- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-28
- Bylos Nr.
- 2A-2135-560/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-13952-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Visvaldas Kazakiūnas, Dainius Rinkevičius, Alma Urbanavičienė
- Ieškovas
- E. M.
- Atsakovas
- UAB „Vilbeksa“, notarei R
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Visvaldo Kazakiūno, Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Almos Urbanavičienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. M. ieškinį atsakovams UAB „Vilbeksa“, notarei R. J., antstolei D. M. dėl įvykusių varžytynių pripažinimo negaliojančiomis, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų UAB „Callida“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė teismo pripažinti negaliojančiu Vilniaus miesto 32-ojo notarų biuro notarės R. J. 2014 m. liepos 25 d. atliktą vykdomąjį įrašą, notarinio registro Nr. RJ-2325, pripažinti negaliojančiomis antstolės D. M. paskelbtas ir 2016-07-04 - 2016-08-03 įvykusias varžytynes dėl ieškovei priklausančio buto, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
2. Nurodė, kad ieškovė ir atsakovas UAB ,,Vilbeksa“ 2011 m. birželio 13 d. sudarė paskolos sutartį dėl 14 481 Eur paskolos suteikimo ieškovei. Vykdant paskolos sutarties sąlygas paskolos grąžinimo užtikrinimui 2011 m. birželio 13 d. sutartinės hipotekos lakštu, patvirtintu Vilniaus miesto 44-ojo notarų biuro notarės I. D., buvo įkeistas ieškovei nuosavybės teise priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovė neturėjo galimybių nustatytu laiku grąžinti paskolos, todėl suėjus paskolos grąžinimo terminui atsakovas UAB ,,Vilbeksa“ kreipėsi į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo. Vilniaus miesto 32-ojo notarų biuro notarė R. J. 2014 m. liepos 25 d. atliko vykdomąjį įrašą iš ieškovės priverstinai išieškoti hipoteka užtikrinto skolinio įsipareigojimo sumą pagal 2011 m. birželio 13 d. hipotekos sutartį. Vykdomajame įraše įrašyta, kad skolinio įsipareigojimo sumą sudaro 22 019,88 Eur. Negrąžintos paskolos suma 14 481 Eur, nesumokėtų palūkanų dydis 6 693,19 Eur, delspinigiai 266,45 Eur, paskolos sutartyje numatyta vienkartinė bauda 2 000 Lt už paskolos sutarties punktų 11 ir 22 pažeidimus, taip pat siūloma išieškoti padidintas 0,067 proc. (t. y. 24 proc. per metus) palūkanas už kiekvieną dieną, kurios skaičiuojamos nuo visos negrąžintos sumos nuo vykdomojo įrašo atlikimo dienos iki visiško vykdomojo įrašo įvykdymo, notarui sumokėto atlyginimo už vykdomojo įrašo atlikimo sumą ir visas kitas su tuo susijusias išlaidas. Antstolė D. M., vykdydama išieškojimą pagal ginčijamą vykdomąjį įrašą, paskelbė ieškovei priklausančio buto (duomenys neskelbtini), varžytynes, kurios baigėsi 2016 m. rugpjūčio 3 d., varžytynių laimėtoju paskelbta UAB ,,Callida“. Ieškovė kreipėsi į teismą dėl 2011 m. birželio 13 d. paskolos sutarties su UAB ,,Vilbeksa“ pripažinimo iš dalies negaliojančia, išieškojimo procesas buvo sustabdytas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 15 d. sprendimu ieškovės ieškinys buvo iš dalies patenkintas. Teismas pripažino 2011 m. birželio 13 d. paskolos sutarties 9 ir 11 punktus dalyje dėl 289,62 Eur dydžio (atitinkamai 1 000 Lt) baudos skyrimo negaliojančiais nuo sutarties sudarymo momento. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 30 d. sprendimu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 15 d. sprendimas paliktas nepakeistas.
