- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-08-11
- Bylos Nr.
- e2S-1902-880/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-13740-2022-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Linas Zinkevičius
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „SOLAR PV“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Linas Zinkevičius, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „SOLAR PV“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 22 d. nutarties, kuria ieškinį atsisakyta priimti, civilinėje byloje Nr. e2-18406-1080/2022.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurio prašė: 1) įpareigoti atsakovę LITGRID AB ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pasirašyti UAB „SOLAR PV“ elektros energijos gamybos įrenginių prijungimo prie elektros energijos perdavimo tinklų ketinimų protokolą pagal LITGRID 2022-03-31 išduotas išankstines prijungimo sąlygas saulės elektrinių prijungimui prie elektros perdavimo tinklo Nr. 22SD-1476; 2) įpareigoti atsakovę LITGRID AB ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pasirašyti UAB „SOLAR PV“ elektros energijos gamybos įrenginių prijungimo prie elektros energijos perdavimo tinklų ketinimų protokolą pagal LITGRID 2022-04-26 išduotas išankstines prijungimo sąlygas saulės elektrinių prijungimui prie elektros perdavimo tinklo Nr. 22SD-1900.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. birželio 22 d. nutartimi ieškovės ieškinį atsisakė priimti. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo (toliau – EĮ) 34 straipsnio, reglamentuojančio ginčų sprendimo ne teisme tvarką, 10 dalyje numatyta, kad Valstybinė energetikos reguliavimo taryba ne teismo tvarka nagrinėja tarp energetikos įmonių kylančius ginčus dėl energetikos įmonių veiklos ar neveikimo tiekiant, skirstant, perduodant, laikant energiją, dėl teisės energetikos įmonėms pasinaudoti tinklais ir sistemomis nesuteikimo, dėl prisijungimo, energijos ir energijos išteklių tiekimo srautų balansavimo, kainų ir tarifų taikymo. Šie ginčai nagrinėjami pagal Tarybos patvirtintas energetikos įmonių ginčų nagrinėjimo taisykles.
3. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju iš esmės ieškovė ieškiniu siekia pasirašyti elektrinės prijungimo prie elektros tinklų paslaugos sutartį/-is nesant pasirašytų ketinimų protokolų, tačiau pagal išankstines prijungimo sąlygas, kurios galioja ne ilgiau kaip 6 mėnesius yra skirtos būsimų investicijų dydžiui preliminariai įvertinti ir nesukuria gamintojui ir operatoriui jokių teisių ir pareigų. Šiuo atveju ieškovė pasirinko ne teikti skundą dėl elektros tinklų operatoriaus veiksmų šiam atsisakius pasirašyti ketinimų protokolus, o inicijuoja ginčą, siekdama įpareigoti atsakovę pasirašyti EĮ 22 straipsnio 9 dalyje numatytus turinio ketinimų protokolų. Įvertinus inicijuojamo ginčo pobūdį, darytina išvada, kad ieškovė inicijuoja ginčą dėl teisės pasinaudoti tinklais ir sistemomis nesuteikimo, o tokiam ginčui, atsižvelgiant į EĮ 34 straipsnio 10 dalies nuostatas, yra nustatyta privaloma ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka. Duomenų apie tai, kad ieškovė kreipėsi į Valstybinę energetikos reguliavimo tarybą dėl ginčo su elektros perdavimo tinklų operatoriumi sprendimo, ieškovė nepateikė.
4. Atsižvelgiant į tai, teismas padarė išvadą, kad ieškovė nepasinaudojo privaloma išankstine ginčų sprendimo ne teisme tvarka, todėl ieškinį atsisakė priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Ieškovei išaiškino teisę dėl ginčo su elektros perdavimo tinklų operatoriumi sprendimo kreiptis į Valstybinę energetikos reguliavimo tarybą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Ieškovė pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 22 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės ieškinį priimti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
5.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog byloje nagrinėjamam ginčui būtina privaloma neteisminio ginčo sprendimo tvarka. Pati Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (toliau – VERT) viešai skelbia, kad tokiems ginčams, koks kilo šioje civilinėje byloje tarp dviejų energetikos įmonių – LITGRID (elektros perdavimo sistemos operatoriaus) ir SOLAR PV (elektros energijos gamybos įrenginių vystytojo ir potencialaus elektros energijos gamintojo), neprivaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka.
