- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-03
- Bylos Nr.
- e2A-69-280/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-09396-2018-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laimantas Misiūnas, Ramunė Čeknienė, Laimutė Sankauskaitė
- Ieškovas
- UAB „Nimus“
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Ramunės Čeknienės, Laimanto Misiūno, Laimutės Sankauskaitės (pirmininkė ir pranešėja) veikdama Vilniau apygardos teismo vardu,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Nimus“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-03-14 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-505-934-2019 pagal ieškovės UAB „Nimus“ ieškinį atsakovei akcinei draudimo bendrovei (toliau – ADB) „Gjensidige“ dėl draudimo išmokos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 8274,18 Eur nuostolių atlyginimo, 3039,52 Eur sumą už pakaitinio automobilio nuomą, 200,00 Eur už autotransporto priemonės vertinimo parengimą bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2017-04-20 įvyko eismo įvykis, kurio metu nukentėjo ieškovės transporto priemonė BMW M3. Atsakovei 2017-05-24 buvo pateikta nepriklausomo turto vertintojo „Kauno nepriklausomų autoekspertų biuras“ sudaryta Kelių transporto priemonės vertinimo ataskaita Nr. 21706002 (toliau – Ataskaita), pagal kurią transporto priemonei padaryta žala buvo įvertinta 20 641,39 Eur be PVM dydžio suma. Bendra suma su PVM sudarė – 24976,08 Eur; ieškovė sumokėjo 200,00 Eur už ekspertų agentūros suteiktas paslaugas bei 3039,52 Eur už pakaitinio automobilio nuomą. Tokiu būdu UAB ,,Nimus“ patyrė 29 877,99 Eur žalą, kurią draudimo bendrovė ADB „Gjensidige“ atlygino dalinai, sumokėdama 14029,60 Eur sumą. Dalies reikalavimų 4334,69 Eur ieškovė atsisakė ir likusį skirtumą 11513,70 Eur prašė priteisti iš atsakovės.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-03-14 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovės ADB „Gjensidige“, 2231,44 Eur žalos atlyginimo bei 298,30 Eur bylinėjimosi išlaidų, ieškovės UAB „Nimus“ naudai. Likusioje dalyje ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovės UAB „Nimus“ atsakovės ADB „Gjensidige“naudai 2025,00 Eur bylinėjimosi išlaidų bei 5,75 Eur išlaidų valstybei.
4. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog pagal atsakovės pateiktą Ataskaitą, transporto priemonei padaryta žala buvo įvertinta 20 641,39 Eur be PVM dydžio suma. Bendra suma su PVM sudarė – 24976,08 Eur. Ieškovė, patikslinus ieškinio reikalavimus, nurodė, jog aktualus transporto priemonei padarytos žalos dydis yra 20641,39 Eur be PVM, todėl atsisakė nuo dalies ieškinio reikalavimų. Atsakovė pateikė UAB „Autofortas“ remonto sąmatą, kurioje nurodyta remonto kaina 12367,21 Eur be PVM (14964,32 Eur su PVM). Atsakovė, atsižvelgdama į UAB „Autofortas“ pateiktą remonto sąmatą, 2017-07-05 ir 2017-10-06 mokėjimo pavedimais ieškovei sumokėjo 14090,10 Eur (12367,21 (draudimo išmoka) + 1662,39 (nuostolių suma už prekės nuvertėjimą) + 60,50 (transportavimo išlaidos)). Teismui paskyrus ekspertizę, ekspertas pateikė išvadą, jog transporto priemonės atkūrimo vidutinė rinkos kaina (remonto sąmatą skaičiuojant, naudojant vidutines darbų, originalių naujų dalių vidutines rinkos kainas) 14 598,65 Eur be PVM (17664,37 Eur su PVM) (toliau – Ekspertizės aktas).
5. Teismas sprendė, kad ieškovės argumentai, kad ekspertas nesivadovavo BMW autorizuotų servisų valandiniais darbų atlikimo įkainiais, todėl padarė neteisingas išvadas, nepagrįsti. Ieškovės pateiktoje Ataskaitoje nurodyta, jog transporto priemonės remontas ekonominiu požiūriu buvo tikslingas. Ekspertizės akte nurodyta, jog žalos dydis apskaičiuotas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-06-23 nutarimu Nr. 795 (toliau – Taisyklės) reikalavimus, darbų valandiniai įkainiai nustatyti remiantis Kauno neautorizuotų servisų (UAB „Akstė-servisas“, UAB „Delondas“, UAB „Autida“) remonto darbų valandiniais įkainiais bei apskaičiuota remiantis Audex programa. Naujų originalių dalių vidutinė rinkos kaina nustatyta remiantis UAB „Krasta Auto Vilnius“, UAB „GTV Group“, UAB „Autralita“ ir UAB „Maksauto“ pateiktais duomenimis. Ekspertizės akte taip pat nurodyta, kad apgadintos transporto priemonės atkūriamasis remontas yra ne garantinis, o „ūkinis“ laisvoje rinkoje (tame tarpe ir neautorizuotų autoservisų, dalių logistikos įmonių (tarpininkų-pardavėjų) rinkoje) (Ekspertizės akto 9 psl.). Ekspertizės akte taip pat nurodyta, jog transporto priemonės atkūrimo kaštai paskaičiuoti remiantis atsakovės sudarytu transporto priemonės techninės apžiūros-defektų aktu, žalos sąmata bei ieškovės pasirinkto vertintojo (UAB Kauno nepriklausomų autoekspertų biuras“) sudarytu transporto priemonės apžiūros aktu (Ekspertizės akto 10 psl.). Teismo posėdžio metu teismo ekspertas papildomai paaiškino, jog UAB „Maksauto“ komerciniame pasiūlyme nurodžius ne visas dalis, jų kaina buvo paimama iš Autodex (3 punktas, Ekspertizės akto 13 psl.).
6. Įvertinęs Ekspertizės aktą, jame nurodytą transporto priemonės atkūrimo vidutinės rinkos kainos pagrindimą, teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo spręsti, jog apskaičiuota transporto priemonės atkūrimo vidutinė rinkos kaina prieštarauja TPVCAPDĮ 15 straipsnio 3 dalyje įtvirtintai žalos nustatymo taisyklei, bei šią nuostatą detalizuojančio Taisyklių 13 punkto reikalavimams, t. y. buvo nustatyti darbų valandiniai bei originalių dalių įkainiai, kurie taikomi rinkoje, apskaičiuojant jų vidurkį (vidutinį įkainį). Taip pat nenustatyta atliktų paskaičiavimų netikslumų, prieštaravimų, o klausimai, kuriuos teismo posėdžio metu kėlė ieškovė, teismo ekspertas į juos argumentuotai atsakė (3 punktas). Todėl teismas neturi pagrindo abejoti Ekspertizės akto patikimumu.
