- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-03-14
- Bylos Nr.
- e2-505-934/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-09369-2018-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žilvinas Terebeiza
- Ieškovas
- UAB „Nimus“
- Atsakovas
- ADB „Gjensidige“
- Advokatai
- Linas Stanislavas Bagdonas
- Kategorijos
- 2.6.10.5.2.17Kiti žalos atlyginimo atvejai
dalyvaujant ieškovo UAB „Nimus“ vadovei Gabijai Jakonytei, atstovui advokatui Linui Stanislavui Bagdonui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Nimus“ ieškinį atsakovui ADB „Gjensidige“ dėl draudimo išmokos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimų, atsikirtimų ir paaiškinimų santrauka
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, su vėlesniais patikslinimais, prašydamas priteisti iš atsakovo 8274,18 Eur nuostolių atlyginimo, 3039,52 Eur sumą už pakaitinio automobilio nuomą, 200,00 Eur už autotransporto priemonės vertinimo ataskaitos Nr. 21706002 parengimą bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinys iš esmės grindžiami šiomis aplinkybėmis ir argumentais (1 t., b. l. 3-7; 2 t., b. l. 113, 121):
1.1. 2017-04-20 įvyko eismo įvykis, kurio metu nukentėjo ieškovo transporto priemonė BMW M3. Atsakovui 2017-05-24 buvo pateikta nepriklausomo turto vertintojo „Kauno nepriklausomų autoekspertų biuras“ sudaryta Kelių transporto priemonės vertinimo ataskaita Nr. 21706002 (toliau – Ataskaita), pagal kurią transporto priemonei padaryta žala buvo įvertinta 20641,39 Eur be PVM dydžio suma. Bendra suma su PVM sudarė – 24976,08 Eur;
1.2. Pagal pateiktą Ataskaitą transporto priemonės prekinės vertės netekimas sudarė 1662,39 Eur. Taip pat ieškovas turėjo sumokėti papildomai 200,00 Eur už ekspertų agentūros suteiktas paslaugas bei 3039,52 Eur už pakaitinio automobilio nuomą. Tokiu būdu UAB ,,Nimus“ patyrė 29877,99 Eur žalą, kuri yra tik dalinai atlyginta. Per kelis kartus Atsakovas bendrai sumokėjo: 14029,60 Eur. Skirtumą sudaro 15848,39 Eur, t. y. 12608,87 Eur nuostolių suma už žalą automobiliui, 3039,52 Eur suma už pakaitinio automobilio nuomą ir 200,00 Eur suma už Ataskaitos parengimą, kuriuos privalo sumokėti draudimo bendrovė. Vėliau atsakovas patikslino prašomą priteisti nuostolių dydį, nurodydamas, jog neteisingai jį apskaičiavo įtraukdamas PVM, todėl atsisakė nuo 4334,69 Eur dalies nuostolių atlyginimo;
1.3. Tarp šalių vyko susirašinėjimas, kurio metu draudimo bendrovė nesutiko su pateiktais nuostolius pagrindžiančiais dokumentais, nors savo raštuose pati draudimo bendrovė vadovavosi Ataskaita. Toks atsakovo elgesys vertinamas, kaip sąmoningas vengimas sumokėti (atlyginti) priklausančią patirtą žalą UAB „Nimus“. Toks elgesys, ieškovo įsitikinimu, prieštarauja galiojančioms teisės normoms ir suformuotai teisminei praktikai, analogiško pobūdžio bylose;
1.4. Patirtais nuostoliais pagal Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-06-23 nutarimu Nr. 795 (toliau – Taisyklės), 13 ir 15 punktus, laikoma suma, būtina atkurti sugadinto turto rinkos vertę iki eismo įvykio. Taigi nurodytame punkte aiškiai nurodyta, kad žala nustatoma turto vertintojų ataskaitomis ir išvadomis, kurios atitinka Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo normas. Pateikta išvada yra aiški ir išsami, pagrįsta tiek aprašymais, tiek nuotraukomis;
1.5. Transporto priemonės vertinimo Ataskaitoje nurodytos kainos ir vertės atitinka protingumo, sąžiningumo, teisingumo principams, neprieštarauja aukščiau paminėtų teisės aktų nuostatoms. Esant ekspertų išvadai, atlygintinos žalos dydžio nepagrįstumą turi įrodinėti žalos dydį ginčijantis asmuo, t. y. Atsakovas, jeigu jis nesutinka su atliktais paskaičiavimais;
Atsiliepimas
1.6. Atsakovas teigia, kad nesutinka su Ataskaitoje nurodytomis dalių kainomis ir pateikia įmonės UAB „GTV Group ir Ko“ bei autoserviso UAB „Autofortas“ paskaičiuotas kainų sąmatas. Tačiau automobilių remonto servisai nėra žalos vertinimo subjektai, turintys teisę įstatymo nustatyta tvarka vertinti žalos dydį, todėl Ataskaita turėtų būti vertinama kaip patikimesnis dokumentas žalos dydžiui apskaičiuoti nei autoserviso atliktas sąmatų paskaičiavimas;
1.7. Pažymėjo, jog susirašinėjime atsakovas pripažįsta gavęs Ataskaitą, tačiau nepateikė jokio teisinio pagrindo ar kitų motyvų, kuriais remiantis nesutinkama su Ataskaitos nurodytomis kainomis. Atsakovas nurodė, kad prekinės vertės netekimą paskaičiavo remiantis ieškovo pateikta Ataskaita, todėl Ataskaita turėtų būti pripažįstama teisinga, patikima ir turėtų būti vadovaujamasi joje nurodytomis kainomis;
1.8. Atsakovui nėra aišku, kaip susidarė papildoma 1300,00 Eur be PVM suma už automobilio nuomą. Todėl Atsakovui pateiktas atsakymas, kuriuo pranešta, kad nėra gautas raštiškas jo paties sutikimas keisti automobilio būklės, kuris yra būtinas tokiems veiksmams atlikti. Tik 2017-06-12 gautas leidimas keisti automobilio būklę, o dalis draudimo išmokos gauta tik 2017 m. liepos mėn. Pažymėjo, kad pakaitinį automobilį UAB „Nimus“ nuomojosi iki draudimo išmokos gavimo dienos. Papildomai susidariusi suma 1300,00 Eur yra už papildomas automobilio nuomos paras, pagal pateiktos nuomos sutarties tarp UAB „Mandas“ ir UAB „Nimus“ bendrosios dalies 9.1 punktą ir specialiąsias dalis;
1.9. Vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi ir pateikta nuomos sutartimi bei sąskaita-faktūra, ieškovo įsitikinimu, pakaitinio automobilio nuomos išlaidos turėtų būti priskirtos prie nukentėjusio asmens dėl eismo įvykio patirtų nuostolių, kadangi be eismo įvykio kaltininko neteisėtų veiksmų, nukentėjusiajam nebūtų tekę remontuoti automobilio ir patirti su tuo susijusių išlaidų. Tai reiškia, kad ieškovas turėjo visas teises nuomotis pakaitinį automobilį iki automobilio BMW M3 visiško suremontavimo, tačiau pakaitinį automobilį nuomojosi trumpiau, t. y. iki pirmos draudimo išmokos gavimo dienos. Draudimo išmokos paskirtis – piniginės lėšos, skirtinos automobilio suremontavimui iki jo būklės, kuri buvo iki eismo įvykio. Taigi, negavus draudimo išmokos, automobilio remontas nebuvo ir negalėjo būti pradėtas, kadangi ieškovas neturėjo papildomų (nenumatytų) lėšų automobilio remontui;
1.10. Atsakovai reikalavo pateikti dokumentus, įrodančius, kad kiti ieškovui priklausę automobiliai negalėjo būti naudojami ir turėjo būti nuomojamas pakaitinis automobilis. Todėl pateiktas 2017-11-22 Atsakymas su išrašais iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės, kuriuose matyti, kad ieškovo veikloje šie automobiliai nebuvo ir nėra naudojami bei po eismo įvykio įmonė neturėjo jokio automobilio, kuris galėjo būti naudojamas įmonės veikloje, kadangi visi priklausę automobiliai buvo perduoti kitiems juridiniams asmenims. Todėl, ieškovo įsitikinimu, atsakovas privalo atlyginti 3039,52 Eur nuostolių sumą už pakaitinio automobilio nuomą.
2. Atsakovas pateikė atsiliepimą, prašė ieškinį atmesti (1 t., b. l. 71-74). Atsiliepimas iš esmės grindžiamas šiomis aplinkybėmis ir argumentais:
2.1. Byloje nėra ginčo, kad 2017-04-20 įvyko eismo įvykis, kurio metu nukentėjo transporto priemonė BMW M3, valst. Nr. JHC 230. Eismo įvykio kaltininko civilinę atsakomybę eismo įvykio metu buvo apdraudęs atsakovas (draudimo liudijimas Nr. LT / AYB1449322). Byloje kilo ginčas dėl draudimo išmokos dydžio;
2.2. Draudimo išmoka skaičiuotina pagal Taisyklių 13 ir 15 punktų nuostatas;
2.3. Reguliuodamas žalą draudikas nustatė, jog Ataskaitoje nurodytos dalių kainos, bei valandinis darbų įkainis yra beveik dvigubai didesni, nei vidutinės rinkos kainos;
2.4. Draudikui nustatant padarytos žalos dydį, nepriklausomo vertintojo ataskaita yra tik vienas iš įrodymų, tačiau negalima suabsoliutinti minėto rašytinio įrodymo įrodomosios reikšmės. Nuostolių skaičiavimas remiantis didesnėmis nei rinkos kainos atliktų atsakovo (draudiko) baudimo funkciją ir taip pažeistų ne tik visiško nuostolių atlyginimo principą, bet ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus;
2.5. Žalos reguliavimo procese buvo pastebėta, kad Ataskaita neatitinka įstatymo reikalavimų: skaičiavimo detalizacija yra paslėpta, nurodyti detalių kodai neegzistuoja, o tikrieji nėra pateikti, todėl patikrinti visų keičiamų dalių pozicijas yra neįmanoma; darbų kaina yra subendrinta, nėra išskirta kiekvieno darbo kaina atskirai, todėl neįmanoma patikrinti, kokius darbus vertintojas vertino ir ar tie darbai yra susiję su žala; nedetalizuojamas prekinės vertės netekimo skaičiavimas; ataskaitoje nėra pateikta remonto darbų trukmės, dalių kainų šaltinio;
2.6. ADB Gjensidige licencijuota Audatex programa sudarė remonto sąmatą naudodamas vidutinius rinkoje esančius darbų ir originalių dalių kainas (UAB GTV Group). Pagal šią atsakovo remonto sąmatą, atkurti transporto priemonę iki būklės prieš įvykį pakanka 11396,19 Eur. Atsakovas papildomai užklausė vieną didžiausių ir seniausių Kaune veikiančių servisų UAB „Autofortas“ dėl remonto galimybės ir kainos. Minėtas servisas pateikė remonto sąmatą 12367,21 Eur sumai. Dėl nurodyto, atsakovo įsitikinimu, vertinimo ataskaita negalima vadovautis šioje byloje nustatant mokėtiną draudimo išmoką. Išmokėta draudimo išmoka pagal serviso sąmatą atitinka vidutines darbų, dalių rinkos kainas, todėl ieškinys šioje dalyje turėtų būti atmestas;
2.7. Atkreipė dėmesį, kad pagal Taisyklių 15 punktą su PVM atlyginamos būtinos turto remonto išlaidos tik tuo atveju, jei turtas yra remontuojamas. Kadangi ieškovas nepateikė jokių duomenų, kad automobilis po įvykio buvo suremontuotas, draudikas apskaičiavo išmokas be PVM. Dėl tos pačios priežasties net mokant išmoką pagal vertintojo ataskaitą, mokėtina suma sudarytų 20641,39 Eur be PVM, o ne 24976,08 Eur su PVM;
2.8. Atsakovas, pasisakydamas dėl automobilio nuomos išlaidų, nurodė, jog Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas (toliau – TPVCAPDĮ) ir Taisyklės nenumato išlaidų, susijusių su kito automobilio nuoma, atlyginimo, dėl to, šis ieškovo reikalavimas yra visiškai nepagrįstas (Vilniaus apygardos teismo 2016-08-30 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1140-656/2016);
