Vilniaus apygardos teismo nutartis

2025-11-27 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eAN2-412-1058/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-11-27
Bylos Nr.
eAN2-412-1058/2025
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00756-2025-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Giedrė Telksnienė
Pažeidėjas
I. O.
Advokatai
Renata Narbutienė, Giedrė Dainorė
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. eAN2-412-1058/2025Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00756-2025-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.8; 21.11.10 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. lapkričio 27 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Giedrė Telksnienė,sekretoriaujant Renatai Vanagienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam I. O. (I. O.) ir jo atstovei advokatei Renatai Narbutienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto I. O. atstovės advokatės Renatos Narbutienės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 23 d. nutarties, kuria I. O. atstovės advokato padėjėjos Giedrės Dainorės skundas netenkintas ir paliktas nepakeistas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos 2025 m. balandžio 17 d. nutarimas Nr. 10-ANR_N-9253-2025.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamų klausimų esmė

1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyresniosios tyrėjos 2025 m. balandžio 17 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-9253-2025 I. O. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 415 straipsnio 2 dalį, ANK 424 straipsnio 5 dalį ir ANK 424 straipsnio 6 dalį dėl to, kad jis, 2025 m. kovo 24 d. 13.19 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Mitsubishi Pajero“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kai teisė vairuoti yra atimta ir kai toks pažeidimas daromas pakartotinai, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,76 promilių girtumas (įvertinus paklaidą), be to, vairavo pagal nustatytą tvarką neįregistruotą automobilį. Tokiais savo veiksmais I. O. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir Kelių eismo taisyklės), 14 ir 226 punktų reikalavimus. Institucijos 2025 m. balandžio 17 d. nutarimu I. O. pagal ANK 415 straipsnio 2 dalį paskirta administracinė nuobauda – 75 EUR dydžio bauda; pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį paskirta administracinė nuobauda – 1 000 EUR dydžio bauda, ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 18 mėnesių; pagal ANK 424 straipsnio 6 dalį paskirta administracinė nuobauda – 1 200 EUR dydžio bauda, ir administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 18 mėnesių ir automobilio „Mitsubishi Pajero“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), konfiskavimas. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, I. O. paskirta galutinė administracinė nuobauda – 1 200 EUR dydžio bauda, ir administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 18 mėnesių ir automobilio „Mitsubishi Pajero“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), konfiskavimas.

Žemesnės instancijos teismas

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 23 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto I. O. atstovės advokato padėjėjos G. Dainorės skundas netenkintas ir paliktas nepakeistas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos 2025 m. balandžio 17 d. nutarimas Nr. 10-ANR_N-9253-2025.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3. Administracinėn atsakomybėn patraukto I. O. atstovė advokatė R. Narbutienė apeliaciniu skundu prašo pakeisti iš dalies Vilnius miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 23 d. nutartį, panaikinant Vilnius apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. balandžio 17 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-9253-2025 I. O. paskirtą administracinio poveikio priemonę – automobilio „Mitsubishi Pajero“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), konfiskavimą arba išieškant automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą.

3.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad I. O. viso proceso metu kaltę dėl padarytų administracinių nusižengimų pripažino visa apimtimi ir sutiko su visomis nustatytomis aplinkybėmis bei jas patvirtinančiais įrodymais, nuoširdžiai gailėjosi bei gailisi. Administracinius nusižengimus padarė neapgalvodamas galimų kilti sunkių padarinių, pasielgdamas labai lengvabūdiškai, neteisingai įvertindamas savo situaciją. Atitinkamai apeliaciniu skundu nėra skundžiama Vilnius miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 23 d. nutartis dalyje dėl administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo – laikotarpio sutrumpinimo, t. y. apeliacinis skundas teikimas tik dėl kitos administracinio poveikio priemonės – transporto priemonės konfiskavimo. Atstovės teigimu, skundžiamoje nutartyje buvo netinkamai įvertintos visos bylos aplinkybės, I. O. charakterizuojanti medžiaga ir nepagrįstai paskirtas transporto priemonės konfiskavimą.

