- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-07-16
- Bylos Nr.
- 2A-1259-230/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolia Indreikienė, Virginija Lozoraitytė, Aušra Baubienė
- Atsakovas
- U. K., valstybės įmonei „Registrų centras“
- Ieškovas
- Kauno apygardos prokuratūros
- Trečiasis asmuo
- Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos, Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
- 30.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės, Nijolios Indreikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Lozoraitytės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo U. K. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-812-877/2012 pagal ieškovo Kauno apygardos prokuratūros prokuroro ieškinį atsakovams U. K., valstybės įmonei „Registrų centras“, tretiesiems asmenims Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos, Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl teisinės statinių registracijos panaikinimo ir savavališkos statybos padarinių šalinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas Kauno apygardos prokuratūros prokuroras patikslintu ieškiniu prašė: 1) panaikinti teisinę statinių: pirties pastato 6I1m, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), šiltnamio 3I1g, stoginių 4I1m ir 5I1m, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), registraciją Nekilnojamojo turto registre; 2) įpareigoti statytoją U. K. per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos pasekmes: pirties pastatą 6I1m, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), šiltnamį 3I1g, stogines 4I1m ir 5I1m, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) nugriauti bei sutvarkyti statybvietę. Nurodė, kad 2011-05-06 į Kauno apygardos prokuratūrą kreipėsi Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius, prašydamas kreiptis į teismą dėl statinių, stovinčių valstybinėje žemėje, įregistruotų pagal Inspekcijoje neišduotą statinių pripažinimo tinkamu naudoti aktą, panaikinimo. Atlikto patikrinimo metu nustatyta, kad Kauno apskrities viršininko administracijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos Kauno miesto skyrius B. M. 2000-06-08 išdavė statybos leidimą Nr. 514-8-00 rekonstruoti ūkio pastatą į gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) pagal projekto vadovės I. J. 1999 metais parengtą projektą. 2000-06-22 individualaus statinio priėmimo naudoti akto pagrindu Nekilnojamojo turto registre B. M. vardu 2000-10-30 įregistruotas rekonstruotas gyvenamasis namas 1Alp ir kiemo statiniai. B. M. 2000-11-03 pirkimo - pardavimo sutartimi 0,0671 ha žemės sklypą ir gyvenamąjį namą (lAlp) su kiemo statiniais, esančius (duomenys neskelbtini), pardavė V. O., kuris 2002-01-17 žemės sklypo ir pastatų pirkimo - pardavimo sutartimi šiuos nekilnojamuosius daiktus perleido V. K.. 2005-05-04 dovanojimo sutarties Nr. 2988 pagrindu V. K. šiuos nekilnojamuosius daiktus perleido atsakovui U. K.. Atsakovas U. K. savavališkai rekonstravo gyvenamąjį namą, pastatydamas priestatą, didesnį negu buvo numatyta I. J. 1999 metais parengtame projekte, ir savavališkai pastatė stoginę 2I1m. Statinių pripažinimo tinkamais naudoti komisija 2007-04-25 pripažinimo tinkamu naudoti aktu rekonstruotą gyvenamąjį namą 1Al p su priestatu la1p ir stoginę 2I1m pripažino tinkamais naudoti, jokie kiti statiniai, apart išvardintų, komisijos nebuvo pripažinti tinkamais naudoti. 2009-07-08 atsakovas U. K. kreipėsi į VĮ ,,Registrų centras“ Kauno filialą dėl pastato ir kiemo statinių įregistravimo, pateikdamas 2007-04-25 statinių pripažinimo tinkamu naudoti aktą, iš kurio kopijos matyti, kad be nurodytų rekonstruoto gyvenamojo namo 1Alp su priestatu lalp, stoginės 2Ilm, tinkamais naudoti pripažinti ir kiti statiniai – 3I1g (šiltnamis), 4Ilm (stoginė), 5I1m (stoginė), 6I1m (pirtis), kurių Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus archyve saugomame pripažinimo tinkamu naudoti akte nėra įrašyta (nėra pripažinti tinkamais naudoti). Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius 2011-03-23 atlikęs faktinių duomenų patikrinimą sklype nustatė, kad statiniai (pirtis 6I1m, stoginės 4I1m, 5I1 m, šiltnamis 3I1g, tvoros t5, t6, t7, t8, aikštelės - b2, b3, b4, b5, b6, b7, b8) yra už statytojui nuosavybės teise priklausančių žemės sklypo ribų valstybinėje žemėje ir valstybinės reikšmės miško žemėje. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto žemėtvarkos skyrius nustatė, kad U. K. neteisėtai naudoja 190 m² valstybinės žemės ir apie 900 m² valstybinės reikšmės miško žemės. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius 2011-06-14 surašė reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius ir statytoją - atsakovą įpareigojo iki 2011-12-14 savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos, dėl kurios 2011-06-14 surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-20-110614-00057, padarinius. Tačiau Inspekcija negali surašyti savavališkos statybos akto dėl šiltnamio 3I1m, stoginės 4I1m, stoginės 5I1m, pirties 6I1m, kadangi šie statiniai yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Kadangi šie statiniai nepatenka į atsakovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo plotą, todėl jis negalėjo būti statytoju, ir statiniams nebuvo parengtas ir nustatyta tvarka savivaldybės tarnautojo patikrintas II grupės nesudėtingiems statiniams rengiamas supaprastintas statinių projektas, nebuvo gauti valstybinės žemės patikėtinio sutikimai pastatų statybai valstybinėje žemėje, todėl tai yra savavališki statiniai. U. K. VĮ „Registrų centras“ pateikė netikrą 2007-04-25 pripažinimo tinkamu naudoti aktą su netikru prierašu apie statinių 3I1g, 4I1m, 5I1m, 6I1m pripažinimą tinkamais naudoti, todėl ši akto dalis pripažintina niekine, todėl tenkintinas ieškovo reikalavimas dėl teisinės registracijos panaikinimo. Savavališka statyba pažeidžiamos Lietuvos Respublikos teisės netrukdomai naudotis valstybinės žemės dalimi ir visuomenės teisė netrukdomai naudotis valstybinės reikšmės miško dalimi, todėl savavališkos statybos pasekmės šalintinos šiuos statinius nugriaunant.