2.9. Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Priežastinis ryšys, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, leidžia nustatyti civilinės atsakomybės ribas. Taigi nukentėjusiajam yra atlyginamos tik būtinos ir protingos išlaidos, kurios šiam buvo privalomos. Ieškovas niekaip nepagrindžia automobilio nuomos poreikio. Įvykio aplinkybių pranešimo protokole, eismo įvykio deklaracijoje nurodyta, kad automobilį vairavo R. V., kuris nedirba UAB „Nimus“. Vadinasi, automobilis buvo naudojamas kitoms, nei UAB „Nimus“ verslo reikmėms;
2.10. Ieškovas su ieškiniu pateikė duomenis, kad ginčo laikotarpiu nuosavybės teise valdė 5 automobilius, kurių neva 4 perdavė valdyti kitiems asmenims. Tačiau, byloje nėra jokių duomenų, kokiu pagrindu kitiems asmenims buvo perduoti šie automobiliai (atlygintinai, neatlygintinai ir pan.). Tikėtina, kad 3 automobiliai valdytojui UAB „Taksira“ galėjo būti perduoti ir neatlygintinai, kadangi viešai skelbiamais duomenimis abiejų įmonių vadovė yra ta pati – Gabija Jakonytė. Net jei automobiliai UAB „Taksira“ buvo perduoti atlygintinai, galimai nuosavo automobilio susigrąžinimas buvo ekonomiškai pagrįstesnis, nei automobilio nuoma už 3039,52 Eur;
2.11. Byloje nėra duomenų, kiek laiko iš tiesų buvo remontuojamas automobilis, tad reikalavimas priteisti išlaidas už automobilio nuomą iki 2017-07-13 priežastiniu ryšiu nėra susietas su eismo įvykiu ir pasekmėmis. Poreikį nuvykti iš taško A į tašką B ieškovas visiškai galėjo patenkinti ir kitais, labiau ekonomiškais būdais, t. y. naudodamasis viešojo transporto, taksi paslaugomis. Atsižvelgiant į tai, atsakovo įsitikinimu, ieškovo reikalavimas dėl pakaitinio automobilio nuomos yra visiškai nepagrįstas nei teisiniu, nei faktiniu požiūriu, kadangi tokių nuostolių kompensavimo įstatymo leidėjas nenumatė, o byloje nėra jokių duomenų apie ieškovo poreikį nuomotis šį automobilį, bei duomenų apie remonto trukmę;
2.12. Ieškiniu reikalaujama iš draudiko priteisti 200,00 Eur už vertintojo suteiktas paslaugas. Toks ieškovo reikalavimas yra nepagrįstas, kadangi pagal TPVCAPDĮ nuostatas bei teismų praktiką, kreipimasis į ekspertus dėl žalos dydžio nustatymo įgyvendinamas paties nukentėjusio trečiojo asmens lėšomis.
Žemesnės instancijos teismas
3. Teismo ekspertas teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, jog atlikus automobilio indentifikaciją nustatyta, jog automobilis buvo pagamintas Vokietijoje, skirtas JAV rinkai, kuris buvo pargabentas į Lietuvą. Automobilis buvo remontuotas ūkio būdu, o ne pagal gamintojo reikalavimus. „Krasto auto“ buvo siųstas užklausimas, ar automobilis buvo remontuotas oficialiojoje BMW atstovybėje, tačiau atsakymas buvo neigiamas. Atsižvelgiant į tai, kad automobilis nebuvo remontuojamas autorizuotame BMW servise, buvo atmesti oficialių atstovų valandiniai vidutiniai įkainiai. Buvo užklausti neautorizuoti servisai pagal jų metinę apyvartą, kurie pilnai galėtų atlikti automobilio remonto darbus pagal automobilio apgadinimus. Buvo atsiųsti neautorizuotų servisų vidutiniai valandiniai įkainiai, pagal kuriuos buvo apskaičiuota. Dėl detalių kainų nurodė, jog jos gali būti naudotos, gali būti naujos, pargabentos iš trečių šalių. Buvo išsiųsti oficialūs paklausimai, įskaitant ir „Krasta auto“ Vilnius, kuriuose atsispindėjo detalių kainos. Buvo gauti atsakymai iš tvarią ir ilgalaikę veiklą vykdančių įmonių „GTV group“, „Autralita“ „MAKSauto“, kurios prekiauja vokiškomis automobilių detalėmis. Detalių kainos gali svyruoti kiekvieną dieną, tačiau nei viena įmonė nepalaiko duomenų apie detalių kainas praeityje, turi informaciją realiuoju laiku, be to, jos gali kisti dėl taikomų nuolaidų ir pan. Valandinis įkainis gali būti tas pats, tačiau detalių kainos gali skirtis. Buvo pastebėta, kad prieduose „MAKSauto“ kai kurių detalių kainų nepateikė, todėl ekspertizės akto 13 psl. prie papildomų komentarų 2.3.3.3.4. papunktyje yra pridėtos trūkstamos detalės, jų kainos, todėl buvo paskaičiuota trūkstama detalių suma 13246,37 Eur. Atlikus pakartotinę ekspertizę suma gali skirtis dėl kainų pokyčių konstantos. Paskaičiuota vidutinė rinkos kaina. Jeigu automobilis būtų garantinis, jam būtų atlikinėjami periodiniai aptarnavimai, kaina būtų skaičiuojama pagal oficialus BMW atstovo informaciją. Tačiau automobilis jau buvo remontuotas ūkio būdu, todėl buvo paskaičiuota vidutinė kaina. Nesikreipė į kitus BMW autorizuotus servisus, kadangi duomenų bazė autorizuotų servisų bendra, detalių kainos tos pačios, nes tai dukterinės įmonės. Dėl pastarosios aplinkybės kalbėjo su „Krasta auto“ direktore. Sudėjus įmonių atsiųstas kainas, buvo paskaičiuotas vidurkis (13438,19 Eur), tačiau jos buvo sudėtos be nuolaidų (19393,15 (be nuolaidos) +10100+12117+12141/4). „MAKSauto“ trūkstamas detales buvo pripliusuotos. Pateikta informaciją apie dalių kainas yra UAB „Autralita“ (2 t., b. l. 55-56). Buvo prašoma pateikti originalių detalių kainas. Net pati „Krasto auto“ nelaiko praeities duomenų. Nustatyti eismo įvykio dienos detalių kainas nėra galimybės, kadangi nėra tokių duomenų. Pateiktus detalių pavadinimus, kurie nebuvo išverstus į Lietuvių kalbą, pateiks teismo nustatytu terminu (2 t., b. l. 117-118).