Šalies argumentai
7. Ieškovės nurodyta aplinkybė, jog teismo ekspertas, apskaičiuodamas valandinį darbų įkainį, neįtraukė autorizuotų BMW servisų taikomus valandinius įkainius, nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo daryti priešingos išvados. Byloje nėra duomenų, jog transporto priemonei galiojo garantinis aptarnavimas bei remontai darbai buvo atliekami autorizuotame servise. Tokių aplinkybių negalėjo nurodyti ir ieškovės vadovė, duodama paaiškinimus teismo posėdžio metu (4 punktas). Priešingai, šalių paaiškinimais bei byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog automobilis UAB „Krasta Auto Vilnius“ nesilankė, o duomenų, jog prieš eismo įvykį iš JAV atgabentas bei techniškai netvarkingas automobilis būtų remontuotas autorizuotame servise, ieškovė nepateikė. Todėl autorizuoto serviso valandinio darbų įkainio įtraukimas, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju neatitiktų teisingumo bei sąžiningumo reikalavimų (CK 1.5 straipsnis), visiško nuostolių atlyginimo principo (CK 6.251 straipsnis) bei reikštų nepagrįstą praturtėjimą atsakovo sąskaita.
8. Ieškovės nurodyta aplinkybė, jog atsakovė prekinės vertės netekimą paskaičiavo remiantis ieškovės pateikta Ataskaita, todėl Ataskaita turėtų būti pripažįstama teisinga, patikima ir turėtų būti vadovaujamasi joje nurodytomis kainomis, taip pat savaime nepaneigia teismo išvados dėl Ekspertizės akto pagrįstumo. Šalys neginčijo atsakovės apskaičiuoto prekinės vertės netekimo pagrįstumo, kita vertus, vien ta aplinkybė, jog atsakovė ja vadovavosi, nepaneigia teismo eksperto nustatytos transporto priemonės atkūrimo vidutinės rinkos kainos, kadangi skiriasi skaičiavimo metodika.
Žemesnės instancijos teismas
9. Reikalavimą dėl draudimo išmokos priteisimo ieškovė grindė Ataskaita, tačiau remiantis ja teismas neturi pagrindo daryti patikimų išvadų dėl jos abstraktumo. Ataskaitoje darbų kaina yra subendrinta, nėra išskirta kiekvieno darbo kaina atskirai, todėl negalima įvertinti jų pagrįstumo. Be to, ataskaitoje nėra nurodyta remonto darbų trukmė, dalių kainų šaltinis, pateiktos kainos ir nurodyti darbai nėra pagrįsti realiais įmonių, turinčių teisę remontuoti automobilius, skaičiavimais. Todėl teismas nepripažino, kad Ataskaitoje apskaičiuotos būtinosios automobilio remonto išlaidos atitinka vidutinius rinkos įkainius.
10. Atsižvelgiant į Taisyklių 15 punkto nuostatą, jog atlyginamos apskaičiuotos būtinos turto remonto išlaidos (be PVM) atkurti sugadintą turtą ar jo detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki eismo įvykio, teismas papildomai pažymėjo, jog teismo ekspertas, duodamas paaiškinimus teismo posėdžio metu, nurodė, jog įmonės nekaupia informacijos apie praeityje galiojusias transporto priemonių dalių kainas, o ir įrodymų, jog jos būtų kitokios, ieškovė nepateikė, todėl nėra pagrindo spręsti, jog apskaičiuota dalių vidutinė rinkos kaina yra neteisinga.
11. Atsakovė paskaičiuotų nuostolių dydį grindė UAB „Autofortas“ remonto sąmata, tačiau atlikus teismo ekspertizę, atsakovė iš esmės neneigė Ekspertizės akte nurodytų skaičiavimų pagrįstumo. Kita vertus, vien UAB „Autofortas“ remonto sąmata nepagrindžia vidutinės remonto darbų ir detalių kainos, kadangi nebuvo vertinami alternatyvūs ūkio subjektų, atliekančių automobilių remonto darbus ir/ar pardavinėjant transporto priemonių detales, pasiūlymai. Todėl teismas sprendė, jog atsakovės pateikta sąmata vertintina kaip viena iš įrodinėjimo priemonių, kuri nepaneigia Ekspertizės akte atliktų skaičiavimų pagrįstumo, tačiau netiesiogiai įrodo atliktos ekspertizės kainų paskaičiavimo teisingumą, realumą, kadangi ji artima UAB „Autofortas“ paskaičiuotai remonto kainai.
12. Įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, teismas konstatavo, kad Ekspertizės akte apskaičiuota transporto priemonės atkūrimo vidutinė rinkos kaina yra teisinga ir pagrįsta bei įrodo, jog įvykio metu apgadintas automobilis būtų atkurtas toks, koks jis buvo iki draudžiamojo įvykio. Todėl iš atsakovės ieškovės naudai priteisė skirtumą, susidariusį tarp išmokėtos nuostolių sumos už automobilį (12367,21 Eur be PVM) ir teismo eksperto nustatytos transporto priemonės atkūrimo vidutinės rinkos kainos (14598,65 Eur be PVM) – 2231,44 Eur (14598,65 – 12367,21), likusioje dalyje ieškinį atmetė kaip nepagrįstą.
13. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ieškovė ir UAB „Mandas“ 2017-04-21 ir 2017-05-20 sudarė trumpalaikės transporto priemonių nuomos sutartis bei ieškovei išrašyta 3039,52 Eur sąskaita už transporto priemonių nuomą. Ieškovė reikalavo šią sumą priteisti iš atsakovės. Teismo sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog jos patirtos transporto priemonės nuomos išlaidos buvo priverstinės, būtinos, realios bei protingos. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų (kelionės lapų, prekių įsigijimo dokumentų ir pan.), jog nuomojama transporto priemonė buvo naudojamos įmonės veikloje, o jos eksploatavimo išlaidos yra faktiškai patirtos, įprastinės įmonės vykdomai veiklai ir būtinos pajamoms uždirbti ar ekonominei naudai gauti bei jos nuoma neišvengiamai buvo būtina. Vien ieškovės vadovės, suinteresuotos bylos baigtimi, abstrakčiais paaiškinimais, jog transporto priemonė buvo būtina nuvykti įsigyti detalių, ieškant kitų transporto priemonių, teismas patikimų išvadų padaryti negalėjo. Byloje taip pat nėra įrodymų, jog ir eismo įvykyje dalyvavusi transporto priemonė buvo naudojama ir buvo būtina įmonė veikloje, o jai patekus į eismo įvykį, neišvengiamai buvo būtina nuomotis pakaitinį automobilį. Priešingai, byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog į eismo įvykį patekusią transporto priemonę vairavo R. V., o duomenų, jog jis būtų UAB „Nimus“ darbuotojas, ieškovė nepateikė. Kita vertus, ieškovė taip pat nepateikė įrodymų, jog apmokėjo UAB „Mandas“ išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą (1 t., b. l. 52). Todėl konstatavo, jog ieškovės reikalavimas dėl pakaitinio automobilio nuomos 3039,52 Eur išlaidų priteisimo yra nepagrįstas, todėl jį atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
14. Apeliaciniu skundu UAB „Nimus“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinės teismo 2019-03-14 sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-505-934/2019 iš dalies (panaikinti sprendimo dalį, kuria ieškovės UAB „Nimus“ ieškinys atmestas) ir priimti naują sprendimą – UAB „Nimus“ ieškinio reikalavimą tenkinti visiškai; apeliantės naudai iš atsakovės priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant už šį skundą sumokėtą žyminį mokestį ir išlaidas advokato pagalbai (suteiktoms teisinėms paslaugoms) apmokėti.
15. Prašo priimti papildomus dokumentus: ADB „Gjensidige“ 2017-05-02 raštą Nr. S04-631878 bei banko „Operacijos išrašas“, kuris patvirtina, kad 2017-07-31 UAB „Nimus“ sumokėjo UAB „Mandas“ 3039,52 Eur. Minėtų dokumentų būtinybė iškilo tik pateikiant apeliacinį skundą, kadangi nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme, niekada nebuvo iškilusi būtinybė nei teismui, nei atsakovui dėl šių dokumentų.
16. Nagrinėjamu atveju ieškovė nusprendė transporto priemonės neremontuoti, o gauti draudimo išmoką. Nors pirmos instancijos teismas iš esmės vadovavosi teismo paskirtos ekspertizės išvadomis, tačiau ekspertizėje yra dviprasmiai paskaičiavimai, kadangi apskaičiuodamas dalių vidutinė rinkos kaina ekspertas rėmėsi tiek autorizuotų servisų – tiekėjų UAB „Krasta Auto Vilnius“ tiek ir kitų įmonių UAB „GTV Group“, UAB „Autralita“ ir UAB „Maksauto“ duomenimis, tačiau apskaičiuojant darbo įkainius ekspertas rėmėsi tik neautorizuotų servisų įkainiais.
17. Nors Taisyklių 15 punkte ir nurodoma, kad būtinos remonto išlaidos apskaičiuojamos pagal vidutinius darbų įkainius, atitinkančius technologijos lygį, vadovaujantis rekomenduojamais laiko normatyvais, ekspertas matomai sąmoningai, siekdamas sumažinti draudiminio išmokos sumą, nurodė darbų valandinius įkainius, kurie buvo nustatyti remiantis tik Kauno neautorizuotų servisų (UAB „Akstė-servisas“, UAB „Delondas“, UAB „Autida“), nors pačioje ekspertizėje nurodoma, kad teikiant išvadą buvo naudojama vidutinė darbų kaina.
18. Pažymi, kad Vilniaus miesto apylinkės teismui buvo pateikta 2018-11-20 UAB „Krasta Auto“ pažyma Nr. KA-S18-115, kurioje nurodoma, kad Lietuvoje yra tik 4 sertifikuoti BMW servisai, - UAB „Krasta Auto Vilnius“ , UAB „Krasta Auto Kaunas“ , UAB „Krasta Auto Klaipėda “ ir UAB „Autoforumas“, o vienos valandos darbo įkainiai yra 50 Eur be PVM. Nei vienas iš minėtų servisų dėl darbų kainos užklaustas nebuvo, nors ekspertas buvo užsiklausęs UAB „Krasta Auto Vilnius“ dėl detalių kainos.
19. Tuo tarpu ekspertizėje vidutiniai remonto darbų įkainiai sudaro: montavimo –demontavimo darbai 24 Eur be PVM, šaltkalvio kėbulo remonto darbai 24 Eur be PVM, dažymo darbai 27 Eur be PVM (ekspertizės 11 lapas).
20. Ekspertas, apskaičiuodamas vidutines darbų kainas ir neįtraukdamas autorizuotų servisų kainų į bendrą vidutinės kainos skaičiuotę, pažeidė Taisyklių 15 punkto reikalavimus, iškraipė vidutinės kainos skaičiavimo principą, pažeidė šalių lygiateisiškumo principą, dėl ko pirmos instancijos teismas negalėjo vadovautis minėta ekspertize kaip tinkamu įrodymu.
21. Atsakovė sutiko su 1662,39 Eur prekinės vertės netekimu, kurį pilnai sumokėjo. Pažymėtina, kad prekinės vertės netekimas yra apskaičiuojamas įvertinus realią transporto priemonės vertę (šiuo atveju 61570 Eur ) bei esminių detalių remonto kaštus. Atsakovė, sumokėdama pilną prekinės vertės netekimo kainą, kurią paskaičiavo „Kauno nepriklausomų autoekspertų biuras" sudarydamas transporto priemonės prekinės vertės netekimo skaičiuotę Nr. 21706002, automatiškai turėjo sutikti ir su nuostolių suma, kadangi ji tiesiogiai susijusi su patirtais transporto apgadinimais ir remonto kaštais.
22. Be to, prašo atkreipti dėmesį į Vilniaus miesto apylinkės teismo ginčijamo sprendimo dalį, kurioje teismas pažymėjo, kad atsižvelgiant į Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių, patvirtintų Taisyklių 15 punkto nuostatą, jog atlyginamos apskaičiuotos būtinosios turto išlaidos (be PVM) atkurti sugadintą turtą ar jo detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki eismo įvykio. Tai reiškia, kad ir keičiamų transporto priemonės detalių kainos turi būti nustatomos eismo įvykio dienai, o ne pagal tai, kokios kainų tendencijos vyrauja sudarant ekspertizę, t.y. 2018 m. rugsėjo mėn.
23. Šias aplinkybes patvirtino ir ekspertas sakydamas, kad kainos nurodytos ekspertizės atlikimo dienai, t.y. 2018-09-21, tačiau ne 2017-04-20, kuomet įvyko pats eismo įvykis ir buvo sugadinta transporto priemonė. Tai reiškia, kad detalių kainos apskaičiuotos po eismo įvykio praėjus daugiau nei pusantrų metų, kas yra ženklus laiko tarpas, per kurį kainos galėjo ženkliai pasikeisti.
