- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-07-17
- Bylos Nr.
- e2-4600-759/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-49-3-00514-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Snieguolė Bielskienė
- Ieškovas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Ukmergės rajone
- Atsakovas
- R. V., D. V.
- Trečiasis asmuo
- E. V.
- Kategorijos
dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui D. C.,
ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Ukmergės rajone atstovei E. P.,
uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Ukmergės rajone ieškinį atsakovams R. V. ir D. V., tretysis asmuo E. V., dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Ukmergės rajone kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas neterminuotai apriboti atsakovei R. V. motinos valdžią jos nepilnametės dukters G. V. atžvilgiu, neterminuotai apriboti atsakovo D. V. tėvo valdžią jo nepilnametės dukters G. V. atžvilgiu, nustatyti nepilnametės G. V. gyvenamąją vietą kartu su globėja E. V.. Taip pat priteisti iš atsakovės R. V. ir atsakovo D. V. išlaikymą jų nepilnametei dukrai G. V. po 150 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, priteistų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant vaiko globėją.
Ieškovas nurodė, jog atsakovų šeima ieškovui dėl dukters nepriežiūros buvo žinoma nuo 2018 metų sausio mėnesio, kuomet buvo gauta Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus informacija apie be tėvų priežiūros likusį vaiką. Nepilnametė G. V., gimusi (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvena svetimos moters E. V. šeimoje, adresu: (duomenys neskelbtini). Mergaitės tėvai, atsakovai R. V. ir D. V., gyvena Ukmergės mieste ir dukters neaugina. Atsakovų šeima nuo 2018 metų vasario mėnesio buvo įrašyta į Ukmergės rajono socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą ir šeimos nariams buvo nustatytas socialinių paslaugų poreikis. 2018 m. vasario 9 d. Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriuje buvo skubiai organizuota šeimos atvejo peržiūra, sprendžiant dėl nepilnametės G. V. tolimesnės priežiūros ir saugumo užtikrinimo šeimoje. Jos metu nustatyta, kad abu sugyventiniai neturi socialinių ir tėvystės įgūdžių, turi įsisenėjusių sveikatos problemų, kurių nesprendžia. Santykiai su dukra yra labai epizodiški, mergaitė jų nepripažįsta, šalinasi, laiko svetimais. Dėl šių priežasčių atvejo vadybos posėdyje buvo priimtas sprendimas nepilnametei organizuoti trumpalaikę laikinąją globą, o tėvams teikti intensyvias paslaugas. Su abiem atsakovais buvo sudarytas susitarimas dėl pokyčių šeimoje, paskirti įpareigojimai, tačiau situacijai nesikeičiant, Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) nepilnametei G. V. buvo nustatyta laikinoji globa E. V. šeimoje. Globėjos šeimoje mergaitė auga ir šiuo metu. Nustačius nepilnametei laikinąją globą, su atsakovais buvo tęsiamas socialinis darbas. Atsakovai buvo motyvuojami keisti gyvenimo būdą, lankyti psichologo konsultacijas ir tėvystės įgūdžių kursus, nuolat lankyti dukrą bei palaikyti su ja ir globėja nuolatinį kontaktą, teikti vaikui išlaikymą. Atsakovė dukrą lanko retai, o tėvas nelanko visiškai. Atsakovai atsisakė lankyti jiems siūlomus tėvystės įgūdžių kursus, nenoriai bendrauja su socialinėmis darbuotojomis, dažnai jų neįsileidžia į namus, į paliktus kvietimus nereaguoja. Vykdant šeimos atvejo peržiūrą, D. V. atvyko neblaivus. Apie vyro pomėgį išgerti pasakojo ir atsakovė. Atsakovai dėl dukters susigrąžinimo į šeimą per jiems paskirtą laikotarpį įsipareigojimus vykdė neatsakingai - su vaiku bendraudavo retai, nėra sudarę tinkamų gyvenimo sąlygų dukrai, nesprendžia savo sveikatos problemų, neprisideda prie jos išlaikymo. Nors nepilnametės G. V. globos (rūpybos) peržiūroje 2018 m. rugsėjo 13 d. dalyvavusi atsakovė reiškė ketinimą ateityje dukrą susigrąžinti į šeimą, tačiau nepadarė jokių teigiamų pokyčių, net ir organizuojant socialinę pagalbą. Situacija šeimoje buvusi iki nepilnametės dukters paėmimo iš esmės niekuo nėra pasikeitusi. Atsižvelgiant į susidariusią situaciją, nėra duomenų, kad ateityje atsakovų elgesys nepilnametės dukters atžvilgiu galėtų keistis, todėl tikslinga atsakovams R. V. ir D. V. neterminuotai apriboti tėvų valdžią jų nepilnametės dukters G. V. atžvilgiu, kadangi jie, žinodami ir suvokdami, kad turi pareigą vaiką auginti, prižiūrėti, auklėti bei materialiai išlaikyti, sąmoningai nevykdo šių pareigų. Neterminuotai apribojus tėvų valdžią atsakovams, nepilnametės G. V. gyvenamąją vietą ieškovas prašo nustatyti dabartinėje jos gyvenamojoje vietoje kartu su globėja E. V.. Laikinoji globėja E. V. savo pareigas atlieka gerai, šeimoje globotinei sudarytos tinkamos gyvenimo, ugdymosi ir vystymosi sąlygos. Mergaitė labai prisirišusi prie globėjos, jaučiasi saugi ir mylima. E. V. atitinka įstatymų keliamus reikalavimus globėjams, yra baigusi globėjų (rūpintojų) ar įvaikintojų įvadinius mokymus pagal GIMK programą, nėra teista ar bausta administracinėmis nuobaudomis, jos sveikatos būklė leidžia vykdyti šias pareigas. Kiti fiziniai asmenys, kurie norėtų tapti nepilnametės globėjais, ieškovui nėra žinomi. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas neatleidžia atsakovų nuo pareigos išlaikyti vaikus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.195 straipsnis), todėl materialinį išlaikymą savo vaikams tėvai privalo teikti proporcingai turtinei padėčiai bei atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus (CK 3.192 straipsnis). Dėl šios priežasties ieškovas prašo priteisti iš atsakovų R. V. ir D. V. išlaikymą nepilnametei dukrai G. V. mokant po 150 eurų kas mėnesį (el. b. l. 1-3).
Ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas D. C. teismo posėdyje palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti pilna apimtimi. 2018 m. nustačius laikinąją globą kaip prevencinę priemonę, atsakovams buvo suteikta galimybė pakeisti savo elgesį vaiko atžvilgiu. Visgi, atsakovų šeimoje situacija nuo to laiko nėra pagerėjusi, byloje nėra duomenų, jog jie bandė iš esmės pakeisti savo elgesį, todėl, ieškovo atstovo teigimu, nėra pagrindo spręsti klausimą dėl laikino tėvų valdžios apribojimo. Prašomas išlaikymo dydis yra mažesnis negu orientaciniu kriterijumi laikomas vienos minimalios mėnesinės algos dydis, todėl turėtų būti priteistas. Atstovas teismo posėdžio metu pažymėjo, jog nėra ginčo su atsakovais, kad tėvų valdžia turi būti ribojama. Tėvų valdžią reikia riboti neterminuotai, nes tėvai pradėjo aktyviau domėtis savo vaiku tik pradėjus teisminį procesą, abu atsakovai pripažįsta, jog vaikui gyventi su globėja yra geriau, o realių vilčių, kad tėvai pasikeis, nėra.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Ukmergės rajone atstovė E. P. teismo posėdyje pažymėjo, jog šeimos gyvenamojoje vietoje yra švaru ir tvarkinga, tačiau vaikui nėra sudarytos tinkamos sąlygos augti ir vystytis. Vaikas neturi savo atskiros lovos, aplinka nėra pritaikyta vaiko poreikiams patenkinti. Nuo 2012 m. atsakovų dukra dabartinėje jų gyvenamojoje vietoje lankėsi tik vieną kartą. Lankantis pas atsakovus, G. V. ištiko isterijos priepuolis, vaikas išsigando tėvo. Atsakovas D. V. gera valia teikė išlaikymą savo nepilnamečiui vaikui. Atsakovų bendravimas su vaiku epizodiškas, atsakovė bendrauja su dukra telefonu. Atsakovas dukros nėra lankęs. Teikiant socialines paslaugas, atsakovams buvo pasiūlyta pagalba, tačiau atsakovai siūlomos pagalbos nepriėmė. Vaikas specialių poreikių neturi, yra terapiškai sveikas, gauna logopedo pagalbą.
Atsakovei R. V. ieškinys ir kiti procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 123 straipsnio 1 dalis). Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo posėdžio metu atsakovė iš dalies sutiko su ieškovo pareikštu ieškiniu, prašė nustatyti laikiną motinos valdžios apribojimą ir sumažinti prašomą išlaikymo dydį. Atsakovė nurodė, jog nori bendrauti su vaiku ir atstatyti ryšį. Atsakovė neturi piniginių lėšų nuolat lankyti dukrą, tačiau su ja bendrauja telefonu. Vaikas ją vadina mama, noriai bendrauja, laukia kada atvažiuos. Atsakovė turi sveikatos problemų, serga artritu, vartoja vaistus nuo skausmo, tvarkėsi dokumentus dėl neįgalumo, tačiau jo nesuteikė. Nedirba dėl sveikatos problemų, tačiau aktualių duomenų apie sveikatos būklę iš sveikatos įstaigos teismui nepateikė. Atsakovė Užimtumo tarnyboje neregistruota, savarankiškai ieško lengvesnio darbo. Atsakovę materialiai išlaiko atsakovas D. V., su kuriuo gyvena jau ilgą laiką. Už nuomą šeima moka 70 eurų, už komunalinius apie 250 eurų. Šeimos namuose yra visa buitinė technika. Vaikas pastoviai su E. V. gyvena šešis metus. Atsakovės nuomone, geresnės ir saugesnės gyvenimo sąlygos šiuo metu būtų sudarytos dukrai gyvenant su E. V., kuri yra jos tėvo žmona. Atsakovė nurodė, jog nenori bendradarbiauti su socialiniais darbuotojais, nes jie bendrauja nepagarbiai, ją puola. Atsakovė yra baigusi specialiąją mokyklą, devynias klases, yra našlaitė. Nuo ketverių metų amžiaus atsakovę augino šiuo metu jos dukrą globojanti E. V., ją laiko savo mama.