3.2. Vadovaujantis ANK 424 straipsnio 8 dalimi, pažymima, kad šiuo atveju turto konfiskavimas nėra privalomas, taikomas teismo nuožiūra, įvertinus visas bylos aplinkybes, o šios administracinio poveikio priemonės paskirtis turi būti derinama su proporcingumo ir individualizavimo principais. Atstovės nurodymu, aptariama transporto priemonė yra naudojama tiek I. O. asmeniniais tikslais, tiek UAB „A.“, vykdančiai keleivių vežimą, siuntų pervežimą, automobilių gabenimą, autodetalių paiešką ir pristatymą, kuri yra I. O. įmonė, veikloje, tiek vykdant visuomeninę veiklą – remiant (duomenys neskelbtini). Be to, ši transporto priemonė I. O. turi itin didelę asmeninio pobūdžio vertę, nes ją įsigijo jo tėvas V. O. (V. O.). Atkreipiamas dėmesys, kad šią transporto priemonę po V. O. mirties paveldėjo jo sutuoktinė, kuri dėl itin didelės asmeninio pobūdžio vertės I. O., būtent jam siekė šią transporto priemonę perleisti. Visgi, tik vėliau tapo žinoma, kad šis automobilis taip ir nebuvo įregistruotas I. O. vardu, nes AB „Regitra“ nebuvo atlikti tam tikri registracijos veiksmai (dėl nesumokėto taršos mokesčio). Tuo tarpu I. O. buvo įsitikinęs, kad iki įvykio transporto priemonė buvo įregistruota jo motinos vardu. Atstovės teigimu, nors ši transporto priemonė nėra itin didelės ekonominės vertės, tačiau ji turi didelę asmeninio pobūdžio reikšmę I. O., nes tai yra vienintelis mirusio tėvo turtas, kurio naudojimas jam atiteko.

3.3. Akcentuojamos teigiamos I. O. asmenybę charakterizuojančios aplinkybės – jis dirba, rūpinasi savo vaikais, yra visuomeniškas, remia (duomenys neskelbtini), padėdamas globojamiems Ukrainos vaikams ir centro paslaugų gavėjams, teikdamas paramą higienos priemonėmis, saldumynais, žaislais. Be to, nagrinėjamu atveju nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (pripažino kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi), o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Tuo tarpu nors I. O. yra baustas administracine tvarka, tačiau paskirtas baudas yra sumokėjęs – tai rodo atsakomybės jausmą ir teigiamas elgesio tendencijas. Todėl sprendžiama, kad nėra pagrindo manyti, jog transporto priemonės konfiskavimo netaikymas savaime skatintų I. O. vėl vairuoti transporto priemonę neturint tam teisės. Tokios administracinio poveikio priemonės taikymas šiuo atveju neatitiktų nei proporcingumo, nei individualizavimo principų, o neigiamų pasekmių patirtų ne tik pats pažeidėjas, bet ir su jo vykdoma veikla artimai susiję asmenys.

3.4. Atstovės teigimu, iš administracinio nusižengimo byloje esančio administracinių nusižengimų registro duomenų matyti, kad paskutinį kartą iš I. O. buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones laikotarpiu nuo 2024 m. kovo 13 d. iki 2024 m. rugsėjo 12 d. Visgi, c – apie šį reikalavimą sužinojo tik šio nusižengimo padarymo metu. Nors, kaip nurodoma, ši aplinkybė nepanaikina I. O. atsakomybės, bet ji suformavo jo klaidingą įsitikinimą, kad nuo 2024 m. rugsėjo 12 d. jis turėjo teisę vairuoti transporto priemones, tuo labiau, jog jis turėjo teisę vairuoti transporto priemones, kuri buvo suteikta Jungtinėje Karalystėje. Šiuo metu I. O. yra žinoma, kad procedūra, kaip susigrąžinti apribotą teisę vairuoti, yra pakankamai paini, nes ją reglamentuoja ne vien ANK, bet ir kiti teisės aktai. Nepaisant to, apie šią tvarką nėra nurodoma Institucijos priimamuose nutarimuose, kuriais skiriamas specialiosios teisės atėmimas. I. O. supranta, kad ši aplinkybė nepanaikina jo pareigos domėtis taikomo ribojimo sąlygomis, tačiau mano, jog aiškiai ir nedviprasmiškai informuoti asmenį apie jo teisių atkūrimo tvarką yra ir valstybės institucijų pareiga.