3. Teismui pripažinus paskolos sutartį iš dalies negaliojančia, negaliojančiu pripažintinas ir 2014 m. liepos 25 d. vykdomasis įrašas, nes vykdomajame įraše įrašyta skolinio įsipareigojimo suma neatitinka paskolos sutarties sąlygų. Į skolinį įsipareigojimą nepagrįstai įtraukta 579,24 Eur (2 000 Lt) suma. Nepagrįstai įtraukta ir 266,45 Eur delspinigių suma, nes paskolos sutartyje nebuvo sąlygos dėl delspinigių, o sutarties pakeitimai ar papildymai nebuvo daromi. Vykdomajame įraše įrašytas neteisingas nesumokėtas palūkanų dydis (6 693,19 Eur). Ieškovei privalomų mokėti mėnesinių palūkanų dydis sudaro 181,01 Eur. Nesumokėtų palūkanų dydis neteisingas, nes nebuvo atsižvelgta, kad ieškovė atsakovui UAB ,,Vilbeksa“ už laikotarpį nuo 2011 m. birželio mėnesio iki 2012 m. balandžio mėnesio sumokėjo palūkanas (2011-07-29 atsakovui sumokėjo 900 Lt už 2011 m. birželio - liepos mėnesius, nuo 2011 m. rugpjūčio mėnesio iki 2012 m. balandžio mėnesio imtinai kas mėnesį mokėjo po 625 Lt palūkanų). Nors vykdomajame įraše nurodyta, jog notaro pranešimas skolininkui buvo išsiųstas 2014 m. birželio 17 d., tačiau ieškovė jo negavo. Vykdomasis įrašas yra neteisėtas ir pripažintinas negaliojančiu nuo vykdomojo įrašo atlikimo dienos. Neteisėto vykdomojo dokumento pagrindu vykdymo procese atlikti vykdymo veiksmai taip pat yra neteisėti, dėl to yra pagrindas pripažinti negaliojančiomis 2016 m. liepos 4 d. – 2016 m. rugpjūčio 3 d. įvykusias ieškovei priklausančio buto (duomenys neskelbtini), varžytynes. Varžytynės įvyko 2016 metais, kai nekilnojamojo turto kaina buvo žemesne, negu 2020 metais. Pasikeitus įkainoto turto vertei turtas turėtų būti perkainojamas.
Atsiliepimas
4. Atsakovas UAB „Vilbeksa“ atsiliepimu prašė ieškinį atmesti, taikyti ieškinio senatį dėl ieškinio reikalavimo pripažinti negaliojančiomis varžytynes, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pagrindinis ieškovės tikslas tiek kreipiantis į teismą su ieškiniu 2016 metais, tiek su ieškiniu 2020 metais – sustabdyti ir atitolinti buto pardavimą iš varžytynių. Varžytynės, kurios ginčijamos ieškiniu, jau buvo įvykusios ieškovei teikiant 2016 m. rugpjūčio 19 d. ieškinį teismui, tačiau minėtu ieškiniu ji varžytynių neginčijo. Ieškovė ginčija vykdomojo įrašo dalį dėl 2 000 Lt (579,24 Eur) baudos išieškojimo už paskolos sutarties 11 ir 22 punktų pažeidimą, remdamasi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 15 d. sprendimu, kuriuo buvo pripažinti negaliojančiais paskolos sutarties 9 ir 11 punktai dalyje dėl 289,62 Eur (1 000 Lt) baudos skyrimo. Teismo sprendimu pripažinus tik du paskolos sutarties punktus negaliojančiais, nėra jokio pagrindo pripažinti neteisėtu ar negaliojančiu vykdomąjį įrašą visa apimtimi. Išieškojimas pagal notaro išduotą vykdomąjį dokumentą gali būti ir toliau tęsiamas toje pačioje vykdomojoje byloje, atsižvelgiant į Vilniaus miesto apylinkes teismo 2019 m. balandžio 15 d. sprendimą, sumažinant išieškotinos skolos apimtį 579,24 Eur suma. Atsakovas sutinka su išieškotinos iš ieškovės skolos sumažinimu. Ieškovė teigia, kad vykdomajame įraše į skolinio įsipareigojimo sumą nepagrįstai įtraukta 266,45 Eur delspinigių suma, ši vykdomojo įrašo sąlyga yra priskaičiuotos ieškovei padidintos palūkanos (0,067 proc. už kiekvieną dieną) už pavėluotus mokėjimus, t. y. jos laiku nevykdytus įsipareigojimus, numatytos paskolos sutarties 11, 12 punktuose. Vykdomajame įraše jos per klaidą yra pavadintos delspinigiais. Į ieškovės atliktus mokėjimus buvo atsižvelgta, jie buvo minusuoti skaičiuojant palūkanas. Ieškovė, reikšdama ieškinius teismui (tiek 2016 m. ieškinys, tiek šis ieškinys), turi prisiimti riziką, kad per visą šį laiką palūkanos tik kaupiasi ir didėja. Ieškovė jau daugiau kaip devynis metus naudojasi atsakovo paskolintomis lėšomis ir nuo 2012 metų paskolos dalies negrąžino ir palūkanų nesumokėjo. Praėjo jau daugiau kaip šešeri metai nuo vykdomojo įrašo atlikimo ir jokie išieškojimai per tą laiką neįvyko ir ieškovė siekia toliau juos stabdyti. Ieškovės argumentai apie nekilnojamojo turto kainų padidėjimą – apie įkeisto buto rinkos vertės padidėjimą – nėra pagrįsti jokiais įrodymais. Ieškovė yra praleidusi senaties terminus tiek reikalavimui dėl varžytynių pripažinimo negaliojančiomis, tiek antstolio veiksmų apskundimui. Jau 2016 m. rugpjūčio mėnesį ieškovei buvo žinoma apie įvykusias buto varžytynes ir per visą šį laiką ji nereiškė jokių reikalavimų nei dėl varžytynių pripažinimo negaliojančiomis, nei dėl antstolio veiksmų. Nors turto pardavimo iš varžytynių aktas dar nėra surašytas, tačiau jos pareikštam reikalavimui taikytinas tas pats ieškinio senaties terminas, kurį ieškovė yra praleidusi beveik tris metus.