Atsakovės R. V. atstovė advokatė V. B. teismo posėdžio metu prašė ieškovo ieškinį tenkinti iš dalies, nustatyti laikiną motinos R. V. valdžios apribojimą nepilnametės G. V. atžvilgiu, mažinti ieškovo prašomą išlaikymo dydį iki 70 eurų, atsižvelgiant į atsakovės turtinę padėtį ir sveikatos būklę. Advokatės nuomone, atsakovų sveikatos būklė trukdo tinkamai pasirūpinti vaiku. Atsakovei teko išgyventi daug streso, jos psichika yra pažeista nuo mažens, lankė specialiąją mokyklą. Nepaisant to, kad atsakovė nėra susitvarkiusi neįgalumo, tačiau tiek ji pati, tiek atsakovas ir tretysis asmuo patvirtino, jog R. V. serga ir turi sveikatos problemų, nuolat vartoja vaistus.
Šalies argumentai
Atsakovui D. V. ieškinys ir kiti procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (CPK 123 straipsnio 1 dalis). Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo posėdžio metu atsakovas iš dalies sutiko su ieškovo pareikštu ieškiniu, prašė nustatyti laikiną tėvo valdžios apribojimą. Atsakovai gyvena kartu nuo mokyklos laiku. Atsakovas nuo 2002 metų serga išsėtine skleroze. Tais pačiais metais buvo dalinai paralyžiuotas. Dukrai gimus, jau sirgo išsėtine skleroze ir tik vėliau buvo nustatytas neįgalumas iki senatvės pensijos. Atsakovas nuolat vartoja vaistus, važiuoja pas gydytojus į Vilnių kas tris mėnesius. Taip pat kas tris metus atlieka plazmaferezės procedūrą. D. V. oficialiai dirba kiemsargiu ir pavienius darbus, yra įgijęs dažytojo – apdailininko specialybę, tačiau dėl išsėtinės sklerozės negali dirbti tokio pobūdžio darbo. Iš gaunamo darbo užmokesčio ir neįgalumo pensijos išlaiko atsakovę, moka už buto nuomą, komunalinius mokesčius, paskolą už įsigytus buities apyvokos daiktus. Paskolą mokės iki 2021 metų. Atsakovas patikslino, jog skolų ar vykdomųjų bylų jo atžvilgiu nėra vykdoma, viską moka laiku. Taip pat kiekvieną mėnesį moka E. V. po 120 eurų dukters išlaikymui. Išlaikymą dukrai moka nuo tada, kuomet dukra pradėjo gyventi pas globėją. Atsakovas nurodė, jog dukros nelankė ir neaugino, nepilnametė G. V. jį laiko svetimu žmogumi. Gimus dukrai, būti tėvu jis neturėjo įgūdžių. Kartą kai dukrai pakilo temperatūra, jis nežinojo ką daryti. E. V. atsakovams padėjo prižiūrėti mergaitę jai gimus. Atsakovas pažymėjo, jog su dukra bendrauja telefonu, sveikina ją gimtadienio proga, perka dovanas. Teismo posėdyje pripažino, kad šiuo metu dukrai geriau gyventi pas globėją E. V.. Nustačius laikiną tėvo valdžios apribojimą, atsakovas sieks atstatyti ryšį su dukra, sudarys sąlygas vaikui gyventi šeimos bute, dažniau lankys vaiką. Atsakovas nurodė, jog ieškovo prašomą 150 eurų sumą galėtų mokėti. Pasisakydamas dėl atsakovės R. V. sveikatos, atsakovas nurodė, jog jos rankos dėl ligos yra išsukinėtos, velka koją, negali atlikti visų buities darbų. Įsipareigojo padėti atsakovei kreiptis į gydytoją dėl neįgalumo nustatymo.
