- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-02-27
- Bylos Nr.
- 1A-20-165/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-2-00037-2014-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Laima Garnelienė, Elena Vainienė, Linas Žukauskas
- Kaltinamasis
- R. G.
- Advokatai
- Loreta Kraujutaitienė
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Laimos Garnelienės, Elenos Vainienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Lino Žukausko,
išteisintajam R. G. ir jo gynėjoms advokatėms Loretai Kraujutaitienei, Rasai Gradauskienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo (toliau - ONKT) skyriaus prokuroro apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 5 d. nuosprendžio, kuriuo R. G. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. G. buvo kaltinamas ir perduotas teismui pagal BK 7 straipsnio 10 puntą (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233, įsig. 2007-07-21 red.) ir BK 260 straipsnio 3 dalį, už tai, kad jis, veikdamas bendrininkų grupe su ne mažiau kaip dviem ikiteisminio tyrimo kol kas nenustatytais asmenimis, neteisėtai įgijo, laikė, gabeno ir išplatino labai didelį kiekį narkotinės medžiagos - kokaino, o būtent:
R. G. su ne mažiau kaip dviem ikiteisminio tyrimo kol kas nenustatytais bendrininkais, ne vėliau, kaip iki 2011 m. gegužės mėn., Brazilijos Federacinėje Respublikoje neteisėtai įgijo ne mažiau kaip 174 kg narkotinės medžiagos kokaino, paslėpė šią narkotinę medžiagą slėptuvėse jachtoje (duomenys neskelbtini), po ko labai didelį kiekį narkotinės medžiagos kokaino su dviem ikiteisminio tyrimo kol kas nenustatytais bendrininkais tyrimo tiksliai nenustatytu laikotarpiu, tačiau ne vėliau, kaip iki 2011-05-16, Atlanto vandenynu neteisėtai pargabeno - perplukdė jachta (duomenys neskelbtini) iš Brazilijos Federacinės Respublikos į Ispanijos Karalystės Gran Kanarijos Las Palmės m. esančią prieplauką P.B.. Tyrimo metu nenustatytu laikotarpiu, tačiau ne vėliau, kaip iki 2011-05-16 vakaro, R. G. su dviem ikiteisminio tyrimo kol kas nenustatytais bendrininkais, minėtoje prieplaukoje stovinčioje jachtoje (duomenys neskelbtini), esančiose slėptuvėse neteisėtai laikė ne mažiau kaip 174 kg kokaino, kol 2011-05-16 vakare Ispanijos Karalystės Gran Kanarijos Las Palmės m. esančioje prieplaukoje P.B., su dviem ikiteisminio tyrimo metu kol kas nenustatytais bendrininkais neteisėtai išplatino labai didelį kiekį narkotinės medžiagos, perduodamas ne mažiau, kaip 174 kg kokaino ginkluoto nusikalstamo susivienijimo sudėtyje veikusiems V. V., D. R. (D. R.), S. V., A. P.. Tokiu būdu R. G., veikdamas bendrininkų grupe su ne mažiau kaip dviem ikiteisminio tyrimo kol kas nenustatytais asmenimis, neteisėtai disponavo labai dideliu – ne mažiau kaip 174 kg narkotinės medžiagos kokaino, kiekiu.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2015 m. kovo 5 d. nuosprendžiu R. G. išteisino pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Teismas konstatavo, kad byloje nesurinkta neabejotinų įrodymų, patikimai patvirtinančių, kad R. G. atliko jam inkriminuotus veiksmus.
Šalies argumentai
Kauno apygardos prokuratūros ONKT skyriaus prokuroras apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2015-03-05 išteisinamąjį nuosprendį ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį: R. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 7 straipsnio 10 punkte (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233, įsg. 2007-07-21 red.) ir 260 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jam laisvės atėmimo bausmę 11 metų, paskiriant ją atlikti pataisos namuose.
Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai neišanalizavo byloje surinktų duomenų visumos, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (BPK 20 straipsnio 4, 5 dalys), nepagrįstai suteikdamas didesnę galią vieniems duomenų šaltiniams ir nepagrįstai iš anksto nepatikimais vertindamas kitus bylos duomenis, todėl padarė neteisingas išvadas dėl surinktų duomenų patikimumo ir pakankamumo, ir dėl to teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių.
Apeliantas nesutinka su liudytojų V. V. ir D. R. parodymų vertinimu ir teigia, kad teismas šių liudytojų parodymus vertino dalimis, selektyviai, suteikiant didesnį dėmesį į nustatytus neesminius prieštaravimus, todėl padarė nepagrįstą išvadą dėl jų nepatikimumo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nemotyvuotai suteikė didesnę galią liudytojų S. V., A. P., S. V. parodymams, a priori juos įvertindamas kaip patikimus ir remiantis jais nepagrįstai konstatavo V. V. ir D. R. parodymų nepatikimumą. Liudytojų S. V., A. P., S. V. teisinė padėtis yra identiška D. R., t.y. visi šie asmenys kaltinami kitoje byloje veika, betarpiškai susijusia su R. G. inkriminuota nusikalstama veika. Teismas, vertindamas liudytojų S. V., A. P., S. V. parodymus, neįvertino aplinkybės, kad šie asmenys, duodami parodymus apie R. G. galimai padarytą nusikalstamą veiką, neišvengiamai kalbėtų ir apie savo galimai padarytas veikas, todėl būtų pažeistas esminis konstitucinis principas - draudimas versti duoti parodymus prieš save, o V. V. byloje turi liudytojo statusą ir teisiamojo posėdžio metu buvo įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 235 straipsnį.
Apeliantas sutinka su teismo išvada, kad apie narkotinių medžiagų įgijimą liudija tik liudytojų V. V. ir D. R. parodymai, tačiau R. G. kaltė dėl narkotinių medžiagų gabenimo, laikymo ir jų perdavimo įrodinėjama ne vien tik šių liudytojų parodymais, tačiau ir kita bylos medžiaga.
Teisinės pagalbos prašyme nustatytos aplinkybės liudija, kad 2011-05-16 jachta (duomenys neskelbtini) įplaukė iš išorinių vandenų. Remiantis R. G. paaiškinimais toks įrašas atliekamas tada, kai laivas įplaukia ne iš uosto, kuriame jis buvo (šiuo atveju ne iš P.B.). Liudytojai V. V. ir D. R. nurodė, kad jie laukė atplaukiančios jachtos ir jai įplaukus į uostą, tą pačią dieną atvyko prie jachtos. Vertinant tolesnius jų parodymus apie tai, kad narkotinių medžiagų paketai (briketai) buvo traukiami iš įvairių slėptuvių jachtoje, darytina išvada, kad būtent šia jachta į uostą „P.B.” buvo atgabentos narkotinės medžiagos. Liudytojų V. V. ir D. R. nuoseklūs parodymai apie paketų su narkotinėmis medžiagomis paslėpimo vietas, aplinkybė, kad visi įgulos nariai šiuos paketus traukė ir krovė įvairius maišus (krepšius), liudija, kad narkotinė medžiaga buvo neteisėtai laikoma jachtoje (duomenys neskelbtini). Tai, kad asmuo apsisprendė bendradarbiauti su teisėsaugos institucijomis, dar neleidžia jo parodymų vertinti kaip nepatikimų ar melagingų. Šie parodymai turi būti vertinami kitų byloje esančių duomenų kontekste.
Teisinės pagalbos medžiagoje esantys duomenys patvirtina, kad minėtu laikotarpiu V. V., D. R. buvo Gran Kanarijos Las Palmes mieste, naudojosi nuomotu automobiliu. Byloje nustatyta, kad A. P. ir S. V. taip pat buvo šiame mieste ir gyveno kitame viešbutyje, kas iš esmės patvirtina liudytojų V. V., D. R. nurodytas aplinkybes, kad įgyta narkotinė medžiaga buvo atgabenta automobiliu į S. V., A. P. viešbučio teritoriją. Liudytoja I. S. parodė, kad V. V. ją buvo palikęs vieną ir išvažiavęs; išvažiuodavo kartu su D. R. ir nesakydavo, kur važiuoja. Tai patvirtina V. V. parodymus, kad jis neaiškino, kur ir kokiu tikslu jis išvyksta. Tai patvirtina ir D. R. parodymus, kad apie jų veiksmus I. S. nieko nežinojo.