5. Atsakovė notarė R. J. atsiliepimu prašė ieškinį atmesti. Nurodo, kad jokio teisinio pagrindo nepriimti hipotekos kreditoriaus UAB „Vilbeksa“ 2014 m. birželio 16 d. prašymo atlikti vykdomąjį įrašą nebuvo. Ieškovė neginčija aplinkybių, susijusių su vykdomojo rašto išdavimu. Notarui nesuteikta teisė spręsti dėl netesybų dydžio atitikties įstatymo reikalavimams, t. y. kontroliuoti jų dydžio. 2014 m. liepos 25 d. atliekant ginčijamą vykdomąjį įrašą, notaras veikė įstatymų nustatytos kompetencijos ribose ir jokių teisės aktų nepažeidė. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 15 d. sprendimas dėl kreditoriui išieškomos sumos turėtų būti išspręstas vykdymo procese.
6. Atsakovė antstolė D. M. atsiliepimu prašė ieškinį atmesti, pakeisti jos procesinę padėtį į trečiojo asmens. Nurodo, kad vykdomasis įrašas priimtas vykdyti pagrįstai, todėl vykdomojoje byloje atlikti veiksmai, tarp jų ir turto rinkos vertės nustatymas ir realizavimas iš varžytynių, yra teisėti. Teigia, kad įsiskolinimo kilmė ir susitarimų aplinkybės jai nėra žinomos. Nurodo, kad ginčo dėl pagrindinės skolos dalies nėra, kad jokia skolos dalis nėra sumokėta, tad nėra pagrindo naikinti vykdomojo įrašo. Teismui nustačius, kad įsipareigojimų dydis neatitinka vykdomajame įraše nurodytų dydžių, spręstinas klausimas dėl įrašo patikslinimo. Panaikinus vykdomąjį įrašą būtų neproporcingai suvaržytos išieškotojo teisės reikalavimo įvykdymą nukeliant neapibrėžtam laikui, užvedant naują vykdomąją bylą. Vykdomoji byla yra vykdoma nuo 2014 metų, tačiau jokia skolos dalis nėra sumokėta, tad spręstinas klausimas dėl ieškovės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis ir sąmoningo išieškojimo proceso vilkinimo. Ieškovės atžvilgiu yra vykdomos 42 vykdomosios bylos, reikalavimo suma didesnė kaip 73 000 Eur. Visi vykdymo veiksmai yra teisėti, kad ieškovė jokių skundų dėl antstolio veiksmų nėra pateikusi. Kai yra pradėtas vykdymo procesas ir teismas sumažina išieškotinas sumas, nėra teisinio pagrindo teikti naują vykdomąjį dokumentą. Per 4 metus papildomai priaugusios palūkanos sudaro 2 137,75 Eur, jų teisėtumas ir pagrįstumas konstatuotas Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-557-794/2020.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. balandžio 28 d. sprendimu ieškinį atmetė, sprendimui įsiteisėjus nurodė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-19356-937/2020 taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
8. Teismas nustatė, kad E. M. ir UAB ,,Vilbeksa“ 2011 m. birželio 13 d. sudarė paskolos sutartį dėl 14 481 Eur paskolos iki 2013 m. birželio 13 d. suteikimo E. M., sutarties sąlygų vykdymui užtikrinti 2011 m. birželio 13 d. sudarytas sutartinės hipotekos lakštas, įkeičiant butą, esantį (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto 32 notarų biuras 2014 m. liepos 25 d. išdavė vykdomąjį raštą hipotekos kreditoriui UAB „Vilbeksa“ pagal kreditoriaus prašymą. Antstolės D. M. 2016 m. rugpjūčio 3 d. patvarkymas patvirtina, kad antstolei vykdomojoje byloje Nr. 0012/14/01316 vykdant 2014 m. liepos 25 d. vykdomąjį dokumentą, butas pirmosiose varžytynėse parduotas už 37 500 Eur sumą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. balandžio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1548-808/2019 ieškovės E. M. ieškinį tenkino iš dalies ir nusprendė, be kita ko, pripažinti 2011 m. birželio 13 d. paskolos sutarties 9 ir 11 punktus dalyje dėl 289,62 Eur dydžio (atitinkamai 1 000 Lt) baudos skyrimo negaliojančiais nuo sutarties sudarymo momento. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. balandžio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-557-794/2020 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 15 d. sprendimą paliko nepakeistą.