Atsakovo D. V. atstovė advokatė D. D. teismo posėdžio metu prašė ieškovo ieškinį tenkinti iš dalies, nustatyti laikiną tėvo D. V. valdžios apribojimą nepilnametės G. V. atžvilgiu, priteisti mažesnį išlaikymo dydį negu prašo ieškovas, atsižvelgiant į atsakovo turtinę padėtį ir sveikatos būklę. Ieškovo pateiktas ieškinys formaliai atitinka įstatymo nuostatas, tačiau šioje byloje reikėtų vertinti individualią situaciją. Ieškovas tarsi sutapatina atsakovus su asocialiomis šeimomis, kurioms yra neterminuotai apribota tėvų valdžia dėl smurto, girtavimo ir pan. Atsakovai pateikė dokumentus apie diagnozuotas ligas, kurios progresuoja. Atsakovei R. V. baigus specialiąją mokyklą yra sunku susitvarkyti neįgalumą. Atitinkamai atsakovui D. V. yra nustatytas tik 25 procentų dydžio darbingumas, serga išsėtine skleroze. Šeimoje buvo tokios aplinkybės, jog atsakovai dėl socialinių įgūdžių stokos ir sveikatos problemų negalėjo rūpintis vaiku. Kadangi E. V. buvo artimas žmogus, jai patikėjo prižiūrėti dukrą. Atsakovas praktiškai nuo dukros gimimo išlaiko ją, moka po 120 eurų kas mėnesį. Mergaitė neturi specialių poreikių, yra terapiškai sveika, atsakovui nustatytas tik 25 procentų dydžio darbingumas, jam reikalingas pastovus gydymas, dėl šių priežasčių išlaikymo dydis neturėtų būti ženkliai didinamas. Advokatė pažymėjo, jog atsakovai teikia išlaikymą, stengiasi pagal galimybes bendrauti su dukra, pripažįsta, kad šiuo metu dukrai geriau gyventi yra pas globėją, tačiau kaip pasikeistų jų ir dukros santykis per pusmetį šiuo metu nėra aišku. Atsakovų gebėjimas komunikuoti ir bendrauti yra apsunkintas, atsakovai yra pažeidžiamos kategorijos žmonės, todėl jiems sunku suprasti teikiamą informaciją. Šioje byloje nebuvo nustatyta ypatinga žala vaikui, nebuvo nustatytas visiškas nesirūpinimas vaiku, todėl manytina, jog konkreti situacija neatitinka CK 3.180 straipsnyje numatytų sąlygų apriboti tėvų valdžią neterminuotai.
Tretysis asmuo E. V. teismo posėdžio metu palaikė ieškovo ieškinį ir nurodė, jog ji yra atsakovės R. V. pamotė. Atsakovę augino nuo ketverių metų amžiaus, ji ją laiko savo mama, biologiniai tėvai yra mirę. Pasisakydama dėl atsakovės R. V. sveikatos, E. V. nurodė, jog atsakovę, būnant pusantrų metų amžiaus, paliko mama ir ją ištiko nervinis šokas. Atsakovė lankė specialiąją mokyklą, pagal raidą buvo atsilikusi nuo bendraamžių tris metus. Buities darbus atsakovė atlieka, tačiau jai sunku dėl artrito. Problemų dėl sąnarių turėjo dar prieš gimstant vaikui. Gimus G. V., atsakovė fiziškai negalėjo pasirūpinti mergaite. Po cezario pjūvio atsakovei atsivėrė žaizda, ji negalėjo pakelti vaiko, todėl paprašė jos pagalbos. E. V. gyveno netoli atsakovų, todėl iš pradžių lankydavosi pas atsakovus, vėliau mergaitę parsivežė pas save. Kol gyveno netoliese, atsakovai dukrą lankydavo dažnai. Tik išsikrausčius gyventi į kitą vietą, dukrą lankydavo daug rečiau ir tik atsakovė. Nepilnametę G. V. ir ją sieja labai stiprus emocinis ryšys. E. V. pažymėjo, jog G. laiko savo dukra, o E. biologinę dukrą G. laiko savo sese, sugyventinį vadina tėčiu. Nepilnametė G. V. bijo atsakovo, šiuo metu su juo bendrauja telefonu. Tretysis asmuo abejoja, kad atsakovai pasikeis ir sudarys tinkamas sąlygas, kad dukra galėtų grįžti pas juos. Atsakovas nuo gimimo finansiškai rūpinosi dukra, siųsdavo dovanas, nuolat teikia išlaikymą po 120 eurų per mėnesį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Įvertinus teismui pateiktus dokumentus, nustatyta, jog atsakovai R. V. ir D. V. yra nepilnametės G. V., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai (el. b. l. 76). Ukmergės rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymu dėl įrašymo į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovų šeima buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą (el. b.l. 62). Ieškovas pateikė teismui (duomenys neskelbtini) Grėsmės vaikui lygio nustatymo anketą. Anketoje nurodyta, jog buvo gauta informacija, kad pas E. V. jau kelis metus gyvena nepilnametė G. V., tuo tarpu mergaitės tėvai gyvena Ukmergėje. Nepilnametė G. V. su atsakove bendrauja telefonu, su atsakovu jokio ryšio nepalaiko. Mergaitė nenori vykti pas tėvus, jaučia nerimą, pradeda verkti. Grėsmės vaikui lygio nustatymo anketoje pažymėta, kad E. V. rūpinasi nepilnamete, jas sieja stiprus ryšys, mergaitė prie jos yra pripratusi. Nustatytos aplinkybės priskirtinos rizikos veiksniams, susijusiems su vaiko funkcionavimu, vaiko atstovų bendravimu (santykiu) su vaiku ir tėvystės įgūdžiais. Nurodyti veiksniai pagal Grėsmės vaikui lygių nustatymo anketoje pateiktus kriterijus buvo priskirtini aukštos rizikos veiksniams, todėl ieškovo darbuotojai nustatė antrąjį grėsmės vaikui lygį ir laikinai paėmė G. V. iš atsakovų (el. b. l. 40-52). Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), leista paimti nepilnametę G. V. iš jos tėvų R. V. ir D. V. (el. b. l. 35-36). Ukmergės rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymu dėl vaiko laikinosios globos nustatymo, likusiai be tėvų globos nepilnametei G. V. buvo nustatyta laikina globa globėjos E. V. šeimoje (el. b.l. 33).