Žemesnės instancijos teismas
24. Teismo posėdžio metu ekspertas pradžioje nurodė, kad įmonės nekaupia informacijos apie praeityje galiojusias transporto priemonių dalių kainas, tačiau vėliau to paties posėdžio metu pasisakė, kad „galbūt kainas galėtų nurodyti BMW gamykla Miunchene, Vokietijoje, o galbūt galėtų atsakyti UAB „Krasta Auto“ atitinkamų skyrių darbuotojai“. Ekspertas, atsakydamas į klausimus, nebuvo tikras ar gali būti nustatytos detalių kainos praeityje ar ne, o jei ir gali, tai ekspertizėje jos tikrai nenustatytos.
25. Teismas sprendime nurodė, kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog apskaičiuota dalių vidutinė rinkos kaina yra neteisinga. Tačiau su tokiu teismo vertinimu apeliantė nesutinka, kadangi teismo posėdžių metu ieškovė (apeliantė) ne kartą pasisakė, kad įmonės „Maksauto“ detalių kainos internete ir ekspertizėje ženkliai skiriasi Ieškovo (apelianto) nenaudai. Tai patvirtina tiek teismo posėdžio garso įrašas, tiek ieškovo atstovo pateikti 2019-01-09 raštas su priedais dėl papildomų dokumentų pateikimo.
26. Šiame rašte buvo nurodoma, kad skaičiuodamas naujų dalių vidutinę rinkos kainą ekspertas neteisingai suskaičiavo kainos vidurkį, kadangi į vidurkio skaičiavimą įtraukė UAB „Maksauto“ pateiktą sumą 12141,95 Eur, kuri buvo pateikta ne dėl visų detalių pozicijų, kas iš esmės iškraipė vidurkio skaičiavimą, draudimo bendrovės naudai.
27. Pažymėtina ir tai, kad skaičiuojant detalių kainos vidurkį nebuvo įvertintas Autodexo detalių kainos, nors ekspertas savo išvadoje šiomis kainomis irgi rėmėsi. UAB „Maksauto“ (ekspertizės 57 lapas) pasiūlyme buvo nurodyta svetainės www.maksauto.eu adresas. Įėjus į minėtą svetainę ir suvedus pasiūlyme nurodytus prekių kodus ieškovė buvo šokiruotas, kadangi visų prekių kainos buvo daug didesnės, nei eksperto pateiktame pasiūlyme. Teismui buvo pateikta lentelė, kurioje buvo pažymėta, kad vien per 7 detalių pozicijas kainos skirtumas sudarė 552,24 Eur. Buvo nurodyta, kad „paskaičiavus procentinę išraišką gautųsi, kad 7 detalės sudaro 9,09 procento visų detalių. Jeigu 7 detalės yra brangesnės 552,24 Eur tai visos 77 detalės būtų brangesnės 6075,24 Eur. Toks akivaizdus skirtumas pagrįstai kelia abejonių ekspertizės teisėtumu ir pagrįstumu.“.
28. Nežiūrint į tai, Vilniaus miesto apylinkės teismas į šias ieškovės pastabas ir pateiktus rašytinius įrodymus apskritai nieko nepasisakė, nei jų neaptarė ginčijame sprendime. Pabrėžia faktą, kad tobulėjant technologijoms, mechanizmams ir atsirandant naujiems automobilių modeliams, senesnių modelių detalių kainos mažėja, taigi esant dideliam laiko tarpui tarp eismo įvykio ir eksperto kainų skaičiavimo, realu, kad transporto priemonės detalių kainos ženkliai sumažėjo, o teismo vertinimas, jog neaišku, ar transporto priemonės detalių kainos galėjo būti kitokios, nėra tikslus, kadangi jų dažną kaitą patvirtino ir ekspertas, apklausiamas teisminio nagrinėjimo metu.
29. Nurodo, kad vertinant turtą gali būti naudojamas retrospektyvinis turto vertinimas. Retrospektyvinis turto vertinimas – tai toks pat nekilnojamo turto vertinimas, kilnojamo turto vertinimas ar verslo vertinimas, kai nustatoma praeityje buvusi turto vertė. Nagrinėjamu atveju šių reikalavimų ekspertas nesilaikė, o pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių tinkamai neįvertino.
30. Mano, kad vadovaujantis Vertinimo metodikomis, ekspertas privalėjo atsižvelgti į eismo įvykio datą ir nustatyti transporto priemonės detalių kainas tam laikotarpiui. Nors ekspertas ir teigė, kad tai neįmanoma, tačiau to niekaip nepagrindė, priešingai – nurodė, kad galbūt praeities kainų informacija saugoma BMW gamykloje Vokietijoje, o galbūt ją galėtų nurodyti UAB „Krasta Auto“ Lietuvoje. Teismų praktikoje egzistuoja atvejai, kai yra taikomas retrospektyvinio vertinimo metodas ( civilinė byla Nr. 2A-518-357/2017) ir mano, kad šiuo atveju taip pat turėjo būti taikomas retrospektyvinis vertinimo metodas, kad būtų užtikrintas teisingas žalos atlyginimas eismo įvykio atsiradimo dienai.
Žemesnės instancijos teismas
31. Taigi, pirmosios instancijos teismas negalėjo ir neturėjo remtis ekspertize, kadangi ji yra neteisinga ir netiksli, o privalėjo remtis nepriklausomo turto vertintojo „Kauno nepriklausomų autoekspertų biuras" sudaryta Ataskaita. Atsakovė neginčijo minėtos ataskaitos, o teismo išsakyti pasisakymai ir „tariami“ ataskaitos neatitikimai yra nurodyti formaliai jų nei aptariant, nei detalizuojant.
32. Nors teismas ir nesutinka su minėta „Kauno nepriklausomų autoekspertų biuras" sudaryta Ataskaita ir ja nesivadovauja, nežiūrint į tai ir prieštaraudamas sau pačiam, priteisė pusę išlaidų, susijusių su šios ataskaitos parengimu. Teismui vadovaujantis netinkamu įrodymu,- teismo ekspertizės aktu, buvo taikytos netinkamos ieškininio reikalavimo tenkinimo proporcijos, t. y. teismas ne tik kad dalinai priteisė ieškovo UAB „Nimus“ realiai patirtą žalą, bet ir priteisė ieškovui apmokėti Ekspertizės atlikimo kaštus, kas iš esmės pažeidžia tiek protingumo, tiek teisingumo principą.