9. Vykdomasis įrašas atliktas 2014 m. liepos 25 d., o teismo sprendimas, kuriuo negaliojančiais nuo sutarties sudarymo momento pripažinti 2011 m. birželio 13 d. paskolos sutarties 9 ir 11 punktai dalyje dėl 289,62 Eur dydžio (atitinkamai 1 000 Lt) baudos skyrimo, priimtas 2019 m. balandžio 15 d., įsiteisėjo 2020 m. balandžio 30 d., todėl teismas sprendė, kad ši aplinkybė nesudaro pagrindo panaikinti vykdomąjį įrašą. Minėtas teismo sprendimas iš esmės lemia, kad vykdant išieškojimą turi būti atsižvelgiama į minėtą teismo sprendimą ir iš skolininkės išieškoma atitinkamai mažesnė suma. Tokios pozicijos dėl teismų sprendimų įtakos vykdymo procese laikomasi ir teismų praktikoje. Dėl nurodytų priežasčių teismas ieškovės reikalavimą panaikinti vykdomąjį įrašą tuo pagrindu, kad yra priimtas teismo sprendimas pripažinti paskolos sutartį iš dalies negaliojančia, atmetė kaip nepagrįstą. Teismas pažymėjo, kad vykdymo procese 289,62 Eur suma iš skolininkės neturi būti išieškoma.
Šalies argumentai
10. Ieškovė nurodo, kad vykdomajame įraše nepagrįstai yra įtraukti 266,45 Eur delspinigiai, nes paskolos sutartyje nebuvo sąlygos dėl delspinigių, jokių sutarties pakeitimų, papildymų ar kitų susitarimų nebuvo sudaryta. Pasak atsakovo, vykdomajame įraše padidintos 0,067 proc. palūkanos, apskaičiuotos iki paskolos grąžinimo termino, per klaidą yra pavadintos delspinigiais. Įvertinęs, kad šalys dėl delspinigių nesitarė, kad atsakovas laikosi pozicijos, kad vykdomajame įraše nurodyta 266,45 Eur palūkanų suma per klaidą įvardinta delspinigiais, kad atsakovas pateikė 266,45 Eur sumos paskaičiavimą, kuri savo esme atitinka palūkanų skaičiavimą pagal paskolos sutarties sąlygas, kad ieškovė iš esmės neįrodė, jog nurodyta suma kaip palūkanos paskaičiuota nepagrįstai, teismas sprendė, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimą ir panaikinti ginčijamą vykdomąjį įrašą. Teismas nenustatė, kad vykdomajame įraše faktiškai nurodyta 266,45 Eur suma yra delspinigiai. Vykdomajame įraše padarytas rašymo apsirikimas, kuris neturi įtakos išieškomai sumai, nesudaro pagrindo naikinti vykdomąjį įrašą.
11. Ieškovė prašo panaikinti vykdomąjį įrašą ir tuo pagrindu, kad jame neteisingai nurodytas nesumokėtų palūkanų dydis (6 696,19 Eur), nes ieškovė sumokėjo dalį palūkanų, o atsakovas neatsižvelgė į mokėjimus. Atsakovas UAB „Vilbeksa“ su tokiu teiginiu nesutinka ir nurodo, kad ieškovės paskaičiavimai yra netikslūs. Atsakovas pateikė rašytinius paaiškinimus dėl palūkanų skaičiavimo už laikotarpį nuo 2013 m. liepos 1 d. iki 2014 m. liepos 1 d. Ieškovė pateikė 10 mokėjimo nurodymų apie mokėjimus, darytus laikotarpiu nuo 2011 m. liepos 29 d. iki 2021 m. balandžio 30 d. ir visi šie mokėjimai atsispindi atsakovo atsiliepimo 7 punkte pateiktoje lentelėje. Bylos nagrinėjimo metu nustačius, kad paskaičiuojant išieškomas sumas buvo atsižvelgta į visus ieškovės mokėjimus, darytus atsakovui, teismas sprendė, jog pagrindo naikinti vykdomąjį įrašą nėra.
Žemesnės instancijos teismas
12. Ieškovė byloje kėlė klausimą ir dėl sumos, nuo kurios skaičiuojamos palūkanos. Paskolos sutarties 12 punktu šalys buvo susitarusios, kad paskolos gavėjui sutartyje nustatytais terminais palūkanų arba jų dalies nesumokėjus, nesumokėtų palūkanų suma pridedama prie paskolos sutarties ir už vėlesnius mėnesius paskolos gavėjui skaičiuojamos palūkanos nuo visos negrąžintos skolos su nesumokėtomis palūkanomis. Atsižvelgiant į nurodytą susitarimą dėl sumos, nuo kurios skaičiuotinos palūkanos, teismas, ieškovei neįrodžius priešingai, neturėjo pagrindo spręsti, kad vykdomajame įraše nurodyta palūkanų suma paskaičiuota netinkamai. Paskolos sutarties sudarymo ir tuo metu, kai hipotekos kreditoriui atsirado teisė įgyvendinti teisę išieškoti skolą iš įkeisto turto, galiojo skirtingos procedūros kaip hipotekos kreditorius gali įgyvendinti savo teises, jei skolininkas negrąžina paskolos. Įvertinus, kad paskolos sutartyje įtvirtintas susitarimas savo esme atitinka vykdomajame įraše nurodytą palūkanų skaičiavimo mechanizmą, teismas vien dėl pasikeitusio teisinio reglamentavimo neturėjo pagrindo spręsti, kad vykdomajame įraše nurodyta išieškotina palūkanų tvarka neatitinka šalių susitarimo, o tuo pačiu ir naikinti vykdomojo įrašo. Įvertinęs tai, kad teismas netenkino ieškovės reikalavimo pripažinti negaliojančiu Vilniaus miesto 32-ojo notarų biuro notarės R. J. 2014 m. liepos 25 d. atliktą vykdomąjį įrašą, teismas neturėjo pagrindo spręsti, kad antstolė atliko neteisėtus veiksmus vykdomojoje byloje. Ieškovė ieškinio reikalavimą dėl varžytynių pripažinimo negaliojančiomis reiškia CPK 602 str. 1 d. 7 punkto pagrindu, teigdama, kad buto pardavimas iš varžytynių neteisėto dokumento pagrindu pažeidžia ieškovės esmines teises, t. y. turtas parduotas už žemesnę kainą nei jo kaina yra 2020 m. Nagrinėjamu atveju vykdymo procese ieškovė laikoma vykdymo proceso šalimi, o teisė reikšti ieškinį pagal CPK 602 str. 1 d. 7 p. suteikta tik suinteresuotiems asmenims, kuriuo ieškovė nėra laikoma, todėl ieškovės reikalavimas apginti jos tariamai pažeistas teises šiuo pagrindu negali būti tenkinamas. Ieškovės argumentas, kad varžytynėse parduoto turto kaina žymiai padidėjo, nėra pagrįstas patikimais įrodymais. Kaip matyti iš viešos paieškos, ieškovės buto rinkos vertė sprendimo priėmimo metu yra 41 600 Eur. Įvertinus, kad pirmose varžytynėse parduodamo turto pradinė kaina sudaro aštuoniasdešimt procentų, teismas sprendė, kad skaičiuojant nuo šios vertės turto pradinė kaina būtų 33 280 Eur. Nagrinėjamu atveju turtas parduotas už 37 500 Eur, tad teismas neturėjo pagrindo išvadai, kad turtas parduotas už mažesnę vertę.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
13. Ieškovė E. M. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį tenkinti pilnai.
14. Nurodo, kad ieškovė yra vartotoja, su ja sudaryta sutartis yra pripažintina vartojimo kredito sutartimi, ir teismas ex officio privalėjo tikrinti, ar atsakovo veiksmai, kuriais jis kreipėsi į notarą dėl vykdomojo dokumento išdavimo paskolos sutarties pagrindu, buvo teisėti. Nustačius, jog paskolos sutarties sąlygos buvo nesąžiningos vartotojo atžvilgiu, teismas privalėjo konstatuoti nesąžiningus ir neteisėtus atsakovo veiksmus. Nustačius, jog UAB „Vilbeksa“ neteisėtai gavo vykdomąjį įrašą ir jo pagrindu kreipėsi į antstolį dėl priverstinio skolos ir su ja susijusių kitų nesąžiningų vartojimo sutarties sąlygų pagrindu priskaičiuotų sumų išieškojimo, teismas privalėjo vykdomąjį įrašą panaikinti nuo sudarymo momento bei pripažinti negaliojančiomis varžytynes, kadangi ieškovei priklausančio buto pardavimas iš varžytynių neteisėto vykdomojo dokumento pagrindu pažeidžia ieškovės esmines teises. Skundžiamu sprendimu teismas iš viso nevertino ieškovės pareikštų ieškinio reikalavimų vartotojo apsaugos aspektu, ir vien jau tai yra pagrindas panaikinti skundžiamą teismo sprendimą. Teismas privalėjo įvertinti ir aiškinti vartotojo naudai tai, jog ieškovei negali būti skaičiuojamos padidintos palūkanos, dėl kurių nebuvo susitarta sutartyje, tačiau teismas skundžiamame sprendime daro priešingą išvadą. Teismas visus neaiškumus vertino vartotojo nenaudai, dėl ko toks teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.