Įvertinus Ukmergės nestacionarių socialinių paslaugų centro (duomenys neskelbtini) raštą „Dėl R. V. ir D. V. šeimos“ Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, jog atsakovai gyvena nuomojamame vieno kambario bute su visais patogumais. Šeimos namuose yra visi reikalingiausi baldai ir namų apyvokos daiktai, bute švaru ir tvarkinga, atsakovai yra sudarę nuomos sutartį. Atsakovui D. V. yra nustatytas neįgalumas, dirba (duomenys neskelbtini). Atsakovė R. V. yra bedarbė, buvo registruota Užimtumo tarnyboje, tačiau išbraukta be teisės registruotis šešis mėnesius, atsisako pagalbos tvarkantis dokumentus dėl neįgalumo. Šeimos pajamas sudaro atsakovo gaunamas darbo užmokestis ir netekto darbingumo pensija. Atsakovė dukrą lanko retai, atsakovas nelanko visai. Tėvai su mergaite dažniausiai bendrauja telefonu. Nepilnametė G. V. bijo atsakovo, todėl tėvai nenori traumuoti dukters ir sutinka, jog jai yra geriau gyventi globėjos šeimoje. Pačių atsakovų santykiai nėra stabilūs, šeimoje kyla konfliktai (el. b. l. 37). Ukmergės nestacionarių socialinių paslaugų centro (duomenys neskelbtini) pagalbos plane nurodyta, jog atsakovė ateityje norėtų pati auginti savo dukrą G., tačiau pripažino, kad šiuo metu jai geriau augti globėjos šeimoje, su E. V. atsakovę sieja ypač glaudus ryšys. Atsakovė nesugebėtų viena pasirūpinti vaiku, atsisakė pagalbos susitvarkyti dokumentus neįgalumui nustatyti. Atsakovas bendraudamas su mobilios komandos specialistais nurodė, jog paskutinį kartą dukrą matė 2017 metais, sutiko ir toliau mokėti išlaikymą, taip pat, kad mergaitė ir toliau gyventų pas globėją (el. b. l. 26-31). Atitinkamai Ukmergės nestacionarių socialinių paslaugų centro (duomenys neskelbtini) pagalbos plane nurodyta, jog atsakovė pagalbos plane numatytų įsipareigojimų nevykdo, su socialine darbuotoja bendrauja gražiai, į atvejo vadybos posėdžius atsakovai neatvyksta, mergaitę lanko tik atsakovė (el. b. l. 17-21). Ukmergės nestacionarių socialinių paslaugų centro (duomenys neskelbtini) pagalbos plane nurodyta, jog atsakovai nededa jokių pastangų susigrąžinti G. V. į šeimą, jos buvimas pas globėją atsakovus tenkina, o į socialinių darbuotojų skambučius neatsiliepia, neįsileidžia jų į namus (el. b. l. 11-14).
Remiantis tiek Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (duomenys neskelbtini) Globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo aktu, tiek Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Kaišiadorių rajono savivaldybėje (duomenys neskelbtini) Globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo aktu Nr. (duomenys neskelbtini), globėjos šeimoje yra sudarytos tinkamos sąlygos nepilnametės G. V. poilsiui, ugdymui ir žaidimams. Mergaitė gyvena viename kambaryje su globėjos dukra, namuose švaru ir tvarkinga, yra visi reikalingi baldai ir namų apyvokos reikmenys. G. V. yra aprūpinta drabužiais ir avalyne pagal sezoną, ugdoma priešmokyklinėje grupėje, terapiškai sveika, pagal poreikį lankosi gydymo įstaigoje. Mergaitė globėjos namuose jaučiasi saugi ir mylima, turi artimą ryšį tiek su globėja, tiek su ja gyvenančiais asmenimis. Su atsakove palaiko ryšį bendraudama telefonu. Atsakovė R. V. lanko mergaitę, atveža jai dovanų. Atsakovas D. V. mergaitės nelanko, neskambina, su globėja ryšių nepalaiko. Globėja tinkamai atlieka savo pareigas, tenkina G. V. svarbiausius poreikius (el. b. l. 6-8, 23-25). Pagal Mokinių registrą, G. V. nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. mokosi pagal priešmokyklinio ugdymo programą (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 10). E. V. yra išklausiusi įvadinę globėjų (rūpintojų) ir įtėvių mokymo ir konsultavimo programą, neteista, administracine tvarka nebausta (el. b. l. 53, 58-59).