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. vasario 20 d. sprendimu ieškinio tenkino. Pripažino negaliojančia statinių – šiltnamio 3I1g, stoginių 4I1m, 5I1m (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirties pastato 6I1m (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių pagal adresų registrą (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registre. Įpareigojo atsakovą U. K. per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos pasekmes - nugriauti savavališkai atsakovo pastatytus statinius – šiltnamį 3I1g, stogines 4I1m, 5I1m (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pirties pastatą 6I1m (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurie buvo užfiksuoti 2011-06-14 savavališkos statybos akte, bei sutvarkyti statybvietę. Jeigu per nustatytą terminą teismo reikalavimo atsakovas U. K. neįvykdys, įpareigojo Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos nugriauti savavališkai pastatytus šiltnamį 3I1g, stogines 4I1m, 5I1m, pirties pastatą 6I1m, kurie buvo užfiksuoti 2011-06-14 savavališkos statybos akte, esančius pagal adresų registrą (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovo U. K.. Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs statybos teisinius santykius reglamentuojančius teisės aktus ir byloje pateiktų rašytinų įrodymų pagrindu nustatęs, kad atsakovas U. K. žemės, ant kurios stovi pastatai 3I1m, 4I1m, 5I1m, 6I1m, nuosavybės teise niekada nevaldė ir ja nedisponavo, taip pat nebuvo gautas raštiškas sutikimas valstybinėje žemėje statyti statinius, darė išvadą, jog atsakovas neturėjo teisės būti nurodytų statinių statytoju. Teismas taip pat nustatė, jog pastatytiems statiniams nebuvo parengtas ir nustatyta tvarka savivaldybės tarnautojo patikrintas supaprastintas statinių projektas, t.y. atsakovas nesilaikė Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 imperatyvių normų, nustatančių pareigą rengti supaprastintą projektą. Todėl teismas darė išvadą, kad statiniai 3I1m, 4I1m, 5I1m, 6I1m negalėjo būti pripažinti tinkamais naudoti Statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“ nustatyta tvarka, ir tokia statyba laikytina savavališka. Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs ir įvertinęs bylos duomenis, taip pat nustatė, kad komisija vertino ir pripažino tinkamais naudoti tik tuos statinius, kurie pastatyti (rekonstruoti) pagal techninį projektą ir tam išduotą statybos leidimą Nr. 514-08-00, t.y. rekonstruotą gyvenamąjį namą 1AIp, 1a1p ir stoginę 2Ilm, esančius (duomenys neskelbtini). Kitų statinių, esančių ne sklypo ribose, komisija vizualiai neapžiūrėjo ir jų apskritai nevertino, todėl tokie pastatai negalėjo būti pripažinti tinkamais naudoti ir juo labiau įrašyti į aktą, kaip tinkami naudoti. Sulyginęs ir išanalizavęs abiejų byloje esančių aktų kopijas, teismas nustatė, kad VĮ „Registrų centras“ pateikto 2007-04-25 statinių pripažinimo tinkamais naudoti akto kopijoje papildomai nurodyta „3I1g, 4I1m, 5I1m, 6I1m“. Akto 3 punkte, kuriame nurodyti pagalbiniai statiniai, jų dydžiai pagal kadastrinius matavimus, įrašyta vienintelė stoginė 2I1m, nurodyti jos matmenys, o po šiuo įrašu einančios tuščios eilutės užbrauktos. Jei komisija būtų pripažinusi tinkamais naudoti ir kitus statinius, būtų logiška, kad žemiau būtų įvardinta, kokie tai statiniai (pirtis, šiltnamis, stoginės), nurodyti jų sutartiniai žymėjimai plane, matmenys, tačiau šių duomenų minėtoje akto kopijoje nėra, todėl vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu labiau tikėtina, jog statiniai „3I1g, 4I1m, 5I1m, 6I1m“ akte buvo įrašyti papildomai, ir komisija šių statinių nepripažino tinkamais naudoti, o VĮ „Registrų centras“ buvo pateiktas iš dalies suklastotas dokumentas. Tokią išvadą teismas grindė ir dėl aukščiau aptartų imperatyvių statytojo teisės įgyvendinimo nuostatų pažeidimo. Teismas nustatytų aplinkybių pagrindu 2007-04-25 statinių pripažinimo tinkamais naudoti akto, pateikto VĮ „Registrų centras“, dalį, kurioje įrašyti papildomi statiniai pripažino niekine ir nesukeliančia teisinių pasekmių. Nustatęs, kad atsakovo U. K. su statybos procesu susijusi veiksmų eiga akivaizdžiai neatitiko nustatyto teisinio reglamentavimo, teismas, spręsdamas klausimą, ar įpareigoti statytoją nugriauti statinį, ar jo nenugriauti, atsižvelgė į savavališka statyba sukeltų padarinių aplinkai ir visuomenės interesams mastą, savavališkos statybos padarinių šalinimo pasekmes ir galimybes atkurti iki savavališkos statybos buvusią padėtį, taip pat įvertino atsakovo nesąžiningumą. Išnagrinėjęs byloje aplinkybes, susijusias su atsakovo atliktais savavališkos statybos darbais, jų apimtimi, atsižvelgęs į tai, kad atsakovas statybas vykdė neteisėtai, neveikė rūpestingai, kad būtų gautas leidimas statyti ginčo statinius, sutvarkyti kiti statybos dokumentai, tarp jų ir dokumentai, susiję su žemės sklypu, bei nesant