Dėl transporto nuomos išlaidų atlyginimo
33. Apeliantė prašo priteisti 3039,52 Eur dydžio išlaidas automobilio nuomai iš atsakovės kaip draudimo išmoką. Pagal LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalį draudimo išmoka tai nukentėjusiajam trečiajam asmeniui išmokama pinigų suma, skirta atlyginti žalą padarytą asmeniui, turtui ir neturtinei žalai. To paties straipsnio 5 dalyje įtvirtinta pagal šį įstatymą atlyginamos žalos sąvoka – eismo įvykio žala – per eismo įvykį padaryta žala nukentėjusiojo trečiojo asmens turtui, nukentėjusiam trečiajam asmeniui ir (ar) neturtinė žala arba žala, kuri atsirado vėliau kaip eismo įvykio padarinys. Esant tokiai reglamentacijai specialiame įstatyme detaliau žalos atlyginimo klausimas sprendžiamas pagal bendrąsias civilinės atsakomybės normas. Reikalavimas atlyginti žalą gali būti tenkinamas tik nustačius visas tam būtinas sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų bei patirtos žalos ryšį bei kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai, 6.263 straipsnio 1 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
34. Nagrinėjamu atveju dėl eismo įvykį sukėlusio trečiojo asmens, kurio civilinę atsakomybę buvo apdraudusi atsakovė, neteisėtų veiksmų ir kaltės, ginčo nėra. Teismas nustatė, kad apeliantės išlaidos, turėtos nuomojant automobilį, nepriverstinės, nebūtinos, nerealios ir neprotingos, tai reiškia, jog teismas nustatė, kad apeliantės išlaidos nėra susijusios priežastiniu ryšiu su eismo įvykiu.
35. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje, kurioje išdėstyta žalos samprata, kaip tiesioginiai nuostoliai yra įrašytos ir asmens turėtos išlaidos. Išlaidos suprantamos kaip išleidžiamieji pinigai, lėšos. Nuomodamas automobilį apeliantė patyrė būtent išlaidas. Šios išlaidos žala, kurią privalo atlyginti atsakovė, gali būti pripažintos tik nustačius jų priežastinį ryšį su eismo įvykiu.
36. Iki eismo įvykio apeliantė savo žinioje turėjo automobilį, kurį nevaržomai naudojo savo veikloje. 2017-04-20 įvykus eismo įvykiu ne dėl apeliantės kaltės, esant sudaužytam automobiliui bei atsakovei uždraudus apeliantui be raštiško pranešimo neparduoti automobilio, nepradėti jo remonto, neardyti ar keisti jo būklės, ieškovė patyrė nuostolius, kadangi neturėjo transporto priemonės.
37. Tarp šalių ginčo, kad atsakovė buvo uždraudusi ką nors daryti su transporto priemone, iki atskiro nurodymo, nėra. Kadangi 2017-05-15 pranešime yra kalbama apie atsakovės raštą Nr. S04-631878, apeliantė jį pateikė kartu su apeliaciniu skundu.
38. UAB „Nimus“ netekus galimybės naudotis sau priklausančiu automobiliu, kompensavo išsinuomodama kitą automobilį. Pažymėtina, kad apie tai, kad UAB „Nimus“ nuomojasi automobilį VW JETTA, buvo informuota ir atsakovė pranešimu, jokių pastabų ar prieštaravimų dėl minėtos nuomos neišreiškė. Tokiu būdu atsakovė sutiko su tokiu ieškovės apsisprendimu, su tuo sutiko ir šios aplinkybės leidžia konstatuoti priežastinį ryšį.
39. Šiuo atveju pirmos instancijos teismas nesutinka su prašomų priteisti apeliantės išlaidų būtinumu t. y. nepripažįsta, kad aptariamos išlaidos yra eismo įvykiu padaryta žala. LR CK 6.251 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, reiškia, kad žalą patyrusio asmens padėtis turi būti pilnai atkurta, ir tai neturi būti daroma paties nukentėjusiojo sąskaita.
40. Nagrinėjamu atveju apeliantė, nuomodamasi automobilį už artimą minimui nuomos kainą, susigrąžino galimybę naudotis transporto priemone. Priešingai, nei nurodo teismas, apeliantė neprivalo įrodyti, kad naudojimasis automobiliu jai yra būtinas, ir kad šios būtinybės ji negali įgyvendinti kitais būdais – t. y. savo sąskaita. Visiškas nuostolių atlyginimas vyksta žalą padariusio asmens sąskaita. Konstatavus žalą ir priežastinį ryšį, daroma išvada, kad apeliantės reikalavimas priteisti automobilio nuomos išlaidas yra pagrįstas ir tenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
41. Dar daugiau, teismas nurodė, kad apeliantė nepateikė įrodymų, jog apmokėjo UAB „Mandas“ išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą. Pažymėtina, kad dokumentai, patvirtinantys turėtas išlaidas ( PVM sąskaita faktūra, sutartys, aktai ir apmokėjimo nurodymas) buvo pateikti atsakovui susirašinėjimo tarpusavyje metu. Ikiteisminiame procese atsakovė niekada nekvestionavo ir neneigė fakto, kad apeliantė nuomojosi automobilį, t. y. pats nuomos faktas ir turėtos išlaidos nebuvo ginčijamos, nei teismo procesu metu, nei ikiteisminio proceso metu.
42. LR CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad „Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas“. Nagrinėjant bylą teisme niekada nebuvo iškilusi būtinybė kad nėra kokio nors dokumento, kuris patvirtintų turėtus nuostolius ar jų apmokėjimą. Pažymi, kad PVM sąskaitos faktūros yra registruojamos VMI ir vien PVM sąskaitos faktūros išrašymas ir pateikimas, sudaro pagrindą teigti, kad šalis patyrė nuostolius, kadangi kreditorius, išrašęs PVM sąskaitą faktūrą, sumoka pridėtinės vertės mokestį, pelno mokestį ir kt., o skolininkei šiuo atveju UAB „Nimus“ atsiranda prievolė apmokėti minėtą PVM sąskaitą faktūrą.