15. Ieškovė pateikė visą eilę įrodymų, kurių pakankamumu ir objektyvumu ieškovė neturėjo pagrindo abejoti - skelbimai viešoje erdvėje apie rinkoje šiuo metu faktiškai skelbiamas turto pardavimo kainas yra pakankamas pagrindas spręsti, jog 2020 metais ir 2016 metais analogiško nekilnojamojo turto objektų kainos didėjo, ir labai ženkliai. Teismui kilus abejonių, jog dėl tam tikro turto individualių ypatybių jo kaina galėtų ženkliai skirtis nuo vidutinių rinkos kainų, galėjo siūlyti byloje skirti ekspertizę, tačiau to nepadarė. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme turėjo būti atkreiptas deramas dėmesys į tą aplinkybę, kad varžytynes laimėjęs asmuo, kuris dalyvauja byloje trečiuoju asmeniu, nėra sumokėjęs turto kainos, o tik pradinę įmoką, kuri sudaro 3 000 eurų. Vien ta aplinkybė, kad varžytynių laimėtojas per nustatytą terminą po varžytynių nesumokėjo visos turto kainos į antstolio depozitinę sąskaitą, yra pakankamas pagrindas varžytynių aktą panaikinti bei skelbti naujas varžytynes iš naujo įkainojus skolininko turtą.
Atsiliepimas
16. Atsakovė UAB „Vilbeksa“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad įsiteisėjusiu ir galiojančiu teismo sprendimu pripažinus tik du Paskolos sutarties punktus negaliojančiais, nėra jokio pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, kad ir šioje byloje teismas privalėjo iš naujo vertinti paskolos sutarties nuostatas dėl jų atitikimo vartojimo sutarčių nuostatoms dėl nesąžiningumo. Nurodytos aplinkybės ir jų teisinis vertinimas jau yra pateiktas byloje, kurioje priimtas teismo sprendimas yra įsiteisėjęs. Apeliantė visiškai nepagrįstai savo skunde kelia tuos pačius klausimus, norėdama revizuoti įsiteisėjusį teismo sprendimą. Apeliantė skunde abstrakčiai nurodo, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką turi būti įvertintas informacijos suteikimas kredito gavėjui, tačiau nei ieškinyje, nei apeliaciniame skunde ji nenurodė jokių aplinkybių, kokia informacija jai nebuvo suteikta ar nepakankama. Atsakovas nėra bankas ar kredito įstaiga, todėl jis neturi standartinės paskolos sutarties, kuri būtų taikoma visais atvejais. Kiekvienu atveju su suinteresuotu asmeniu vyksta derybos ir kiekvienu atveju derinamos individualios sąlygos, kaip ir buvo šiuo konkrečiu atveju, sudarant sutartį su ieškove. E. M. atžvilgiu yra vykdomos 42 vykdomosios bylos, kur bendra išieškotina suma sudaro daugiau, nei 73 000 Eur. Teismas savo iniciatyva atliko ieškovės buto rinkos vertės patikrinimą VĮ „Registrų centras“ interneto svetainėje pateikiamoje viešoje paieškos sistemoje ir nustatė, kad sprendimo priėmimo metu buto rinkos vertė yra 41 600 Eur. Turto pradinės pardavimo kainos nustatymą ieškovė turėjo galimybę ginčyti vykdomojoje byloje, antstoliui atlikus turto įkainojimą, prieš skelbiant varžytynes. Pirkėjas negali sumokėti visos varžytynėse pasiūlytos kainos dėl pačios ieškovės veiksmų ir jos prašymu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Kiti apeliaciniame skunde nurodomi argumentai yra abstraktaus pobūdžio, nesusiję su ginčijamu teismo sprendimu. Ieškovė pati pasirinko tokį savo teisių gynimo būdą, reikšdama ieškinius teismui dėl paskolos sutarties sąlygų ir pačios paskolos sutarties pripažinimo negaliojančiomis (2016 m. ieškinys), reikšdama šį ieškinį 2020 metais dėl 2014 metais atlikto vykdomojo įrašo ir 2016 metais įvykusių varžytynių pripažinimo negaliojančiais, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl ji negali remtis nekilnojamojo turto rinkos kainų padidėjimu kaip aplinkybe, pažeidžiančia jos interesus ir nesąžiningai pabloginančia jos padėtį.