dokumentų, kurie leistų statyti valstybiniame žemės sklype ir valstybinės reikšmės miškuose, darė išvadą, kad atsakovui neturėtų būti sudaryta galimybė įteisinti savavališką statybą, ir sprendė, kad ieškinio reikalavimai dėl ginčo pastatų nugriovimo yra pagrįsti bei įrodyti. Teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, sprendė, kad neteisėtu valstybinės žemės ir valstybinės reikšmės miško žemės užėmimu ir juose vykdytomis neteisėtomis statybomis, aptvėrus ir apribojus į jį patekimą kitiems visuomenės nariams, iš esmės buvo pažeistas viešasis interesas. Kadangi ginčo statiniai pastatyti pažeidžiant imperatyviuosius statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, todėl atsakovo U. K. neteisėtai sukurti ir įregistruoti viešame registre statiniai nėra teisėtas pagrindas jo nuosavybės teisei į nekilnojamąjį daiktą atsirasti ir ją įregistruoti, dėl ko šie statiniai turi būti nugriauti ir išregistruoti iš viešo registro. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų visumos teismas sprendė, kad 2011-05-24 prokuroras jau turėjo pakankamai duomenų, leidžiančių suvokti, kad viešasis interesas buvo pažeistas, todėl teismas laikė, kad nuo šios datos prasidėjo termino kreiptis į teismą eiga, ir prokuroras kreipdamasis į teismą su ieškiniu 2011-06-06, ieškinio senaties termino nepraleido.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į skundą argumentai
Atsakovas U. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 20 d. sprendimą ir bylą nutraukti. Nurodo, jog sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas pažeidus įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, nukrypus nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotų teisės taikymo taisyklių. Nurodo šiuos argumentus:
Žemesnės instancijos teismas
Dėl bylos teismingumo
Šalies argumentai
Apeliantas nurodo, kad prašymą įregistruoti nuosavybės teises išnagrinėjo ir sprendimą įregistruoti daiktines teises į Nekilnojamojo turto registro duomenų bazę priėmė teritorinis administratorius VĮ ,,Registrų centras“ Kauno filialas, kurio priimtas sprendimas skundžiamas Centriniam registratoriui VĮ ,,Registrų centras“, t.y. būtina išankstinio nagrinėjimo ne teisme tvarka. Centrinio registratoriaus sprendimas skundžiamas išskirtinai Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Todėl pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą pažeisdamas rūšinio teismingumo taisykles, ir tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas.
2) Dėl netinkamo 2007-04-25 pripažinimo tinkamu naudoti akto išdavimo aplinkybių vertinimo
Apeliantas nurodo, kad statinių pripažinimo tinkamais naudoti komisijai su prašymu pripažinti tinkamais naudoti gyvenamąjį namą ir kiemo statinius, atsakovas kartu pateikė ir 2007-01-16 kadastrinių matavimų bylą su statinių išdėstymo planu, kuriame detaliai nurodyti visi statiniai: tiek statiniai, stovintys apeliantui nuosavybės teise priklausančiame sklype, tiek ginčo statiniai 3I1m, 4I1m, 5I1m, 6I1m, išsidėstę valstybinėje žemėje. Komisija, atvykusi patikrinti vietoje, statinius apžiūrėjo ir 2007-04-25 išdavė pripažinimo tinkamu naudoti aktą, kurio apeliantui išduotame egzemplioriuje padarė įrašą ir pripažino tinkamais naudoti rekonstruotą gyvenamąjį namą ir ginčo statinius. Apelianto nuomone, komisija, nustačiusi, jog statiniai pastatyti ne jam nuosavybės teise priklausančiame sklype, akto nebūtų išdavusi, o būtų užfiksavusi savavališkos statybos faktą, tačiau tuo metu jokių savavališkos statybos klausimų nekėlė. Tačiau teismas šių aplinkybių netyrė ir nevertino, o tik formaliai ir nepagrįstai sprendė, kad 2007-04-25 aktas suklastotas ir kad šie statiniai negalėjo būti pripažinti tinkamais naudoti.
Dėl teisinės statinių registracijos aplinkybių netinkamo vertinimo
Pagal VĮ „Registrų centras“ pateiktus dokumentus – kadastro duomenų bylą akivaizdu, kad ginčo statiniai yra už žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribų, t.y. valstybinėje ir valstybinės reikšmės miško žemėje, tačiau teritorinis registratorius vis tiek priėmė sprendimą įregistruoti daiktines teises, tačiau teismas šių aplinkybių taip pat nevertino.
Dėl netinkamai aiškinto ir taikyto termino ieškiniui pareikšti
Nurodo, jog vieno mėnesio terminas skundui dėl teritorinio registratoriaus sprendimo paduoti Centriniam registratoriui, bet ne Kauno miesto apylinkės teismui, turi būti skaičiuojamas nuo 2011-05-06, kadangi šią dieną prokuroras gavo informaciją apie atliktą ginčo pastatų teisinę registraciją atsakovo vardu. Be to, teismas neįvertino ir neatsižvelgė į tai, jog Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius apie neva savavališką ginčo statinių statybą sužinojo dar 2007 m., gavęs Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento 2007-09-26 raštą, tačiau daugiau nei 4 metus valstybinės institucijos, įgaliotos nagrinėti ir spręsti galimą savavališką žemės užėmimą, aptvėrimą, pastatytus statinius, jokių veiksmų nesiėmė. Todėl apelianto nuomone, ieškinio pateikimo terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo 2007 m. rugsėjo ar spalio mėnesių. Be to, Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius turėjo teisės aktu suteiktą teisę savarankiškai kreiptis į teismą dėl galimai savavališkai pastatytų statinių ir tokiu būdu ginti viešą interesą. Teismas gali atsisakyti ginti viešą interesą, jeigu yra praėjęs nepateisinamai ilgas terminas nuo atitinkamų administracinių aktų priėmimo. Todėl teismas be pagrindo netaikė ieškinio senaties.