43. Kai šalys dėl nuostolių dydžio nesusitaria ar ieškovės pateikti įrodymai yra nepakankami ar prieštaringi, konkretų nuostolių dydį nustato teismas, įvertinęs šalių pateiktus įrodymus. Šiuo atveju, kaip jau minėta anksčiau, Apeliantė pateikė įrodymus, kad buvo nuomojamas automobilis (automobilio nuomos sutartis, PVM-Sąskaita faktūra, etc.) ir šis faktas nebuvo niekaip ginčijamas, todėl teismo traktavimas, jog automobilis galimai nebuvo nuomojamas, turėtų būti vertinimas kritiškai. Atkreipia dėmesį, kad dėl „Kauno nepriklausomų autoekspertų biuras" sudarytos Kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitos Nr. 21706002 apmokėjimo 200 Eur irgi nebuvo pateikti dokumentai, tačiau tai neužkirto kelio teismui priteisti 50 proc. šios sumos.
44. Siekiant pašalinti bet kokias abejones ir prieštaravimus, pateikiamas banko „Operacijos išrašas“, kuris patvirtina, kad 2017-07-31 UAB „Nimus“ sumokėjo UAB „Mandas“ 3039,52 Eur. Pažymėtina, kad minėtas dokumentas buvo pateiktas atsakovei dar ikiteisminio susirašinėjimo metu. Minėto dokumento pateikimas neapsunkins apeliacinio skundo nagrinėjimo. Pažymėtina, kad tarp šalių niekada nekilo ginčas, kad UAB „Nimus“ turėjo 3039,52 Eur nuostolius.
45. Pirmosios instancijos teismas šioje dalyje bylos aplinkybes įvertino klaidingai ir netenkindamas reikalavimo materialinės teisės normas pritaikė netinkamai ir tai yra pagrindas skundžiamą sprendimą pakeisti.
Atsiliepimas
46. Atsakovė ADB „Gjensidige“ atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka.
47. Nurodo, kad pirmąjį apeliantės argumentą labai išsamiai atsakė pirmosios instancijos teismas 2019-03-14 sprendimo 12.5 punkte: „Ieškovo nurodyta aplinkybė, jog teismo ekspertas, apskaičiuodamas valandinį darbų įkainį, neįtraukė autorizuotų BMW servisų taikomus valandinius įkainius, nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo daryti priešingos išvados. Byloje nėra duomenų, jog transporto priemonei galiojo garantinis aptarnavimas bei remontai darbai buvo atliekami autorizuotame servise. Tokių aplinkybių negalėjo nurodyti ir ieškovo vadovė duodama paaiškinimus teismo posėdžio metu ( 4 punktas). Priešingai, šalių paaiškinimais bei byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog automobilis UAB „Krasta Auto Vilnius“ nesilankė, o duomenų, jog prieš eismo įvykį iš JAV atgabentas bei techniškai netvarkingas automobilis būtų remontuotas autorizuotame servise, ieškovė nepateikė. Todėl autorizuoto serviso valandinio darbų įkainio įtraukimas, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju neatitiktų teisingumo bei sąžiningumo reikalavimų (CK 1.5 straipsnis), visiško nuostolių atlyginimo principo (CK 6.251 straipsnis) bei reikštų nepagrįstą praturtėjimą atsakovo sąskaita.“
48. Į antrąjį apeliantės argumentą teismas atsakė skundžiamo sprendimo 12.3 punkte – „Teismo posėdžio metu teismo ekspertas papildomai paaiškino, jog UAB „Maksauto“ komerciniame pasiūlyme nurodžius ne visas dalis, jų kaina buvo paimama iš Autodex (3 punktas, Ekspertizės akto 13 psl.).“
49. Atsakovės įsitikinimu, visi apeliantės keliami klausimai, abejonės dėl teismo ekspertizės išvadų nepatikimumo buvo išsamiai išnagrinėti bei atsakyti. Atkreipia dėmesį, jog transporto priemonės vertinimas (remonto kaštų vidutinių rinkos kainų skaičiavimas) reikalauja turėti specialiųjų žinių, kurių nei teismas, nei proceso dalyviai neturi. Nesutikdama su teismo ekspertizės išvadomis, ieškovė turėjo visas galimybes prašyti skirti pakartotinę ar papildomą teismo ekspertizę, tačiau šia galimybe nepasinaudojo.
50. Apeliantė nurodo, kad reikalaujant atlyginti pakaitinio automobilio išlaidas nebūtina įrodyti aplinkybių dėl šių išlaidų būtinumo. Apeliantės įsitikinimu, siekiant draudimo išmokos priteisimo pakanka įrodyti aplinkybę, kad automobilio nuomos išlaidos buvo faktiškai patirtos.
Atsiliepimas
51. Su tokia apeliantės pozicija nesutinka, nes ji prieštarauja teismų praktikai. Jau atsiliepime į ieškinį nurodyta, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas nuostolių sąvoką, pažymėjo, kad asmeniui atlygintini turtiniai praradimai pasireiškia kaip nuostoliai, jeigu dėl neteisėtų veiksmų jis privalo daryti tam tikras išlaidas ir tuo bloginti savo turtinę padėtį. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai); piniginė žalos išraiška yra nuostoliai.
52. Aptariamu atveju visiškai sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad ieškovė „neįrodė jog jos patirtos transporto priemonės nuomos išlaidos buvo priverstinės, būtinos, realios bei protingos. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų (kelionės lapų, prekių įsigijimo dokumentų ir pan.), jog nuomojama transporto priemonė buvo naudojamos įmonės veikloje, o jos eksploatavimo išlaidos yra faktiškai patirtos, įprastinės įmonės vykdomai veiklai ir būtinos pajamoms uždirbti ar ekonominei naudai gauti bei jos nuoma neišvengiamai buvo būtina. Vien ieškovės vadovės, suinteresuotos bylos baigtimi, abstrakčiais paaiškinimais, jog transporto priemonė buvo būtina nuvykti įsigyti detalių, ieškant kitų transporto priemonių, teismas neturi pagrindo daryti patikimų išvadų. Byloje taip pat nėra įrodymų, jog ir eismo įvykyje dalyvavusi transporto priemonė buvo naudojama ir buvo būtina įmonė veikloje, o jai patekus į eismo įvykį, neišvengiamai buvo būtina nuomotis pakaitinį automobilį.“
53. Atsakovės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas visapusiškai išnagrinėjo byloje esančius įrodymus, teisingai taikė materialinės teisės normas, bei priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti nėra jokio pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
54. Apeliacinis skundas netenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, toliau – CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas.).
55. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Aptariamu atveju absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas apeliaciniame skunde nustatytose ribose tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
56. Ieškovė prie apeliacinio skundo pateikė papildomus rašytinius įrodymus: atsakovės raštą, automobilio nuomos apmokėjimo kvitą ir prašo juos prijungti prie bylos. Vadovaudamasis CPK 314 straipsniu apeliacinės instancijos teismas jų nepriima, nes jie galėjo būti pateikti nagrinėjant bylą pirmos instancijos, be to, atsižvelgiama, į tai, kad prašomi priimti nauji įrodymai neturi esminės įtakos šalių ginčo sprendimui (CPK 314 straipsnis)
57. Nagrinėjamoje byloje ginčas dėl draudimo išmokos dydžio pagal transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą, kai apgadintas automobilis faktiškai neremontuojamas, nors yra remontuotinas.
58. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, pateiktus šalių įrodymus, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, jų pagrindu padarytomis išvadomis, jų nekartoja ir pritaria skundžiamame teismo sprendime nurodytiems motyvams.
59. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2017-04-20 eismo įvykio metu buvo pagadinta ieškovei priklausanti transporto priemonė BMW M3. Eismo įvykio kaltininko civilinę atsakomybę eismo įvykio metu yra apdraudusi atsakovė, todėl ji turi atlyginti ieškovės patirtą žalą dėl autoįvykio. Dėl šių aplinkybių ginčo nėra, kilęs ginčas tarp šalių tik dėl draudimo išmokos dydžio.
60. Atsakovei ieškovė 2017-05-24 pateikė nepriklausomo turto vertintojo „Kauno nepriklausomų autoekspertų biuras“ sudarytą Kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitą Nr. 21706002 (toliau – Ataskaita), pagal kurią transporto priemonei padaryta žala buvo įvertinta 20641,39 Eur be PVM dydžio suma (su PVM – 24976,08 Eur). Ieškovė sumokėjo 200,00 Eur už ekspertų agentūros suteiktas paslaugas bei 3039,52 Eur už pakaitinio automobilio nuomą, bei prašė atsakovės šias sumas atlyginti. Atsakovė ieškovės reikalavimo tenkino dalinai, 2017-07-05 ir 2017-10-06 mokėjimo pavedimais ieškovui sumokėjo 14090,10 Eur (12367,21 (draudimo išmoka) + 1662,39 (nuostolių suma už prekės nuvertėjimą) + 60,50 (transportavimo išlaidos)).
61. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomasis draudimas (toliau -TPVCAPDĮ) reguliuojamas TPVCAPDĮ ir šio įstatymo įgyvendinamaisiais teisės aktais (Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklėmis (toliau – Taisyklės) ir kitais teisės aktais). TPVCAPDĮ trečiasis skirsnis reglamentuoja žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo tvarką (TPVCAPDĮ 12–23 straipsniai).
62. Pagal Taisyklių 15 punktą, žalos dėl turto sugadinimo, kai jį remontuoti ekonomiškai tikslinga, atlyginimo dydis nustatomas pagal turėtas remonto išlaidas, būtinas atkurti sugadintą turtą ar jo detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki eismo įvykio.
63. Jeigu nukentėjęs trečiasis asmuo turto neremontuoja, atlyginamos apskaičiuotos būtinos turto remonto išlaidos (be PVM) atkurti sugadintą turtą ar jo detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki eismo įvykio. Būtinas remonto išlaidas sudaro remonto darbų vertė, dažymo darbų vertė, keičiamų dalių vertė (nuvertinant dalis dėl nusidėvėjimo), dažymo medžiagų vertė ir papildomos išlaidos (transportavimo, saugojimo, techninės ekspertizės ir kitos išlaidos). Šiuo atveju ieškovė automobilio neremontavo, todėl jai turi būti atlyginamos būtinos remonto išlaidos atkurti sugadintą turtą iki eismo įvykio.
64. Būtinos remonto išlaidos apskaičiuojamos pagal vidutinius darbų ir keičiamų detalių ir (ar) dalių įkainius, atitinkančius technologijos lygį, vadovaujantis rekomenduojamais laiko normatyvais. Taigi, atsakovė ieškovo patirtos žalos dydį (būtinųjų remonto išlaidų dydį) turėjo nustatyti atsižvelgusi į Taisyklių 15 punkte nurodytus rodiklius.
65. TPVCAPDĮ 19 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog atsakingas draudikas moka per eismo įvykį nukentėjusiam trečiajam asmeniui tik įrodymais pagrįstos per eismo įvykį padarytos žalos dydžio draudimo išmoką, neviršijančią šio įstatymo 11 straipsnyje nustatytų draudimo sumų, ir turi teisę atmesti nepagrįstus reikalavimus dėl žalos, padarytos per eismo įvykį, atlyginimo.
66. Iškilus ginčui dėl draudimo išmokos dydžio (žalos dydžio) tarp asmens, reikalaujančio išmokėti draudimo išmoką, ir draudiko, apdraudusio transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę privalomuoju draudimu, draudimo išmokos dydis (žalos dydis) kiekvienu konkrečiu atveju įrodinėjamas remiantis CPK nustatytomis įrodinėjimo taisyklėmis ir leistinais įrodymais. Teismas ginčą dėl draudimo išmokos dydžio (žalos dydžio) sprendžia ir jos dydį nustato ne hipotetiniu būdu suteikdamas pirmenybę vienam ar kitam žalos dydžio nustatymo būdui, bet pagal įrodymų vertinimo civiliniame procese taisykles vertindamas kiekvienoje konkrečioje byloje esančius įrodymus ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-03-19 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-81-1075/2018 ).
67. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas priteistinos išmokos dydį, vadovavosi ne ieškovės pateikta vertinimo ataskaita, o teismo paskirtos ekspertizės išvadomis, su kuo ieškovė nesutinka.
68. Teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone – eksperto išvada (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnis). Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Tačiau eksperto išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustatyta išankstinė galia, teismui ji nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis). Vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Tai reiškia, kad įvertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir eksperto išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus. Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmesti kaip įrodymas (kritiškai įvertinti), jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų. Kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis Nr. 3K-3-183/2012).
69. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, padarytomis įvertinus teismo ekspertizės aktą, kaip labiau patikimą įrodymą, ne tik dėl jo prigimties ir gavimo aplinkybių, kadangi ekspertizė buvo paskirta teismo, kuria tinkamą kvalifikaciją turinčiam ekspertui buvo pavesta atsakyti į tam tikrus klausimas, remiantis surinkta bylos medžiaga, t. y. žinant ir apie kitas byloje jau pateiktas vertinimo ataskaitas, bet ir pagrįstai nurodžius, kad ekspertizės aktas atitinka įstatymo jam keliamus reikalavimus, o jo išvados atitinka ekspertizės akte nurodytą tyrimo eigą.
