Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų A. K. ir U. K. atskirąjį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2SP-5520-570/2017 pagal pareiškėjų A. K. ir U. K. prašymą suinteresuotiems asmenims A. P. ir R. B. dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ir teismo sprendimo vykdymo išdėstymo.

Aprašomoji dalis

Teisėja nustatė:

I.Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

I. A. skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai bei išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).Byloje keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo 2017 m. spalio 26 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjų prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ir teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo

Civilinio proceso kodekso (CPK) 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti ieškinio reikalavimų, kurie galimai bus patenkinti galutiniu teismo sprendimu, įvykdymą. Pagal CPK 148 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu taip pat gali pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita tais atvejais, jei pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra efektyvios ar pakankamos būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti, be to, ieškovas gali prašyti jas pakeisti kitomis (padidinti jų mastą), ir priešingai – jei pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių rūšis ar mastas yra pernelyg varžantys atsakovo interesus, atsakovas gali pateikti prašymą taikyti kitas jo siūlomas laikinąsias apsaugos priemones arba sumažinti jų mastą. Jeigu ieškinys patenkinamas, taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 str. 3 d.).Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Marijampolės rajono apylinkės teismas 2012-05-11 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-81-570/2012 priteisė ieškovams A. P. ir R. B. iš atsakovės E. K. 46 000 Lt skolą, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2011-07-13 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 345 Lt žyminio mokesčio, 3198 Lt išlaidų advokatės teisinei pagalbai apmokėti (viso 49543 Lt arba 14348,64 Eur), taip pat teismas priteisė valstybei iš atsakovės E. K. 2 994 Lt žyminį mokestį, 130,70 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu; sprendimas įsiteisėjo 2012-10-11. Minėtoje civilinėje byloje, pradėtoje pagal kreditorių A. P. ir R. B. pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, teismas 2011-07-13 teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. L2-3114-570/2011 kreditorių reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo skolininkei E. K. priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą 56 000 sumai, o nustačius, kad skolininkė tokio turto turi nepakankamai, ir pinigines lėšas 56 000 Lt (16 218,72 Eur) sumai. Įsiteisėjusio šios nutarties 13 punkte nurodyto teismo sprendimo pagrindu 2012-10-17 išduotas vykdomasis raštas Nr. 2-81-570/2012, kuris vykdomas antstolės S. Ž. kontoroje, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini). Atliekant vykdymo veiksmus, skolininkė E. K. (duomenys neskelbtini) mirė. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014-11-25 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-5445-301/2014 skolininkė E. K. pakeista jos palikimą priėmusiomis A. K. ir U. K.. Antstolės 2017-03-10 patvarkymu nustatyta, kad 177/517 dalies žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), vertė yra 2160,00 Eur; namų valdos, susidedančios iš žemės sklypo, gyvenamojo namo ir kitų statinių, adresu (duomenys neskelbtini) – 20300,00 Eur. Bylos duomenimis teismo sprendimas neįvykdytas. Pareiškėjos pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą panaikinti 2011-07-13 teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. L2-3114-570/2011 taikytas laikinąsias apsaugos priemones – areštą 177/517 dalies žemės