Žemesnės instancijos teismas
Dėl statinių savavališkos statybos norminių aktų netinkamo aiškinimo ir taikymo
Pagal techninius parametrus ginčo statiniai priskirtini I grupės nesudėtingiems statiniams, todėl remiantis statinio pripažinimo tinkamo naudoti metu 2007-04-25 galiojusio STR 1.01.06:2002 ,,Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ reikalavimais I grupės nesudėtingiems statiniams neprivalomas statinio projektas, nereikalingas statybos leidimas, nebuvo privaloma skirti statybos vadovą, neprivaloma projekto vykdymo priežiūra ir statinio statybos techninė priežiūra, nereikalingas statybos leidimas. Todėl sprendime nepagrįstai nurodoma, kad reikalingas supaprastintas statinių statybos projekto rengimas ir įgalioto valstybės tarnautojo pritarimo gavimas, kadangi tokios išvados grįstos patikslinto ieškinio padavimo dieną galiojusiais norminiais aktais. Ginčo statiniai priskiriami nesudėtingų statinių kategorijai, todėl tuo metu galioję reikalavimai statytojui galėjo būti ir netaikyti ar taikyti iš dalies, tačiau teismas šių aplinkybių nevertino, neanalizavo ir netaikė Statybos įstatymo, Statybos įstatymo pakeitimo įstatymo 3 straipsnio nuostatų.
Teismas, spręsdamas, ar įpareigoti statytoją nugriauti statinius, ar jų negriauti, neatsižvelgė į statinių statybos sukeltų padarinių aplinkai ir visuomenės interesams mastą, statybos padarinių šalinimo pasekmes ir galimybes atkurti iki savavališkos statybos buvusią padėtį. Apeliantas dėl pagrindinio pastato atliekamų rekonstrukcijos darbų, siekdamas išvengti šlaito slinkimo bei grėsmės apelianto turtui ir šeimos nariams, taip pat siekdamas išlaikyti natūraliai susiformavusį reljefą, ir žinodamas, kad valstybė šlaito sutvarkymui pinigų neskirs, įrengė terasas, atramines sienutes, takelius vandeniui nutekėti į lauko baseinėlius, kurie buvo būtini saugumui užtikrinti. Pateiktas statinio dalinės ekspertizės aktas patvirtina, kad šlaito dalis galėjo būti nestabili. Be to, aptvertoje tvoroje yra įrengti keli varteliai, kurie netrukdo visuomenės nariams lankytis valstybinėje miško žemėje, naudotis sukurtais produktais. Teismo sprendimas, įpareigojantis savo lėšomis nugriauti bei sutvarkyti statybvietę, yra neproporcinga priemonė, kadangi apeliantas tvarkė ir prižiūrėjo šeimai bei aplinkiniams grėsmę keliančią aplinką. Kasacinio teismo praktika patvirtina, kad savavališkos statybos statinių nugriovimas nėra vienintelė ir neišvengiamai taikoma tokių statinių statybos padarinių šalinimo pasekmė.
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas ieškinio reikalavimą dėl savavališkos statybos pastatų teisinės registracijos panaikinimo laikė išvestiniu reikalavimu iš pagrindinio – pašalinti savavališkos statybos pasekmes. Konstatavus, jog atsakovas neturėjo teisės būti statytoju ir nusprendus nugriauti savavališkai pastatytus statinius bei pripažinus 2007-04-25 aktą iš dalies niekiniu, teismas savo iniciatyva nusprendė, jog statinių teisinė registracija turi būti panaikinta. Atsižvelgiant į šios bylos aplinkybes, į CK nuostatas, reglamentuojančias niekinio sandorio negaliojimo teisinių padarinių taikymą, bei atsižvelgiant į kasacinio teismo formuojamą praktiką, reikalavimas dėl teisinės registracijos panaikinimo, nors ir yra administracinio pobūdžio, tačiau kaip išvestinis galėjo būti priimtas ir nagrinėjamas civilinėje byloje. Klausimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagrindo yra daiktinės teisės, t.y. civilinės teisės reglamentavimo dalykas, todėl kai ginčijama teisė sukurti tokį daiktą, o asmuo jį įregistravo nekilnojamojo turto registre, toks ginčas negali būti kvalifikuotinas, kaip administracinio pobūdžio. Todėl bendrosios kompetencijos teismas turi teisę spręsti tokį ginčą CPK 36 straipsnio 2 dalies pagrindu. Teismas savo iniciatyva pripažino niekine statinių pripažinimo tinkamais naudoti akto dalį, todėl taikė šio veiksmo padarinius – teisinės registracijos panaikinimą. Skundo argumentai dėl 2007-04-25 akto turinio netinkamo įvertinimo nepagrįsti. Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą motyvuotai ir pagrįstai sprendė, kad atsakovo nuosavybės teisės į ginčo statinius įregistruotos 2007-04-25 akto pagrindu, kuriame įrašyti papildomi statiniai, kurie komisijos nebuvo pripažinti tinkamais naudoti. Atsakovo argumentai, kad komisijai buvo pateikta kadastrinių matavimų byla, kurioje turėjo būti matoma, kad už sklypo ribų yra ir kiti pastatai, nepaneigia komisijos 2007-04-25 akto originale pripažintų tinkamais naudoti statinių sąrašo baigtumo ir jo tikrumo. Komisijos veiklos apimtį apsprendžia ne pateikta kadastrinių matavimų byla, bet konkrečiame žemės sklype esantys pastatai ir jiems suformuoti pateiktų dokumentų pakankamumas, atitikimas teisės aktų reikalavimams. Vertinti buvo tik pastatai, kurie buvo (duomenys neskelbtini), o ginčo pastatai į šį sklypą nepatenka. Nurodo, jog argumentai dėl ieškinio senaties praleidimo taip pat nepagrįsti. Kasacinio teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje vieningai laikomasi nuostatos, kad tuo atveju, kai į teismą kreipiamasi ginant viešąjį interesą, termino tokiam ieškiniui paduoti eigos pradžia laikytina diena, kai pareiškėjas gavo pakakamai duomenų, kad yra pažeistas viešasis interesas. Byloje esančių įrodymų visuma leidžia spręsti, kad 2011 m. gegužės 24 d. jau buvo pakankamai duomenų, leidžiančių spręsti, kad yra pažeistas