Šalies argumentai
4. Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu iš esmės palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes ir argumentus, prašė ieškinį tenkinti. Papildomai ieškovo vadovė paaiškino, jog ji yra atsakovo vadovė, įvykio dieną buvo viena darbuotoja, pagrindinė įmonės veikla – automobilių pirkimas, jų pardavimas išperkamosios nuomos pagrindu. G. Jakonytė (atsakovo vadovė) įsteigė UAB „Taksira“, tačiau tą pačią dieną pardavė. Atsakovas verčiasi automobilių įsigijimu ir pardavimu išperkamosios nuomos pagrindu. Eismo įvykyje dalyvavęs automobilis taip pat buvo skirtas parduoti išperkamosios nuomos pagrindu, tačiau buvo naudojamas ir įmonės veiklai, t. y. važinėjimui į kitus miestus apžiūrėti kitų transporto priemonių, detalių įsigijimui. Kiek pamena, eismo įvykio dieną ji buvo viena darbuotoja. Asmeninio automobilio neturėjo. Gavę išmoką nebandė transporto priemonės remontuoti, rado pirkėją ir pardavė. Buvo atlikusi BMW diagnostiką Kauno autorizuotame servise. Pargabentas transporto priemonė iš JAV buvo techniškai netvarkinga, tačiau neprisimena, ar buvo atlikti kokie nors remonto darbai, taip pat negali nurodyti, ar transporto priemonė buvo remontuojama kituose servisuose. Po eismo įvykio nuomojosi automobilį VW Jeta, skelbime rado priimtiną nuomos kainą. Automobilį išsinuomojo nuo tos dienos, kai atsakovas informavo, kad ieškovas negali naudoti sugadintos transporto priemonės. Tuo laikotarpiu neturėjo kitų transporto priemonių, kurias būtų galėję naudoti. Negali nurodyti į kokius servisus veždavo sugadintus automobilius remontuoti, sutarčių su servisais nebuvo sudarę (2 t., b. l. 117-118, 143-144).
Atsiliepimas
5. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu iš esmės palaikė ir pakartojo atsiliepime nurodytas aplinkybes bei argumentus (2 t., b. l. 117-118, 143-144).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
II. Ginčo esmė
6. Ginčas tarp šalių kilo dėl draudimo išmokos dydžio. Ginčo dėl to, kad įvyko eismo įvykis bei eismo įvykio kaltininko civilinę atsakomybę buvo apdraudęs atsakovas, tarp šalių nekilo. Ieškovas patirtų nuostolių dydį iš esmės įrodinėjo pateikta Ataskaita, o nesutikdamas su teismo eksperto išvadą, nurodė, jog ekspertas nepagrįstai nesirėmė autorizuotų servisų darbų bei detalių įkainiais, taip pat tai, kad dėl negalėjimo naudotis transporto priemone ieškovas patyrė nuomos išlaidų. Atsakovas iš esmės įrodinėjo, jog Atskaitoje nurodytos kainos neatitinka Taisyklių reikalavimų, o ekspertas pagrįstai paskaičiavo transporto priemonės atkūrimo vidutinę rinkos kainą, taip pat tai, kad ieškovas nepagrindė transporto priemonės nuomos būtinumo.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismas, įgyvendindamas išaiškinimo pareigą, patikslino šalių procesinę naštą įrodinėti, ne kartą atidėjo teismo posėdį, siekiant sudaryti sąlygas, kad šalys pateiktų papildomus įrodymus, tenkino prašymą dėl ekspertizės skyrimo, siūlė ginčą spręsti taikiai, papildomai išklausė teismo eksperto paaiškinimų (1 t., b. l. 80, 156-157, 166; 2 t., b. l. 117-118, 143-144).
III. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados
Dėl draudimo išmokos dydžio
8. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog pagal atsakovo pateiktą Ataskaitą, transporto priemonei padaryta žala buvo įvertinta 20641,39 Eur be PVM dydžio suma. Bendra suma su PVM sudarė – 24976,08 Eur (1 t., b. l. 13-41). Ieškovas, patikslinęs ieškinio reikalavimus, nurodė, jog aktualus transporto priemonei padarytos žalos dydis yra 20641,39 Eur be PVM, todėl atsisakė nuo dalies ieškinio reikalavimų (2 t., b. l. 121). Atsakovas pateikė UAB „Autofortas“ remonto sąmatą, kurioje nurodyta remonto kaina 12367,21 Eur be PVM (14964,32 Eur su PVM) (1 t., b. l. 75-81). Atsakovas, atsižvelgdamas į UAB „Autofortas“ pateiktą remonto sąmatą, 2017-07-05 ir 2017-10-06 mokėjimo pavedimais ieškovui sumokėjo 14090,10 Eur (12367,21 (draudimo išmoka) + 1662,39 (nuostolių suma už prekės nuvertėjimą) + 60,50 (transportavimo išlaidos)) (1 t., b. l. 42-45). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-06-22 nutartimi paskyrus teismo ekspertizę (1 t., b. l. 166-167), teismo ekspertas pateikė išvadą, jog transporto priemonės atkūrimo vidutinė rinkos kaina (remonto sąmatą skaičiuojant, naudojant vidutines darbų, originalių naujų dalių vidutines rinkos kainas) 14598,65 Eur be PVM (17664,37 Eur su PVM) (toliau – Ekspertizės aktas), taip pat teismo ekspertas pateikė į Lietuvių kalbą išverstus transporto priemonės dalių pavadinimus (2 t., b. l. 1-16, 124-142).
