Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2015-02-05 · Civilinė byla Nr. 2S-264-730/2015

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2014-04-23Klaipėdos apygardos teismas
  2. 2KT-72/2014Nutartis · 2014-11-05Klaipėdos apygardos teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2015-02-05Klaipėdos apygardos teismas
  4. 2KT-26-777/2015Nutartis · 2015-04-29Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-02-05
Bylos Nr.
2S-264-730/2015
Teisminio proceso Nr.
2-05-3-13168-2011-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Erinija Kazlauskienė
Atsakovas
D. B.
Ieškovas
J. B.
Trečiasis asmuo
(duomenys neskelbtini)

Pranešėja Erinija Kazlauskienė Civilinė byla Nr. 2S-264-730/2015

Teisėja Diana Vercinskė (Proceso Nr. 2-05-3-13168-2011-3)
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 122.5
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2015 m. vasario 5 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės D. B. atstovo advokato S. D. atskirąjį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo J. B. ieškinį atsakovei D. B., tretiesiems asmenims (duomenys neskelbtini) notarei M. B., V. V. ir E. V. dėl E. K. testamento pripažinimo negaliojančiu ir ankstesnio testamento pripažinimo galiojančiu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Palangos miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo J. B. ieškinį atsakovei D. B., tretiesiems asmenims (duomenys neskelbtini) notarei M. B., V. V. ir E. V. dėl E. K. testamento pripažinimo negaliojančiu ir ankstesnio testamento pripažinimo galiojančiu.

Nagrinėjant bylą teisme, ieškovo J. B. atstovė advokatė D. V. pateikė prašymą skirti byloje pakartotinę testatorės E. K. pomirtinę psichiatrijos ekspertizę, paskiriant ją atlikti ekspertų komisijai, kuri susidėtų iš valstybinių ir nevalstybinių įstaigų atstovų. Prašymo pagrindu nurodė aplinkybes, kad gavus nepriklausomo eksperto dr. K. D. išvadą, kurioje plačiai analizuojami neatitikimai įvertinant dvi teismo paskirtas ekspertizes, kilo pagrįstų abejonių ar buvo įsigilinta į E. K. diagnozuotas ligas, tai yra, kad E. K. buvo konstatuota (duomenys neskelbtini) bei papildomi rizikos veiksniai, kurių vienas senyvas jos amžius, tai yra, (duomenys neskelbtini) metai. Be to, yra abejonių, kad visi testamentai, kuriuos pasirašė testatorė, buvo surašomi nuosekliai, tiems patiems asmenims ir pasirašomi jos pačios. Civilinėje byloje yra medikės, slaugiusios E. K., V. G. parodymai, kuri liudijo, jog nuo 2011 metų pradžios pastebėjo E. K. (duomenys neskelbtini). Eksperto K. D. analizė kelia abejonių dėl išvados pagrįstumo, nes iš bylos medžiagos galima daryti išvadą, kad 2014 m. birželio 16 d. – liepos 8 d., ekspertizės aktas prieštarauja V. G. parodymams, jie nėra įvertinti, ekspertai savo abejones dėl šeimos gydytojos parodymų grindžia tuo, kad parodymai skiriasi nuo įrašų medicininėje dokumentacijoje, tačiau po 2 mėnesių po paskutinio testamento sudarymo šeimos gydytoja konstatavo. (duomenys neskelbtini) 2010-07-08 padarytas įrašas, kad pacientė kalba lėtai, vangiai, ekspertai nepagrįstai abejojo gydytojo Č., nustatyta diagnoze. Atliktuose ekspertizės aktuose nėra analizuojami ligos požymiai ir medikų parodymai, nėra analizuojama tai, kad tam tikri ligos požymiai buvo pastebėti jau 2005 metais.