3.5. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti ir netaikant I. O. transporto priemonės konfiskavimo. I. O. už vairavimą esant neblaiviam atsakomybėn patrauktas pirmą kartą, o teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas buvo pasibaigęs 2024 m. rugsėjo 12 d., kai nagrinėjamu atveju asmuo automobilį vairavo 2025 m. kovo 24 d., šios teisės nesusigrąžinęs. Visgi, skundžiamoje nutartyje akcentuota, kad penkerių metų laikotarpiu I. O. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn tris kartus, jam vairuojant automobilį neturint teisės vairuoti transporto priemonės, tačiau daugiau jokių kitų šiurkščių Kelių eismo taisyklių pažeidimų jis nepadarė. Be to, negalima sutikti su daroma išvada, kad pažeidimai vis sunkėja, nes I. O. vairavo transporto priemonę būdamas įsitikinęs, jog jo būklė leidžia vairuoti transporto priemones, tačiau suklydo, dėl ko negalima teigti, kad pirmas padarytas sunkesnis pažeidimas yra daromas sąmoningai, negerbiant įstatymų normų. Atsižvelgiant į tai, sprendžiama, kad transporto priemonės konfiskavimas yra perteklinis, neatitinkantis proporcingumo priemonių. Visgi, tuo atveju, jei būtų sprendžiama, kad egzistuoja pagrindas skirti aptariamą administracinio poveikio priemonę, prašoma konfiskuoti administracinio nusižengimo padarymo metu vairuotos transporto priemonės vertę, apskaičiuotą pagal byloje pateiktus VšĮ „Emprekis“ duomenis. Atstovės teigimu, aptartos aplinkybės, I. O. požiūris į savo veiksmus leidžia vertinti, kad paskirta bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas atitiktų ANK nustatytų nuobaudų skyrimo principus, teisingumo bei protingumo reikalavimus ir netaikant transporto priemonės konfiskavimo arba išieškojus konfiskuotino turto vertę.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucijos atstovas prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 23 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodoma, kad apeliaciniame skunde nepateikta jokių naujų esminių duomenų, kurie Vilniaus miesto apylinkės teismui nebūtų buvę žinomi ir neaptarti skundžiamoje nutartyje bei kurie leistų nors kiek suabejoti joje pateiktomis išvadomis. Institucijos atstovo teigimu, pirmosios instancijos teismas objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo šią administracinio nusižengimo bylą, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, skunde nurodytą prašymą bei priėmė pagrįstą ir teisėtą skundžiamą nutartį.

Žemesnės instancijos teismas

5. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu, atlikus dalinį įrodymų tyrimą, apklausta S. O. paaiškino, kad ji yra I. O. mama, o automobilis „Mitsubishi Pajero“ priklauso jai – šią transporto priemonę pirko kartu su vyru, tuo metu ją įregistruodami jos vardu. Praėjus 6-7 mėnesiams po vyro mirties, sūnui pasakė, kad šį automobilį perrašys jam, dėl ko abu nuvažiavo į AB „Regitra“, tačiau ten jiems buvo pranešta, jog reikia sumokėti 600 EUR, kurių jie tuo metu neturėjo. S. O. teigimu, ji nevairuoja ir neturi teisės vairuoti, todėl ir norėjo automobilį perrašyti sūnui. Juo labiau, kad po vyro mirties automobilis buvo nenaudojamas, t. y. sūnus jį pastatė į garažą ir jo nenaudojo, kol šis nebuvo įformintas, ir ėmė juo naudotis maždaug po pusės metų. Paveldėjimas buvo tvarkomas pas notarą, tačiau automobilis nebuvo įformintas – jis buvo įformintas jos vardu.

6. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu, atlikus dalinį įrodymų tyrimą, apklaustas I. O. parodė, kad kartu su mama važiavo registruoti automobilio, tačiau tai nebuvo atlikta dėl nesumokėto taršos mokesčio. Neneigė, kad šiuo automobiliu naudodavosi. Nors transporto priemonė ir yra gana sena, nėra labai brangi, tačiau jam tai yra tėvo prisiminimas. Šio automobilio nenorėjo vairuoti būdamas neblaiviu, dėl to labai atsiprašo. Rugpjūčio mėnesio pabaigoje užsikodavo ir alkoholio nebevartoja. Prašė tenkinti apeliacinį skundą duodamas garbės žodį, kad daugiau tokie veiksmai nepasikartos.

7. Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patraukto I. O. atstovė advokatė R. Narbutienė prašė tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais argumentais, papildomai pažymėdama, kad automobilis, kaip atminimas, yra brangus I. O., neturi ypatingos materialinės vertės, dėl ko reikėtų jį konfiskuoti. Atstovės teigimu, paskirta administracinė nuobauda ir kita administracinio poveikio priemonė yra pakankamos priemonės, kad I. O. daugiau nedarytų tokių pažeidimų.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Apeliacinis skundas netenkintinas.

8. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-35-648/2015, 2AT-98-677/2015, 2AT-65-895/2016 ir nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-13-976/2019, Nr. 2AT-60-387/2022).

Žemesnės instancijos teismas

9. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nėra ginčijami administracinėn atsakomybėn patraukto I. O. padaryti administraciniai nusižengimai ar jų kvalifikacijos, taip pat sutinkama su Institucijos 2025 m. balandžio 17 d. I. O. paskirta galutine administracinė nuobauda – 1 200 EUR dydžio bauda, ir administracinio poveikio priemone – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimu 18 mėnesių, tačiau prašo neskirti administracinio poveikio priemonės – automobilio „Mitsubishi Pajero“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), konfiskavimo, arba išieškoti šio automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus, abejoti administracinių nusižengimų kvalifikacijomis ar pažeidėjo kalte, padarius jam inkriminuotus administracinius nusižengimus, paskirta galutine administracine nuobauda bei specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimu, pagrindo neturi, to neginčija ir I. O. atstovė, todėl administracinio nusižengimo byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.

10. ANK 424 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 5, 6 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas ir transporto priemonės konfiskavimas. Turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Vadovaujantis ANK 29 straipsnio 1 dalimi, tai administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda gali skirti teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). ANK 29 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas. Kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismo ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) nutarimu iš pažeidėjo ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieškoma konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma (ANK 29 straipsnio 5 dalyje). Taigi, institucija ar teismas visų pirma privalo įvertinti galimybę konfiskuotiną turtą konfiskuoti natūra, o nesant tam galimybės – spręsti dėl konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. spalio 23 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-43-648/2024).

11. Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų neginčijamai nustatyta, kad automobilis „Mitsubishi Pajero“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 6 dalyje, padarymo priemonė. Tai atitinka ANK 29 straipsnio 2 dalyje numatytą reikalavimą, kad konfiskuojamas gali būti tik tas turtas, kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas. Visgi, apeliaciniame skunde nurodoma, kad sprendimas konfiskuoti aptariamą transporto priemonę yra nesuderinamas su proporcingumo ir individualizavimo principais. Šią transporto priemonę po administracinėn atsakomybėn patraukto I. O. tėvo mirties paveldėjo jo sutuoktinė, kuri dėl itin didelės asmeninio pobūdžio vertės I. O. būtent jam siekė šią transporto priemonę perleisti, ir, tik vėliau tapo žinoma, kad šis automobilis taip ir nebuvo įregistruotas I. O. vardu. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su pateikta administracinio nusižengimo byla, skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 23 d. nutartimi, administracinėn atsakomybėn patraukto I. O. atstovės apeliacinio skundo argumentais, išklausiusi proceso dalyvių paaiškinimus, su tokiais apeliacinio skundo argumentais neturi pagrindo sutikti.

12. Nors automobilio registracijos liudijime skunde aptariamos transporto priemonės savininku yra nurodyta S. O., automobilio savininku save įvardijo I. O., tai patvirtino ir apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu apklausta jo motina S. O., nurodydama, jog siekė, kad automobilis atitektų I. O.. Įvertinus administracinio nusižengimo byloje surinktų įrodymų visumą spręstina, kad minėtas transporto priemonės registracijos liudijimo įrašas buvo tik formalus ir faktiniu automobilio savininku ir valdytoju iš tiesų buvo ne S. O., o būtent I. O.. Kaip matyti iš I. O. parodymų ir apeliacinio skundo paaiškinimų, transporto priemonė buvo naudojama tiek I. O. asmeniniais tikslais, tiek UAB „A.“, vykdančiai keleivių vežimą, siuntų pervežimą, automobilių gabenimą, autodetalių paiešką ir pristatymą, kurios direktoriumi yra I. O., veikloje, tiek vykdant visuomeninę veiklą. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu apklausta S. O. taip pat patvirtino, kad ji nevairuoja ir neturi teisės vairuoti, todėl po vyro mirties norėjo automobilį perrašyti sūnui, t. y. perduoti I. O. nuolatiniam asmeniniam naudojimuisi neapibrėžtam laikui. Tokios nustatytos aplinkybės, apygardos teismo vertinimu, leidžia spręsti, kad I. O. su šia transporto priemone elgėsi kaip su savu daiktu, be to, automobiliu naudojosi nuolat.