5.2. Skundžiamoje nutartyje neteisingai įvertintos aktualių teisės aktų nuostatos dėl ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos. CPK 22 straipsnio 1 dalyje įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs bendrąją taisyklę, kad privaloma išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka gali būti nustatyta tik įstatymais. Aiškinant įstatymų nuostatas, reglamentuojančias ginčų nagrinėjimą energetikos sektoriuje, lingvistiniu ir sisteminiu teisės aktų aiškinimo metodais, taip pat yra matyti, kad EĮ 34 straipsnio 10 dalis nenumato privalomos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos.
5.3. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje kilęs ginčas yra susijęs su atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektros energijos gamybos įrenginių prijungimu prie elektros energijos perdavimo tinklų, jam taikomos ne tik bendrosios EĮ nuostatos, bet taip pat ir specialiosios, įskaitant Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo (toliau - AIEĮ) nuostatos. Vadovaujantis minėtu principu, kilus neaiškumams dėl EĮ 34 straipsnio 10 dalies nuostatos taikymo, privaloma atsižvelgti į analogiškai ginčo kategorijai taikomą AIEĮ 64 straipsnio 1 dalį, kurioje įstatymų leidėjas yra aiškiai įtvirtinęs neprivalomą ginčo nagrinėjimą ikiteismine tvarka pasitelkiant VERT.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju nenustatė.
7. Apeliacijos objektą sudaro skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės ieškinį, ieškovei nesilaikius privalomos ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
8. Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos principas. Oficialioje konstitucinėje justicijoje ne kartą konstatuota, kad šis principas yra universalus; teisę į teisminę pažeistų konstitucinių teisių ir laisvių gynybą turi kiekvienas asmuo, manantis, kad jo teisės ar laisvės pažeistos; asmeniui jo pažeistų teisių gynyba teisme garantuojama nepriklausomai nuo jo teisinio statuso; asmenų pažeistos teisės ir teisėti interesai teisme turi būti ginami nepriklausomai nuo to, ar jie yra tiesiogiai įtvirtinti Konstitucijoje, ar ne; teisė kreiptis į teismą yra absoliuti; šios teisės negalima apriboti ar paneigti; asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą negali būti dirbtinai suvaržoma, taip pat negali būti nepagrįstai pasunkinama ją įgyvendinti; teisės aktais gali būti nustatyta ir ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka, tačiau negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų paneigta asmens, manančio, kad jo teisės ar laisvės pažeidžiamos, teisė ginti savo teises ar laisves teisme (žr. Konstitucinio Teismo 1996 m. balandžio 18 d., 2000 m. gegužės 8 d., 2000 m. birželio 30 d., 2002 m. liepos 2 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2010 m. gegužės 13 d. nutarimus, 2006 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą).
9. Lietuvos teismų praktikoje yra išaiškinta, kad teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas reikalauja, jog privaloma ikiteisminė ginčo sprendimo tvarka būtų aiškiai numatyta įstatyme. Be to, su teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principais glaudžiai siejamas teisminės gynybos prioriteto principas, kuris reiškia, kad ginčas gali būti priskiriamas spręsti kitų institucijų, o ne teismo kompetencijai tik tais atvejais, kai tai aiškiai ir nedviprasmiškai nustatyta įstatymuose.