viešas interesas, o kreiptasi 2001-06-06. Teismas taip pat padarė pagrįstą išvadą, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog atsakovas veikė sąžiningai, kadangi jis per daugiau kaip 4 metus nesiėmė teisėtų veiksmų įteisinti statinius. U. K. veiksmai neatitiko teisingumo, sąžiningumo principų, todėl jis pats prisiėmė padarinių, kylančių dėl imperatyvių įstatymo normų reikalavimų nepaisymo, riziką ir neteisėti jo lūkesčiai negali būti ginami. Prokuroras ėmėsi ginti viešą interesą, kurį netinkamai įgyvendino valstybinės institucijos, turėjusios tai padaryti. Teismas, spręsdamas klausimą dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo, atsižvelgė į savavališka statyba sukeltų padarinių aplinkai ir visuomenės interesams mastą, padarinių šalinimo pasekmes ir galimybes atkurti iki savavališkos statybos buvusią padėtį, taip pat įvertino atsakovo nesąžiningumą, todėl skundo argumentai, kad teismo parinktas savavališkos statybos padarinių šalinimo būdas – pastatų nugriovimas, neatitinka proporcingumo principo, yra nepagrįsti. Be to, nėra galimybės pašalinti neteisėtos statybos padarinius parengiant galiojančius teisės aktus atitinkančią dokumentaciją.
Atsakovas VĮ ,,Registrų centras“ Kauno filialas atsiliepimu į skundą prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 20 d. sprendimą dalyje dėl statinių 3I1g, 4I1m, 5I1m, 6I1m, esančių pagal adresų registrą Šventupės g. 16A, Kaune, teisinės registracijos pripažinimo negaliojančia palikti nepakeistą, apeliacinį skundą šioje dalyje prašo atmesti. Dėl likusios teismo sprendimo dalies ir apeliacinio skundo palieka spręsti teismo nuožiūra. Nurodo, jog teismui pripažinus statinių pripažinimo tinkamais naudoti akto dalį, kurios pagrindu nekilnojamojo turto registre buvo įregistruoti ginčo statiniai, netenka galios ir statinių atlikta teisinė registracija.
Tretysis asmuo Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerija atsiliepimu į skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas tinkamai pritaikius teisės aktų reikalavimus. Skundo argumentai dėl teismingumo nepagrįsti, kadangi vadovaujantis CPK 36 straipsniu ir atsižvelgiant į Statybos įstatyme numatytus bylų teismams priskyrimo principus, bei į šios bylos pobūdį, t.y. jog ginčas yra dėl savavališkų statybų ir jų padarinių šalinimo, išvestinis reikalavimas dėl teisinės registracijos panaikinimo nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme. Teismo sprendimu konstatavus, kad atsakovas neturėjo teisės būti statytoju ir nusprendus nugriauti savavališkus statinius bei pripažinus statinių pripažinimo tinkamais naudoti akto dalį niekine, Nekilnojamojo turto registro duomenys keistini pagal teismo sprendimą. Apelianto teiginiai, jog komisija apžiūrėjo vietoje visus, tame tarpe ir ginčo statinius, neatitinka tikrovės ir yra nepagrįsti, nes akto originale ginčo statinių nėra įrašyta. Teismo argumentai ir išvados, kuriais remiantis konstatuota, jog atsakovas neturėjo teisės būti statytoju yra pagrįstos, įrodytos byloje esančiais rašytiniais įrodymais, padarytos teisingai aiškinant ir taikant statybos teisinius santykius reglamentuojančius teisės aktus bei atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką. Bandymas įrodyti, kad statyti statinius galima ir svetimame žemės sklype, nevaldant to žemės sklypo nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais, yra visiškai ydingas. Žemės sklypo įgijimo pagrindas yra viena iš būtinų prielaidų statytojo teisei įgyvendinti. Teismo išvada, kad statiniai turėtų būti nugriauti, pagrįsta, atitinkanti suformuotą kasacinio teismo praktiką dėl proporcingumo ir reikalingumo taikyti būtent tokį neteisėtos statybos padarinių šalinimo būdą. Tai atvejais, kai pagal teisinį reglamentavimą atitinkamų statinių statyba toje vietoje negalima, tai paprastai pasireiškia neteisėto statinio nugriovimu ar įpareigojimu jį nugriauti.
Tretysis asmuo Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog sprendimas pagrįstas, priimtas tinkamai taikant materialinės ir procesinės teisės normas, tinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus, visapusiškai ir objektyviai juos ištyrus, vadovaujantis kasacinio teismo teisės taikymo formuojama praktika, todėl jo naikinti nėra jokio pagrindo. Inspekcijos nuomone, šioje byloje vyraujantis yra civilinis teisinis santykis, kadangi pagrindinis reikalavimas kilęs dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo. Be to, ieškinio teismui padavimo metu galiojusi CPK 26 straipsnio 2 dalies nuostatos redakcija numatė, kad jeigu byloje vienas iš pareikštų reikalavimų yra susijęs su individualaus pobūdžio administraciniu teisės aktu, kurio teisėtumas ginčijamas šioje byloje, tai bendrosios kompetencijos teismas, nagrinėdamas bylą, išsprendžia ir tokio akto teisėtumo klausimą. Apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovas neturėjo teisės būti ginčo statinių statytoju, kadangi jie pastatyti valstybinėje žemėje ir dėl to ginčo nėra. Statant valstybinėje žemėje gauti statybą leidžiantį dokumentą yra privaloma, tačiau duomenų, kad atsakovas būtų jį gavęs, byloje taip pat nėra.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliantas nurodo esant absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą, kadangi, jo nuomone, byla yra išnagrinėta pažeidžiant rūšinio teismingumo taisykles, todėl kolegija pirmiausia pasisako dėl šio pagrindo.