17. Atsakovė antstolė D. M. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad nėra pagrindo panaikinti vykdomąjį įrašą dėl to, jog yra priimtas teismo sprendimas pripažinti paskolos sutartį iš dalies negaliojančia. Hipoteka įkeisto turto realizavimas 2016 m. ir 2020 m. nutartimis buvo sustabdytas skolininkės E. M. prašymų pagrindu, todėl atsakomybė už turto realizavimo sustabdymu sukeltas pasekmes tenka jai pačiai. Po vykdomojo įrašo atlikimo ieškovė neatliko jokių mokėjimų, tad palūkanų dydis yra tiesiogiai susijęs su pačios ieškovės neveikimu. Turto pirkėjas visos kainos už perkamą turtą nesumokėjo ne dėl savo valios, o dėl teismo nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Nebūtų nei sąžininga, nei teisinga pripažinti varžytynes negaliojančiomis vien tik dėl to, kad ilgo bylinėjimosi laikotarpiu galėjo pasikeisti turto vertė - tokiu atveju susiklostytų situacija, jog nesant jokių neteisėtų veiksmų, tačiau kelių iškeltų civilinių bylų nagrinėjimą pavykus ištęsti keletą metų įgyjamas teisėtas pagrindas į varžytynių anuliavimą. Ieškovė neįrodė, kad turto rinkos vertė yra padidėjusi.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
18. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
19. Byloje nustatyta, kad E. M. ir UAB ,,Vilbeksa“ 2011 m. birželio 13 d. sudarė paskolos sutartį dėl 14 481 Eur paskolos iki 2013 m. birželio 13 d. suteikimo E. M., sutarties sąlygų vykdymui užtikrinti 2011 m. birželio 13 d. sudarytas sutartinės hipotekos lakštas, įkeičiant butą, esantį (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto 32 notarų biuras 2014 m. liepos 25 d. išdavė vykdomąjį raštą hipotekos kreditoriui UAB „Vilbeksa“ pagal kreditoriaus prašymą. Antstolės D. M. 2016 m. rugpjūčio 3 d. patvarkymas patvirtina, kad, antstolei vykdomojoje byloje Nr. 0012/14/01316 vykdant 2014 m. liepos 25 d. vykdomąjį dokumentą, butas pirmosiose varžytynėse parduotas už 37 500 Eur sumą. Kaip matyti iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 15 d. sprendimo civ. b. Nr. 2-1548-808/2019, teismas ieškovės E. M. ieškinį tenkino iš dalies ir nusprendė, be kita ko, pripažinti 2011 m. birželio 13 d. paskolos sutarties 9 ir 11 punktus dalyje dėl 289,62 Eur dydžio (atitinkamai 1 000 Lt) baudos skyrimo, negaliojančiais nuo sutarties sudarymo momento. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. balandžio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-557-794/2020 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 15 d. sprendimą paliko nepakeistą.
20. Ieškovė ieškinyje įrodinėjo, kad teismui pripažinus paskolos sutartį iš dalies negaliojančia, vykdomasis įrašas turi būti panaikintas, kadangi įsipareigojimo suma neatitinka paskolos sutarties sąlygų. Apeliacinės instancijos teismas su šiais ieškovės argumentais nesutinka. Vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra CPK XLI skyriuje nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (CPK 586 straipsnio 1 dalis). Be vykdomojo dokumento atlikti vykdymo veiksmus draudžiama (CPK 586 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 584 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 587, 646 straipsnius, vienas iš vykdomųjų dokumentų yra vykdomasis raštas, išduotas įsiteisėjusių teismo sprendimų, nuosprendžių, nutarimų, nutarčių, taip pat arbitražo sprendimų ir nutarčių pagrindu. Remiantis CPK 650 ir 651 straipsniais, vykdomasis dokumentas (vykdomasis raštas) pateikiamas vykdyti antstoliui, kuris šį dokumentą priima vykdyti ir jo pagrindu užveda vykdomąją bylą tik patikrinęs, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti.
21. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad jeigu jau yra pradėtas vykdymo procesas ir kasacinės instancijos teismas sumažina priteistos ir išieškotinos sumos dydį, tai po kasacinės instancijos teismo nutarties priėmimo vykdymo procesas tęsiasi ir nėra teisinio pagrindo reikalauti iš išieškotojo, kad jis pateiktų naują vykdomąjį dokumentą, t. y. pradėtų vykdymo proceso iš naujo. Kasacinės instancijos teismo nutartis, kuria yra sumažinta pirmosios ar apeliacinės instancijos teismo sprendimu ar nutartimi priteista išieškotina suma, yra dokumentas, suteikiantis pagrindą tęsti vykdomosios bylos vykdymo veiksmus bei atitinkamai sumažinti iš skolininko išieškotiną skolos dydį. Pažymėtina, kad vykdymo proceso, kurio metu yra sumažinama skolininkui priklausanti sumokėti išieškotojui suma, tąsa ne tik užtikrina išieškotojo teisių apsaugą, bet ir nepažeidžia skolininko teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-184/2012). Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos pagrįstai, remdamasis suformuota teismų praktika, atmetė ieškovės reikalavimą panaikinti vykdomąjį įrašą tuo pagrindu, kad yra priimtas teismo sprendimas pripažinti paskolos sutartį iš dalies negaliojančia. Vykdymo veiksmai turi būti tęsiami, iš skolininko išieškotinas skolos dydis turi būti sumažintas.