10. Tai suponuoja, kad privaloma ikiteisminė ginčo sprendimo tvarka turi būti aiškiai ir nedviprasmiškai nustatyta įstatyme, o įstatymo nuostatos, nustatančios privalomą ikiteisminę ginčo sprendimo tvarką, negali būti aiškinamos plečiamai. Kai įstatymas tam tikrai bylų kategorijai nenustato privalomos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos, asmuo turi pasirinkimo teisę: jis gali, prieš kreipdamasis į teismą, pasinaudoti išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka arba tiesiogiai paduoti skundą teismui.
11. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškiniu ieškovė prašo įpareigoti atsakovę LITGRID AB pasirašyti elektros energijos gamybos įrenginių prijungimo prie elektros energijos perdavimo tinklų ketinimų protokolą pagal LITGRID 2022-03-31 išduotas išankstines prijungimo ir įpareigoti atsakovę LITGRID AB pasirašyti elektros energijos gamybos įrenginių prijungimo prie elektros energijos perdavimo tinklų ketinimų protokolą pagal LITGRID 2022-04-26 išduotas išankstines prijungimo sąlygas saulės elektrinių prijungimui prie elektros perdavimo tinklo Nr. 22SD-1900. Taigi iš ieškinio reikalavimų bei jo priedų matyti, kad ieškovė yra energetikos įmonė ir nėra vartotoja Energetikos įstatymo nuostatų prasme.
12. EĮ 34 straipsnio 10 dalyje nurodyta, kad Taryba (VERT) ne teismo tvarka nagrinėja tarp energetikos įmonių kylančius ginčus dėl energetikos įmonių veiklos ar neveikimo tiekiant, skirstant, perduodant, laikant energiją, dėl teisės energetikos įmonėms pasinaudoti tinklais ir sistemomis nesuteikimo, dėl prisijungimo, energijos ir energijos išteklių tiekimo srautų balansavimo, kainų ir tarifų taikymo. VERT, spręsdama tokio pobūdžio ginčus, vadovaujasi 2019 m. birželio 27 d. VERT nutarimu Nr. O3E-226 patvirtintomis taisyklėmis Dėl ginčų neteisminio sprendimo procedūrų. Nei EĮ 34 straipsnio 10 dalyje, nei minėtose taisyklėse, jas analizuojant lingvistine prasme, nėra nurodyta, jog ši ikiteisminė ginčų tvarka yra privaloma. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog nagrinėjamam ginčui spręsti yra privaloma ikiteisminė ginčų tvarka.
13. Pažymėtina, kad analogiškos nuomonės laikosi ir kiti teismai (Žr. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1690-653/2022, Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-142-1120/2022). Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad EĮ 34 straipsnis suteikia teisę vartotojams ir energetikos įmonėms ginčus spręsti ne teismo tvarka Taryboje (VERT), tačiau naudojimasis šia tvarka nėra privaloma kreipimosi į teismą sąlyga.
14. Analogiškai ir VERT interneto svetainėje www.regula.lt, skiltyje „alternatyvus ginčų sprendimas“ yra nurodyta, kad skundus tarp dviejų energetikos įmonių (EĮ 34 straipsnio 10 dalis), VERT nagrinėja neprivaloma neteismine tvarka (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
15. Atsižvelgiant į nurodytą teismų praktiką, lingvistinį EĮ 34 straipsnio 10 dalies nuostatų aiškinimą, apeliacinės instancijos teismas, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį, motyvuodamas, jog ieškovė nesilaikė privalomos ikiteisminės ginčų sprendimo tvarkos.
16. Ieškovas atskiruoju skundu prašė panaikinus skundžiamą nutartį klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo ieškinį priimti, tačiau apeliacinės instancijos teismas nesprendžia ieškinio priėmimo klausimo iš esmės, nes tai yra pirmosios instancijos teismo kompetencija, jis turi įvertinti, ar ieškinys atitinka visus ieškiniui keliamus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso reikalavimus (CPK 135 straipsnis).
17. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo 2022 m. birželio 22 d. nutartis naikinama ir ieškinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292 straipsniais, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „SOLAR PV“ atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 22 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.