Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Jolanta Gailevičienė, išnagrinėjusi atsakovės D. B. atstovo advokato Sauliaus Dambrausko pareiškimą dėl civilinės bylos Nr. 2-4-588/2015 (teisminio proceso Nr. 2-05-3-13168-2011-3) pagal ieškovo J. B. ieškinį atsakovei D. B., tretiesiems asmenims Alytaus rajono 2 notarų biuro notarei M. B., V. V. ir E. V. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu ir ankstesnio testamento pripažinimo galiojančiu, perdavimo nagrinėti kitam apylinkės teismui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apygardos teismui 2015-04-24 Palangos miesto apylinkės teismas perdavė spręsti atsakovės D. B. atstovo advokato Sauliaus Dambrausko 2015-04-16 pareiškimą dėl civilinės bylos Nr. 2-4-588/2015 perdavimo nagrinėti kitam apylinkės teismui. Atsakovės atstovas 2015-04-16 pareiškimu pareiškė nušalinimą bylą nagrinėjančiai Palangos miesto apylinkės teismo teisėjai Dianai Vercinskei, o išsprendus teisėjos nušalinimo klausimą, prašo bylą perduoti nagrinėti kitam apylinkės teismui.

Klaipėdos apygardos teismo 2014-11-10 nutartimi (Nr. 2KT-72/2014), atsakovės atstovo advokato Sauliaus Dambrausko pareiškimas dėl Palangos miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-5-588/2014 (teisminio proceso Nr. 2-05-3-13168-2011-3) perdavimo nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui, nesant jokių duomenų apie Palangos miesto apylinkės teisme visų dirbančių teisėjų galimą šališkumą advokato klientės ar paties advokato atžvilgiu, atmestas.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas dėl bylos perdavimo nagrinėti iš vieno apylinkės teismo kitam apylinkės teismui netenkintinas.

Byla gali būti perduodama iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui, jeigu, nušalinus vieną ar kelis teisėjus ar teisėjams nusišalinus, apylinkės teisme nebėra teisėjų, turinčių teisę nagrinėti bylą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 34 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Bylos perdavimo nagrinėti iš vieno apylinkės teismo kitam apylinkės teismui klausimus išsprendžia apygardos teismo, kurios veiklos teritorijoje yra šie apylinkės teismai, pirmininkas arba šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (CPK 34 straipsnio 3 dalis, 69 str. 1 d.).

Teisė į teisminę gynybą yra prigimtinė žmogaus teisė, ji apima teisę į teisingą teismo procesą. Asmens konstitucinė teisė, kad jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti pagrįstų abejonių: teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. vasario 12 d. nutarimas). Prielaidos, galinčios sukelti abejonių dėl teisėjo ir teismo nešališkumo, turi būti šalinamos. Asmens konstitucinės teisės į nepriklausomą ir nešališką teismą turinio aiškinimas yra reikšmingas taikant proceso teisės normų įtvirtintas garantijas. Kasacinis teismas ne vieną kartą šiuo klausimu yra pažymėjęs, kad visos aplinkybės, sudarančios pagrindą tiek teisėjui nušalinti, tiek pačiam nusišalinti, turi būti pagrįstos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. lapkričio 6 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-1074/2000; 2003 m. kovo 5 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-279/2003; 2007 m. lapkričio 7 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-675/2007, 2012 m. gegužės 3 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-234/2012).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 2 dalyje, taip pat CPK 21 straipsnyje įtvirtintas teismų nepriklausomumo principas, kuris numato, kad teisėjai ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi ir nešališki. Teismų įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad teisėjai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi nuo proceso dalyvių, teismų administracijos, kitų teisėjų, valstybės valdžios institucijų, pareigūnų bei kitų asmenų; teisėjams negali būti daromas joks politinis, ekonominis, psichologinis, socialinis spaudimas ar kitoks neteisėtas poveikis, kuris galėtų turėti įtakos jų sprendimams; niekas neturi teisės reikalauti, kad teisėjas atsiskaitytų dėl konkrečioje byloje priimto sprendimo. Nei byloje dalyvaujantis asmuo, nei kiti teisėjai, tame tarpe ir teismo pirmininkas ar aukštesnės instancijos teismo pirmininkas ar kiti teisėjai, neturi teisės kištis į teisingumo vykdymą ir nurodyti bylą nagrinėjančiam teismui (teisėjui), kaip jis turi aiškinti byloje taikytinas materialiosios ir proceso teisės normas, taip pat kaip vertinti vieną ar kitą byloje esančią aplinkybę, kokį teismo sprendimą priimti. Priešingu atveju būtų pažeistas nurodytasis teismo ir teisėjo nepriklausomumo principas. Teismo ir teisėjo nešališkumas yra preziumuojamas. Subjektai, turintys įstatymo suteiktus įgaliojimus spręsti klausimus dėl teisėjų nušalinimo, vadovaujasi įrodymais pagrįstais argumentais, o ne byloje dalyvaujančio asmens, reiškiančio nušalinimą, subjektyvia nuomone grindžiamomis prielaidomis ar samprotavimais.

