Vilniaus apygardos teismo nutartis

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 1111,03 Eur žalos ir nurodė, kad 2013 m. spalio 11 d. įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta ieškovei priklausantis automobilis „AUDI Q7“, t. y. automobilio „VOLVO V70“ vairuotojas trečiasis asmuo G. L., važiuodamas atbuline eiga kliudė ieškovės automobilio priekinį bamperį. Automobilio „VOLVO V70“ vairuotojo civilinė atsakomybė nebuvo drausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Ieškovė nurodė atsakovui reikalingus atlikti remonto darbus, jų kainą, prašydama atlyginti eismo įvykio metu patirtą žalą. Atsakovas atsisakė atlyginti ieškovo patirtą žalą argumentuodamas tuo, kad ieškovei nepriklauso žalos kompensacija, nes nepateikė transporto priemonės apžiūrai. Ieškovė pateikė atsakovei eismo įvykio deklaraciją, PVM sąskaitas-faktūras už atliktus remonto darbus, iš kurių aiškiai matyti transporto priemonės apgadinimai, atlikti darbai bei patirtos žalos dydis. Pagal bendrovės Moller Auto Vilnius 2013 m. lapkričio 25 d. sąskaitas-faktūras serija AUDN Nr. 2013-163 ir serija AA Nr. 6752158, ieškovė dėl pirmiau nurodyto eismo įvykio patyrė 3 836,15 Lt (1111,03 Eur) žalos, tačiau ji iki šiol neatlyginta.Atsakovas prašė ieškinį atmesti ir nurodė, kad eismo įvykio metu nukentėjęs asmuo, norėdamas gauti išmoką iš atsakovė, privalo laikytis LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 15 straipsnyje ir LR Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių (toliau – Taisyklės) IV skirsnio nuostatose įtvirtintų pareigų. Ieškovė nesilaikė savo, kaip eismo įvykyje nukentėjusio asmens, pareigų – nepateikė turimų eismo įvykio ir žalos įrodymų, nepadėjo nustatyti įvykio aplinkybių ir žalos dydžio, nesilaikė nurodymų, neleido ištirti per eismo įvykį padarytos žalos priežasčių ir nustatyti jos dydžio (TPVCAPDĮ 12 straipsnio 2 dalis, 15 straipsnis, Taisyklių 26 punktas); neišsaugojo sugadintos transporto priemonės, kokia ji buvo po eismo įvykio, tol, kol ją apžiūrės atsakovės atstovas (TPVCAPDĮ 15 straipsnio 2 dalis, Taisyklų 27 punktas). Šių pareigų nesilaikymas užkirto kelią ieškovei gauti draudimo išmoką ir įvertinti, kokia žala buvo padaryta eismo įvykio metu.

Pirmosios instancijos teismas ieškinį patenkino ir priteisė ieškovei UAB „Kamida Logistics“ iš atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro 111,03 Eur žalos atlyginimo ir 624,91 Eur bylinėjimosi išlaidų.Teismas nustatė, kad ieškovė 2013 m. spalio 14 d. pranešimu Nr. 13-168 informavo atsakovą apie įvykusį eismo įvykį bei patirtą žalą, nurodė automobilio apgadinimus bei informavo, kad, juos suremontavus, atsakovui pateiks PVM sąskaitą faktūrą.Atsakovė 2013 m. spalio 17 d. rašte nurodė, kad transporto priemonės „VOLVO V70“ vairuotojo civilinė atsakomybė nebuvo drausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl žala priskiriama atsakovės kompetencijai, ieškovė dėl žalos administravimo gali kreiptis į atsakovo nurodytą draudimo bendrovę, nustačius draudiminio fakto buvimą ir