Dėl bylos teismingumo
Apeliantas nurodo, kad prašymą įregistruoti nuosavybės teises į ginčo nekilnojamuosius daiktus Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje išnagrinėjo ir sprendimą priėmė teritorinis registratorius, t.y. VĮ „Registrų centras“ Kauno filialas. Šis sprendimas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka turi būti skundžiamas Centriniam registratoriui, t.y. VĮ „Registrų centras“, o Centrinio registratoriaus priimtas sprendimas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka skundžiamas išskirtinai Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Todėl apelianto nuomone, ieškovas, prašydamas Kauno miesto apylinkės teismo panaikinti statinių teisinę registraciją, nesilaikė būtinos ginčo išankstinio sprendimo ne teisme tvarkos ir reikalavimą pareiškė teismui, kuriam nėra priskirtas administracinių ginčų nagrinėjimas, t.y. buvo pažeistos bylų rūšinio teismingumo taisyklės.
CPK 36 straipsnio 2 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1480 redakcija, galiojanti nuo 2011 m. spalio 1 d.) nustatyta, kad bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja. Nors ieškinys pareikštas dėl mišraus teisinio santykio t.y. savavališkos statybos padarinių likvidavimo ir teisinės statinių registracijos panaikinimo, tačiau konstatuotina, kad šiuo atveju vyrauja civilinis teisinis santykis, kadangi ginčo esmę sudaro nuosavybės teisės į ginčo statinius įgijimo pagrindo nustatymas CK 4.47 straipsnyje numatytų pagrindų prasme, kas neabejotinai yra daiktinės teisės - civilinės teisės instituto – reglamentavimo dalykas. Šiuo atveju nagrinėjant ginčą pirmiausia buvo būtina nustatyti, ar statiniai pastatyti teisėtos statybos būdu, nes tik tokiu būdu statytojas įgytų nuosavybės teises į statinius. Pirmosios instancijos teismas teisinę statinių registraciją panaikino tik konstatavęs buvus neteisėtą statybą, dėl ko buvo taikytas savavališkos statybos padarinių šalinimas, ir ex officio pripažinęs 2007-04-25 statinių pripažinimo tinkamais naudoti akto, pateikto VĮ „Registrų centras“, dalį ginčo statinių apimtyje niekiniu. Todėl, kai iš esmės ginčijama asmens teisė sukurti nekilnojamąjį daiktą, o asmuo tokį daiktą jau yra įregistravęs nekilnojamojo turto registre, toks ginčas negali būti kvalifikuojamas kaip vyraujančio administracinio teisinio pobūdžio ginčas, nes akivaizdžiai vyrauja civilinis teisinis ginčo pobūdis. Kad reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius yra civilinio teisinio pobūdžio įpareigojimas ir yra susijęs su neteisėtai statomo statinio nuosavybės teisėmis, ir toks ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme, pasisakyta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje G.P. v Vilniaus apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-232/2009.
Ieškinio pateikimo metu (2011-06-06) civilinių bylų rūšinį teismingumą reglamentavo tuo metu galiojusio CK 26 straipsnio 2 dalis, kurioje buvo numatyta, kad jeigu byloje vienas iš pareikštų reikalavimų yra susijęs su individualaus pobūdžio administraciniu teisės aktu, kurio teisėtumas ginčijamas šioje byloje, tai bendrosios kompetencijos teismas, nagrinėdamas bylą, joje išsprendžia ir tokio akto teisėtumo klausimą. Tačiau ir šiuo atveju Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas pirminę CPK 26 straipsnio 2 dalies normos redakciją, taip pat yra konstatavęs, kad pagrindiniai reikalavimai turi būti kilę iš civilinių santykių. Tuo atveju, kai vienas jų yra susijęs su individualaus pobūdžio administraciniu teisės aktu, tai bendrosios kompetencijos teismas išsprendžia ir tokio akto teisėtumo klausimą. Jis išsprendžiamas dėl to, kad, esant teismo sprendimui dėl civilinių teisinių santykių, neliktų galiojančio individualaus pobūdžio administracinio teisės akto, nebeturinčio teisinės reikšmės. Aiškinant minėtą įstatymo normą taip pat darytina išvada, kad reikalavimas dėl individualaus pobūdžio administracinio teisės akto, tarp kitų reikalavimų neturi būti pagrindinis, ginče dominuojantis. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroras v. Neringos savivaldybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-307/2008). Todėl nustačius, kad ginče dominuoja civilinis teisinis ginčas, nėra jokio pagrindo daryti išvadą, kad išnagrinėjus bylą bendrosios kompetencijos teisme buvo pažeistas rūšinis teismingumas, ir dėl to sprendžiant civilinį ginčą, dėl ko kaip pasekmė vėliau naikintina teisinė registracija, nėra būtina išankstinė ginčo sprendimo ne teisme tvarka.