9. Ieškovas draudimo išmokos dydį iš esmės įrodinėjo Ataskaitoje pateikta išvada apie transporto priemonės atkūrimo sąnaudas (20641,39 Eur (be PVM)). Pažymėtina tai, kad Ataskaita yra vienas iš, bet ne vienintelis, žalos dydį padedančių nustatyti įrodymų, todėl turi būti vertinamas atsižvelgiant į visų turimų, tiek ieškovo, tiek ir atsakovo pateiktų, įrodymų visumą. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, jog kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti, t. y. atsakyti į klausimą, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-09-30 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-701/2016).
10. Be ieškovo pateiktos Ataskaitos, byloje taip pat yra pateiktos kitos įrodinėjimo priemonės, kuriomis atsakovas grindžia savo nesutikimo motyvus, t. y. UAB „Autofortas“ sudaryta remonto 12367,21 Eur (be PVM) sąmata bei Ekspertizės aktu, kuriame nurodyta, jog transporto priemonės atkūrimo vidutinė rinkos kaina 14598,65 Eur (be PVM) (žr., 8 punktą).
11. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl eksperto išvados vietos įrodinėjimo priemonių sistemoje, ne kartą yra pažymėjęs, jog teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone – eksperto išvada (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnis). Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Tačiau eksperto išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustatyta išankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis). Vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Tai reiškia, kad įvertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir eksperto išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus. Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmesti kaip įrodymas (kritiškai įvertinti), jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų. Kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-06-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-386-469/2015 ir joje nurodyta ankstesnė kasacinio teismo praktika).
12. Nagrinėjamu atveju ieškovas, nesutikdamas su teismo eksperto išvadą, iš esmės nurodė, jog ekspertas nesivadovavo BMW autorizuotų servisų valandiniais darbų atlikimo įkainiais, todėl padarė neteisingas išvadas. Teismas su šiais argumentais nesutinka dėl šių argumentų:
Žemesnės instancijos teismas
12.1. TPVCAPDĮ 15 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta žalos dydžio nustatymo taisyklė: turtui padarytos žalos dydį nustato draudikas, vadovaudamasis įgaliotų asmenų ir (ar) turto vertintojų ataskaitomis ir dokumentais, įrodančiais padarytos žalos aplinkybes, faktą ir dydį. Minėta žalos dydžio nustatymo taisyklė detalizuota aktualiame Taisyklių 13 punkte: nukentėjusiojo trečiojo asmens turtui (transporto priemonei ar kitam kilnojamam ar nekilnojamam turtui) padarytos žalos dydį nustato atsakingas draudikas, vadovaudamasis atsakingo draudiko įgaliotų asmenų (ekspertų) ir (ar) turto vertintojų ataskaitomis ar išvadomis, įmonės, kurioje remontuojamas sugadintas turtas, pateiktais šio turto remonto išlaidų skaičiavimais ir (ar) atsižvelgdamas į įmonės, kuri turi teisę remontuoti sugadintą turtą, pateiktus šio turto remonto išlaidų skaičiavimus ar remonto išlaidų pagrindimo dokumentus, taip pat į nukentėjusio trečiojo asmens pateiktus žalos dydį įrodančius dokumentus.
12.2. Vadovaujantis aktualiu Taisyklių 15 punktu, žalos dėl turto sugadinimo, kai jį remontuoti ekonomiškai tikslinga, atlyginimo dydis nustatomas pagal turėtas remonto išlaidas, būtinas atkurti sugadintą turtą ar jo detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki eismo įvykio. Jeigu nukentėjęs trečiasis asmuo turto neremontuoja, atlyginamos apskaičiuotos būtinos turto remonto išlaidos (be PVM) atkurti sugadintą turtą ar jo detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki eismo įvykio. Būtinas remonto išlaidas sudaro remonto darbų vertė, dažymo darbų vertė, keičiamų dalių vertė (nuvertinant dalis dėl nusidėvėjimo), dažymo medžiagų vertė ir papildomos išlaidos (transportavimo, saugojimo, techninės ekspertizės ir kitos išlaidos). Būtinos remonto išlaidos apskaičiuojamos pagal vidutinius darbų ir keičiamų detalių ir (ar) dalių įkainius, atitinkančius technologijos lygį, vadovaujantis rekomenduojamais laiko normatyvais.
12.3. Nagrinėjamu atveju ieškovas nusprendė transporto priemonės neremontuoti, o gauti draudimo išmoką. Ieškovo pateiktoje Ataskaitoje nurodyta, jog transporto priemonės remontas ekonominiu požiūriu buvo tikslingas (1 t., b. l. 19). Tokiu atveju, atsižvelgiant į Taisyklių 15 punktą, atlyginamos būtinos transporto priemonės remonto išlaidos (be PVM) atkurti sugadintą turtą ar jo detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki eismo įvykio, kurios apskaičiuojamos pagal vidutinius darbų ir keičiamų detalių ir (ar) dalių įkainius. Ekspertizės akte nurodyta, jog žalos dydis apskaičiuotas pagal Taisyklių reikalavimus, darbų valandiniai įkainiai nustatyti remiantis Kauno neautorizuotų servisų (UAB „Akstė-servisas“, UAB „Delondas“, UAB „Autida“) remonto darbų valandiniais įkainiais bei apskaičiuota remiantis Audex programa (2 t., b. l. 13, 63). Naujų originalių dalių vidutinė rinkos kaina nustatyta remiantis UAB „Krasta Auto Vilnius“, UAB „GTV Group“, UAB „Autralita“ ir UAB „Maksauto“ pateiktais duomenimis (2 t., b. l. 14). Ekspertizės akte taip pat nurodyta, kad apgadintos transporto priemonės atkūriamasis remontas yra ne garantinis, o „ūkinis“ laisvoje rinkoje (tame tarpe ir neautorizuotų autoservisų, dalių logistikos įmonių (tarpininkų-pardavėjų) rinkoje) (Ekspertizės akto 9 psl.). Ekspertizės akte taip pat nurodyta, jog transporto priemonės atkūrimo kaštai paskaičiuoti remiantis atsakovo sudarytu transporto priemonės techninės apžiūros-defektų aktu, žalos sąmata bei ieškovo pasirinkto vertintojo (UAB Kauno nepriklausomų autoekspertų biuras“) sudarytu transporto priemonės apžiūros aktu (Ekspertizės akto 10 psl.). Teismo posėdžio metu teismo ekspertas papildomai paaiškino, jog UAB „Maksauto“ komerciniame pasiūlyme nurodžius ne visas dalis, jų kaina buvo paimama iš Autodex (žr., 3 punktą, Ekspertizės akto 13 psl.).