Liudytojų V. V. ir D. R. parodymams patikrinti ikiteisminio tyrimo metu buvo atliktas asmens parodymas atpažinti pagal fotonuotrauką. Atpažinimai pagal fotonuotrauką buvo atlikti teisėtai, nepažeidžiant BPK reikalavimų, todėl turėtų būti vertinami, kaip patvirtinantys V. V. ir D. R. parodymus. Teismas nepagrįstai prie baudžiamosios bylos prijungė iš viešosios erdvės (įvairių internetinių tinklapių) atspausdintų straipsnių rinkinį apie Ispanijoje sulaikytas kokaino siuntas, kuris neturi jokio ryšio su R. G. byla, ir šią informaciją panaudojo nepatikimais įvertindamas atliktus asmens parodymus atpažinti (nors R. G. fotonuotraukų minėtoje informacijoje nėra). Apelianto nuomone, teismo prijungta informacija apie kitų, su byla nesusijusių, kokaino siuntų sulaikymą negali būti pripažinta įrodymu BPK 20 straipsnio 3 dalies prasme.
Šalies argumentai
Apeliantas nesutinka su teismo išvadomis, kad paketų su kokainu perdavimas uosto teritorijoje dienos metu yra akivaizdžiai prieštaraujantis elementariai logikai, savisaugai būdingiems veiksmams, ir kad neįtikinami parodymai, kad asmuo gali nepažįstamiems asmenims perduoti didelės vertės narkotinių medžiagų krovinį. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas V. V. paaiškino narkotikų gabenimo ir perdavimo subtilybes. R. G., manydamas, jog V. V. yra kokaino kontrabandos organizatoriaus siųstas asmuo, neturėjo jokio pagrindo priešintis, nesutikti ar kaip nors kitaip trukdyti kokaino perėmimui. Liudytojas D. R. nurodė, kad jis stebėjo aplinką, praeinančius žmones, todėl nepagrįsta teismo išvada, kad asmenys veikė visiškai nesiimdami jokių savisaugos veiksmų. Liudytojų V. V. ir D. R. nurodytos aplinkybės: automobilio naudojimas, briketų (paketų) su kokainu sudėjimas į jūreivių naudojamus neperšlampamus maišus leidžia pagrįstai konstatuoti, kad konspiracija buvo naudojama pagal susidariusias aplinkybes.
Neatitinka faktinių bylos aplinkybių pirmosios instancijos teismo išvada, kad liudytojų V. V. ir D. R. parodymai yra prieštaringi, o nustatyti skirtumai yra esminiai, kurių teismas negali pašalinti. Apelianto teigimu, liudytojų V. V. ir D. R. parodymuose esantys prieštaravimai dėl iš R. G. gautos kortelės (leidimo įvažiuoti į uosto teritoriją) išmetimo aplinkybės nėra esminis, nes abu liudytojai vienodai nurodė svarbias aplinkybes: kortelės (leidimo) įgijimą iš kapitono, pasinaudojimą šia kortele išvykstant iš saugomos uosto teritorijos bei kortelės išmetimą, tik skirtingai nurodė, kas kortelę išmetė. Taip pat apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad liudytojai skirtingai nurodė susitikimo su laivo įgula aplinkybes. Apeliantas teigia, kad išanalizavus liudytojų V. V. ir D. R. 2014-10-31 teismo posėdyje duotus parodymus, darytina išvada, kad liudytojų parodymai iš esmės sutampa, t.y. jie abu nurodė, jog eidami prie jachtos susitiko įgulos narius, vėliau pateko į jachtą. Vienintelis nesutapimas dėl kapitono (R. G.) buvimo jachtoje aplinkybės. Liudytojas V. V. nurodė, kad kapitonas buvo jachtoje, o D. R. to kategoriškai nenurodė ir teigė manantis, kad kapitonas galimai buvo išlipęs iš jachtos, tačiau D. R. iš karto paaiškino, kad šios aplinkybės gali tiksliai neprisiminti, nes tai buvo seniai. Toks liudytojo D. R. paaiškinimas yra logiškas ir suprantamas, nes įvykis, apie kurį jis duoda parodymus, įvyko 2011-05-16, o teisme jis buvo apklaustas 2014-10-31, t.y. praėjus daugiau, kaip trims metams. Be to, apelianto nuomone, aplinkybė, ar jachtos kapitonas buvo prie jachtos, ar ant jachtos denio, nebuvo svarbi liudytojams ir neturėjo įtakos jų atliktiems veiksmas, todėl tokios nereikšmingos smulkmenos liudytojas D. R. gali ir neprisiminti.
Neteisinga teismo išvada, kad skirtingai nurodomos V. V. ir D. R. buvimo laive vietos. Abu liudytojai vienodai nurodė, kad V. V. nebuvo vienoje vietoje. V. V. su kapitonu ėjo atsivaryti automobilio, o D. R. įėjęs į jachtą buvo denio viršuje ir išlipo tik prireikus padėti perkrauti maišus į automobilį. Taip pat nėra pagrindo teigti, kad liudytojai V. V. ir D. R. skirtingai nurodė paketų skaičiavimo ir pakrovimo į automobilį aplinkybes. V. V. teisme parodė, kad jam nebuvo žinomas tikslus kokaino kiekis, nes jis jo neskaičiavo, kapitonas skaičiavo, tačiau jo jis nepaklausė, o šis jam nepasakė. D. R. nurodė, kad jis kiekio pats neskaičiavo, kraunant į mašiną, jis paklausė V. V. kiekio ir šis tada pasakė kad 170 kg. Nėra pagrindo teigti, kad liudytojai skirtingai nurodė ir pakrovimo į automobilį aplinkybes, nes tiek V. V., tiek D. R. parodė, kad tašes iki mašinos nešė visi, jie, kapitonas ir įgulos nariai, jie maišus iš rankų į rankas perdavinėjo ir krovė į mašiną.
Šalies argumentai
Apelianto teigimu, liudytojų V. V. ir D. R. parodymų analizė leidžia daryti išvadą, kad jų parodymai esminėse detalėse sutampa, liudytojai vienodai nurodė jachtos suradimo, paketų išėmimo iš slėptuvių aplinkybes (tai darė įgulos nariai), taip pat ir jų pakrovimo į automobilį aplinkybes. Liudytojų parodymuose esantys smulkūs nesutapimai nelaikytini esminiais prieštaravimais, kurie šių liudytojų parodymus leistų vertinti nepatikimais. Be to, teismas nesiėmė jokių priemonių liudytojų parodymuose esantiems prieštaravimams pašalinti, nors tokia galimybė buvo, nes abu liudytojai buvo apklausti teisme. Teismas, neišnaudojęs visų galimybių esantiems prieštaravimams pašalinti, juos nepagrįstai aiškino kaltinamojo R. G. naudai (LAT nutartis Nr. 2K-55/2006).
Apelianto teigimu, nustatinėjant nusikaltimo dalyką reikia vadovautis liudytojų V. V. ir D. R. parodymais, kurie yra nuoseklūs ir patikimi, patvirtinti kitais byloje ištirtais duomenimis. Liudytojas V. V. nurodė, kad Olandijoje buvo tas pats kokainas, jis dalyvavo kokaino išėmime ir tolimesnėje realizacijoje. Liudytojas D. R. nurodė, kad Olandijoje matė, kai iš mašinų traukė tokio paties įpakavimo briketus. Olandijoje tie briketai buvo susmulkinti ir suberti į plastikinius butelius. Liudytojas D. R. nurodė žinantis, kad Lietuvoje buvo kažkiek sulaikyta kokaino, taip pat, kad buvo kalbėta, jog ir Anglijoje kažkas buvo sulaikytas, bet tiksliai negali pasakyti. Byloje yra duomenys, patvirtinantys liudytojo D. R. nurodytą aplinkybę, kad dalis minėto kokaino buvo rasta Lietuvoje, dalis Anglijoje ir Rusijos Federacijoje. Apelianto nuomone, įvertinus šiuos duomenis visumoje, darytina kategoriška išvada, kad nusikaltimo dalykas yra įrodytas liudytojų V. V. ir D. R. parodymais ir objektyviais bylos duomenimis.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje dalyvavęs prokuroras prašė tenkinti Kauno apygardos prokuratūros ONKT skyriaus prokuroro apeliacinį skundą.
Išteisintasis R. G. ir jo gynėja prašė apelianto – prokuroro apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Kauno apygardos prokuratūros ONKT skyriaus prokuroro apeliacinis skundas atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
Šioje byloje R. G. buvo kaltinamas ir perduotas teismui pagal BK 7 straipsnio 10 puntą (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233, įsig. 2007-07-21 red.) ir BK 260 straipsnio 3 dalį, už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe su ne mažiau kaip dviem ikiteisminio tyrimo kol kas nenustatytais asmenimis, neteisėtai disponavo – įgijo, laikė, gabeno ir išplatino – labai didelį kiekį – ne mažiau kaip 174 kg narkotinės medžiagos – kokaino.
Pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatavo, kad R. G. pateiktas kaltinimas nepasitvirtino ir jį pagal BK 260 straipsnio 3 dalį išteisino, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką. Tokį sprendimą teismas motyvavo tuo, kad byloje nepakanka patikimų įrodymų, kurie patvirtintų, kad R. G. atliko jam inkriminuotus veiksmus. Teismas, atsižvelgęs į pagrindinių kaltinimo liudytojų V. V. ir D. R. specifinį statusą byloje bei įvertinęs jų viso proceso metu duotus parodymus, konstatavo, jog liudytojo V. V. parodymai yra nenuoseklūs, prieštarauja byloje liudytoju apklausto D. R. parodymams, todėl šių liudytojų parodymai yra nepatikimi ir neleidžia padaryti neabejotinos išvados, jog jie kaltinime nurodytu laiku ir aplinkybėmis iš laivo (duomenys neskelbtini) ir kaltinamojo R. G. bei dar dviejų narių paėmė ne mažiau kaip 174 kg galimai narkotinės medžiagos – kokaino. Teismas taip pat nurodė, kad liudytojų V. V. ir D. R. asmenybės pasitikėjimo nekelia ir šie liudytojai galimai yra suinteresuoti duoti R. G. kaltinančius parodymus, o kitų objektyvių įrodymų, galinčių patvirtinti liudytojų nurodytas aplinkybes, susijusias su R. G. dalyvavimu nusikalstamoje veikoje, byloje nesurinkta.
Prokuroras, nesutikdamas su R. G. išteisinamuoju nuosprendžiu, apeliaciniame skunde ginčija pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą, nesutinka su šio teismo išvada dėl to, kad byloje nėra pakankamai įrodymų, patvirtinančių R. G. kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje, padarymo. Apeliantas skunde teigia, kad teismas išsamiai neišanalizavo byloje surinktų duomenų visumos, vertindamas bylos įrodymus nepagrįstai suteikė didesnę galią kaltinamąjį teisinantiems duomenims ir nepagrįstai nepatikimais pripažino liudytojų V. V. ir D. R. parodymus. Apelianto teigimu, teismas liudytojų V. V. ir D. R. parodymus vertino dalimis, selektyviai, suteikiant didelį dėmesį į neesminius jų parodymų prieštaravimus, todėl padarė nepagrįstą išvadą dėl jų nepatikimumo. Prokuroras apeliaciniame skunde dėsto liudytojų V. V. ir D. R. parodymus ir teigia, kad šių liudytojų parodymai, kurie buvo patikrinti parodymo atpažinti pagal nuotrauką ir akistatų su kaltinamuoju R. G. metu, kartu su iš Ispanijos Karalystės, Jungtinės Karalystės ir Rusijos Federacijos gauta pagal teisinės pagalbos prašymus medžiaga, sudaro įrodymų visumą, kuri patvirtina R. G. dalyvavimą jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padaryme, todėl prašo panaikinti išteisinamąjį nuosprendį R. G. ir dėl jo priimti naują, apkaltinamąjį nuosprendį, pripažįstant, kad R. G. padarė BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliaciniame skunde išdėstytus nesutikimo su skundžiamu teismo nuosprendžiu argumentus, ir vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalimi, kurioje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją, iš naujo analizuoja ir vertina pagrindinių kaltinimo liudytojų V. V. ir D. R. parodymus atskirai ir kitų byloje surinktų įrodymų kontekste.
Šioje byloje išteisintasis R. G. viso bylos proceso metu neigė jam pareikštą kaltinimą dėl neteisėto labai didelio kiekio narkotinės medžiagos – kokaino įgijimo, laikymo, gabenimo ir platinimo ir teigė, kad jis jokiomis narkotinėmis medžiagomis niekada nedisponavo. Išteisintasis parodė, kad jis turi jachtą, pavadinimu (duomenys neskelbtini), kurią įsigijo 2006 metais. Jachta registruota Portugalijoje, todėl plaukiojo su Portugalijos vėliava. Pagal dokumentus jachta priklauso piliečiui gyvenančiam Portugalijoje, nes tam, kad ją užregistruoti savo vardu reikia varyti į Lietuvą. Jachta 8 metai stovi Gran Kanarijos salose. Jis su jachta plaukiojo tarp penkių Kanarų salų. 2011 metais galimai buvo išplaukęs į vandenyną, tačiau iki Brazilijos ar jai priklausančių salų, iš kurių arčiausia Kanarų salų yra Salvadoro sala, nuplaukęs nebuvo ir jokių narkotinių medžiagų jachta niekada negabeno. Jis liudytojais byloje apklaustų V. V. ir S. R. nepažįsta, mano, kad šie liudytojai, duodami jį kaltinančius parodymus, apkalba (4 t., b. l. 71-76).
Iš kaltinamojo akto ir prokuroro apeliacinio skundo turinio matyti, kad kaltinimas R. G. dėl neteisėto ne mažiau kaip 174 kg narkotinės medžiagos – kokaino įgijimo, laikymo, gabenimo ir platinimo, iš esmės grindžiamas subjektyvios kilmės įrodymais, t.y. liudytojų V. V. ir D. R. parodymais.
Pagal teismų praktiką išvada dėl asmenų (kaltinamųjų, nukentėjusiųjų, liudytojų) parodymų patikimumo daroma įvertinus jų gavimo šaltinį, gavimo būdą (ar jie duoti gera valia, be pašalinės įtakos sugebant būti pakankamai objektyviems dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių), parodymų nuoseklumą, detalumą, išsamumą, logiškumą ir sulyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais gautais iš skirtingų šaltinių (kasacinė praktika 2K-589/2006, 2K-440/2010, 2K-309/2011 ir kitose bylose).
Nagrinėjamoje byloje kaip liudytojai apklausti V. V. ir D. R. nėra visiškai neutralūs liudytojai, nes V. V. ir D. R. kartu su šioje byloje išteisintu R. G. buvo įtariamieji bendrame ikiteisminiame tyrime Nr. 01-2-00052-11. Prokuroro nutarimas atskirti R. G. ikiteisminį tyrimą į atskirą ikiteisminį tyrimą Nr. 01-2-00037-14 buvo priimtas 2014-05-20. D. R. ikiteisminis tyrimas dėl jo dalyvavimo ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje ir įvairių nusikalstamų veikų, tarp jų ir dėl neteisėto labai didelio narkotinės medžiagos kiekio – ne mažiau kaip 174 kg kokaino įgijimo, gabenimo ir laikymo Ispanijos Karalystėje, jo gabenimo iš Ispanijos Karalystės į kitas valstybes bei neteisėtą šio kokaino realizavimą, buvo atskirtas į ikiteisminį tyrimą Nr. 01-2-00029-14 (t. 1 b. l. 1-3), o įtariamajam V. V. ikiteisminis tyrimas prokuroro 2014-04-24 nutarimu buvo nutrauktas, vadovaujantis BK 39¹ straipsniu, nes jis aktyviai padėjo atskleisti nusikalstamo susivienijimo padarytas nusikalstamas veikas (1 t. b. l. 47–69). Todėl šioje byloje, vertinant liudytojų V. V. ir D. R. parodymus, aktuali yra ir teismų praktika dėl liudytojų, kurie atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39¹ straipsnio pagrindu ir kurie toje pačioje byloje yra buvę įtariamieji, parodymų vertinimo.
Kasacinės instancijos teismo nutartyse yra ne kartą pasisakyta, kad asmenų, kurie atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39¹ straipsnio pagrindu, ar kurie toje pačioje byloje yra buvę įtariamieji, parodymai turėtų būti vertinami pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles, tačiau tokių asmenų parodymų savarankiškumo ir objektyvumo vertinimui turi būti skiriamas didesnis dėmesys, nei vertinant kitų liudytojų parodymus, ir tokie parodymai pripažintini įrodymais tik tada, kai jie tiesiogiai ar netiesiogiai patvirtinami kita bylos medžiaga (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-340/2006, 2K-177/2008, 2K-276-976/2015).
Liudytojas V. V. pirmosios instancijos teisme parodė, kad jis R. G. atpažįsta kaip laivo, iš kurio 2011 ar 2012 metų pavasarį Kanarų salose, kartu su D. R., S. V. nurodymu, apgaulės būdu paėmė narkotinę medžiagą – kokainą, kapitoną. Tai buvo pirmas jo ir R. G. susitikimas, anksčiau jis R. G. nepažinojo ir matęs nebuvo. Jis į Las Palmą atvyko kartu su I. S., kuri apie narkotines medžiagas nieko nežinojo, ir D. R., su kuriuo kartu turėjo paimti iš laivo kokainą. Las Palme juos pasitiko D. P. ir S. iš Marijampolės, kuris buvo atsakingas už informacijos rinkimą ir laivo, kuriame yra kokainas, sekimą. Jis su I. S. ir D. R. apsigyveno (duomenys neskelbtini) viešbutyje. Jam D. P. apibūdino laivo kapitoną kaip aukštą, žilstelėjusį asmenį, apie 60 metų amžiaus, vardu R.. Jam taip pat buvo žinoma, kad laivo pavadinimas (duomenys neskelbtini), jo įgulą yra kapitonas ir du žmonės: vienas – latvis, kitas – klaipėdiškis. Šią informaciją jam nurodė D. P. ir S. V.. Apie tai, kad laivas atplaukė į uostą jam pranešė D. P., jis pasakė, kad laivas su Portugalijos vėliava yra uoste ir nurodė jo stovėjimo vietą. Po to jis kartu su D. R. nuvažiavo išsinuomotu automobiliu į uostą. Automobilį paliko prieš įvažiavimą į uosto teritoriją, nes į teritoriją buvo galima įvažiuoti tik su leidimu. Uoste surado nurodytą laivą. Tai buvo burinė, apie 10 metrų ilgio, nenauja jachta, ant jos šono buvo užrašytas pavadinimas (duomenys neskelbtini). Jachta stovėjo priekiu į krantinę, nuo krantinės buvo lengva patekti į laivo denį. Jiems atėjus kapitonas ir įgula buvo laive. Jis kapitonui neprisistatė, tik pasakė, kad jį atsiuntė iš Lietuvos ir kad reikia greičiau paimti kokainą, nes vyksta sulaikymai Lietuvoje ir Brazilijoje. Kapitonas juo iš karto patikėjo ir liepė įgulai traukti iš slėptuvių kokainą. Kokainas buvo paslėptas dviejuose vietose: jachtos variklio ir virtuvėlės dugne. Kokainas buvo supakuotas į plytos formos paketus apie 5-8 cm storio ir 30 cm ilgio, tokiame pakete buvo apie 1 kg kokaino, paketai buvo apvynioti žalsvos, pilkos spalvos izoliacija. Kokainą iš slėptuvių traukė įgulos nariai, paketai buvo sudėti į įgulos jūreiviškus, brezentinius maišus. Jam buvo žinoma, kad narkotikų turėjo būti apie 200 kg, jie buvo sudėti į 4-5 maišus. Narkotikų kiekio jis neskaičiavo, tai darė kapitonas, nes jam buvo žinomas tikslus kokaino kiekis. Jis bendravo tik su kapitonu, su kitais įgulos nariais nekalbėjo. Automobilį atsivarė arčiau laivo kartu su kapitonu, pasinaudoję jo turimu leidimu. Tuo metu D. R. buvo likęs laive. Automobilį pastatė už 5 metrų nuo laivo ir į jį sukrovė maišus su narkotikais. Narkotikus krauti padėjo ir D. R.. Tuo metu, kai vyko narkotinių medžiagų perkrovimas iš laivo į automobilį buvo pavakarys, lauke temo. Sukrovus narkotines medžiagas į automobilį, jis iš uosto teritorijos išvažiavo vienas, pasinaudojęs kapitono leidimu. Po to į automobilį įsėdo D. R.. Jis kortelę kapitonui buvo pažadėjęs grąžinti, bet negrąžino, ją išmetė į šiukšlių dėžę. Narkotikų paėmimo operaciją užtuko apie valandą laiko. Po to jie nuvažiavo į viešbučio požeminį garažą ir perdavė automobilį, kuriame buvo kokainas, S.. Jis paketų su narkotikais perskaičiavime nedalyvavo, todėl tikslaus jo kiekio nežino, jam S. ir D. P. pasakė, kad buvo 174 kg ar 176 kg kokaino. Po mėnesio šis kokainas buvo pervežtos į Olandiją, Prancūziją. Jis Olandijoje buvo atsakingas už šio kokaino tolesnį realizavimą, t.y. pervežimą į kitas šalis (3 t. b. l. 181-187).
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas teisiamajame posėdyje ištyrė ir ikiteisminio tyrimo metu duotus V. V. parodymus: V. V. 2013-07-03 įtariamojo papildomos apklausos protokole (2 t. b. l. 8-20), 2013-07-09 įtariamojo apklausos pas teisėją protokole (1 t. b. l. 17-20) ir 2014-04-29 liudytojo apklausos protokole (2 t. b. l. 21-43) užfiksuotus parodymus.
Iš 2013-07-03 įtariamojo papildomos apklausos protokolo turinio matyti, kad V. V. apie šioje byloje nagrinėjamus įvykius parodė, kad jis 2011 metų vasaros pradžioje iš S. V. gavo pasiūlymą vykti į Kanarų salos Las Palmos uostą ir ten iš laivo, kuris atplauks iš Brazilijos, apgaulės būdu paimti 200 kg kokaino. Jis sutiko ir automobiliu kartu su savo drauge I. S. išvyko į Kanarų salas. Las Palmos mieste apsigyveno ,,M.L.“ viešbutyje. Jam atvykus į Las Palmos miestą, jame jau buvo A. P. ir asmuo, vardu S., galimai iš Marijampolės, su kuriais jis važinėjo po uostus ir ieškojo laivo, pavadinimu (duomenys neskelbtini), kuriuo turėjo būti atplukdytas narkotikų krovinys iš Brazilijos. Laivo pavadinimą žinojo A. P., apie tai jį informavo žmogus Brazilijoje. A.P. jam papasakojo, kad laivo kapitonas yra vardu R. iš Kauno, aukštas apie 185-190 cm ūgio, liekno kūno sudėjimo, su žila barzda ir žilais plaukais, laive yra dar du įgulos nariai. Apie tai, kad laivas yra uoste jam pranešė A. P.. Jis su S. skirtingais automobiliais nuvažiavo į uostą. S. į laivą neėjo, jis stebėjo aplinką, o jis į laivą nuėjo vienas. Laivas buvo baltos spalvos burinė jachta su Portugalijos vėliava. Jis nuėjo į denį, ten rado kapitoną su dviem įgulos nariais. Jis kapitonui pasakė, kad Lietuvoje bėdos, kapitonas pasakė, kad matyt ir Brazilijoje bėdos, po to jis pasakė kapitonui, kad reikia greitai išsikrauti ir iš karto viską iškrauti iš laivo. Kapitonas davė nurodymą viską traukti iš slėptuvės. Jis su kapitonu nuėjo pasiimti automobilio ir pasinaudoję kapitono leidimu įvažiavo į uosto teritoriją, prie laivo. Kapitonas kartu su įgulos nariais kokainą ištraukė iš slėptuvių ir visą sudėjo į jų turėtas jūreiviškas 5-6 tašes, bendrai buvo apie 170 kg kokaino. Viskas buvo sudėta į bagažinę ir jis pasakė, kad jie turi greitai išplaukti iš uosto. Kapitonas jam, davė praleidimo per postą kortelę bei paprašė išvažiavus ją grąžinti, tačiau jis kortelės negrąžino, ją išmetė viešbučio tualete. Išvažiavus iš uosto teritorijos jį pasitiko S. ir jis nuvažiavo paskui jį viešbučio požeminę stovėjimo aikštelę. Ten paliko automobilį, raktus atidavė S. ir laukė jo viešbučio viduje. Po to jis su S. jo automobiliu nuvyko pas A. P., jis šiam pasakojo narkotikų paėmimo iš laivo aplinkybes, ir po to jis buvo parvežtas į savo viešbutį. Po kelių dienų jis su I. S. grįžo į Lietuvą. Lietuvoje susitiko su S. V. ir šio siūlymu vėliau išvyko į Olandiją, iš ten platino iš Ispanijos atvežtą kokainą į Angliją (2 t. b. l. 8-20).
Apklausos pas teisėją 2013-07-09 metu įtariamasis V. V. apie Las Palmos uoste įvykdytą narkotinių medžiagų – kokaino paėmimo iš laivo operaciją nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes kaip ir 2013-07-03 apklausos pas tyrėją metu (1 t. b. l. 17-20).
V. V. duotiems parodymams patikrinti buvo atliktas asmens parodymo atpažinimas pagal nuotrauką. Atliekant šį veiksmą 2013-07-23 V. V. pagal nuotrauką atpažino S. V. kaip jo parodymuose nurodomą asmenį, vardu S., su kuriuo jis 2011 m. iš laivo (duomenys neskelbtini) apgaulės būdu paėmė kokainą (1 t. b. l. 22-24); 2013-10-09 pagal nuotrauką V. V. atpažino R. G. kaip kapitoną R., kuris jam perdavė apie 200 kg kokaino, nurodydamas, kad jį atpažįsta iš bendrų veido bruožų, kad jis buvo apie 60-70 metų amžiaus, apie 180 cm ūgio, pailgo veido, žilų plaukų (1 t. b. l. 26-28). 2014-01-10 į akistatą suvedus V. V. ir R. G., R. G. neigė V. V. nurodytas aplinkybes, o V. V. patvirtino, jog jis kartu su R. G. iš jo jachtos iškrovė apie 176 kg kokaino (1 t. b. l. 44-46).
2014-04-29 apklausos metu V. V., patvirtindamas ankstesnėse apklausose nurodytas narkotinės medžiagos – kokaino paėmimo iš R. G. aplinkybes, savo parodymus papildė viena nauja, šiai bylai reikšminga aplinkybe, kad narkotinių medžiagų iš laivo, kurio kapitonas buvo R. G., paėmime tiesiogiai dalyvavo ir D. R., apie kurį ankstesnėse apklausose V. V., neminėjo (2 t. b. l. 21-43).
Palyginus nagrinėjamoje byloje esančius liudytojo V. V. parodymus, duotus apie šioje byloje nagrinėjamus įvykius, tarpusavyje apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad liudytojas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme pakankamai išsamiai ir detaliai nurodė apie jam žinomas disponavimo narkotinėmis medžiagomis aplinkybes. Teisėjų kolegija, priešingai nei pirmosios instancijos teismas, liudytojo V. V. parodymuose neįžvelgia nenuoseklumo. Iš liudytojo parodymų turinio matyti, kad jis vienodai ir pakankamai nuosekliai nurodė apie savo dalyvavimą nusikalstamoje veikoje, susijusioje su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis, ir apie joje dalyvavusius kitus asmenis, tarp jų ir A. P., S. V. bei R. G.. Teisėjų kolegijos vertinimu, vienintelis esminis liudytojo parodymuose esantis neatitikimas yra dėl D. R. dalyvavimo šioje byloje aptariamoje nusikalstamoje veikoje. Minėta, kad pirminiuose parodymuose V. V. teigė, kad jis į Gran Kanariją atvyko tik su drauge I. S. ir laive (duomenys neskelbtini) buvo bei su kapitonu bendravo ir narkotines medžiagas iš pastarojo apgaulės būdu paėmė vienas, o vėlesniuose savo parodymuose, tame tarpe ir pirmosios instancijos teisme, jau teigė, kad į Gran Kanariją atvyko kartu ne tik su drauge I. S., bet ir su D. R., su juo kartu buvo laive (duomenys neskelbtini) ir iš jo kapitono apgaulės būdu paėmė kokainą. Tačiau aplinkybės, kad V. V. į Gran Kanariją atvyko kartu su D. R. ir ten bendrai veikė, yra nustatytos kitais bylos įrodymais: liudytojos I. S. parodymais (liudytoja parodė, kad ji su V. V. ir Dainiumi, kurio pavardė nelietuviška, atostogavo Ispanijoje. Atostogų metu V. V. buvo palikęs ją vieną ir kelis kartus išvykęs su Dainiumi (3 t. b. l. 178-180); 2014-02-10 asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu liudytoja atpažino D. R., jai žinomą kaip Dainių, buvusį su ja ir V. V. Ispanijoje 2011 m. (1 t. b. l. 93-94), iš Ispanijos Karalystės pagal teisinės pagalbos prašymą pateiktų duomenų matyti, kad keltu maršrutu Huelva–Gran Kanarija 2011-05-14 vyko V. V., I. S. ir D. R., visi jie nuo 2011-05-14 iki 2011-05-17 gyveno viešbutyje „M. L.“ (l t. b. l. 158-159, 163, 2 t., b. l. 4-7), bei paties D. R. parodymais.
Pirmosios instancijos teisme apklaustas kaip liudytojas D. R. parodė, kad jis 2011 metais buvo Kanarų salose kartu su V. V. ir su juo kartu dalyvavo kokaino užvaldymo apgaulės būdu operacijoje. Liudytojas parodė, kad jis į Kanarų salas nuvyko kartu su V. V. ir I. S.. Išvažiuojant iš Lietuvos jam buvo žinoma tik tai, kad reiks atimti kokainą. I. S. apie narkotines medžiagas nieko nežinojo, nes prie jos apie tai nebuvo kalbama. Kanarų salose jis asmeniškai bendravo tik su V. V., su kitais asmenimis jis saloje nebendravo. Jam buvo žinoma, kad narkotines medžiagas – kokainą reiks paimti iš laivo, pavadinimu (duomenys neskelbtini). Iš pradžių tokio laivo uoste nebuvo, vėliau jiems buvo pranešta, kad laivas atplaukė į uostą ir jie važiavo jo ieškoti. Uoste prie jų priėjo du vyrai, kurie kalbėjo lietuviškai. V. V. su jais pradėjo kalbėti ir jie visi kartu sulipo į laivą. Laivas buvo baltos spalvos, apie 10-12 metrų ilgio burinė jachta, ji stovėjo priekiu į prieplauką, užrašas buvo priekyje ant laivo šono. V. V. užkalbino kapitoną, kuris buvo aukštas, virš 180 cm ūgio, šviesių plaukų, raukšlėto veido. V. V. kapitonui pasakė, kad Lietuvoje problemos, reikia greitai viską pakuotis ir važiuoti iš čia. Po to, V. V. kartu su kapitonu nuėjo atvaryti mašiną, nes kapitonas turėjo kortelę, reikalingą įvažiavimui į uostą. Ji tuo metu buvo likęs laive ir visą laiką sėdėjo laivo gale ir stebėjo aplinką, kad nebūtų apsaugos ir policijos, stebėjo praeinančius žmones. Narkotikus iš slėptuvių traukė laive likę du įgulos nariai. Jis, būdamas laive, matė, kad narkotikai buvo traukiami iš laivo vidaus: iš kambariukų, iš orkaitės apačios. Narkotikai buvo supakuoti į plytos formos briketus, 15–25 cm ilgio ir 7-8 cm pločio, apvynioti tamsiai žalios ir ryškiai raudonos spalvos izoliacija. Jis buvo vieną paketą paėmęs į rankas, tai jam atrodė, kad jis galėjo būti apie 1 kg svorio. Jis pats briketų lygtai neskaičiavo, juos skaičiavo V. V. ir kapitonas. V. V. jam sakė, kad buvo 170 kg kokaino. Paketų buvo daug, jie buvo dedami į užtraukiamus juodus maišus, visokias tašes. Jis, kapitonas ir du įgulos nariai iš rankų į rankas perdavinėjo tašes, o V. V. jas dėjo į mašiną. Laive jie buvo 1-2 valandas, viskas vyko apie 17-18 val. Sukrovę maišus į automobilį jis su V. V., kuris vairavo automobilį, išvažiavo iš uosto teritorijos, pasinaudodami kapitono kortele, kurią jis turėjo grąžinti kapitonui, bet negrąžino, kortelę jis išmetė per automobilio langą. Jie su kroviniu nuvažiavo iki viešbučio, ten V. V. susitiko su kitais dviem asmenimis. Jis mano, kad narkotinės medžiagos buvo perkrautos į kitą automobilį, nors pats to nematė. Jam buvo žinoma, kad narkotinės medžiagos buvo veždavos iš Kanarų į Olandiją. Jis vėliau Olandijoje matė vizualiai tokio paties įpakavimo briketus, kurio turinio nematė, nes jų išvyniojęs nebuvo, todėl nėra įsitikinęs, kad tai buvo narkotinės medžiagos. Jis S. V., D. P., A. P. ir S. V. nepažįsta (3 t., b. l. 187-190; 4 t. b. l. 16-17).
Liudytojas D. R. ikiteisminiame tyrime Nr. 01-2-00052-11 apklaustas kaip įtariamasis nurodė iš esmės tapačias Gran Kanarijos saloje kartu su V. V. įvykdytos kokaino užvaldymo iš laivo, kurio kapitonas buvo vardu R., operacijos aplinkybes (1 t. b.l. 78-81). D. R. duotiems parodymams patikrinti buvo atliktas asmens parodymo atpažinimas pagal nuotrauką. Atliekant šį veiksmą D. R. pagal nuotrauką atpažino R. G. kaip laivo (duomenys neskelbtini) kapitoną, apie kurį davė parodymus ir iš kurio laivo jis su V. V. paėmė kokainą (1 t. b.l. 84-86). 2014-03-06 į akistatą suvedus D. R. ir R. G., R. G. neigė pažįstantis D. R. ir jo nurodytas aplinkybes, o D. R. patvirtino, kad jis su V. V. iš R. G. laivo Gran Kanarijoje paėmė kokainą (1 t. b.l. 87-90).
Teisėjų kolegija, palyginus tarpusavyje nagrinėjamoje byloje esančius D. R. parodymus, sprendžia, kad liudytojo D. R. parodymai apie aptariamoje byloje nagrinėjamą įvykį, juos vertinant atskirai, yra pakankamai išsamūs ir dėl esminių aplinkybių vienodi ir nuoseklūs.
Teisėjų kolegija, palyginusi tarpusavyje liudytojų V. V., I. S., D. R. parodymus ir Ispanijos Karalystės pagal teisinės pagalbos prašymą pateiktus duomenis, daro išvadą, kad V. V. ir D. R. nuo 2011-05-14 iki 2011-05-17 buvo Gran Kanarijoje Las Palmos mieste. Atsižvelgiant į šią byloje nustatytą faktinę aplinkybę bei įvertinus tai, kad liudytojų V. V. ir D. R. parodymai apie jų dalyvavimą narkotinių medžiagų užvaldyme 2011 m. pavasarį Gran Kanarijos saloje Las Palmos mieste, yra iš esmės vienodi ir nuoseklūs, teisėjų kolegija pripažįsta, kad liudytojo V. V. pirmosios instancijos teisme duoti parodymai apie jo ir D. R. bendradarbiavimą vykdant narkotinių medžiagų užvaldymą apgaulės būdu 2011 metų gegužės mėnesį Las Palmos mieste, yra teisingi, nes juos patvirtina kiti bylos įrodymai.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, sugretinusi šioje konkrečioje byloje esančius liudytojų V. V. ir D. R. parodymus apie šioje byloje nagrinėjamus įvykius, priešingai nei pirmosios instancijos teismas, liudytojų parodymuose esminių prieštaravimų nenustatė. Abu liudytojai vienodai ir nuosekliai nurodė esminius faktus, t.y., kad jie į Gran Kanarijos Las Palmos miestą atvyko tikslu atimti kokainą, kuris turėjo būti atgabentas į Gran Kanariją laivu; kad Las Palmos miesto uoste jie kartu buvo laive (duomenys neskelbtini), matė šio laivo įgulą: kapitoną ir du įgulos narius. Abu liudytojai iš esmės vienodai apibūdino laivo kapitoną kaip aukštą, liekno kūno sudėjimo, žilais plaukais, apie 60 metų amžiaus vyrą, vardu R., ir laivą, iš kurio jie paėmė, jų teigimu, kokaino krovinį bei pakankamai nuosekliai nurodė tokio krovinio paėmimo aplinkybes, t.y., kad jiems įlipus į laivą V. V. laivo kapitonui pasakė, kad Lietuvoje yra bėdų/problemų, ir dėl to reikia greitai išsikrauti ir išsiskirstyti, po ko kapitonas nurodė įgulai ištraukti iš laivo slėptuvių paketus, kuriuose liudytojų duomenimis turėjo būti kokainas. Įgulos nariams iš slėptuvių pradėjus išiminėti plytos formos paketus (briketus), kapitonas su V. V. buvo pasišalinę iš laivo, tikslu arčiau prie laivo pasatyti automobilį, į kurį vėliau buvo sudėti jūriniai krepšiai su paketais, kuriuose liudytojų teigimu buvo kokainas. Taip pat abu liudytojai vienodai nurodė, kad išvažiavimui iš uosto teritorijos buvo panaudotas kapitono duotas leidimas, kurį turėjo grąžinti kapitonui, tačiau to nepadarė, leidimą išmetė; automobilį su kroviniu nuvarė į kito viešbučio požeminę aikštelę, o į savo viešbutį grįžo be krovinio. Taigi nagrinėjamoje byloje liudytojų V. V. ir D. R. parodymai dėl esminių jų nurodytų įvykių aplinkybių sutampa. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodomi liudytojų V. V. ir D. R. parodymuose esantys neatitikimai dėl iš kapitono gautos kortelės (leidimo) išmetimo aplinkybių, susitikimo su laivo įgula, kapitono buvimo vietos laive, paketų skaičiavimo ir pakrovimo į automobilį aplinkybių, kaip pagrįstai nurodoma prokuroro apeliaciniame skunde, nelaikytini esminiais prieštaravimais. Liudytojai V. V. ir D. R. parodymus apie 2011 metais gegužio mėn. vykusius įvykius Gran Kanarijoje davė praėjus pakankamai ilgam laiko tarpui (V. V. – 2013-07-03, D. R. – 2014-03-04), be to, iš bylos medžiagos matyti, kad liudytojai tuo pačiu metu buvo apklausinėjami ir kituose ikiteisminiuose tyrimuose dėl kitų nusikalstamų veikų, todėl darytina logiška išvada, kad detaliai prisiminti ir atpasakoti vieno, daugiau kaip prieš 2 metus, pakankamai trumpai (1-2 val.) vykusio susitikimo su pirmą kartą matomais žmonėmis aplinkybes, yra pakankamai sudėtinga. Be to, iš liudytojų parodymų matyti, kad jie laive atliko skirtingas funkcijas: V. V. bendravo su laivo kapitonu, kartu buvo pasišalinę iš laivo, atsivaryti arčiau laivo automobilį, o D. R. visą laiką buvo laive ir stebėjo aplinką, taigi esant tokioms aplinkybėms akivaizdu, kad liudytojų parodymai negali būti identiški. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame teismo nuosprendyje daug dėmesio skyrė liudytojų ir išteisintojo parodymams apie laivo stovėjimo prieplaukoje padėtį (liudytojai parodė, kad laivas buvo prišvartuotas prie krantinės priekine dalimi, o kaltinamasis nurodė priešingai, kad jo laivas švartuojamas prie krantinės galine dalimi) ir padarė išvadą, kad dėl šios aplinkybės teisingi yra kaltinamojo parodymai, ir dėl to kaip nepatikimus vertino liudytojų parodymus apie jų buvimą laive (duomenys neskelbtini). Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje nėra objektyvių duomenų apie 2011-05-16 R. G. jachtos prisišvartavimo uoste padėtį, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad ši aplinkybė byloje nenustatyta, ir remiantis ja vertinti apie liudytojų parodymų patikimumą nėra pagrindo.
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje duoti liudytojų V. V. ir D. R. parodymai apie šioje byloje nagrinėjamus įvykius yra pakankamai išsamūs ir iš esmės nuoseklūs, juose esminių prieštaravimų nėra ir jie iš esmės tarpusavyje sutampa. Liudytojai savo parodymus apie jų teigimu narkotinės medžiagos – kokaino paėmimą iš laivo (duomenys neskelbtini) kapitono R. G. patvirtino parodymo atpažinti iš nuotraukų ir akistatų su R. G. metu. Nagrinėjamoje byloje parodymo atpažinti iš nuotraukų procedūra buvo atlikta laikantis visų BPK 191, 192 straipsniuose nustatytų reikalavimų (atpažįstantys asmenys prieš tai buvo apklausti, išteisintojo nuotrauka parodyta su ne mažiau kaip trimis kitų asmenų nuotraukomis, atliktų procesinių veiksmų rezultatai buvo tinkamai užfiksuoti), todėl tokio atpažinimo metu gauti duomenys yra pakankamai patikimi įrodymai.
Atsižvelgiant į tai, kad tiek liudytojai, tiek išteisintasis neigia anksčiau pažinoję vieni kitus, nėra pagrindo daryti išvadą, kad liudytojai V. V. ir D. R. R. G. apkalbą.
Taigi nagrinėjamoje byloje, remiantis byloje surinktais įrodymais iš skirtingų šaltinių (liudytojų V. V., D. R., I. S. parodymai, Ispanijos Karalystės pagal teisinės pagalbos prašymą pateikti duomenys, parodymo atpažinti iš nuotraukų ir akistatų protokoluose bei kituose rašytiniuose bylos dokumentuose užfiksuoti duomenys), nustatyta, kad V. V. ir D. R. nuo 2011-05-14 iki 2011-05-17 buvo Gran Kanarijoje Las Palmos mieste; laikotarpiu nuo 2011-05-12 iki 2011-05-17 viešbutyje (duomenys neskelbtini) buvo apsistoję ir S. V. bei A. P.. Minėtiems asmenims būnant Gran Kanarijoje į šios salos „P.B.“ sportinių laivų prieplauką buvo įplaukusi jachta (duomenys neskelbtini), kurios savininku nurodytas R. G.. Jachtos (duomenys neskelbtini) švartavimosi sąraše nurodyta, kad 2011-03-19 jachta išplaukė į išorės vandenis, o 2011-05-16 įplaukė iš išorinių vandenį į uostą „P.B.“. Tokios byloje nustatytos faktinės aplinkybės ir liudytojų V. V. bei D. R. parodymai, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad liudytojai V. V. ir D. R. jų nurodytomis aplinkybėmis bendravo su išteisintuoju R. G.. Tačiau vien tik ši byloje nustatyta aplinkybė nėra pakankama tam, kad konstatuoti, jog R. G. įgijo, gabeno, laikė ir išplatino labai didelį kiekį narkotinių medžiagų, t.y. kad jis padarė jam inkriminuotą, BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.
BK 2 straipsnio 4 dalis nustato, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio veika atitinka BK numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį, t. y. baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką, kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visumą. Nesant bent vieno iš nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį sudarančio požymio, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties.
Pagal BK 260 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno, siuntė, pardavė ar kitaip platino labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. BK 260 straipsnio 3 dalies dispozicijoje numatytos veikos – gaminimas, perdirbimas, įgijimas, laikymas, gabenimas, siuntimas, pardavimas ar kitoks platinimas – sudaro alternatyvius požymius. Būtinasis šią veiką kvalifikuojantis požymis yra narkotinių medžiagų kiekis. Ši veika padaroma tik tiesiogine tyčia, ją darydamas asmuo suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir nori taip veikti. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką tai reiškia, kad kaltininkas bent bendrais bruožais suvokia, kad medžiagos, su kuriomis susiję jo veiksmai, yra narkotinės ar psichotropinės, taip pat jų kiekius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-561-511/2015).
Nagrinėjamoje byloje R. G. inkriminuotas neteisėtas labai didelio kiekio narkotinės medžiagos – kokaino įgijimas, laikymas, gabenimas ir platinimas. BK 260 straipsnio prasme įgijimas – tai veiksmai, kuriuos atlikęs asmuo užvaldo psichotropines ar narkotines medžiagas. Tokie veiksmai yra pirkimas, mainai, radinio pasisavinimas, skolos atsiėmimas ar dovanos gavimas ir kt. Įgijimo pradinis momentas priklauso nuo situacijos, kurios metu vyko įgijimas. Tai gali būti pardavėjo ir pirkėjo susitikimas iš anksto susitartoje vietoje, turint prie savęs narkotines medžiagas, tokios medžiagos ar materialaus atlygio perdavimas už ją, jei narkotinės medžiagos perdavimas vyktų po atlygio gavimo, arba narkotinės medžiagos perdavimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-362/2014). Laikymas šio baudžiamojo įstatymo prasme – tai psichotropinių ar narkotinių medžiagų buvimas kaltininko žinioje nepriklausomai nuo jų turėjimo laiko trukmės ar buvimo vietos (su savimi, patalpoje, slėptuvėje ar kitose vietose) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-218/2009, 2K-53-895/2016). Gabenimas – tai narkotinių ar psichotropinių medžiagų buvimo, laikymo vietos pakeitimas didesniais nuotoliais. Medžiagos gali būti gabenamos jas transportuojant, nešant su savimi ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-494/2012). Narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimas – tai tokių medžiagų atlygintinis ar neatlygintinis, išskyrus pardavimą, perdavimas kitam asmeniui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-47/2011). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad bet kurios iš BK 260 straipsnio 3 dalies dispozicijoje nurodytų veikų padarymas gali būti (esant visiems konkrečios sudėties požymiams) pakankamas pagrindas kaltininką bausti pagal BK 260 straipsnio 3 dalį. Dėl to teismas, pripažindamas asmenį kaltu ir nuteisdamas jį už kurios nors vienos ar kelių BK 260 straipsnio 3 dalyje nurodytų veikų padarymą, byloje privalo nustatyti kiekvienos veikos padarymo faktą ir apkaltinamajame nuosprendyje tai pagrįsti baudžiamojo proceso įstatymo tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, nekeldamas nė vienos iš šių alternatyvių veikų (sudėties požymių visumos) įrodinėjimui bei pagrindimui skirtingų (mažesnių ar didesnių reikalavimų) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-218/2009, 2K-53-895/2016).
Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir motyvuotai pasisakė dėl kiekvienos R. G. inkriminuotos nusikalstamos veikos požymio ir jo pagrįstumo bylos medžiaga. Teismas, susiejęs byloje nustatytas faktines aplinkybes su BK 260 straipsnio 3 dalyje numatyta nusikaltimo sudėtimi, pagrįstai konstatavo, kad R. G. pareikštas kaltinimas dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis nepasitvirtino.
R. G. pareikšto kaltinimo dalis dėl neteisėto narkotinių medžiagų įgijimo ir gabenimo jachta (duomenys neskelbtini) iš Brazilijos Federacinės Respublikos į Ispanijos Karalystės Gran Kanarijos Las Palmės m. esančią prieplauką P.B. grindžiama išimtinai liudytojų V. V. ir D. R. parodymais. Liudytojų V. V. ir D. R. parodymai apie šias aplinkybes yra išvestiniai iš kitų asmenų parodymų, nes liudytojai V. V. ir D. R. patys Brazilijos Federacijoje nebuvo ir narkotinių medžiagų įgijime ir gabenime nedalyvavo. Liudytojas V. V. parodė, kad jam apie tai, kad narkotinės medžiagos bus atplukdytos iš Brazilijos nurodė S. V. ir A. P., apie tai žinojo ir S. V.. Tačiau pirmosios instancijos teisme apklausti kaip liudytojai S. V., A. P. ir S. V. šios aplinkybės nepatvirtino. Byloje esantys Ispanijos Karalystės pagal teisinės pagalbos prašymą pateikti duomenys patvirtina, kad jachta (duomenys neskelbtini) 2011-03-19 jachta išplaukė į išorės vandenis, o 2011-05-16 įplaukė iš išorinių vandenį į uostą „P.B.“, tačiau išteisintasis R. G. neigia šiuo laiku buvęs Brazilijos Federacinėje Respublikoje. Byloje esančioje R. G. paso, išduoto 2010-08-24, kopijoje atžymų apie R. G. atvykimą į Brazilijos Federacinę Respubliką nėra (4 t. b. l. 54-62). Kitų duomenų, kad R. G. būtų buvęs Brazilijos Federacinėje Respublikoje, byloje nesurinkta. Taigi, remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, teisėjų kolegija sprendžia, kad pagrįsta yra pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje surinkta medžiaga nepatvirtina R. G. inkriminuotų veikų – neteisėto narkotinių medžiagų įgijimo ir gabenimo jachta (duomenys neskelbtini) iš Brazilijos Federacinės Respublikos į Ispanijos Karalystės Gran Kanarijos Las Palmės m. esančią prieplauką P.B..