13. Be apklaustų asmenų parodymų automobilio priklausomybę I. O. patvirtina ir rašytiniai įrodymai. Iš AB „Regitra“ 2025 m. lapkričio 19 d. rašto dėl duomenų pateikimo nustatyta, kad, Transporto priemonių savininkų apskaitos informacinės sistemos duomenimis, 2024 m. lapkričio 5 d. teisę į transporto priemonę „Mitsubishi Pajero“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įgijo I. O. ir iki šios dienos yra transporto priemonės deklaruotas savininkas – šią informaciją patvirtina ir kartu pridėtas išrašas ir Transporto priemonių savininkų apskaitos informacinės sistemos Nr. (duomenys neskelbtini). Šiame rašte buvo išskirta ir informacija, jog Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre I. O. vardu transporto priemonė „Mitsubishi Pajero“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), neįregistruota, vis tik, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad asmens teisių registracija viešame registre atlieka ne teises nustatančią, o teisių išviešinimo funkciją, o asmens nuosavybės teisės į konkretų daiktą teisinė registracija yra išvestinis veiksmas, kurį lemia nuosavybės teisės į tą registruotiną daiktą atsiradimo pagrindas (sandoris, administracinis aktas, naujo daikto sukūrimas ir kt. (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.47 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2010). Atsižvelgdamas į nurodytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad I. O. administracinių nusižengimų padarymo metu buvo realus transporto priemonės „Mitsubishi Pajero“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas, nors Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre I. O. vardu šis automobilis ir nebuvo registruotas. Šiame kontekste pažymėtina, kad teismų praktikoje automobilio kaip administracinio nusižengimo padarymo priemonės konfiskavimas iš faktinio jo savininko bei valdytojo yra pripažįstamas kaip teisėtas ir (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-193-719/2018).

14. Nustatęs aukščiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pagrįstai buvo taikyta ir administracinio poveikio priemonė – automobilio „Mitsubishi Pajero“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas. Nors apeliaciniu skundu prašoma šią paskirtą administracinio poveikio priemonę panaikinti, tačiau apygardos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais argumentais. Iš administracinio nusižengimo byloje esančio Administracinių nusižengimų registro išrašo apie I. O. registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad I. O. ne kartą yra baustas, be kita ko, už pareigūno garbės ir orumo pažeminimą, kai būdamas neblaivus įžeidinėjo policijos pareigūnus, rodė nepadorų, įžeidžiantį gestą, už nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą, kai būdamas neblaivus viešoje vietoje keikėsi necenzūriniais žodžiais policijos pareigūnų ir kitų žmonių akivaizdoje, o už transporto priemonės vairavimą neturint tam specialiosios teisės arba už vairavimą, kai specialioji teisė jam atimta, anksčiau baustas du kartus. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad už administracinius nusižengimus paskirtas baudas yra sumokėjęs ir tai rodo I. O. atsakomybės jausmą bei teigiamas elgesio tendencijas, tačiau apygardos teismas vertina, jog būtent užfiksuotų administracinių nusižengimų padarymas leido tiek Institucijai, tiek pirmosios instancijos teismui pagrįstai teigti, jog I. O. iš ankstesnių baustumų jokių racionalių išvadų nepadarė, iš ankstesnio elgesio nepasimokė ir skirtos nuobaudos jo nuo naujų nusižengimų darymo neatgrasė. Atitinkamai vertintina ir tai, kad nors, I. O. teigimu, jam nebuvo žinoma, kad norint susigrąžinti teisę vairuoti, būtina papildomai išklausyti kursus, tačiau aptariama administracinio nusižengimo priemonė ir nebuvo paskirta už transporto priemonės vairavimą, kai teisė vairuoti yra atimta ir kai toks pažeidimas daromas pakartotinai, o būtent už automobilio vairavimą I. O. esant neblaiviam, kai jam nustatytas 0,76 promilių girtumas. Juo labiau, šie argumentai dėl teisių susigrąžinimo tvarkos nežinojimo, įtakos administracinio poveikio priemonės – automobilio konfiskavimo – paskyrimui neturi ir tai niekaip nemažina padaryto nusižengimo pavojingumo.

15. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, I. O. savo pavojingu elgesiu piktybiškai nesilaiko visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių ir kelia itin didelį pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir savo bei kitų eismo dalyvių sveikatai, gyvybei ir turtui. Šiame kontekste sutiktina ir su skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad I. O. daromi administraciniai nusižengimai vis sunkėja, nes jis nagrinėjamu atveju ne tik vairavo transporto priemonę nesusigrąžinęs teisės ją vairuoti, tačiau ir būdamas neblaivus. Atstovės teigimu, I. O. buvo įsitikinęs, kad jo būklė leidžia vairuoti transporto priemones, tačiau suklydo, dėl to negalima teigti, kad pirmas padarytas sunkesnis pažeidimas yra daromas sąmoningai, negerbiant įstatymų normų. Visgi, apygardos teismas pastebi, kad I. O. nustatytas neblaivumas ženklai viršija lengvą neblaivumo laipsnį, be to, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 1-o poskyrio vyriausiosios patrulės 2025 m. kovo 24 d. tarnybiniame pranešime bei neblaivumo nustatymo akte užfiksuoti duomenys patvirtina, kad policijos pareigūnams sustabdžius I. O. vairuotą automobilį, jam iš burnos sklido alkoholio kvapas. Tai, kad I. O. manė esantis blaivas ir galintis vairuoti nesudaro pagrindo šią situaciją vertinti jo naudai, nes šią aplinkybę, prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus, privalėjo įvertinti jis pats, o to nepadaręs prisiėmė pasekmių, kilusių dėl padaryto pažeidimo, riziką.

16. Nors skunde nurodoma, kad yra nemaža I. O. teigiamai charakterizuojančių aplinkybių, tačiau, apygardos teismo vertinimu, šiuo atveju tai nėra pagrindas panaikinti jam paskirtą administracinio poveikio priemonę – transporto priemonės konfiskaciją. Juo labiau, kad I. O. daromi pavojingi administraciniai nusižengimai rodo, jog jis nėra linkęs kritiškai vertinti savo ankstesnio elgesio. Šios išvados nepaneigia ir viso proceso metu akcentuota aplinkybė, kad ši transporto priemonė I. O. turi itin didelę asmeninio pobūdžio vertę. Vis tik, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodyti I. O. argumentai nėra suderinami su jo veiksmais. Automobilis pagal nustatytą tvarką nebuvo įregistruotas ir vairuotas I. O. esant neblaiviam. Atitinkamai pažymėtina, kad tiek administracine nuobauda, tiek administracinio poveikio priemone yra siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Vien tik administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos ir / ar administracinio poveikio priemonės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda ir / ar administracinio poveikio priemonė turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, nes priešingu atveju ji būtų beprasmiška. Šių aplinkybių kontekste spręstina, kad transporto priemonės – automobilio „Mitsubishi Pajero“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas, nagrinėjamu atveju yra pagrįstas, teisėtas ir proporcingas, jį panaikinti apeliacinės instancijos teismas neturi jokio teisinio pagrindo.

17. Kaip jau minėta, nors ANK 29 straipsnio 5 dalyje ir yra įtvirtinta nuostata, suteikianti teisę konfiskuoti ne patį turtą, o jo vertę atitinkančią pinigų sumą, jei konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga. Esant pagrindui konfiskuoti turtą – administracinio nusižengimo padarymo priemonę, pirmiausia prioritetas turėtų būti teikiamas galimybės dar kartą panaudoti šią priemonę teisei priešingais tikslais atėmimui ir tik nesant tokios galimybės arba nustačius tam tikras priežastis, dėl kurių tai būtų netikslinga, tuomet turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo. Apygardos teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, šiuo konkrečiu atveju nenustatė jokio pagrindo vietoje automobilio konfiskuoti jo vertę atitinkančią pinigų sumą.

18. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus bei Institucijos atsiliepime pateiktus argumentus, teismo posėdžio metu proceso dalyvių pateiktus paaiškinimus, sprendžia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 23 d. nutartis, kuria paliktas nepakeistas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos 2025 m. balandžio 17 d. nutarimas Nr. 10-ANR_N-9253-2025, yra teisėta ir pagrįsta. Keisti pirmosios instancijos teismo nutartį arba ją panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,

nutaria:

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 23 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto I. O. (I. O.) atstovės advokatės Renatos Narbutienės apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja Giedrė Telksnienė