Dėl 2007-04-25 pripažinimo tinkamu naudoti akto vertinimo
Apelianto teigimu, teismas netinkamai įvertino 2007-04-25 statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą, kuriuo remiantis buvo įregistruotos ieškovo nuosavybės teisės į ginčo statinius, be pagrindo pripažindamas šią akto dalį niekine. Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šiuo atveju nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, ir pagrįstai, įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visumą, padarė tinkamą išvadą, kad ginčo statiniai 3I1g, 4I1m, 5I1m, 6I1m komisijos nebuvo pripažinti tinkamais naudoti, todėl ieškovo pateikto VĮ „Registrų centras“ Kauno filialui akto dalis ginčo statinių dalyje pagrįstai pripažinta niekine. Atsakovas nurodo, kad komisijai buvo pateikta kadastrinių matavimų byla, kurioje nurodyti ir ginčo statiniai, pastatyti valstybinėje žemėje, todėl komisija būtų užfiksavusi savavališkos statybos faktą, tačiau komisija nekėlė savavališkos statybos klausimo, bet surašė statinių priėmimo naudoti aktą. Ši aplinkybė neturi jokios esminės reikšmės, kadangi komisija vertino konkrečiame žemės sklype, o būtent sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) esančių pastatų, t.y. rekonstruoto gyvenamojo namo 1A1p ir 1a¹p atitikimą teisės aktų reikalavimams pagal komisijai pateiktus jiems suformuoti būtinus dokumentus. Tai patvirtina pripažinimo tinkamu naudoti akto įvardijimas „Rekonstruoto gyvenamojo namo 1A1p ir 1a¹p (duomenys neskelbtini) pripažinimo tinkamu naudoti aktas“ bei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus archyve saugomas šio akto originalas, kuriuo komisija pripažino tinkamais naudoti rekonstruotą gyvenamąjį namą 1A1p ir 1a¹p ir stoginę 2I1m (t.1, b.l. 14), nenurodant ginčo statinių, esančių už atsakovui U. K. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribų. Tokiu būdu ginčo aktu buvo vertinti tik pastatai, kurie buvo (duomenys neskelbtini), o ginčo pastatai į šį sklypą nepatenka. Šiuo atveju svarbi ir pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad U. K. negalėjo būti statytoju, kadangi jis pirmiausia nevaldė žemės, ant kurios pastatyti ginčo statiniai, nei nuosavybės teise, nei kitu teisėtu pagrindu, statiniai pastatyti valstybinėje žemėje ir valstybinės reikšmės miško žemėje.
Teritorinis registratorius VĮ „Registrų centras“ Kauno filialas, ieškovui pateikus prašymą atlikti teisinę registraciją ir tai pagrindžiančius dokumentus (aktą, kadastrinių matavimų bylą) galėjo spręsti tik teisinės registracijos atlikimo ar neatlikimo klausimą, bet neturėjo kompetencijos vertinti, ar ginčo statiniai yra už žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) ribų, t.y. valstybinėje ir valstybinės reikšmės miško žemėje ir ar tai savavališki statiniai. Todėl šis apeliacinio skundo argumentas nereikšmingas ir jokiu būdu nepaneigia teismo išvadų, padarytų dėl pripažinimo tinkamu naudoti akto pripažinimo iš dalies niekiniu.
Dėl ieškinio senaties termino
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, atsižvelgė į šioje praktikoje suformuotą nuostatą, kad tuo atveju, kai į teismą kreipiamasi ginant viešą interesą, termino tokiam ieškiniui paduoti eigos pradžia laikytina diena, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad yra pažeistas viešas interesas. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo, įvertinus byloje pateiktus įrodymus, padarytą išvadą, kad prokuroras 2011 m. gegužės 24 d. jau turėjo pakankamai duomenų, leidusių spręsti apie viešo intereso pažeidimą. Todėl ieškinį pareiškus 2011 m. birželio 6 d. nebuvo pažeistas ieškinio senaties terminas nei reikalavimui panaikinti registratoriaus sprendimą įregistruoti daiktines teises į ginčo pastatus, nei prokuroro reiškiamam reikalavimui pašalinti savavališkos statybos pasekmes, kadangi šiuo atveju pažeidimas yra tęstinis ir ieškinio senaties terminas prasideda kiekvieną pažeidimo dieną (CK 1.127 str. 5 d.), o pripažinimo tinkamu naudoti akto dalį teismas pripažino niekine veikdamas ex officio, nesant tokio prokuroro reikalavimo.
Atmestinas apelianto argumentas, kad ieškinio pateikimo senaties terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo 2007 m. rugsėjo ar spalio mėn., kai Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius gavo iš Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento raštą apie U. K. savavališkai užimtą ir aptvertą bei savo reikmėms naudojamą valstybinės reikšmės miško žemės plotą. Nors ši valstybinė institucija ir iš esmės delsė imtis priemonių savavališkos statybos pasekmių šalinimui, tačiau remiantis LR Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalimi, prokurorai gina viešą interesą, kai nustato teisės akto pažeidimą, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas viešo intereso pažeidimu, o valstybės ar savivaldybių institucijos, kurių veiklos srityse buvo padarytas teisės aktų pažeidimas, nesiėmė priemonių jam pašalinti, arba kai tokios kompetentingos institucijos nėra. Be to, šiuo atveju prioritetas teiktinas viešo intereso gynimui, o ne siekiui išlaikyti jau susiformavusių civilinių teisinių santykių, kurie beje susiformavo atsakovo neteisėtų veiksmų pasekmėje, stabilumui, į ką apeliuoja atsakovas. Savavališkos statybos neteisėta registracija nepateisina ir negali pateisinti atsakovo neteisėtų veiksmų, o viešas interesas neabejotinai reikalauja užtikrinti valstybinės žemės ir valstybinės reikšmės miško, kurio naudojimui nustatytas ypatingas teisinis režimas, apsaugą ir racionalų tokios žemės naudojimą.