22. Apeliantė apeliaciniame skunde įrodinėja, jog pirmosios instancijos teismas nevertino, jog ji yra vartotoja. Apeliantė nurodo, kad byloje turi būti įvertintas informacijos suteikimas kredito gavėjui, tačiau nei ieškinyje, nei apeliaciniame skunde ji nenurodė jokių aplinkybių, kokia informacija jai nebuvo suteikta ar buvo suteikta nepakankamai. Pažymėtina, kad apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nagrinėjamos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis), o CPK 312 straipsnyje imperatyviai draudžiama apeliaciniame skunde kelti reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Apeliaciniame procese galioja bendra taisyklė, kad apeliacinio skundo pagrindas gali būti tos faktinės bylos aplinkybės, kurios buvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, o dėl skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumo gali būti sprendžiama tik vertinant tuos duomenis, kuriuos, priimdamas sprendimą, turėjo ir jį priėmęs teismas. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 15 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-1548-808/2019 ieškovės E. M. ieškinį tenkino iš dalies: pripažino 2011 m. birželio 13 d. paskolos sutarties 9 ir 11 punktus dalyje dėl 289,62 Eur dydžio (atitinkamai 1 000 Lt) baudos skyrimo, negaliojančiais nuo sutarties sudarymo momento; priteisė iš ieškovės E. M. atsakovui UAB „Vilbeksa“ 762,75 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš atsakovo UAB „Vilbeksa“ 186,60 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei; priteisė iš ieškovės E. M. 24,89 Eur bylinėjimosi išlaidas valstybei. Likusioje dalyje ieškinį atmetė. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. balandžio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-557-794/2020 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 15 d. sprendimą paliko nepakeistą. Taigi teismuose jau yra išnagrinėta byla dėl paskolos sutarties sąlygų teisėtumo.
23. Apeliantė apeliaciniame skunde įrodinėja, jog turto pardavimo kainos yra pakilusios. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas galėjo skirti byloje ekspertizę turto vertei nustatyti, tačiau to nepadarė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad tinkamas priverstinai realizuojamo turto įkainojimas yra esminė areštuoto turto pardavimo, taip pat ir parduodant turtą skolininko pasirinktam pirkėjui, sąlyga. Aiškinant CPK 681 straipsnio 1 dalies normą, kasacinio teismo praktikoje akcentuojama antstolio ir šalių bendradarbiavimo pareiga siekiant teisingai įkainoti skolininko turtą. Tuo atveju, kai turimi skolininko turto vertės įrodymai kelia abejonių, antstolis privalo imtis papildomų priemonių tinkamam skolininko turto įkainojimui nepriklausomai nuo to, ar skolininkas ir išieškotojas reiškia prieštaravimus dėl nustatytos turto kainos. Tiek pirminė, tiek papildoma ar pakartotinė turto vertės nustatymo ekspertizė pagal įstatymą gali būti paskirta antstolio arba vykdymo proceso šalių iniciatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „JGK statyba“ v. D. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-604/2008). Antstolis skirti ekspertizę savo iniciatyva privalo, jei jam kyla abejonių dėl turto vertės (CPK 681 straipsnio 1 dalis). Tokių abejonių galėtų kelti kitokią turto vertę pagrindžiantys argumentai, juos patvirtinantys įrodymai. Pažymėtina, kad vykdymo procese tiek ieškotojui, tiek skolininkui keliama pareiga būti aktyviems ir patiems domėtis vykdymo eiga ir sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, skolininkas ar jo atstovas privalo bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai padėti jam greitai ir tinkamai įvykdyti sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. Ž. v. R. B., bylos Nr. 3K-3-297/2010). Ieškovė byloje įrodinėjo, kad varžytynėse parduoto turto kaina yra žymiai padidėjusi, tačiau nepateikė įrodymų, patvirtinančių šiuos teiginius. Ieškovė savo teiginius grindė www.manokaina.lt nurodyta ginčo buto kaina. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai šiuos ieškovės įrodymus vertino kaip nepakankamus ir nepagrindžiančius padidėjusios jos buto kainos, kadangi juose kaina nustatyta pagal didesnio ploto butus kituose namuose, nevertinus kitų turto vertei nustatyti reikšmingų rodiklių. Pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva įvertino ieškovės dabartinę buto kainą pagal viešos paieškos duomenis ir darė pagrįstą išvadą, jog nėra pagrindo spręsti, kad turtas parduotas už mažesnę kainą.
24. Dėl kitų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06- 01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
25. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nustatė ir ištyrė visas reikšmingas bylai aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis bei motyvais dėl ginčo esmės, todėl sprendžia, jog ieškovės E. M. apeliacinio skundo argumentais keisti arba naikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 28 d. sprendimą nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas
nutaria:
Ieškovės E. M. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.