- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-01-17
- Bylos Nr.
- 2K-55/2006
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jonas Prapiestis (pirm.), Alvydas Pikelis, Albinas Sirvydis (pran.)
- Nukentėjusysis
- K. Š.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Jono Prapiesčio, Alvydo Pikelio ir pranešėjo Albino Sirvydžio,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo K. Š. ir laikinai einančio Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pareigas kasacinius skundus dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 26 d. nutarties, kuria nukentėjusiojo K. Š. apeliacinis skundas atmestas, o Kauno apygardos teismo 2005 m. kovo 25 d. nuosprendis iš dalies pakeistas:
panaikinta nuosprendžio dalis dėl A. L. pripažinimo kaltu ir nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu trejiems metams ir ši bylos dalis A. L. nutraukta nustačius, kad jis padarė veiką vydamasis aktyviai bandantį išvengti sulaikymo asmenį ir manydamas, jog sulaikomasis yra padaręs nusikalstamą veiką;
panaikinta nuosprendžio dalis dėl civilinių ieškinių išsprendimo ir visi civiliniai ieškiniai palikti nenagrinėti;
panaikintas nuosprendžiu paliktas laikinas nuosavybės teisės apribojimas automobiliui su priekaba, A. L. panaikinta kardomoji priemonė, be to, A. L. grąžintas daiktinis įrodymas – šaunamasis ginklas KO-44.
Nukentėjusysis taip pat skundžia minėta nutartimi paliktą galioti Kauno apygardos teismo 2005 m. kovo 25 d. nuosprendžio dalį, kuria A. L. pagal BK 144 straipsnį išteisintas nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.
Kauno apygardos teismo 2005 m. kovo 25 d. nuosprendžiu A. L. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu trejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Nuosprendžiu iš A. L. buvo priteista 4415 Lt Valstybinei ligonių kasai, o nukentėjusiajam K. Š. buvo pripažinta teisė į ieškinių patenkinimą, jų dydžio klausimą perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka. A. L. šiuo nuosprendžiu pagal BK 144 straipsnį išteisintas nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokuroro, prašiusio generalinio prokuroro kasacinį skundą patenkinti, o nukentėjusiojo kasacinį skundą patenkinti iš dalies, nukentėjusiojo, kuris atsisakė kasacinio skundo dalies dėl A. L. išteisinimo pagal BK 144 straipsnį, ir jo atstovo, prašiusių palikti galioti Kauno apygardos teismo 2005 m. kovo 25 d. nuosprendį, A. L. ir jo gynėjo, prašiusių kasacinius skundus atmesti, paaiškinimų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. L. buvo kaltinamas ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistas pagal BK 135 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2003 m. gegužės 31 d., apie 21.30 val., miške, (duomenys neskelbtini), iššovęs ne mažiau kaip penkis kartus iš legaliai laikomo šaunamojo ginklo KO-44 ir paskutiniu šūviu pataikęs nuo jo bėgančiam K. Š. į dešinės kojos kelį, padarė jam sunkų sveikatos sutrikdymą.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, kad A. L. iššovė du kartus į orą vydamasis aktyviai bandantį išvengti sulaikymo K. Š., ir būdamas įsitikinęs, jog šis yra padaręs nusikalstamą veiką, t. y. uždraustu laiku sumedžiojęs elnią, ir kad sunkų K. Š. sveikatos sutrikdymą A. L. padarė dėl neatsargumo – ginklui užkliuvus už nenustatytos vartų dalies ir iššovus – šią bylos dalį A. L. nutraukė. Kolegija nutartyje nurodė, kad nuosprendžio apkaltinamoji dalis pagrįsta netinkamai įvertintais įrodymais, o toks įrodymų vertinimas neatitinka BPK 20 straipsnio nuostatų. Kolegijos nuomone, A. L. veika atitinka BK 137 straipsnio 3 dalį, tačiau jis neturi atsakyti pagal BK, nes dėl neatsargumo sunkiai sutrikdė sveikatą vykdydamas pilietinę pareigą, t. y. vydamasis aktyviai bandantį išvengti sulaikymo nukentėjusįjį ir būdamas įsitikinęs, jog sulaikomasis yra padaręs nusikalstamą veiką.