Žemesnės instancijos teismas
12.4. Įvertinus Ekspertizės aktą, jame nurodytą transporto priemonės atkūrimo vidutinės rinkos kainos pagrindimą, nėra pagrindo spręsti, jog apskaičiuota transporto priemonės atkūrimo vidutinė rinkos kaina prieštarauja TPVCAPDĮ 15 straipsnio 3 dalyje įtvirtintai žalos nustatymo taisyklei, bei šią nuostatą detalizuojančio Taisyklių 13 punkto reikalavimams, t. y. buvo nustatyti darbų valandiniai bei originalių dalių įkainiai, kurie taikomi rinkoje, apskaičiuojant jų vidurkį (vidutinį įkainį). Taip pat nenustatyta atliktų paskaičiavimų netikslumų, prieštaravimų, o klausimai, kuriuos teismo posėdžio metu kėlė ieškovas, teismo ekspertas į juos argumentuotai atsakė (žr., 3 punktą). Todėl teismas neturi pagrindo abejoti Ekspertizės akto patikimumu.
12.5. Ieškovo nurodyta aplinkybė, jog teismo ekspertas, apskaičiuodamas valandinį darbų įkainį, neįtraukė autorizuotų BMW servisų taikomus valandinius įkainius, nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo daryti priešingos išvados. Byloje nėra duomenų, jog transporto priemonei galiojo garantinis aptarnavimas bei remontai darbai buvo atliekami autorizuotame servise. Tokių aplinkybių negalėjo nurodyti ir ieškovo vadovė duodama paaiškinimus teismo posėdžio metu (žr., 4 punktą). Priešingai, šalių paaiškinimais bei byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog automobilis UAB „Krasta Auto Vilnius“ nesilankė (2 t., b. l. 46), o duomenų, jog prieš eismo įvykį iš JAV atgabentas bei techniškai netvarkingas automobilis būtų remontuotas autorizuotame servise, ieškovas nepateikė. Todėl autorizuoto serviso valandinio darbų įkainio įtraukimas, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju neatitiktų teisingumo bei sąžiningumo reikalavimų (CK 1.5 straipsnis), visiško nuostolių atlyginimo principo (CK 6.251 straipsnis) bei reikštų nepagrįstą praturtėjimą atsakovo sąskaita.
12.6. Ieškovo nurodyta aplinkybė, jog atsakovas prekinės vertės netekimą paskaičiavo remiantis ieškovo pateikta Ataskaita, todėl Ataskaita turėtų būti pripažįstama teisinga, patikima ir turėtų būti vadovaujamasi joje nurodytomis kainomis, taip pat savaime nepaneigia teismo išvados dėl Ekspertizės akto pagrįstumo. Viena vertus, tiek atsakovas, tiek ieškovas neginčijo atsakovo apskaičiuoto prekinės vertės netekimo pagrįstumo, kita vertus, vien ta aplinkybė, jog atsakovas ja vadovavosi, nepaneigia teismo eksperto nustatytos transporto priemonės atkūrimo vidutinės rinkos kainos, kadangi skiriasi skaičiavimo metodika.
12.7. Reikalavimą dėl draudimo išmokos priteisimo ieškovas grindė Ataskaita, tačiau remiantis ja teismas neturi pagrindo daryti patikimų išvadų dėl jos abstraktumo. Ataskaitoje darbų kaina yra subendrinta, nėra išskirta kiekvieno darbo kaina atskirai, todėl negalima įvertinti jų pagrįstumo. Be to, ataskaitoje nėra nurodyta remonto darbų trukmė, dalių kainų šaltinis, pateiktos kainos ir nurodyti darbai nėra pagrįsti realiais įmonių, turinčių teisę remontuoti automobilius, skaičiavimais. Pažymėtina tai, kad ieškovas šių duomenų nepateikė ir bylos nagrinėjimo metu. Todėl nėra pagrindo pripažinti, kad Ataskaitoje apskaičiuotos būtinosios automobilio remonto išlaidos atitinka vidutinius rinkos įkainius.
13. Atsižvelgiant į Taisyklių 15 punkto nuostatą, jog atlyginamos apskaičiuotos būtinos turto remonto išlaidos (be PVM) atkurti sugadintą turtą ar jo detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki eismo įvykio, teismas papildomai pažymi, jog teismo ekspertas duodamas paaiškinimus teismo posėdžio metu nurodė, jog įmonės nekaupia informacijos apie praeityje galiojusias transporto priemonių dalių kainas, o ir įrodymų, jog jos būtų kitokios, ieškovas nepateikė, todėl nėra pagrindo spręsti, jog apskaičiuota dalių vidutinė rinkos kaina yra neteisinga.