Dėl statinių statybos pripažinimo savavališka statyba
Atsakovas ginčija pirmosios instancijos teismo išvadą, kad ginčo statiniams buvo reikalingas supaprastintas statinių statybos projektas ir įgalioto valstybės tarnautojo pritarimas, kadangi I grupės nesudėtingiems statiniams norminiai aktai tokių reikalavimų nenumato. Tačiau apeliantas be pagrindo priskiria ginčo statinius I grupės nesudėtingiems statiniams. Remiantis statinių pripažinimo tinkamais naudoti metu galiojusio Statybos techninio reglamento STR 1.0107:2002 priede „Nesudėtingų statinių sąrašas“ skyriuje „Pastatai“ numatyta, kad statant ne privačioje žemėje, taikomi II grupės nesudėtingiems statiniams keliami reikalavimai, be to, reikalingas žemės savininko (valdytojo) raštiškas sutikimas. Kadangi ginčo statiniai pastatyti valstybinėje žemėje ir valstybinės reikšmės miško žemėje, neabejotinai taikytini II grupės nesudėtingiems statiniams keliami reikalavimai, o tai pagal nurodyto STR 12.4.2 punktą būtinas supaprastintas statinio projektas, kurį patikrina savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, įgaliotas nustatyti statinio architektūros ir statybos sklypo tvarkymo urbanistinius reikalavimus. Bet kuriuo atveju būtinas žemės savininko (valdytojo) raštiškas sutikimas. Todėl kolegija visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo pardarytai išvadai, kad atsakovas negalėjo būti statytoju, jis pažeidė imperatyvias statybą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, todėl tai neabejotinai savavališka statyba.
Atmestina ir atsakovo argumentacija dėl LR Statybos įstatymo 3 straipsnio nuostatų, galiojusių pripažinimo tinkamu naudoti akto surašymo metu, taikymo. Statybos įstatymo 3 straipsnio 3 dalis numatė, jog 2 dalies reikalavimai netaikomi arba taikomi iš dalies, kai projektuojami nesudėtingi statiniai ar jų dalys, vykdoma jų statyba ar atliekamas statinio paprastasis remontas. Nesudėtingų statinių sąrašą tvirtina bei jų projektavimo, statybos, pripažinimo tinkamais naudoti bei griovimo tvarką nustato Vyriausybės įgaliota institucija. Todėl apelianto nuomone, teismas be pagrindo nesvarstė, ar nebuvo galimybės netaikyti šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje numatytų reikalavimų, kuriais numatyta, kad teisė būti statytoju įgyvendinama, kai: 1) statytojas žemės sklypą valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; 2) statytojas turi nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą (kai tai privaloma) statinio projektą ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų projektą; 3) statytojas turi nustatyta tvarka išduotą statybos leidimą. Tačiau minėto STR 1.0107:2002 priede „Nesudėtingų statinių sąrašas“ būtent ir buvo numatyta, kad statant ne privačioje žemėje, taikomi II grupės nesudėtingiems statiniams keliami reikalavimai, be to, reikalingas žemės savininko (valdytojo) raštiškas sutikimas. Tokiu būdu tuo metu galiojusio Statybos įstatymo 3 straipsnio 3 dalis nesudėtingų statinių projektavimo atveju numatė būtinybę laikytis kitame norminiame akte, šiuo atveju STR 1.0107:2002 numatytų reikalavimų, o pagal šį statybos techninį reglamentą pagrįstai konstatuota savavališka statyba.
Dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo
Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas, įpareigodamas nugriauti ginčo statinius, neatsižvelgė į statybos sukeltų padarinių aplinkai ir visuomenės interesams mąstą, statybos padarinių šalinimo pasekmes ir galimybes atkurti iki savavališkos statybos buvusią padėtį, todėl be pagrindo taikė šią kraštutinę savavališkos statybos padarinių šalinimo priemonę. Tačiau pirmosios instancijos teismas detaliai išanalizavo bylos aplinkybes ir jų pagrindu padarė pagrįstą išvadą, kad nėra galimybės pašalinti neteisėtos statybos padarinius, parengiant galiojančius teisės aktus atitinkančią statybos dokumentaciją. Teismas pagrįstai atsižvelgė į atsakovo atliktos savavališkos statybos apimtį (4 savavališki statiniai), taip pat į tai, kad jis visiškai be jokio teisėto pagrindo vykdė statybas valstybinės reikšmės ir valstybinės reikšmės miško žemėje ir daugiau kaip 4 metus nesiėmė priemonių, būtinų savavališkai statybai įteisinti. Be to, atsakovas, užimdamas didelį valstybinės žemės ir valstybinės reikšmės miško plotą, užstatydamas jį savavališkais statiniais ir jį aptverdamas, grubiai pažeidė valstybės nuosavybės teisę ir visuomenės narių teises bei teisėtus interesus, kadangi jiems buvo apribota galimybė patekti į šią teritoriją. Tokiu būdu akivaizdžiai pažeidžiamas viešas interesas, ir jis gali būti apgintas tik pašalinant savavališkos statybos padarinius. Apelianto nuoroda į tai, kad saugumo sumetimais buvo būtinas šlaito sutvirtinimas, ką neva patvirtina jo pateiktas statinio dalinės ekspertizės aktas (t.1, b.l. 97-100), nepaneigia ginčo statinių savavališko pobūdžio ir nurodytų aplinkybių, be to, šiame akte kalbama apie atraminių sienučių įtaką šlaito stabilumui palaikyti, tačiau teismo sprendimu atsakovas yra įpareigotas nugriauti statinius – šiltnamį 3I1g, stogines 4I1m, 5I1m, pirties pastatą 6I1m. Taip pat pažymėtina, kad šis rašytinis įrodymas negali būti vertinamas, kaip ekspertizės aktas CPK reikalavimų prasme, jo įrodomoji galia taip pat abejotina, kadangi nepatvirtinta ekspertizę atlikusio asmens kompetencija atlikti tokio pobūdžio ekspertizę.
Dėl nurodytų aplinkybių apeliacinis skundas, kaip nepagrįstas ir nepaneigiantis pirmosios instancijos teismo išvadų, atmestinas, o teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.)
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti. Kauno miesto apylinkės teismo 2012m.vasario 20 d. sprendimą palikti nepakeistą