Žemesnės instancijos teismas

Palangos miesto apylinkės teismas 2014-10-28 nutartimi patenkino ieškovo J. B. atstovės advokatės D. V. prašymą ir paskyrė civilinėje byloje testatorės E. K. pakartotinę pomirtinę psichiatrijos ekspertizę, pavedant ją atlikti ekspertų komisijai, susidedančiai iš teismo eksperto A. N., dirbančio , (duomenys neskelbtini)eismo psichiatrijos eksperto K. M., dirbančio, (duomenys neskelbtini) teismo psichiatrijos ekspertės Z. K., dirbančios (duomenys neskelbtini), adresu A. K. (duomenys neskelbtini), teismo psichiatrijos eksperto A. G., dirbančio (duomenys neskelbtini). Tuo pagrindu teismas sustabdė civilinę bylą iki bus atlikta paskirta ekspertizė ir įpareigojo ieškovą iki 2014 m. lapkričio 7 d. į teismo depozitinę sąskaitą įmokėti 1800 Lt ekspertizės atlikimo išlaidų. Teismas motyvavo, kad siekiant pašalinti abejones dėl 2013-02-26 Nr.85TPK-66/2013, 2014-06-16 Nr. 82TPK-5/2014 testatorės E. K. pomirtinės psichiatrijos ekspertizės aktų visapusiškumo ir objektyvumo, kartu įvertinus 2013-09-25 ir 2014-08-07 specialisto VĮ Nepriklausomos teismo psichiatrijos tarnybos teismo psichiatro eksperto dr. K. D. išvadų turinį (t. 3, b.l. 87-91, t. 4, b.l. 16-23), bei ieškovo atstovės nurodytas aplinkybes, teismas laiko esant pakankamą pagrindą, skirti pakartotinę testatorės E. K. pomirtinę psichiatrijos ekspertizę, paskiriant ją atlikti ekspertų komisijai, susidedančiai iš ne valstybinių įstaigų atstovų. Teismas pasiūlė ekspertams atkreipti dėmesį ir įvertinti aplinkybes, kad šioje civilinėje byloje ginčijamą testamentą testatorė E. K. sudarė būdama (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, sunkiai sirgo – turėjo fizinių ir psichinių problemų, nuolat buvo prižiūrima slaugytojų.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu atsakovės atstovas prašo Palangos miesto apylinkės teismo 2014-10-28 nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais.

1.Dar nesant išspręstam pareikštam bylą nagrinėjančios teisėjos nušalinimo klausimui ir teisėjai žinant apie gautą nušalinimą, teismas priėmė nutartį dėl trečios ekspertizės skyrimo, nors šis klausimas negali būti laikomas neatidėliotinu procesiniu veiksmu.

2. Skundžiama nutartimi trečią kartą teismas skyrė ekspertizę ir bylą sustabdė, tokiu būdu pažeisdamas procesines teisėjo nušalinimo instituto procedūras, kuriomis siekiama užtikrinti teismo veiklos ir priimamų procesinių sprendimų skaidrumą.

Šalies argumentai

3. Ieškovo prašymas skiriant antrą kartą pakartotinę ekspertizę yra nepagrįstas, ieškovo siekis gauti reikiamą ekspertizės rezultatą yra ydingas, o tokia teisinė praktika, kai vienos iš šalių pasamdytas specialistas revizuoja byloje atliktas ekspertizes ir teikia atliekamų ekspertizių įvertinimą yra netinkama ir nesuderinama su civilinio proceso tikslais.

4. Ieškovas nepateikė motyvų, kodėl trečią kartą prašomai atlikti ekspertizei turėtų būti skiriami jo išsirinkti ekspertai.

5.Ieškovo prašyme, be kita ko, suformuoti nauji klausimai ekspertams, nors skiriant pakartotinę ekspertizę nauji klausimai ekspertams nėra formuluojami.

6.Sprendžiant dėl pakartotinės ekspertizės būtinumo, buvo kritiškai įvertinta pakartotinė teismo ekspertizė, tačiau nebuvo apklausti patys ekspertai ir suteikta galimybė jiems užduoti klausimus.

7.Ieškovo veiksmai laikytini akivaizdžiu piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis.

Atsiliepimas

Atsiliepime į atskirąjį skundą trečiasis asmuo M. B. prašo atsakovės atstovo atskirąjį skundą tenkinti, nurodydama, jog sutinka su atskirajame skunde nurodytais motyvais.

Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovės atstovė prašo skundą atmesti. Nurodo, kad nutartis dėl ekspertizės skyrimo neužkerta kelio tolesnei bylos eiga, todėl nėra apeliacinio skundo objektas.

Apeliacinis procesas dėl teismo nutarties dalies, kuria paskirta pakartotinė pomirtinė psichiatrijos ekspertizė, nutrauktinas, atskirasis skundas dėl teismo nutarties dalies, kuria sustabdytas bylos nagrinėjimas, netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria paskirta pakartotinė pomirtinė teismo psichiatrijos ekspertizė ir tuo pagrindu sustabdytas bylos nagrinėjimas, yra pagrįsta ir teisėta.