surinkus reikiamus dokumentus, bus išmokėta draudimo išmoka. Ieškovė 2013 m. spalio 18 d. pranešimu kreipėsi Į AB „Lietuvos draudimas“ dėl žalos administravimo. Draudimo bendrovė 2013 m. spalio 24 d. raštu nurodė ieškovei pateikti ginčo automobilį apžiūrai AB „Lietuvos draudimas“ žalų ekspertizių skyriui adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė to nepadarė ir 2013 m. lapkričio 25 d. raštu kreipėsi į atsakovą, prašydama kompensuoti patirtą žalą bei pridėjo UAB Moller Auto Vilnius PVM sąskaitas-faktūras, kai ginčo automobilis buvo jau suremontuotas. Atsakovas 2014 m. vasario 11 d. pranešimu „Dėl žalos atlyginimo“ atsisakė atlyginti ieškovo patirtą žalą argumentuodamas tuo, kad ieškovei nepriklauso žalos kompensacija, nes nepateikė transporto priemonės apžiūrai. Pagal TPVCAPDĮ 15 straipsnio 2 dalį, kai žala padaryta turtui, nukentėjęs trečiasis asmuo privalo išsaugoti sugadintą transporto priemonę ar kitą turtą tokį, koks jis buvo po eismo įvykio, tol, kol jį apžiūrės atsakingo draudiko arba Biuro įgaliotas asmuo, ir suteikti galimybę draudiko ar Biuro įgaliotam asmeniui apžiūrėti sugadintą ar sunaikintą turtą. Atsakingas draudikas ar Biuras nedelsdami, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo nukentėjusio trečiojo asmens rašytinio pranešimo apie eismo įvykį gavimo dienos, privalo nusiųsti įgaliotą asmenį apžiūrėti sugadintą ar sunaikintą turtą, surašyti apžiūros ataskaitą ir pateikti ją pasirašytinai susipažinti nukentėjusiam trečiajam asmeniui.Byloje nėra duomenų, kad atsakovo atstovas (ekspertas ar kitas įgaliotas asmuo) per 3 darbo dienas nuo nukentėjusio asmens (analizuojamu atveju – ieškovės) rašytinio pranešimo apie eismo įvykį gavimo dienos buvo atvykęs ir jam nebuvo sudarytos sąlygos apžiūrėti automobilį, taip pat, kad atsakovas atliko Taisyklių 29 punkte numatytus veiksmus.Ieškovė iš karto informavo atsakovą apie ketinimą remontuoti automobilį ir kad pateiks tai pagrindžiančius įrodymus. Nors atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ 2013 m. spalio 24 d. raštu nurodė ieškovei pateikti ginčo automobilį apžiūrai konkrečiu adresu, bet teismo posėdyje ieškovės atstovas nurodė, kad ginčo automobilis po eismo įvykio buvo nevažiuojantis. Ieškovė nurodė vietą, kur automobilis saugomas, bet atsakovo paskirtas draudikas, t. y. jos įgaliotas asmuo neatvyko į vietą apžiūrėti automobilio ir įvertinti automobiliui padarytos žalos. Teismas konstatavo, kad atsakovo paskirtas draudikas neįvykdė TPVCAPDĮ 15 straipsnio 2 dalį nustatytos pareigos. Ieškovė siekė bendradarbiauti su atsakovu – raštuose ne kartą prašė nurodyti, ar pakanka pateiktų duomenų žalai administruoti, dėl to atmestini atsakovo argumentai, kad ieškovė nepateikė turimų eismo įvykio ir žalos įrodymų, nepadėjo nustatyti įvykio aplinkybių ir žalos dydžio, nesilaikė nurodymų, neleido ištirti per eismo įvykį padarytos žalos priežasčių ir nustatyti jos dydžio; neišsaugojo sugadintos transporto priemonės, kokia ji buvo po eismo įvykio, tol, kol ją apžiūrės atsakovės atstovas.

Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškinį atmesti.Apeliantas nurodė, kad pats ieškovas ignoravo biuro nurodymus ir nevykdė sao pareigų, nepateikė apžiūrėti transporto priemonės, nenurodė tikslaus adreso, kur ir kada galima būtų apžiūrėti transporto priemonę.Atsakovo atstovui neatvykus apžiūrėti transporto priemonės, prieš atlikdamas remonto darbus tinkamai neužfiksavo jos apgadinimų nesamdė turto vertintojo, remonto sąmatos iš anksto iki remonto nesuderino su atsakovu.Atsakovo atstovas AB „Lietuvos draudimas“ išsiuntė ieškovui pranešimą, kuriuo prašė pateikti transporto priemonę apžiūrai.Akivaizdu, kad ieškovas sąmoningai nevykdė savo pareigos užfiksuoti sugadinimus, nenurodė tikslaus adreso bei laiko, kada būtų galima atlikti turto apžiūrą. Nors sugadinta transporto priemonė tik 2013-11-15 pristatyta remontui, ieškovas ignoravo atsakovo atstovo 2013-10-24 raštu pateiktą prašymą pateikti automobilį apžiūrai.Apeliantas prašė prijungti naujus įrodymus, po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme gautus iš remontą atlikusios UAB „Moller auto“ patvirtinančius, kad buvo apgadintas ir remontuojamas ne tik automobilio priekis, bet ir galas.Ieškovo nurodytas žalos dydis yra nepagrįstas, nes faktiškai buvo remontuojamas ne tik automobilio priekis apgadintas ginčo įvykio metu, bet ir galas, kuris buvo apgadintas kito įvykio metu. Žalos negalėjo būti didesnis nei 429,48 eur, tuo tarpu ieškovo pateiktoje sąskaitoje nurodyta 702,78 eur.Taisyklių 16 punktas numato tik negautų pajamų atlyginimą, todėl išlaidos pakaitinio automobilio nuomai neatlyginamos. Net ir tuo atveju, jei tokios išlaidos būtų atlyginamos, jos neturėtų viršyti 71,79 euro.Ieškovas yra PVM mokesčio mokėtojas, todėl sumokėjęs PVM susigrąžintų iš biudžeto. Sumokėto PVM negalima laikyti žala.Ieškovas prašė apeliacinį skundą atmesti ir nurodė, kad atsakovė per teisės aktuose nurodytą terminą neatsiuntė savo atstovo automobilio apžiūrai, nesikreipė į ieškovę dėl tikslaus adreso ir laiko nurodymo. Ieškovo siųstuose raštuose nurodytas tikslus adresas ir kontaktiniai duomenys.Ieškovui neatvykus apžiūrėti automobilio, atsakovas turėjo teisę, bet ne pareigą pasamdyti turto vertintoją, kad jis nustatytų žalos dydį.Atsakovas žinodamas, kad nesilaikė TPVCAPDĮ nuostatų, bei suvokdamas, kad ieškovės atžvilgiu priėmus palankų sprendimą, atsakovas galimai prarastų ir atgręžtinio reikalavimo teisę ir į eismo įvykio kaltininką G. L., bet kokiu būdu stengiasi visą su tuo susijusią riziką perkelti ieškovei.Apeliantas naujai patiektus įrodymus dėl remonto kainų turėjo galimybę pateikti pirmosios instancijos teismui. Apeliantas turėjo galimybę pateikti naujus įrodymus, nes bylos nagrinėjimas tęsiasi nuo 2014 metų. Net ir priėmus šiuo įrodymus, jie nepatvirtina, kad remontas galėtų kainuoti ne daugiau kaip 429,48 eurų. Taisyklių 15 punktas suteikia pagrindą ieškovei reikalauti atlyginti patirtas išlaidas už pakaitinio automobilio nuomą (nurodoma, kad atlyginamos ir kitos išlaidos). Pakaitinio automobilio nuoma buvo būtina, nes automobilis buvo būtinas kasdieninei veiklai.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teismas teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 329 str.