Be to, A. L. buvo kaltinamas pagal BK 144 straipsnį tuo, kad minėtais veiksmais sunkiai sutrikdęs K. Š. sveikatą ir turėdamas galimybę suteikti pagalbą, K. Š., gresiant pavojui šio gyvybei, nepagelbėjo. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad A. L. veiksmuose nėra šio nusikaltimo subjektyviųjų požymių, pagal BK 144 straipsnį jį išteisino. Apeliacinės instancijos teismas šią nuosprendžio dalį paliko galioti.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu nukentėjusysis prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, taip pat – panaikinti nuosprendžio dalį dėl A. L. išteisinimo pagal BK 144 straipsnį. Nutartis naikintina, nes ji, nukentėjusiojo nuomone, yra neteisėta ir nepagrįsta, priimta pažeidžiant BPK 20 straipsnio reikalavimus. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas tikėjo tik A. L. teiginiais ir nepagrįstai atmetė įrodymus, kurių visetas leidžia daryti tik tokias išvadas, kokias padarė pirmosios instancijos teismas. A. L. parodymai yra prieštaringi, nenuoseklūs, tačiau kolegija į tai neatsižvelgė, be to, kritiškai vertino tik tuos įrodymus, kurie kaltininko veikos kvalifikacijai reikšmės neturėjo. Apeliacinės instancijos teismo išvados dėl įvykio aplinkybių, šūvių skaičiaus, A. L. veiksmų, jo kaltės formos, lemtingo šūvio aplinkybių, balistinės ir kitų ekspertizių, kasatoriaus, S. K. parodymų yra neteisingos, nutartis grindžiama emocijomis ir išgalvotais motyvais. Apkalbėti A. L. kasatorius neturi pagrindo. Nukentėjusysis taip pat nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas šioje byloje privalėjo atlikti įrodymų tyrimą, apie tokią pareigą pasakyta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 53 11 punkte. Be to, kolegijos nutartis priimta pažeidžiant BPK 327, 328 straipsnių nuostatas, nes nutartyje nenurodyti nuosprendžio pakeitimo ir bylos nutraukimo pagrindai. Nukentėjusysis, teigdamas, kad A. L. veika įvykio metu buvo tyčinė, laiko, kad ši veika atitinka ir BK 144 straipsnį, tačiau čia teismai padarė neteisingas išvadas. Nukentėjusįjį sužeidęs A. L. privalėjo juo rūpintis, tačiau to nepadarė. A. L. skambutis draugams, o ne medikams, negali būti laikomas tinkama pagalba. Be to, A. L. elgėsi įžūliai, atėmė iš kasatoriaus mobiliojo ryšio telefoną, tyčiojosi, įstūmė jį į duobę. Kasatorius taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad A. L. jam žalos neatlygino, neatsiprašė, tuo tarpu teismas, užuot patenkinęs kasatoriaus ieškinį, panaikino paskirtą nuosavybės teisės apribojimą.
Kasaciniu skundu prokuroras prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, vertindamas įrodymus, padarė esminius BPK 20 straipsnio pažeidimus, kurie lėmė netinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą. Kolegija įrodymus vertino neišsamiai, atsietai vieną nuo kito, teikė prioritetą A. L. parodymams. Kolegijos išvada, kad šautuvas iššovė A. L. neatsargiai elgiantis su ginklu, padaryta neatsižvelgiant į byloje esančių įrodymų visumą ir yra nepagrįsta. Abejoti šia išvada leidžia nuoseklūs nukentėjusiojo parodymai, kad A. L. įvykio metu į jį taikėsi ir šovė jau praėjęs pro vartus, įvykio vietos apžiūros protokolas, balistinė ekspertizė, tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas šiuos duomenis ignoravo. Prokuroro nuomone, teisingas išvadas dėl A. L. veikos kvalifikacijos pagal BK 135 straipsnio 1 dalį padarė pirmosios instancijos teismas. Kasatorius taip pat nurodo, kad apeliacinės instancijos teismo kolegija surašydama nutartį nesilaikė BPK 332 straipsnio 6 dalyje nustatytų reikalavimų. BK 29 straipsnis, kurio pagrindu nutraukta byla, nurodo konkrečias nusikalstamas veikas, už kurių padarymą asmuo neatsako, jei jis tokias veikas padarė sulaikydamas nusikalstamą veiką padariusius asmenis, šių veikų sąrašas yra baigtinis. Todėl teismas, prokuroro nuomone, turėjo rezoliucinėje nutarties dalyje nurodyti A. L. padarytą veiką uždraudžiantį baudžiamąjį įstatymą, dėl kurio ir buvo taikytas BK 29 straipsnis.
Motyvuojamoji dalis
Kasaciniai skundai iš dalies tenkintini.
Dėl nukentėjusiojo reikalavimų pakeitimo
Nukentėjusysis, po teisėjo pranešimo duodamas žodžiu paaiškinimus, atsisakė kasacinio skundo dalies dėl A. L. išteisinimo pagal BK 144 straipsnį, be to, jis pakeitė savo reikalavimus ir prašė ne panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, o palikti galioti Kauno apygardos teismo 2005 m. kovo 25 d. nuosprendį.
Baudžiamojo proceso kodekse nenumatyta galimybė pakeisti kasacinio skundo reikalavimus. Pagal BPK 368 straipsnio 3 dalį kasatorius turi teisę raštu atšaukti skundą. Jeigu atšaukus skundą nėra suėję šio Kodekso 370 straipsnyje nurodyti terminai, gali būti paduotas naujas kasacinis skundas ir jame išdėstomi nauji reikalavimai. Pagal BPK 368 straipsnio prasmę kasatorius gali atšaukti dalį kasacinio skundo, bet jis tai turi padaryti raštu ir iki bylos nagrinėjimo teismo posėdyje pradžios. Šioje byloje nukentėjusysis apie tai pareiškė žodžiu po teisėjo pranešimo duodamas paaiškinimus. Todėl bus nagrinėjama ir ši kasacinio skundo dalis.
Dėl A. L. išteisinimo pagal BK 144 straipsnį
Teismas A. L. išteisino pagal BK 144 straipsnį nenustatęs, kad padaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių. Teismas priėmė pagrįstą sprendimą, nes byloje nėra jokių duomenų, jog A. L. paliko nukentėjusįjį be pagalbos, kai šio gyvybei grėsė pavojus. Nukentėjusįjį suradus, jam tuoj pat buvo suteikta medicinos pagalba, o ją suteikus, nukentėjusysis buvo gabenamas į ligoninę. A. L. nurodė, kad jis vienas bijojo prieiti prie sužeistojo, nes manė, kad šis gali turėti ginklą. Teismai teisingai nustatė, kad A. L. pakvietė kitus medžiotojus, jiems pranešė apie įvykį, kartu jie ieškojo ir netrukus surado nukentėjusįjį, skambino į greitąją medicinos pagalbą, savo transportu jį vežė iki kelio, kur perdavė greitosios medicinos pagalbos ekipažui. Jų, taip pat ir A. L. pastangomis K. Š. buvo nuvežtas į gydymo įstaigą, todėl nėra pagrindo teigti, kad A. L. K. Š. paliko be pagalbos.
Teismai priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl A. L. išteisinimo pagal BK 144 straipsnį, nes A. L. veikoje nėra jam inkriminuoto nusikaltimo sudėties, todėl nėra pagrindo naikinti šių nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties dalių.
Dėl bylos nutraukimo A. L.
Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai iš esmės nurodė vienodas priežastis, kodėl A. L. norėjo sulaikyti K. Š.. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad A. L., matydamas K. Š. ir S. K. rankose maišus ir elnio galvą ir žinodamas, kad tuo metu elnių medžioklė uždrausta, tai darė turėdamas realų pagrindą įtarti, jog nukentėjusysis K. Š. ir liudytojas S. K. brakonieriavo.
Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad A. L. tai darė vydamasis aktyviai bandantį išvengti sulaikymo K. Š. ir būdamas įsitikinęs, jog šis yra padaręs nusikalstamą veiką, t. y. uždraustu laiku sumedžiojęs elnią.
Tačiau pirmosios instancijos teismas, padaręs išvadą, kad A. L. paskutinį šūvį iššovė tyčia ir pataikęs nuo jo bėgančiam K. Š. į dešinės kojos kelį padarė jam sunkų sveikatos sutrikdymą, A. L. nuteisė pagal BK 135 straipsnio 1 dalį.
Apeliacinės instancijos teismas padarė kitokią išvadą, t. y., kad A. L. sunkų K. Š. sveikatos sutrikdymą padarė dėl neatsargumo – lendant per pakeliui pasitaikiusius metalinius vartus ginklas užkliuvo už nenustatytos vartų dalies, jį truktelėjus, nuleistukas buvo nuspaustas ir ginklas iššovė. Todėl, apeliacinės instancijos teismo nuomone, A. L. veika atitinka BK 137 straipsnio 3 dalį, tačiau jis neturi atsakyti pagal BK, nes dėl neatsargumo sunkiai sutrikdė sveikatą vykdydamas pilietinę pareigą, t. y. vydamasis aktyviai bandantį išvengti sulaikymo nukentėjusįjį ir būdamas įsitikinęs, kad sulaikomasis yra padaręs nusikalstamą veiką.
Kolegija nutartyje nurodė, kad nuosprendžio apkaltinamoji dalis pagrįsta neįtikinamais ir nesutampančiais nukentėjusiojo bei liudytojo S. K. parodymais, o kiti įrodymai pirmosios instancijos teisme netinkamai įvertinti. Toks įrodymų įvertinimas neatitinka BPK 20 straipsnyje nustatytų įrodymų įvertinimo kriterijų, todėl nepagrįstai priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Nuteistojo tyčinius veiksmus pirmosios instancijos teismas motyvavo nukentėjusiojo parodymais, kad jis pamiškėje stabtelėjo, atsisuko ir matė, kad vyras jau buvo už aptvertos teritorijos 1-2 m atstumu, nusitaikęs į jį, ir liudytojo S. K. parodymais, kad vydamasis A. L. šautuvo vamzdį buvo nukreipęs į juos, taip pat ekspertizės aktų duomenimis.
Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad nukentėjusiajam buvo sunkiai sutrikdyta sveikata netyčia, nes priešingai išvadai padaryti byloje nėra patikimų duomenų. K. Š. pralindo pro aptvertos teritorijos vartus ir nubėgo link miško. A. L., bėgdamas iš paskos, taip pat norėjo pralįsti pro tuos vartus, pakėlė ginklą per tvorą ir jį truktelėjo, nes šis buvo lyg ir užsikabinęs už metalo. Tuo metu ginklas iššovė. Nors nuteistojo šautuvui užkliuvus už vielinių vartų ir šautuvą truktelėjus savaiminis šūvis (nenuspaudus nuleistuko) įvykti negalėjo, tai nereiškia, jog šūvis negalėjo įvykti nenustatytomis aplinkybėmis nuspaudus nuleistuką, nuteistajam lendant pro vartus ir šautuvui už jų užkliuvus, nes šautuvas neturi saugiklio. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad neturi pagrindo abejoti tuo, kad, šautuvui užkliuvus už vartų konstrukcijos ir jį patraukus, nuleistukas galėjo būti nuspaustas. Tai, kad tuo metu šautuvo vamzdis galėjo būti nukreiptas į nukentėjusiojo pusę, negali būti vienareikšmiškai vertinama kaip sąmoningas tyčinis šovimas į žmogų. A. L. nenumatė, kad su ginklu rankoje vejantis tariamą brakonierių pakeliui pasitaikys kliūtis, už kurios užkliuvus, šautuvo nuleistukas bus nuspaustas ir ginklas iššaus, sunkiai sužalodamas žmogų, tačiau, būdamas patyręs medžiotojas, pagal veikos aplinkybes bei savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. A. L. nesilaikė saugaus elgesio su ginklu reikalavimų, numatytų Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme, pagal kurį draudžiama nešiotis parengtą šaudyti ginklą ir Medžioklės taisyklių, kuriose reikalaujama medžioklinį šautuvą nešioti be šovinio lizde ir pagal kurias ne medžioklės metu šoviniai iš šautuvo turi būti išimti, todėl veikė nusikalstamai nerūpestingai (BK 16 straipsnio 3 dalis). Apeliacinės instancijos teismas šią bylos dalį A. L. nutraukė (BK 29 straipsnio 1 dalis).
Apeliacinės instancijos teismas vertindamas įrodymus pažeidė BPK 20 straipsnio reikalavimus. Šis pažeidimas yra esminis, nes sukliudė teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį.