Nustatyta, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi buvo paskirta testatorės E. K. pakartotinė pomirtinė psichiatrijos ekspertizė. Apelianto nuomone, skundžiama nutartimi pakartotinė pomirtinė teismo psichiatrijos ekspertizė byloje paskirta nepagrįstai.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisė ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti, teisė kreiptis į teismą. Šios teisės įgyvendinimas detaliai reglamentuotas CPK normomis ir jų reikalavimai yra privalomi kiekvienam besikreipiančiam į teismą. CPK 334 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo: 1) šio kodekso numatytais atvejais ir 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. CPK II dalies XIII skyriaus septintajame skirsnyje, reglamentuojančiame ekspertizės atlikimą, nenumatyta galimybė atskiruoju skundu apskųsti nutartį, kuria paskirta ar atsisakyta skirti ekspertizę, o pats ekspertizės paskyrimas ar atsisakymas skirti ekspertizę neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai. CPK 334 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, bet motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą. Nutartis laikoma užkertančia kelią proceso eigai, kai dėl jos priėmimo procesas byloje apskritai negali prasidėti, yra užbaigiamas arba dėl tokios nutarties priėmimo nebegalimas tolesnis procesas. Ekspertizės skyrimas yra susijęs su įrodymų rinkimu. CPK nenumato galimybės apeliacine tvarka apskųsti teismo nutartį, priimtą įrodymų rinkimo klausimu, taigi ir dėl ekspertizės skyrimo ar atsisakymo ją skirti (CPK 212 straipsnio 1 dalis).

Taigi atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, civilinio proceso įstatymo nuostatas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apelianto skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis dėl pakartotinės pomirtinės psichiatrijos ekspertizės skyrimo negali būti apeliacijos objektu, kadangi civilinio proceso įstatyme nenumatyta, kad nutartis dėl ekspertizės skyrimo gali būti skundžiama, bei ši nutarties dalis neužkerta kelio tolimesnei bylos eigai. Nors skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per šį apylinkės teismą atskiruoju skundu – tai traktuotina, kaip pirmosios instancijos teismo netikslus nutarties apskundimo tvarkos nurodymas. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju skundžiamoje nutartyje turėjo būti nurodyta, kad nutarties dalis dėl bylos sustabdymo per 7 dienas nuo jos priėmimo gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per šį apylinkės teismą atskiruoju skundu, o nutarties dalis dėl pakartotinės pomirtinės teismo psichiatrijos ekspertizės paskyrimo neskundžiama.

Pagal CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatą, apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jeigu šis trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis). Šios nuostatos taikytinos ir atskiriesiems skundams (CPK 338 straipsnis). Paaiškėjus nurodytam trūkumui apeliacinės instancijos teisme, apeliacinis procesas dėl teismo nutarties dalies, kuria paskirta pakartotinė pomirtinės teismo psichiatrijos ekspertizė nutrauktinas (CPK 315 straipsnio 5 dalis).

Teismas, gali dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva sustabdyti bylą, kai teismas paskiria ekspertizę (CPK 164 straipsnio 2 punktas). Teismas, siekdamas ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir tik visų ištirtų įrodymų pagrindu daryti vieną ar kitą išvadą, pagrįstai pasinaudojo jam suteikta teise civilinę bylą sustabdyti. Bylos duomenys patvirtina, kad siekiant įvertinti ieškinio pagrįstumą, neįmanoma tai padaryti be ekspertų išvadų, taigi tolesnis bylos nagrinėjimas paskyrus ekspertizę neturėtų teisinės prasmės. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismo nutarties dalis dėl bylos sustabdymo paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kaip matyti iš bylos duomenų, Palangos miesto apylinkės teismo 2014-11-17 l. e. teismo pirmininkės pareigas E. Ž. nutartimi apelianto pareiškimas dėl skundžiamą nutartį priėmusios teisėjos D. V. nušalinimo nuo šios civilinės bylos nagrinėjimo netenkintas, motyvuojant, kad pareiškėjo argumentai nesudaro nė vieno teisėjos nušalinimo pagrindo, nurodyto CPK 64-66 straipsniuose. Taigi nenustačius bylą nagrinėjančios teisėjos šališkumo, neturi teisinės reikšmės apelianto argumentas, kad dar nesant išspręstam pareikštam bylą nagrinėjančios teisėjos nušalinimo klausimui ir teisėjai žinant apie gautą nušalinimą, teismas priėmė nutartį dėl trečios ekspertizės skyrimo, nors šis klausimas negali būti laikomas neatidėliotinu procesiniu veiksmu.

Dėl kitų atskirajame skunde išdėstytų argumentų, apeliacinės instancijos teismas nepasisako, kadangi jie neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis CPK 336–339 straipsniais, teismas

nutaria:

nutraukti apeliacinį procesą pagal atsakovės D. B. atstovo advokato S. D. atskirąjį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 28 d. nutarties dalies dėl pakartotinės pomirtinės teismo psichiatrijos ekspertizės skyrimo.

Palikti nepakeistą Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 28 d. nutarties dalį dėl civilinės bylos sustabdymo.

Teisėja Erinija Kazlauskienė