Dėl tėvų valdžios apribojimo
Ieškovas prašo neterminuotai apriboti atsakovei R. V. motinos valdžią ir atsakovo D. V. tėvo valdžią jų nepilnametės dukters G. V. atžvilgiu. Nurodo, jog atsakovai savo dukra nesirūpina, jos neaugina, situacija šeimoje, buvusi iki nepilnametės G. V. paėmimo, iš esmės niekuo nėra pasikeitusi, nėra duomenų, kad atsakovų elgesys nepilnametės dukters atžvilgiu ateityje gali pasikeisti, todėl tikslinga atsakovams apriboti tėvų valdžią neterminuotai.
Tėvų valdžios esmė įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga – auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir juos išlaikyti. Tėvų valdžios turinys nustatytas CK 3.155 straipsnio 2 dalyje – tai tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinys yra reglamentuotas CK 3.165 straipsnyje, nustatančiame, kad tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvų, nevykdančių savo pareigų vaikams, veiksmai ar neveikimas laikytini priešingais teisei. Susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, dėl kurių vaiko tėvai ar vienas iš jų negali gyventi su vaiku ir juo rūpintis, gali būti priimtas sprendimas atskirti vaiką nuo tėvų ar vieno iš jų (CK 3.179 straipsnis), o, vengiant vykdyti savo pareigas, taikomas tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis).
Remiantis CK 3.180 straipsniu, kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais, teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo. Laikiną ar neterminuotą tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškinant šias teisės normas konstatuota, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių; nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. Tėvų valdžiai apriboti pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo savo pareigos rūpintis vaikais. Parinkti konkrečiu atveju tinkamiausią tėvų valdžios apribojimo būdą yra teismo teisė, atsižvelgiant į vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009; 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013).
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovų šeima yra įtraukta į Ukmergės rajono socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą ir jiems nustatytas socialinių paslaugų poreikis. Atsakovai neturi tėvystės įgūdžių, atsisako socialinių paslaugų. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovai vengia bendradarbiauti su socialiniais darbuotojais, nevykdo jiems numatyto pagalbos plano. Tėvai yra nusišalinę nuo nepilnametės dukters auklėjimo ir priežiūros, nesudaro jai tinkamų sąlygų augti ir vystytis, nesiekia įgyvendinti savo, kaip tėvų, teisių ir pareigų. Šiuo metu nepilnametė G. V. auga globėjos E. V. šeimoje. Su globėja mergaitė auga nuo mažumės, ją vadina mama. Su atsakove nepilnametė G. V. dažniausiai bendrauja telefonu, atsakovo bijo. Atsakovai, kol globėja su jų dukra gyveno Ukmergės rajone, vaiką lankė dažnai, tačiau globėjai pakeitus gyvenamąją vietą, atsakovai epizodiškai bendraudavo su dukra, kartais ją lankydavo. Pažymėtina, kad atsakovas D. V. nuo pat gimimo materialiai išlaikė dukrą ir kas mėnesį E. V. mokėdavo po 120 eurų per mėnesį dukros išlaikymui, siųsdavo dovanas įvairiomis progomis, pirkdavo sauskelnes. Teismo posėdžio metu atsakovai pripažino, jog jų dukrai šiuo metu yra geriausia gyventi globėjos E. V. šeimoje. Byloje nėra ginčo dėl to, jog atsakovų tėvų valdžia dukters atžvilgiu turėtų būti apribota, taip pat jie sutinka, jog mergaitės gyvenamoji vieta liktų nustatyta su globėja E. V., tačiau prašo teismo tėvų valdžią apriboti laikinai.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų valdžios apribojimo institutas atlieka ne tik nubaudimo, bet ir auklėjamąją, prevencinę funkciją, todėl laikinas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2005). Tėvų veiksmai (neveikimas) gali būti vertinami kaip neterminuotos jų valdžios apribojimo pagrindas tik tada, kai jais vaiko vystymuisi daroma ypatinga žala ar kai vaiku visiškai nesirūpinama (CK 3.180 straipsnio 3 dalis), t. y. neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra ultima ratio priemonė (kraštutinė priemonė). Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis), kitais atvejais taikomas laikinas tėvų valdžios apribojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-995/2003; 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013). Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad šiuo metu atsakovų šeimoje situacija nėra tinkama auginti, prižiūrėti ir rūpintis nepilnamečiu vaiku. Kaip nurodė atsakovai, jiems trūksta tėvystės įgūdžių, mergaitė bijo savo biologinio tėvo, atvykusi pasisvečiuoti jaučia nerimą, verkia. Atsakovai teismo posėdžio metu tvirtino, jog ateityje galbūt turės galimybę tinkamai prižiūrėti dukrą ir susigrąžinti ją į šeimą, stengsis atkurti prarastą ryšį su vaiku, dės pastangas dažniau ją lankyti, stengsis pagerinti buities sąlygas, įsigyjant vaikui reikalingus daiktus. Nepaisant to, kad atsakovai savo dukrą lanko tik epizodiškai ir vengia atlikti savo pareigą visokeriopai rūpintis vaiku, tačiau materialiai išlaiko ją nuo gimimo, yra motyvuoti bendrauti ir atkurti ryšį. Bylos duomenys nenustatyta, jog atsakovai vaikui daro ypatingą žalą ar visiškai juo nesirūpina.