14. Atsakovas paskaičiuotų nuostolių dydį grindė UAB „Autofortas“ remonto sąmata, tačiau atlikus teismo ekspertizę, atsakovas iš esmės neneigė Ekspertizės akte nurodytų skaičiavimų pagrįstumo. Kita vertus, vien UAB „Autofortas“ remonto sąmata nepagrindžia vidutinės remonto darbų ir detalių kainos, kadangi nebuvo vertinami alternatyvūs ūkio subjektų, atliekančių automobilių remonto darbus ir/ar pardavinėjant transporto priemonių detales, pasiūlymai. Atsižvelgiant į tai, spręstina, jog atsakovo pateiktos sąmata vertintina kaip viena iš įrodinėjimo priemonių, kuri nepaneigia Ekspertizės akte atliktų skaičiavimų pagrįstumo, tačiau netiesiogiai įrodo atliktos ekspertizės kainų paskaičiavimo teisingumą, realumą, kadangi ji artima UAB „Autofortas“ paskaičiuotai remonto kainai.
15. Taigi, apibendrinus tai, kas išdėstyta, įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą, atsižvelgiant į CK 6.251 straipsnyje įtvirtintą visiško nuostolių atlyginimo principą, taip pat į TPVCAPDĮ ir Taisyklių nuostatas, įtvirtinančias reikalavimą draudimo išmoką (būtinąsias remonto išlaidas) apskaičiuoti pagal vidutinius remonto darbų ir detalių įkainius, konstatuotina, kad Ekspertizės akte apskaičiuota transporto priemonės atkūrimo vidutinė rinkos kaina yra teisinga ir pagrįsta bei įrodo, jog įvykio metu apgadintas automobilis būtų atkurtas toks, koks jis buvo iki draudžiamojo įvykio. Todėl iš atsakovo ieškovo naudai priteistinas skirtumas, susidaręs tarp išmokėtos nuostolių sumos už automobilį (12367,21 Eur be PVM) ir teismo eksperto nustatytos transporto priemonės atkūrimo vidutinės rinkos kainos (14598,65 Eur be PVM) – 2231,44 Eur (14598,65 – 12367,21), likusioje dalyje ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl transporto nuomos išlaidų atlyginimo
16. Pagal transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, kaip nuostolio draudimo sutartį, mokama draudimo išmoka yra skirta atlyginti žalą, per eismo įvykį padarytą asmeniui, turtui ir neturtinei žalai, taip pat nuostoliams, atsiradusiems, kaip eismo įvykio padarinys, kompensuoti (TPVCAPDĮ 2 straipsnio 2 ir 5 dalys).
17. Teismų praktikoje taip pat pažymima, jog atsižvelgiant į transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarčių kompensacinę paskirtį ir nuostolių draudimo sutartyse, prie kurių priskiriamos minėtos sutartys, įgyvendinamą Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.251 straipsnyje įtvirtintą visiško nuostolių atlyginimo principą, žalos atlyginimu turi būti siekiama grąžinti ją patyrusį asmenį į iki pažeidimo buvusią padėtį. Teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčą dėl žalos atlyginimo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis, nes, nustačius mažesnį už tikruosius nuostolius žalos dydį, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės. Kai nustatytas žalos dydis viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2015).
18. Taigi, atsižvelgiant į aptartą teisinį reguliavimą ir formuoją praktiką (žr., 16-17 punktus), spręstina, jog asmens patirtos pakaitinės transporto priemonės nuomos išlaidos yra viena iš žalos turtui rūšių (CK 6.249 straipsnio 1 dalis), kurios gali būti atlyginamos, ieškovui įrodžius, jog iki eismo įvykio savo žinioje turėjo automobilį, kurį naudojo įmonės veikloje ir dėl eismo įvykio šios galimybės neteko, o pakaitinio automobilio nuomos išlaidos buvo priverstinės, būtinos bei jų dydis yra protingas.
19. Nagrinėjamu atveju byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog tarp ieškovo ir UAB „Mandas“ 2017-04-21 ir 2017-05-20 sudarytos trumpalaikės transporto priemonių nuomos sutartys bei ieškovui išrašyta 3039,52 Eur suma už transporto priemonių nuomą (1 t., b. l. 50-56). Reikalavimą dėl pakaitinio automobilio nuomos išlaidų iš esmės grindė tuo, kad po eismo įvykio įmonė neturėjo jokio automobilio, kuris galėjo būti naudojamas įmonės veikloje, nes visi priklausę automobiliai buvo perduoti kitiems juridiniams asmenims, o jeigu nebūtų eismo įvyko, ieškovas nebūtų patyręs išlaidų. Šias aplinkybes iš esmės įrodinėjo VĮ „Regitra“ duomenimis, jog ieškovo veikloje automobiliai nebuvo ir nėra naudojami bei po eismo įvykio įmonė neturėjo jokio automobilio, kuris galėjo būti naudojamas įmonės veikloje, kadangi visi priklausę automobiliai buvo perduoti kitiems juridiniams asmenims (1 t., b. l. 57-63).
20. Teismo vertinimu, ieškovas neįrodė, jog jo patirtos transporto priemonės nuomos išlaidos buvo priverstinės, būtinos, realios bei protingos. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų (kelionės lapų, prekių įsigijimo dokumentų ir pan.), jog nuomojama transporto priemonė buvo naudojamos įmonės veikloje, o jos eksploatavimo išlaidos yra faktiškai patirtos, įprastinės įmonės vykdomai veiklai ir būtinos pajamoms uždirbti ar ekonominei naudai gauti bei jos nuoma neišvengiamai buvo būtina. Vien ieškovo vadovės, suinteresuotos bylos baigtimi, abstrakčiais paaiškinimais, jog transporto priemonė buvo būtina nuvykti įsigyti detalių, ieškant kitų transporto priemonių, teismas neturi pagrindo daryti patikimų išvadų. Byloje taip pat nėra įrodymų, jog ir eismo įvykyje dalyvavusi transporto priemonė buvo naudojama ir buvo būtina įmonė veikloje, o jai patekus į eismo įvykį, neišvengiamai buvo būtina nuomotis pakaitinį automobilį. Priešingai, byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog į eismo įvykį patekusią transporto priemonę vairavo R. V., o duomenų, jog jis būtų UAB „Nimus“ darbuotojas, ieškovė nepateikė. Kita vertus, ieškovas taip pat nepateikė įrodymų, jog apmokėjo UAB „Mandas“ išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą (1 t., b. l. 52).
21. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog ieškovo reikalavimas dėl pakaitinio automobilio nuomos 3039,52 Eur išlaidų priteisimo yra nepagrįstas, todėl atmestinas (CPK 178 straipsnis).
Dėl nepriklausomo turto vertintojo samdymo išlaidų atlyginimo
22. Ieškovas taip pat prašė priteisti iš atsakovo jo patirtų 200,00 Eur išlaidų už Ataskaitos parengimą. Išlaidų dydį įrodinėjo parengta Ataskaita (1 t., b. l. 13-41). Viena vertus, ieškovas nepateikė 200,00 Eur sumokėjimą pagrindžiančių įrodymų, kita vertus, įvertinus tai, kad Ataskaitoje nurodyta paslaugų atlikimo 200,00 Eur suma (1 t., b. l. 19) bei tai, kad tarp ieškovo ir UAB „Kauno nepriklausomų autoekspertų biuras“ sudaryta sutartis numatė, jog ieškovas už suteiktas paslaugas sumoka ne vėliau kaip per 5 dienas nuo užsakymo įvykdymo datos – 2017-06-02 (3.2., 4.1. punktas) (1 t., b. l. 32), netiesiogiai įrodo 200,00 Eur sumokėjimo faktą. Be to, atsakovas iš esmės neginčijo Ataskaitos apmokėjimo fakto. Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, ieškovas įrodė, jog patyrė 200,00 Eur išlaidų už Ataskaitos parengimą.
23. Atsakovas, nesutikdamas su reikalavimu priteisti 200,00 Eur išlaidų dydį, iš esmės nurodė, jog pagal TPVCAPDĮ nuostatas bei teismų praktiką, kreipimasis į ekspertus dėl žalos dydžio nustatymo įgyvendinamas paties nukentėjusio trečiojo asmens lėšomis, todėl ieškovas neturi teisinio pagrindo reikšti tokio pobūdžio reikalavimų. Teismas, atsižvelgdamas į Vilniaus apygardos teismo 2016-05-06 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2A-1706-585/2016, iš dalies sutinka su atsakovo nurodytais argumentais, jog kreipimasis į ekspertus dėl žalos dydžio nustatymo įgyvendinamas paties nukentėjusio trečiojo asmens lėšomis (TPVCAPDĮ 15 straipsnio 3 dalis). Tačiau nagrinėjamu atveju, byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog atsakovas, nustatydamas automobilio vertės netekimo sumą (1662,39 Eur) bei ją išmokėdamas, rėmėsi ieškovo pateikta Ataskaita (1 t., b. l. 44-46). Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siekiant nepažeisti visiško nuostolių atlyginimo principą, užtikrinti šalių teisių ir teisėtų interesų pusiausvyrą, teismo vertinimu, būtų protinga ir teisinga atlyginti pusę (100,00 Eur) ieškovo patirtų išlaidų už Ataskaitos, kurios pagrindu draudikas išmokėjo automobilio vertės netekimo sumą, parengimą, juo labiau, kad aptariamos Ataskaitos dalies atsakovas neginčijo (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Todėl iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 100,00 Eur išlaidų už Ataskaitos parengimą, o likusioje dalyje reikalavimas atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
24. Patenkinus ieškinį iš dalies, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį (CPK 93, 96 straipsnis).
25. Patikslinto ieškinio reikalavimų suma 11513,70 Eur (200+8274,18+3039,52). Patenkintų ieškinio reikalavimų dalis – 2231,44 Eur (19 proc.), atmestų – 9282,26 Eur (81 proc.).
26. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovė patyrė 1570,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 500,00 Eur atstovavimo išlaidos ir 357,00 žyminis mokestis (1 t., b. l. 10-12). Atsakovas patyrė 2500,00 Eur išlaidų, susijusių su teismo ekspertizės atlikimu (1 t., b. l. 165).
27. Teismas, įvertinęs tiek ieškovo atstovo pateiktų procesinių dokumentų turinį, jų apimtį, vykusių teismo posėdžių skaičių, jų trukmę, taip pat tai, kad prašoma bylinėjimosi išlaidų suma neviršija Rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo, patvirtintoje Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 (2015-03-19 redakcija), dydžių, sprendžia, jog ieškovo prašoma priteisti išlaidų suma atitinka protingumo, sąžiningumo reikalavimus.
28. Taigi, atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį, ieškovo išlaidų advokato pagalbai apmokėti dalis bei žyminio mokesčio dalis, atitinkanti patenkintų ieškinio reikalavimų dalį, sudaro 298,30 Eur (19 proc.), kuri priteistina ieškovui iš atsakovo. Atsakovo išlaidų teismo ekspertizei apmokėti dalis, atitinkanti atmestų ieškinio reikalavimų dalį, sudaro 2025,00 Eur (81 proc.), kuri priteistina atsakovui iš ieškovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
29. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme valstybė patyrė 7,11 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme (CPK 96 straipsnis). Atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį, iš ieškovo valstybės naudai priteistina 5,75 Eur (81 proc.). Atsakovui tenkanti mokėti dalis, proporcinga atmestų reikalavimų daliai (19 proc.), neviršija 3,00 Eur sumos, todėl iš atsakovo minėtos išlaidos nepriteistinos (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 96 straipsnis, Teisingumo ir Finansų ministrų 2014-09-23 įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo ADB „Gjensidige“, juridinio asmens kodas 110057869, 2231,44 Eur žalos atlyginimo bei 298,30 Eur bylinėjimosi išlaidų, ieškovo UAB „Nimus“, juridinio asmens kodas 304139203, naudai.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo UAB „Nimus“, juridinio asmens kodas 304139203, atsakovo ADB „Gjensidige“, juridinio asmens kodas 110057869, naudai 2025,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybės naudai iš ieškovo UAB „Nimus“, juridinio asmens kodas 304139203, 5,75 Eur, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.