70. Apeliantė, nesutikdama su šiomis išvadomis, pagrindiniu argumentu nurodo tai, kad ekspertas rėmėsi automobilių detalių rinkos kainomis, buvusiomis ekspertizės atlikimo metu (2018 m. rugsėjo mėnesį), o ne eismo įvykio, kai buvo padaryta žala, metu (2017 m. balandžio mėnesį).
71. Ekspertas vidutinių keičiamų naujų originalių detalių rinkos kainą nustatė lyginamosios vertės metodu vertinimo datai, atsižvelgiant į tai, kad įmonės nekaupia informacijos apie praeityje galiojusias transporto priemonių dalių kainas. Nenustačius ekspertizės akto išvadų nepagrįstumo ir atlikto tyrimo ir padarytų išvadų prieštaravimo turto vertinimą reglamentuojantiems teisės aktams ir įvertinus ekspertizės akto prigimties ir jo gavimo aplinkybių aukštesnį patikimumo lygį, sprendžiama, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai automobilio dalių kainą nustatė, remdamasis ekspertizės aktu, atmesdamas kitą ieškovės pateiktą įrodymą – UAB „Kauno nepriklausomų autoekspertų biuras“ ataskaitą, kuri yra atlikta ieškovės užsakymu ir yra jai naudinga.
72. Taip pat pažymėtina, kad ieškovė, siekdama gauti didesnę draudimo išmoką, negu išmokėjo atsakovė, turėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius, jog faktiškai patirti transporto priemonės remonto kaštai viršija draudimo išmoką, tačiau tokių įrodymų nepateikė, nes automobilis nebuvo remontuojamas, todėl laikytina, kad ieškovė, neturėdama remonto išlaidas patvirtinančių įrodymų, nepaneigė ekspertizėje nurodytų automobilių kainos vertės ir, kad už tokią kainą nėra galimybės atkurti sugadinto automobilį vertę iki eismo įvykio.
73. Ieškovės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skaičiavo neautorizuotų autoservisų vidutinius darbų įkainius. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs visus byloje esančius įrodymus, pagrįstai nurodė, kad nėra pagrindo skaičiuoti autorizuotų BMW servisų taikomus valandinius tarifus, nes automobilis niekada nebuvo remontuojamas specializuotame autoservise, jam nebuvo taikomas garantinis aptarnavimas, todėl jo įkainių taikymas reikštų nepagrįstą praturtėjimą atsakovo sąskaita. Papildomai pažymėtina, kad ieškovės automobilio valdytojas, autoįvykio aplinkybių protokole nurodė, kad važiavo iš autoserviso „AVservis“ ir , kad jame buvo tvarkomas ABS, kas papildomai patvirtina, kad ieškovė automobilį remontuodavo ne specializuotame autoservise, todėl negali reikalauti, kad atsakovė atlygintų žalą pagal specializuotų servisų kainas, nes toks skaičiavimas šiuo atveju, reikštų didesnio žalos dydžio nustatymą, nei iš tiesų buvo patirta žala.
Dėl pakaitinio transporto nuomos išlaidų atlyginimo
74. Nagrinėjamu atveju ieškovė atsakovei kėlė reikalavimą atlyginti pareiškėjo patirtas pakaitinio automobilio nuomos išlaidas. Savo reikalavimą grindė ieškovės ir UAB „Mandas“ sudaryta trumpalaikės nuomos (2017-04-21 - 2017-05-20) sutartimi ir sąskaita faktūra, kurioje nurodyta, kad pakaitinio automobilio nuomos kaina yra 3039,52 Eur.
75. Pagal transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, kaip nuostolio draudimo sutartį, mokama draudimo išmoka yra skirta atlyginti žalą, per eismo įvykį padarytą asmeniui, turtui ir neturtinei žalai, taip pat nuostoliams, atsiradusiems, kaip eismo įvykio padarinys, kompensuoti (TPVCAPDĮ 2 straipsnio 2 ir 5 dalys).
76. Žalos atlyginimo klausimas turi būti sprendžiamas pagal bendrąsias civilinės atsakomybės normas. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje, kurioje pateikiama žalos samprata, kaip tiesioginiai nuostoliai, yra įrašytos ir asmens turėtos išlaidos, taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jei nebūtų neteisėtų veiksmų. Nukentėjusiam trečiajam asmeniui atlygintini nuostoliai, kaip šio asmens patirtos išlaidos, turi atitikti tokius požymius: jos turi būti priverstinės, būtinos ir protingos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2002). Vis dėlto, atsižvelgiant į tai kad TPVCAPD yra nuostolių draudimas, kuris pagrįstas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.251 straipsnyje įtvirtintu visiško nuostolių atlyginimo principu, žalos atlyginimu turi būti siekiama grąžinti ją patyrusį asmenį į iki draudžiamojo eismo įvykio buvusią padėtį.
77. Nustatyta, kad atsakovė po autoįvykio 2017-04-20 uždraudė ieškovei parduoti, pradėti automobilio remontą, ardyti ir keisti ginčo automobilį. Ieškovės teigimu, netekusi galimybės naudotis automobiliu, ji buvo priversta automobilį nuomotis. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad draudikas turi kompensuoti pagrįstus nuostolius, susijusius su negalėjimu tam tikrą laiko tarpą naudotis transporto priemone.
78. Tačiau byloje nėra duomenų, kad ieškovės automobilis buvo naudojamas verslo, o ne asmeniniais tikslais, jų nebuvo pateikta ir apeliacinės instancijos teismui. Automobiliui patekus į autoįvykį, juo naudojosi ne ieškovės darbuotojas. Taigi ieškovei nepateikus tiesioginių įrodymų (įmonės automobilių naudojimo tvarkos, kelionės lapų, automobilių maršrutų ir kt.), kad ginčo automobilis iki eismo įvykio buvo naudojamas kasdieninėje įmonės veikloje ar yra būtinas ieškovės darbuotojų funkcijoms atlikti bei kad ieškovei buvo būtinas pakaitinis automobilis, konstatuojama, kad pateiktos išlaidos neatitinka teismų praktikoje suformuluotų būtinų, priverstinių ir protingų išlaidų požymių ir neturi būti draudėjo atlyginamos.
79. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir taip pat nedaro įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl teismas atskirai ir dėl jų nepasisako.
80. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialiosios bei proceso teisės normas, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 straipsnis).
81. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Netenkinus apeliacinio skundo, bylinėjimosi išlaidos ieškovei neatlygintinos. Atsakovė nepateikė duomenų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, todėl bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nusprendžia:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-03-14 sprendimą palikti nepakeistą.