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.Apeliacijos dalykas yra šalių elgesio žalos sureguliavimo procedūros metu vertinimas. Kai reikalavimą atlyginti žalą nukentėjęs asmuo reiškia transporto priemonių savininko civilinės atsakomybės draudikui, jis turi laikytis atitinkamus draudimo teisinius santykius reguliuojančių teisės aktų reikalavimų (TPVCAPDĮ, Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių, kt.), kuriuose nustatyta reikalavimo atlyginti žalą pateikimo, jo vertinimo ir draudimo išmokos išmokėjimo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius v. UADB „Seesam Lietuva“, bylos Nr. 3K-7-368/2012).Nagrinėjamu atveju šalių elgesį reglamentuoja imperatyvios Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 26 – 28 punktų normos, todėl sprendžiant ginčą šalių elgesys vertinamas griežto taisyklių laikymosi aspektu.Apeliantas pagrįstai nurodė, kad ieškovas nepristatė apgadinto automobilio apžiūrai, o pranešime apie eismo įvykį nenurodė tikslaus adreso, kur ir kada galima būtų atlikti turto apžiūrą bei nesuteikė galimybės Biuro įgaliotam asmeniui apžiūrėti sugadintą turtą, nors atsakovo atstovo AB “Lietuvos draudimas” darbuotojas 2013-10-22 informavo ieškovą apie užregistruotą žalą, pateikė atsakingo darbuotojo kontaktus. Tuo ieškovas pažeidė Taisyklų 27 punkto reikalavimus.2013-10-24 išsiuntė ieškovui pranešimą, kuriuo prašė pateikti apgadintą transporto priemonę apžiūrai, nurodė adresą, kur pristatyti automobilį (pats ieškovas 2013-10-18 pranešime Nr. 13-171 prašė šią informaciją pateikti iki 2013-10-28. Ieškovas neįrodė, kad automobilis buvo nevažiuojantis, nes sugadinimų pobūdis (priekinio bamperio apgadinimas) leidžia spręsti, kad automobilis buvo važiuojantis ir pristatytas į autoservisą.Biuro įgaliotam asmeniui neatvykus apžiūrėti sugadinto turto per 3 darbo dienas nuo nukentėjusio trečiojo asmens rašytinio pranešimo apie eismo įvykį gavimo dienos ir nusprendus nelaukti, kol Biuro atstovai atliks minėtą apžiūrą, prieš atlikdamas transporto priemonės remonto darbus tinkamai neužfiksavo jos apgadinimų - nesamdė turto vertintojo. Tuo ieškovas pažeidė TPVCAPDĮ 15 straipsnio 3 dalies ir Taisyklių 28 punkto reikalavimus. Atsakovo atstovas 2013-11-20 papildomai informavo ieškovą apie pastarojo pareigos nepateikti transporto priemonę apžiūrai neįvykdymą.Ieškovui nusprendus eismo įvykio metu sugadintą transporto priemonę pradėti remontuoti iki draudimo išmokos mokėjimo, remonto būdas, sąlygos, įmonė, kurioje numatoma remontuoti sugadintą turtą, ir remonto sąmata nebuvo iš anksto iki remonto suderinti su atsakovo atstovu. Tuo tarpu, draudimo išmoką atsakovas moka, kai apžiūrimas sugadintas turtas, įvertinama padaryta žala ir apskaičiuojamos remonto išlaidos, žinoma turtą remontuosianti įmonė, suderinami remonto darbu atlikimas ir apimtis. Mokant draudimo išmoką Taisyklių 42.2.3 punkte numatytu atveju, atsižvelgiama ne į faktiškai patirtas, o į būtinas remonto išlaidas. Tik tuo atveju, kai turtas remontuojamas atsakovo rekomenduotoje remonto įmonėje, turto remonto būdas, sąlygos ir remonto sąmata iš anksto nederinami su Biuru (Taisyklių 43, 44 punktai).Jei atsakovas nevykdytų TPVCAPDĮ 15 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos pastarojo pareigos, šis faktas neeliminuotų ieškovo pareigos išsaugoti sugadintą transporto priemonę tokią, kokia ji buvo po eismo įvykio, tol, kol ją apžiūrės atsakovo įgaliotas asmuo, ir suteikti galimybę atsakovo įgaliotam asmeniui apžiūrėti sugadintą turtą.Apeliantas pagrįstai nurodė, kad atsakovui laiku nevykdant minėtos pareigos, nukentėjęs asmuo turėtų kelias teisėtas alternatyvas: