos statybos padarinius gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini).
Antrasis tapataus ieškinio požymis siejamas su ieškinio pagrindu. Kadangi ieškinio pagrindą sudaro faktinės aplinkybės, ieškinio pagrindas pripažįstamas tapačiu, kai ieškinys grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais. Teisėjų kolegija vertina, jog nagrinėjamoje byloje ir Marijampolės rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-489-399/2014 ieškinio faktinį pagrindą sudaro tos pačios ieškovų nurodomos faktinės aplinkybės, jog K. nesilaikė statybos procesą reglamentuojančių teisės normų, pažeidė išduoto statybos leidimo reglamentą, todėl statyba yra savavališka.
Kaip minėta šioje nutartyje, trečiasis požymis, kuris būtinas nustatyti sprendžiant dėl bylose sprendžiamų ginčų tapatumo, yra vertinimas ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie yra pradėtose nagrinėti bylose šalys. Nustatyta, jog nagrinėjamoje byloje ieškovė A. G. pareiškė ieškinį atsakovams S. K., A. K., trečiajam asmeniui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, o Marijampolės rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-489-399/2014 ieškovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pareiškė ieškinį atsakovui S. K., tretiesiems asmenims A. K. ir A. G. dėl savavališkos statybos darbų padarinių šalinimo. Teisėjų kolegija daro išvadą, jog abiejose minėtose bylose šalys sutampa ir pažymi, kad tuo atveju, jeigu konstatuojamas tas pats ieškinio faktinis pagrindas ir dalykas, šalių procesinės padėties pasikeitimas (iš ieškovo į atsakovą ar iš atsakovo į ieškovą) nedaro įtakos bei neeliminuoja ieškinio tapatumo situacijos.
Esant nurodytam teisiniam reglamentavimui ir formuojamai Kasacinio teismo praktikai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad šioje nagrinėjamoje byloje ir Marijampolės rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-489-399/2014 (kuri yra Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 10 03 nutartimi sustabdyta, iki kol įsiteisės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-4282-374/2012 iškeltoje pagal A. G. ieškinį atsakovams S. K. ir A. K. bei trečiajam asmeniui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai dėl savavalės statybos padarinių šalinimo), yra sprendžiamas ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu ieškinio pagrindu. Teisėjų kolegija vertina, kad Marijampolės rajono apylinkės teismas neturėjo teisinio ir faktinio pagrindo priimti teisme nagrinėti 2012 09 20 gautą A. G. ieškinį atsakovams S. K. ir A. K. bei trečiajam asmeniui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai dėl savavalės statybos padarinių šalinimo, kadangi Marijampolės rajono apylinkės teisme buvo iškelta civilinė byla Nr. 2-489-399/2014 pagal 2012 04 11 ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui S. K., tretiesiems asmenims A. K. ir A. G. dėl savavališkos statybos darbų padarinių šalinimo. Kadangi ši aplinkybė paaiškėjo tik bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme metu, todėl Marijampolės rajono apylinkės teisme priimtas A. G. ieškinys atsakovams S. K. ir A. K. bei trečiajam asmeniui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai dėl savavalės statybos padarinių šalinimo paliktinas nenagrinėtu (LR CPK 296 str. 1 d. 4 p.), o Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 6 d. sprendimas panaikintinas (LR CPK 326 str. 1 d. 5 p.).
Toks procesinis sprendimas teisėjų kolegijos vertinimu A. G. procesinių teisių ir kitų turtinių bei įstatymo saugomų interesų nepažeidžia, nes ji yra įtraukta į Marijampolės rajono apylinkės teisme iškeltos civilinės bylos Nr. 2-489-399/2014 nagrinėjimą, ji kaip dalyvaujantis byloje asmuo turi savarankiško reikalavimo teisę, todėl gali aktyviai veikti ir įtakoti sprendžiant dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo.
Įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas (LR CPK 94 str. 1 d.). Teisėjų kolegija vertina, kad ieškovės procesinis elgesys nebuvo tinkamas, kadangi ji nepagrįstai pareiškė tapatų ieškinį, esant iškeltai kitai civilinei bylai. Todėl jos turėtos išlaidos byloje neatlyginamos. Atsakovė A. K. vykdė teismo nustatytą pareigą teikti byloje procesinius dokumentus, byloje nustatyta, kad ji patyrė 600 litų atstovavimo išlaidų (2 t. b. l. 67-69), todėl jos turėtos išlaidos priteistinos iš ieškovės (LR CPK 98 str.). Taip pat iš ieškovės priteistinos valstybei jos turėtos 108 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (LR CK 92 str.).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 6 d. sprendimą panaikinti.
A. G. ieškinį atsakovams S. K. ir A. K. bei trečiajam asmeniui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai dėl savavalės statybos padarinių šalinimo palikti nenagrinėtu.
Priteisti A. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) iš A. G. (a.k(duomenys neskelbtini) 600 litų (173,77 eurų) turėtoms bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Priteisti iš A. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) 108 litus (31,28 eurų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (šias išlaidas sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), Swedbank, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).