sklypui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini); nustatyti šešių mėnesių terminą nuo nutarties įsiteisėjimo dienos dėl minėtos žemės sklypo dalies atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir pardavimo, gautas lėšas panaudojant pirmam įnašui; likusią skolos dalį išdėstyti keturiems metams, metinę dalį sumokant kartą per metus iki metų pabaigos. Pirmosios instancijos teismas skundžiama 2017-10-26 nutartimi pareiškėjų prašymus atmetė.Apeliantės atskirąjį skundą grindžia argumentais, kad teismo 2011-07-13 nutartimi areštuota daugiau turto nei ieškinio suma, todėl buvo pažeistos CPK 145 straipsnio 2 dalies nuostatos; skolos kreditoriams išieškojimui pakanka areštuotos namų valdos, kuri įvertinta 20300 Eur, ir laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimas kitam nekilnojamojo turto vienetui - žemės sklypo daliai - nepažeidžia išieškotojų teisių bei netrukdo sprendimo vykdymui, todėl pirmosios instancijos nepagrįstai sprendė, kad nėra teisinio pagrindo panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones ar pakeisti jų mastą. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliančių argumentais nesutinka.Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad teismas gali taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą (CPK 145 str. 2 d.). Kaip minėta, civilinėje byloje Nr. L2-3114-570/2011, pradėtoje pagal kreditorių A. P. ir R. B. pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, teismas 2011-07-13 teismo nutartimi kreditorių reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo skolininkei E. K., kurios teisių ir pareigų perėmėjos yra pareiškėjos, priklausantį turtą pareikšto reikalavimo - 56 000 Lt (16 218,72 Eur) sumai. Taigi, minėta teismo nutartimi buvo areštuotas neidentifikuotas skolininkės turtas kreditorių pareikšto reikalavimo sumai; kaip matyti iš byloje esančio 2011-07-27 Turto aprašo (c. b. Nr. 2-81-570/2012 47-48 l.), antstolė, vykdydama nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, aprašiusi visą areštuojamą ginčo turtą įvertino 18 440,00 Lt (5 340,59 Eur) suma (CPK 147 str. 6 d.).Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad aplinkybė, jog antstolė vykdymo procese 2017-03-10 patvarkymu vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatė areštuoto turto - 177/517 dalies žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini) ir namų valdos, susidedančios iš žemės sklypo su statiniais, adresu (duomenys neskelbtini) - vertę atitinkamai 2160 Eur ir 20300 Eur (viso 22 460 Eur) (CPK 681 str.), nesudaro pagrindo teigti, kad teismas pažeidė CPK 145 straipsnio 2 dalį ir areštavo turto didesnei sumai, nei reikalinga ieškinio reikalavimui užtikrinti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012-05-11 sprendimu ieškovams A. P. ir R. B. iš apeliančių priteista 49 543 Lt (14 348, 64 Eur) suma ir 5 proc. metinės palūkanos nuo 2011-07-13 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; paskaičiuotos palūkanos už vienerius metus sudaro 717,43 Eur (pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodyta 2477,15 Eur, kas atitinka palūkanų sumą litais, todėl laikytina rašymo apsirikimu), o už šešerius metus – 4304,58 Eur. Be to, iš bylos medžiagos ir Lietuvos teismų sistemos LITEKO duomenų nustatyta (CPK 179 str. 3 d.), kad antstolės S. Ž. kontoroje taip pat yra vykdoma ir vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012-10-17 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-81-570/2012 dėl 1478,42 Eur išieškojimo iš apeliančių valstybės naudai, taip pat antstolis, pradėjęs vykdymo procesą, įgyja teisę išieškoti iš skolininko vykdymo išlaidas (CPK 610 str., 611 str.). Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, jog areštuoto turto masto nepakanka teismo sprendimui įvykdyti, todėl panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones daliai areštuoto turto nėra teisinio pagrindo.

Dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo

CPK 18 straipsnyje nustatyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. CPK 7 straipsnio 1 dalis įtvirtina nuostatą, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo yra aktualūs lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principai; turi būti išlaikyta abiejų šalių teisėtų interesų pusiausvyra, atsižvelgta į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, teisėti lūkesčiai. Teismo sprendimo vykdymo išdėstymas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti. Tačiau vien turtinė padėtis negali lemti sprendimo įvykdymo būtino išdėstymo. Teismas taip pat turi nustatyti, ar išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui bus užtikrintas tinkamas sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas, ar nebus pažeisti teisėti šalies, kurios naudai jis priimtas, interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006; 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011). Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstais laiko apeliančių atskirojo skundo argumentus, kurias jos teigia, jog pirmosios instancijos teismas, netenkindamas jų prašymo dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, neįvertino atvejo išimtinumo, neatsižvelgė į tai, kad dėl nepagrįsto žemės sklypo arešto susidarė nepalankios aplinkybės įvykdyti teismo sprendimą, nes pareiškėjos negali keisti esančios turto teisinės padėties ir neturi galimybės pradėti savo dalies atidalijimo iš bendrosios nuosavybės.Kaip minėta šios nutarties 13 punkte, Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012-05-11 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-81-570/2012 įsiteisėjo 2012-10-11, 2012-10-17 išduotas vykdomasis raštas, teismo 2014-11-25 nutartimi vykdomojoje byloje skolininkė E. K. pakeista jos palikimą priėmusiomis A. K. ir U. K.. Taigi, įsiteisėjęs teismo sprendimas visiškai nevykdomas jau daugiau nei 5 metai, nors apeliantės turi turto. Pagal formuojamą teismų praktiką teismo sprendimo įvykdymas gali būti išdėstomas tik išimtiniais atvejais, kai susidaro itin nepalankios aplinkybės įvykdyti teismo sprendimą, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliančių nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo pripažinti, kad jos teismo sprendimo negali įvykdyti dėl susiklosčiusių itin nepalankių, nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių. Pareiškėjų nurodytos aplinkybės, kad dėl nepagrįsto žemės sklypo arešto jos neturi galimybės pradėti savo žemės sklypo dalies atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės yra niekuo nepagrįstos, deklaratyvaus pobūdžio ir nesudaro pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja išimtinis atvejis, kuriam esant būtų pagrindas išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą. Nutarties 17 – 19 punktuose nurodytos aplinkybės ir motyvai paneigia apeliančių teiginius, kad areštas joms priklausančiai 177/517 daliai žemės sklypo buvo taikytas nepagrįstai. Apeliantės nepateikė teismui duomenų, kad nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo būtų sumokėjusios bent dalį priteistos skolos išieškotojams, tokie apeliančių veiksmai vertintini kaip vengimas atsiskaityti su kreditoriais (CPK 185 str.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad vien įprastai blogos materialinės padėties konstatavimas nesudaro pagrindo taikyti teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo institutą, o apeliančių noras išvengti neigiamų priverstinio sprendimo vykdymo pasekmių negali būti priežastis suteikti joms prioritetą prieš įsiteisėjusiu teismo sprendimu patenkintą suinteresuotų asmenų turtinį interesą. Ištyręs ir įvertinęs bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju apeliantėms nepateikus duomenų, per kokį terminą jos turės realias galimybes įvykdyti teismo sprendimą, ir kreditoriams nesutinkant, kad sprendimo įvykdymas būtų išdėstytas, apeliančių prašymo tenkinimas pažeistų kreditorių interesus. Be to, teismo sprendimo įvykdymo išdėstymas apeliančių prašomam laikotarpiui šiuo atveju pažeistų teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir suinteresuotų asmenų teisėtų lūkesčių principus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino apeliančių prašymo išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą.Apeliacinės instancijos teismo aukščiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius atskirojo skundo argumentus. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisingam išsprendimui, todėl teismas dėl jų nepasisako.

Dėl baudos skyrimo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis

Suinteresuoti asmenys A. P. ir R. B. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo paskirti pareiškėjoms po 2500 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 50 proc. šios baudos skiriant suinteresuotiems asmenims lygiomis dalimis.CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Pagal CPK 95 straipsnio 2 dalį piktnaudžiavimo atvejus, teismas gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 000 Eur baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013).Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nors šia nutartimi pareiškėjų atskirasis skundas netenkintas, tačiau tai savaime negali būti vertinama kaip nesąžiningas nepagrįsto prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ir teismo sprendimo vykdymo išdėstymo pateikimas. Suinteresuotų asmenų pateikti įrodymai susiję su vykdymo procesu. Konkrečių duomenų apie pareiškėjų ketinimus sąmoningai veikti prieš teisingą ir greitą šios bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą suinteresuoti asmenys nepateikė, teismas jų taip pat nenustatė, todėl šis suinteresuotų asmenų prašymas netenkinamas (CPK 95 str. 1 d., 178 str.).

Dėl procesinės bylos baigties

Atsižvelgiant į anksčiau nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai taikė procesinės teisės normas, todėl keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Atskirasis skundas atmestinas, o Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.