Byloje nustatyta, kad pro minėtus vartus pirmas išbėgo K. Š., o po to bėgantis iš paskos A. L., kuris parodė, kad šautuvą kėlė per vartų viršų. Apeliacinės instancijos teismas neįvertino balistinės ekspertizės akto (T. 2, b. l. 78-80), kuriame nurodyta, kad šautuvui užkliuvus už vielinių vartų ir šautuvą truktelėjus savaiminis šūvis (nenuspaudus nuleistuko) įvykti negalėjo. Šūvis iš šio šautuvo nenuspaudus nuleistuko neįvyksta. Tam, kad įvyktų šūvis, už konstrukcijos turėjo užkliūti ne kokia kita šautuvo dalis, o būtent nuleistukas. Apeliacinės instancijos teismas konkrečiai nenurodė, už kokios vartų konstrukcijos galėjo užkliūti ir būti nuspaustas šautuvo nuleistukas. Iš minėto ekspertizės akto matyti, kad nuleistukui nuspausti reikalinga ne mažesnė nei 2 kg svorio jėga. Nuleistukas nuo jo neatsargaus paspaudimo yra apsaugotas skliauteliu. Minėti vartai buvo ne kartą apžiūrėti ir fotografuoti įvykio vietos apžiūrų metu (T. 1, b. l. 5-13 ir 26-29) ir nukentėjusiojo K. Š. bei įtariamojo A. L. parodymų patikrinimo vietoje metu (T. 1, b. l. 60-65 ir 114-117). Vartai yra iš metalo tinklo, jų rėmas – metalo kampuotis. Protokoluose neminimos tokios vartų konstrukcijos, už kurių galėjo užkliūti ir būti nuspaustas šautuvo nuleistukas. Tokių nematyti ir nuotraukose. Kompleksinės teismo medicinos-balistinės ekspertizės akte (T. 2, b. l. 84-92) nustatyta, kad šūvio metu kulka pataikė į vietą, į kurią buvo nutaikytas šautuvo vamzdis, nes esant nedideliam atstumui kulkos skriejimo trajektorija praktiškai sutampa su šautuvo vamzdžio taikymo linija.
Apeliacinės instancijos teismas šių duomenų netyrė, nutartyje dėl jų nepasisakė, nors šie duomenys yra svarbūs bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 3 dalis). Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad nuteistojo nurodytų ginklo iššovimo aplinkybių negalima paneigti objektyviais duomenimis, todėl jos vertinamos kaip atitinkančios buvusią situaciją, nes visi neaiškumai ar netikslumai aiškinami kaltinamojo naudai. Byloje nustatyti prieštaravimai tarp A. L., kuris parodo, kad šautuvas iššovė užkliuvus už vielinių vartų, ir nukentėjusiojo K. Š. bei liudytojo S. K. parodymų, kad A. L. šautuvo vamzdį buvo nukreipęs į juos, o paskutinį šūvį iššovė jau prabėgęs vartus. Byloje esantys prieštaravimai gali būti aiškinami kaltinamojo naudai tik tada, kai yra išnaudotos visos galimybės prieštaravimams pašalinti. Apeliacinės instancijos teismas neišnaudojo visų galimybių prieštaravimams pašalinti. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą teismo posėdyje, ne tik gali (BPK 324 straipsnio 6 dalis), bet ir privalo atlikti įrodymų tyrimą tais atvejais, kai pirmosios instancijos teismas jį atliko neišsamiai, ištirti aplinkybes, turinčias esminės reikšmės teismo išvadoms, pašalinti prieštaravimus tarp ištirtų įrodymų. Jeigu nenustatytos svarbios bylos aplinkybės, o apeliacinės instancijos teismo posėdyje jas nustatyti sunku, apeliacinės instancijos teismas gali įpareigoti ikiteisminio tyrimo teisėją atlikti reikiamus tyrimo veiksmus. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį teisėjų atliekamas įrodymų vertinimas turi būti pagrįstas išsamiu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 26 d. nutartį pakeisti: panaikinti nutarties dalį, kuria panaikinta Kauno apygardos teismo 2005 m. kovo 25 d. nuosprendžio dalis, ir perduoti šią bylos dalį iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Nutarties dalį, kuria paliktas galioti nuosprendis dėl A. L. išteisinimo pagal BK 144 straipsnį, palikti nepakeistą.