Taip pat R. G. buvo kaltinimas tuo, kad ne vėliau, kaip iki 2011-05-16 vakaro, su dviem ikiteisminio tyrimo kol kas nenustatytais bendrininkais P.B. prieplaukoje stovinčioje jachtoje (duomenys neskelbtini) esančiose slėptuvėse neteisėtai laikė ne mažiau kaip 174 kg kokaino, kol 2011-05-16 vakare Ispanijos Karalystės Gran Kanarijos Las Palmės m. esančioje prieplaukoje P.B., su dviem ikiteisminio tyrimo metu kol kas nenustatytais bendrininkais neteisėtai išplatino labai didelį kiekį narkotinės medžiagos, perdavė ginkluoto nusikalstamo susivienijimo sudėtyje veikusiems V. V., D. R., S. V., A. P..
Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visetą, konstatavo, kad ir šie kaltinimai R. G. nepasitvirtino. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti ir su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, nes ji pagrįsta bylos medžiaga.
Nagrinėjamoje byloje narkotinių medžiagų laikymas laive (duomenys neskelbtini) objektyviai nenustatytas, nes R. G. jachta (duomenys neskelbtini) apžiūrėta nebuvo. Ši kaltinimo dalis grindžiama liudytojų V. V. ir D. R. parodymais, kurių teigimu, jie iš jachtos (duomenys neskelbtini), kurios kapitonu atpažino R. G., 2011 m. gegužės mėn. apgaule paėmė ne mažiau nei 174 kg narkotinės medžiagos – kokaino. Nors apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pripažino, kad netikėti liudytojų V. V. ir D. R. parodymais nėra pagrindo, tačiau vien tik šių liudytojų parodymų nepakanka tam, kad būtų galima daryti vienareikšmę ir kategorišką išvadą, kad R. G. priklausančioje jachtoje (duomenys neskelbtini) buvo laikomos ir vėliau liudytojams perduotos būtent narkotinės medžiagos. Tiek liudytojas V. V., tiek liudytojas D. R. vienodai ir nuosekliai paliudijo, kad apie tai, kad jie apgaulės būdu užvaldys narkotinę medžiagą – kokainą žinojo iš kitų asmenų. Liudytojas V. V. parodė, kad apie tai jam nurodė S. V., tai žinojo A. P. ir S. V., tačiau šie asmenys apklausti nagrinėjamoje byloje kaip liudytojai šios aplinkybės nepatvirtino. Taip pat liudytojai V. V. ir D. R. vienodai ir nuosekliai viso proceso metu teigė, kad jie iš laivo (duomenys neskelbtini) paimtų paketų (briketų) turinio netikrino, apgaulės būdu iš laivo paimtą krovinį iš karto nugabeno į viešbučio, kuriame buvo apsigyvenę S. V. ir A. P., požeminę aikštelę ir daugiau šio krovinio Gran Kanarijos saloje nematė. Byloje nėra duomenų, kad kaltinime nurodytu laikotarpiu Gran Kanarijos saloje būtų sulaikytas narkotinių medžiagų - kokaino krovinys. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje nėra surinkta patikimų įrodymų, kad liudytojai V. V. ir D. R. kaltinime nurodytu laiku ir būdu iš laivo (duomenys neskelbtini), kurio kapitonas buvo R.G., paėmė narkotines medžiagas. Byloje esantys duomenys: 2013-07-24 kratos protokolas, kuris patvirtina, kad UAB (duomenys neskelbtini) rastas automobilis „Peugeot 806“, vokiškais reg. Nr. (duomenys neskelbtini), ir šio automobilio 2013-08-01 apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad apžiūrėjus automobilį jo galinėje dalyje, specialioje slėptuvėje rastas paketas, kuriame nustatytas labai didelis kiekis - 857,097 g kokaino (85%) (Specialisto išvada Nr. 140-(3849)-lSl-4051); iš Rusijos Federacijos gauta teisinės pagalbos medžiaga, kuri patvirtina, kad 2012-07-05 atlikus automobilio „Kia Opirus“ v.n. (duomenys neskelbtini) apžiūrą, paimtas dujų balionas, kurį apžiūrėjus aptikti paketai - plastikiniai buteliai, kuriuose esantys milteliai yra mišiniai, kurių sudėtyje yra narkotinė medžiaga kokainas, bendra masė 1059,72 g; Jungtinės Karalystės teisinės pagalbos prašymo vykdymo medžiaga, kurioje nurodyta, kad 2012-06-30 Doverio uoste sulaikytas vilkikas, kurio apžiūros metu buvo aptikta 942 g narkotinės medžiagos kokaino, nagrinėjamos bylos kontekste nei atskirai, nei visumoje neįrodo, kad vėliau pagal liudytojo V. V. parodymus rastas kokainas yra įgytas iš R. G., jam pareikštame kaltinime nurodytomis aplinkybėmis. Nagrinėjamoje byloje išteisintasis R. G. buvo sulaikytas 2013-12-19 Kaune, savo gyvenamojoje vietoje. Jokios narkotinės medžiagos pas R. G. jo asmens kratos ir kratos, atliktos jo gyvenamoje vietoje, metu rastos nebuvo (2 t. b. l. 168; 155-156; 169).
Apibendrinant tai, kad išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje nenustatytos esminės kaltinime nurodytos disponavimo narkotinėmis medžiagomis aplinkybės, t.y. kas konkrečiai, kur, kaip, kokiais veiksmais, iš kokio asmens įgijo kaltinime nurodomas narkotines medžiagas; byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, kurie patvirtintų, kad R. G. savo laivu gabeno narkotines medžiagas ir kad tokios medžiagos buvo R. G. žinioje; taip pat byloje nepakanka įrodymų, kad R. G. liudytojams V. V. ir D. R. perdavė narkotines medžiagas, kurias savo parodymuose nurodė minėti liudytojai. Apeliaciniame skunde prokuroras naujų R. G. kaltumo įrodymų nenurodė. Šiame kontekste pažymėtina, kad prokuroras apeliacinės instancijos teismo posėdyje pateikė papildomus dokumentus (252 lapų), kurie, apelianto nuomone, patvirtina R. G. kaltumą, ir prašė juos pridėti prie bylos medžiagos. Teisėjų kolegija, susipažinusi su prokuroro pateikta papildoma medžiaga, išklausiusi proceso dalyvių nuomones dėl tokių dokumentų reikšmingumo nagrinėjamai bylai, nustatė, kad dalis prokuroro pateiktų dokumentų yra nesusiję su R. G. pareikštais kaltinimais, o kita dalis dokumentų yra bylos medžiagoje ir buvo ištirti pirmosios instancijos teisme, todėl teisėjų kolegija prokuroro pateiktų dokumentų nepridėjo prie bylos medžiagos ir juos grąžino apeliantui (4 t. b. l.180-182).
Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio ir BPK 44 straipsnio 6 dalies nuostatos įtvirtina nekaltumo prezumpciją, o BK 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką; tai reiškia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse yra ne kartą pasisakęs, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-476/2013, 2K-529/2013; 2K-455/2014; 2K-368-942/2016).
Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje nesurinkta pakankamai neabejotinų įrodymų iš skirtingų šaltinių, kurie leistų teismui daryti vienareikšmę ir kategorišką išvadą, kad R. G. kaltinime nurodytu laiku ir aplinkybėmis disponavo narkotinėmis medžiagomis. Todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaujamasi visuotinai pripažintu principu, pagal kurį visos abejonės vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo), taip pat draudimu grįsti apkaltinamąjį nuosprendį prielaidomis, konstatuoja, kad R. G. šioje byloje pagrįstai priimtas išteisinamasis nuosprendis, kurio naikinti prokuroro apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro apeliacinį skundą atmesti.