Laikinai einanti Palangos miesto apylinkės teismo pirmininkės pareigas teisėja Viktorija Vasiliauskienė, išnagrinėjusi atsakovės atstovo advokato Sauliaus Dambrausko pareiškimą dėl teisėjos Dianos Vercinskės nušalinimo nuo civilinės bylos nagrinėjimo, nenustatė nei vieno CPK 64-66 straipsniuose numatyto teisėjos nušalinimo pagrindo ir 2015-04-21 nutartimi pareiškimo dėl bylą nagrinėjančios teisėjos Dianos Vercinskės nušalinimo nuo bylos nagrinėjimo netenkino. Palangos miesto apylinkės teismo 2015-04-21 nutartyje nurodoma, jog atsakovės atstovo pareiškimas dėl teisėjos nušalinimo grindžiamas pareiškėjui nepalankiais teismo procesiniais veiksmais, kurie nelaikyti objektyviu teisėjos šališkumą pagrindžiančiu pagrindu, nušalinimo pareiškimo argumentai nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais, kurie patvirtintų, kad teisėja gali būti šališka ar suinteresuota šios bylos baigtimi.

Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą yra išaiškinta, kad procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinami kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas, kadangi įstatymas reikalauja, jog nušalinimo pareiškimas, siekiant užtikrinti greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, būtų motyvuotas (CPK 68 straipsnio 2 dalis) ir pareikštas konkrečiam teisėjui ar konkretiems teisėjams (CPK 68 straipsnio 4 dalis) tik esant vienam iš CPK 64-66, 71 straipsniuose nustatytų pagrindų. Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, byloje dalyvaujantis asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis – apeliacija, kasacija, proceso atnaujinimo institutu (CPK III dalis).

Be to, pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, byloje dalyvaujančio asmens subjektyvi, prielaidomis grindžiama asmeninė nuomonė apie bylą nagrinėti paskirtų teisėjų šališkumą negali būti pagrindas nušalinti visus atitinkamo teismo teisėjus ir perduoti civilinę bylą nagrinėti kitam apylinkės teismui. Nagrinėjamu atveju, atsakovės D. B. atstovas advokatas Sauliaus Dambrauskas nors ir pareiškė nušalinimą bylą nagrinėjančiai teisėjai Dianai Vercinskei, kuris, kaip minėta, Palangos miesto apylinkės teismo 2015-04-21 nutartimi atmestas, dėl kitų Palangos miesto apylinkės teisme dirbančių teisėjų nušalinimo nenurodo apskritai jokių argumentų.

Taigi, sprendžiant bylos perdavimo nagrinėti kitam apylinkės teismui kausimą, pažymėtina, jog net ir tenkinus atsakovės atstovo pareiškimą dėl bylą nagrinėjančios teisėjos nušalinimo, t. y. nušalinus bylą nagrinėjančią teisėją, bylą turėtų nagrinėti kitas to paties apylinkės teismo teisėjas, o byla galėtų būti perduodama kitam apylinkės teismui tik tuo atveju, jeigu nušalinus visus Palangos miesto apylinkės teismo teisėjus, jų pakeisti kitais nebūtų galima (CPK 34 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

Laikinai einanti Palangos miesto apylinkės teismo pirmininkės pareigas teisėja Viktorija Vasiliauskienė išsprendė pareiškimą dėl bylą nagrinėjančios teisėjos nušalinimo, naujos aplinkybės, dėl kurių ši byla turėtų būti perduota nagrinėti kitam apylinkės teismui, nepaaiškėjo, todėl perduoti bylą nagrinėti kitam Klaipėdos apygardos teismo teritorijoje esančiam apylinkės teismui nėra teisinio pagrindo (CPK 35 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 34 straipsnio 3 dalimi, 290-291 straipsniais, Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė

nutaria:

netenkinti atsakovės D. B. atstovo advokato Sauliaus Dambrausko pareiškimo dėl civilinės bylos Nr. 2-4-588/2015 (teisminio proceso Nr. 2-05-3-13168-2011-3) perdavimo nagrinėti kitam apylinkės teismui.