Įvertinęs visa tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad atsakovų elgesys atitinka tėvų valdžiai apriboti būtinas sąlygas: atsakovai nuolatos ir pasikartojančiu elgesiu vengia atlikti savo pareigas ir nesirūpina vaiku (CK 3.180 straipsnio 1 dalis), todėl jų kaltė pasireiškia neveikimu. Akivaizdu, kad šiuo metu atsakovai negali auginti savo dukros ir užtikrinti jai tinkamas sąlygas vystytis ir lavėti: dėl socialinių įgūdžių trūkumo, atsakomybės ir noro auginti savo vaiką stokos, nepasitikėjimo savo jėgomis ir esama finansine padėtimi auginti nepilnametį vaiką, atsakovai nesugeba deramai pasirūpinti juo. Nepaisant to, byloje yra duomenų, kurie sudaro prielaidas tikėtis, jog ateityje situacija gali gerėti, todėl atsižvelgdamas į prioritetinį vaiko auklėjimo šeimoje principą, į tai, kad atsakovai pripažįsta savo problemas, tvirtina, jog situacija ateityje gali keistis, išreiškė norą atkurti ryšį su vaiku, teismas daro išvadą, jog yra pagrindas tik laikinai apriboti atsakovų tėvų valdžią nepilnametės G. V. atžvilgiu (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).
Teismas pažymi, kad tėvų valdžios apribojimas neužkerta kelio atsakovams ateityje kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo ir pateikti teismui įrodymus apie savo elgesio su vaiku pasikeitimą ir galimybes dalyvauti vaiko auklėjimo bei ugdymo procese.
Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
Ieškovas prašo, priėmus sprendimą apriboti tėvų valdžią, nepilnametės G. V. gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo nustatyti dabartinėje jos gyvenamojoje vietoje su globėja E. V..
CPK 406 straipsnio 2 dalis nustato, jog priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas išsprendžia klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo su asmeniu arba vaikų globos (rūpybos) įstaigoje, nurodytais ieškinyje arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje.
Bylos duomenys patvirtina, kad nepilnametė G. V. šiuo metu gyvena laikinos globėjos E. V. šeimoje, kur ja tinkamai rūpinamasi, yra užtikrintos geros sąlygos augti, vystytis ir tobulėti. Nepilnametę ir jos laikinąją globėją sieja stiprus emocinis ryšys. Globėjos šeimoje G. V. jaučiasi saugi ir mylima. Teismas neturi duomenų, kad globėja neatitiktų globėjai (rūpintojai) keliamų reikalavimų ir laikinosios globėjos (rūpintojos) pareigas vykdytų netinkamai, todėl ieškovo prašymas tenkintinas ir nepilnametės G. V. gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo dienos nustatytina su laikinąja globėja E. V. (CPK 407 straipsnis).
Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo
Ieškovas pateikė reikalavimą priteisti iš atsakovų išlaikymą nepilnametei G. V. po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojat Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Taip pat pavesti nepilnamečio vaiko piniginėmis lėšomis disponuoti laikinąją vaiko globėją E. V..
CPK 407 straipsnyje įstatymų leidėjas įpareigoja teismą, priimant sprendimą apriboti tėvų valdžią, priteisti išlaikymą vaikui. Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus nustatyta CK 3.192 straipsnyje, pagal kurio 2 dalį išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).
Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad jie abu turi lygias pareigas išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nepriklausomai nuo to, gyvena su jais kartu ar skyrium. Be to, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015; kt.).
Nepilnametė G. V. šiuo metu yra 7 metų amžiaus, mokosi pagal priešmokyklinio ugdymo programą (duomenys neskelbtini). Ieškovas nurodė, jog nepilnamečio vaiko būtiniems poreikiams per mėnesį reikia apie 300 Eur. Byloje pateikti duomenys apie tai, jog G. V. yra terapiškai sveika, specialių poreikių neturi, pas gydytoją lankosi pagal poreikį. Atsakovė R. V. yra darbingo amžiaus, baigusi Ukmergės „Ryto“ specialiąją mokyklą, devynias klases. Nepaisant to, kad teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, jog negali dirbti dėl artrito ir kitų ligų (el. b. l. 139-140), duomenų, patvirtinančių apie nustatytą neįgalumą ar specialiuosius poreikius, nepateikė. Atsakovė nedirba ir negauna jokių draudžiamųjų pajamų (el. b. l. 75), nėra registruota Užimtumo tarnyboje, gyvena iš atsakovo gaunamo darbo užmokesčio ir jo netekto darbingumo pensijos. Nekilnojamojo ar kilojamojo nėra įgijusi, daugiau išlaikytinių neturi. Šiuo metu gyvena nuomojame būste kartu su atsakovu. Teismo posėdžio metu nurodė, jog neturi pajamų ir ieškovo prašomo priteisti išlaikymo dydžio negali mokėti, todėl teismo prašo jį sumažinti. Vertinant atsakovės indėlį į savo nepilnametės dukters išlaikymą, nustatyta, jog atsakovė finansiškai prie dukters išlaikymo neprisideda, tačiau palaiko bendravimą su vaiku telefonu, veža dovanas. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų spręsti, kad ji dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negali gauti pajamų nepilnamečio vaiko išlaikymo teikimui. Remiantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, atsakovas D. V. dirba ir gauna draudžiamąsias pajamas (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Taip pat jam yra paskirta netekto darbingumo pensija (el. b. l. 71). Įvertinus 2015 m. lapkričio 24 d. Išrašą iš medicininių dokumentų, nustatyta, jog atsakovui yra diagnozuota išsėtinė sklerozė (el. b. l. 134). Atsakovui nustatytas 25 procentų darbingumo lygis iki 2043 m. sausio 26 d. (el. b. l. 72, 135). Atsakovų šeimos pajamas per mėnesį sudaro apie 774 Eur. Atsakovas vienas išlaiko savo nepilnametę dukrą G. V.. Išlaikymą globėjai E. V. moka nuo vaiko gimimo po 120 eurų kas mėnesį. Taip pat materialiai išlaiko atsakovę, moka 70 eurų per mėnesį už buto nuomą, 200 – 250 eurų už komunalines paslaugas ir vartojimo kreditą. Nekilnojamojo ar kilojamojo nėra įgijęs. Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, jog iš esmės galėtų vaiko išlaikymui skirti po 150 eurų kas mėnesį, tačiau prašė atsižvelgti į jo sveikatos būklę ir prašomą išlaikymo sumą sumažinti.
Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, ekonominę situaciją Lietuvoje, minimalų mėnesinės algos dydį, maisto produktų, vaikams skirtų prekių ir paslaugų kainas, taip pat įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą – įrodymus apie vaiko poreikius, atsakovų sveikatos būklę ir turtinę padėtį, priteisia iš atsakovės R. V. po 70 Eur, o iš atsakovo D. V. po 130 Eur išlaikymą nepilnametei G. V., gimusiai (duomenys neskelbtini), mokamomis periodinėmis išmokomis nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Teismo vertinimu, 200,00 Eur išlaikymo dydis nepilnamečiui vaikui šios nagrinėjamos bylos kontekste yra proporcingas jo poreikiams ir jo tėvų turtinei padėčiai bei galimybėms teikti tokio dydžio išlaikymą (CPK 178, 185 straipsniai, CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnio 1 dalis).
Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja paskiriama globėja E. V. (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). E. V. išaiškintina, kad išlaikymą nepilnametei G. V. ji privalo naudoti išimtinai tik nepilnamečio vaiko interesais (CK 3.203 straipsnis).
Sprendimo dalis dėl tėvų valdžios apribojimo, išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 496 straipsnio 1 dalis).
CPK 496¹ straipsnio 1-2 dalys nustato, kad teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą ir tą pačią dieną (sprendimo priėmimo dieną) nutartimi pavesti valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai per dešimt dienų pateikti teismui CPK 498 ir 499 straipsniuose nurodytus duomenis, būtinus bylai išnagrinėti, taip pat išvadą dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo ir vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo reikalingumo.
Atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reglamentavimą, teismas savo iniciatyva pradeda bylos dėl nepilnametės G. V. nuolatinės globos nustatymo, vaiko globėjo paskyrimo nagrinėjimą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio už pareikštą ieškinį mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 14 punktas).
Atsakovė R. V. pagal (duomenys neskelbtini) Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – VGTPT) Teisės skyriaus sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) 100 procentų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų (el. b. l. 115-116). Remiantis VGTPT Teisės skyriaus (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovas D. V. 100 procentų atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų (el. b. l. 117-118). Kadangi atsakovams yra suteikta 100 proc. antrinė teisinė pagalba, jie yra atleisti tiek nuo žyminio mokesčio, tiek nuo kitų su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų mokėjimo, bylinėjimosi išlaidos jų atžvilgiu nėra priteisiamos (CPK 96 straipsnio 4 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 270 straipsniu, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 406-407 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Laikinai apriboti atsakovės R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), motinos valdžią nepilnametei dukrai G. V., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Laikinai apriboti atsakovo D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvo valdžią nepilnametei dukrai G. V., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Nustatyti nepilnametės G. V., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su laikinąja globėja (rūpintoja) E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), jos faktinėje gyvenamojoje vietoje iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo dienos.
Priteisti iš atsakovės R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnametei dukrai G. V., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), po 70 EUR (septyniasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Priteisti iš atsakovo D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnametei dukrai G. V., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), po 130 EUR (vieną šimtą trisdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Paskirti nepilnamečio vaiko G. V., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), piniginių lėšų tvarkytoja vaiko globėją E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Sprendimo dalis dėl tėvų laikino valdžios ribojimo ir išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.