- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-07-28
- Bylos Nr.
- e2S-1690-653/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-11960-2022-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jelena Šiškina
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (ieškovės) uždarosios akcinės bendrovės „Pakruojo vėjas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 24 d. nutarties, priimtos sprendžiant ieškovės ieškinio priėmimo klausimą, tretieji asmenys akcinė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, Pakruojo rajono savivaldybės administracija, išvadą duodanti institucija - Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Pakruojo vėjas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei akcinei bendrovei (toliau – AB) Litgrid, kuriuo prašo įpareigoti atsakovę sudaryti sutartį su ieškove pagal Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (toliau – VERT) 2021 m. vasario 19 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Litgrid, AB elektros energijos gamintojų pasinaudojimo elektros perdavimo tinklais tvarkos aprašo derinimo“ patvirtintą tipinę ketinimų protokolo formą ir 2022 m. kovo 2 d. išankstines prijungimo sąlygas Nr. (duomenys neskelbtini), kurios UAB „Pakruojo vėjas“ yra išduotos Litgrid AB, prijungiant 60 MW suminės galios saulės elektrinių parką prie 110 kV įtampos oro elektros perdavimo tinklo linijos Panevėžys-Pakruojis (toliau – elektros linija).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gegužės 24 d. nutartimi ieškovės ieškinį atsakovei atsisakė priimti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu – ieškovei nesilaikius tai bylų kategorijai nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos.
3. Nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog ieškovė vykdo atsinaujinančios elektros energijos gamybos veiklą, ji, remiantis Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo (toliau – EĮ) 2 straipsnio 7 dalimi, yra energetikos įmonė. Ieškovė pasirinko ne teikti skundą dėl elektros tinklų operatoriaus veiksmų šiam atsisakius pasirašyti ketinimų protokolą, o inicijuoja ginčą dėl teisės sudaryti sutartį pagal išankstines prijungimo sąlygas ir nesant pasirašyto EĮ 22 straipsnio 9 dalyje numatyto turinio ketinimų protokolo. Įvertinęs inicijuojamo ginčo pobūdį, padarė išvadą, kad ieškovė inicijuoja ginčą dėl teisės energetikos įmonėms pasinaudoti tinklais ir sistemomis nesuteikimo, o tokiam ginčui, atsižvelgiant į EĮ 34 straipsnio 10 dalies nuostatas, yra nustatyta privaloma ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka. Ieškovė nepateikė duomenų, jog kreipėsi į VERT dėl ginčo su elektros perdavimo tinklų operatoriumi sprendimo. Sprendė, kad ieškovė nepasinaudojo privaloma išankstine ginčų sprendimo ne teisme tvarka, todėl ieškinį atsisakė priimti.
III. Atskirojo skundo argumentai
4. Apeliantė (ieškovė) atskiruoju skundu prašo: panaikinti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 24 d. nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
5. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Ieškovė yra gamintoja, o ne energetikos įmonė, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, remdamasis EĮ 2 straipsnio 7 dalimi. Lietuvos Respublikos Energetikos ministerija viešai pateikia energetikos įmonių sąrašą, kuriame ieškovė kaip energetikos įmonė nėra nurodyta. EĮ nurodytos energetikos įmonės yra operatoriai, kurie prijungia gamintojus (tokius kaip ieškovė) prie elektros tinklų ar sistemų, perduoda, skirsto, tiekia energiją vartotojams.
5.2. Tarp ieškovės ir atsakovės kilo ginčas dėl operatoriaus atsisakymo gamintojos (apeliantės) saulės elektrinių parką prijungti prie elektros perdavimo tinklo linijos, atitinkamai – dėl atskiro energetikos sektoriaus (atsinaujinančių išteklių energetikos), todėl šio ginčo išsprendimui, ginčo procedūrų nustatymui privalu remtis Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymu (toliau – AIEĮ) jo 64 straipsnio 1 dalimi, kuri nenustato privalomos skundų nagrinėjimo ne teisme tvarkos, tačiau ne EĮ, kuriuo rėmėsi pirmosios instancijos teismas.
5.3. EĮ 34 straipsnio 10 dalyje numatyta ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka yra neprivaloma.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju nenustatė.
7. Apeliacijos objektą sudaro skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės ieškinį, ieškovei nesilaikius privalomos ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl ieškovės, kaip energetikos įmonės, kvalifikavimo.
8. AIEĮ 14 straipsnio 12 dalyje numatyta, kad statyti ar įrengti elektrinę planuojantis asmuo, gavęs išankstines prijungimo sąlygas, parengia ir teikia elektros tinklų operatoriui prašymą pasirašyti ketinimų protokolą, kaip tai nurodyta Elektros energetikos įstatymo (toliau – EEĮ) 22 straipsnio 8 dalyje, ir pateikia EEĮ 21¹ straipsnio 1 dalyje nurodytą prievolių įvykdymo užtikrinimą. EEĮ 22 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad gamintojas (šiuo atveju ieškovė), gavęs išankstines prijungimo sąlygas, parengia ir pateikia elektros tinklų operatoriui (šiuo atveju atsakovei) prašymą pasirašyti ketinimų protokolą. Tinklų operatorius privalo per 30 kalendorinių dienų nuo šio straipsnio 8 dalyje nurodyto prašymo pateikimo dienos su gamintoju pasirašyti ketinimų protokolą (EEĮ 22 straipsnio 9 dalis).
9. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog ieškinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis procesinių įstatymų nustatytos tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2003 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-244/2003).
10. Ieškinys grindžiamas tuo, kad 2022 m. kovo 2 d. atsakovė ieškovei išdavė išankstines prijungimo sąlygas. Ieškovė 2022 m. kovo 8 d. kreipėsi į atsakovę su prašymu pasirašyti ketinimų protokolą, o atsakovė 2022 m. kovo 24 d. raštu atsisakė jį pasirašyti, kadangi ieškovei išduotose išankstinėse prijungimo sąlygose nurodytai planuojamos galios elektrinei prijungti yra esamų elektros tinklų pralaidumo nepakankamumas. Nesutikdama su tokiu atsakovės sprendimu, ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei dėl įpareigojimo atsakovę sudaryti sutartį su ieškove pagal VERT 2021 m. vasario 19 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintą tipinę ketinimų protokolo formą ir 2022 m. kovo 2 d. išankstines prijungimo sąlygas.
11. Apeliantė ginčija pirmosios instancijos teismo išvadas apie jos, kaip energetikos įmonės, kvalifikavimą. Nurodo, kad ji yra laikytina gamintoja, todėl jai privalomos AIEĮ nuostatos, tuo tarpu ir skundų nagrinėjimas, o AIEĮ 64 straipsnio 1 dalis, numato neprivalomą ikiteisminę ginčų nagrinėjimo tvarką.
12. Šiuo atveju ieškovo kvalifikavimas yra susijęs su ginčo teisnių santykių, iš kurių kilęs ginčas, vertinimu. Šalių teisiniai santykiai bei energetinės veiklos teisinis reglamentavimas turi specifikos, aplinkybės kaip turi būti kvalifikuota ieškovo veikla, iš kokių teisinių santykių kilęs ginčas, nėra akivaizdžios, tuo labiau, kad ieškovas nėra įtrauktas į Lietuvos Respublikos Energetikos ministerijos viešai skeliamą Energetikos įmonių sąrašą. Dėl to šis klausimas, nuo kurio priklauso ar ieškovas turi teisę kreiptis į teismą, nėra išimtinai procesinio pobūdžio klausimas, kuris sprendžiamas ieškinio priėmimo stadijoje. Atsižvelgus į tai, pirmosios instancijos teismas ieškinio priėmimo stadijoje neturėjo pakankamo pagrindo daryti išvadą, kad ieškovas turėjo pasinaudoti privaloma ikiteismine ginčo sprendimo tvarka, byloje nesant kitos šalies pozicijos dėl ginčo teisinių santykių kvalifikavimo. Pažymėtina, kad siekiant užtikrinti teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, atsižvelgus į teisinių santykių specifiškumą, po ieškinio priėmimo pirmosios instancijos teismas, esant būtinybei nustatyti ar ieškovas yra energetikos įmonė, turi teisę įtraukti į bylą kompetentingą instituciją išvadai duoti.
Dėl EĮ 34 straipsnio 10 dalyje nurodytos ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos privalomumo
13. EĮ 34 straipsnio 10 dalyje nurodyta, kad Taryba (VERT) ne teismo tvarka nagrinėja tarp energetikos įmonių kylančius ginčus dėl energetikos įmonių veiklos ar neveikimo tiekiant, skirstant, perduodant, laikant energiją, dėl teisės energetikos įmonėms pasinaudoti tinklais ir sistemomis nesuteikimo, dėl prisijungimo, energijos ir energijos išteklių tiekimo srautų balansavimo, kainų ir tarifų taikymo. VERT, spręsdama tokio pobūdžio ginčus, vadovaujasi 2019 m. birželio 27 d. VERT nutarimu Nr. O3E-226 patvirtintomis taisyklėmis Dėl ginčų neteisminio sprendimo procedūrų. Nei EĮ 34 straipsnio 10 dalyje, nei minėtose taisyklėse, jas analizuojant lingvistine prasme, nėra nurodyta, jog ši ikiteisminė ginčų tvarka yra privaloma, priešingai, nei prieš tai galiojusiame 2012 m. balandžio 11 d. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintame „Išankstinės privalomos skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme apraše“. Dėl EĮ 34 straipsnio 10 dalyje nustatytos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos yra pasisakęs Lietuvos apeliacinis teismas, kuris nurodė, kad aptariamame straipsnyje nenurodyta, kad energetikos srityje veikiantys subjektai prieš kreipdamiesi į teismą privalo kreiptis į Tarybą (VERT), t. y. lingvistinė šios teisės normos formuluotė nepatvirtina, kad kreipimasis į Tarybą (VERT) yra išankstinė kreipimosi į teismą sąlyga. [...] Teisėjų kolegijos vertinimu, Energetikos įstatymo 34 straipsnis suteikia teisę vartotojams ir energetikos įmonėms ginčus spręsti ne teismo tvarka Taryboje (VERT), tačiau naudojimasis šia tvarka nėra privaloma kreipimosi į teismą sąlyga (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-142-1120/2022). Pažymėtina, jog VERT interneto svetainėje www.regula.lt, skiltyje „alternatyvus ginčų sprendimas“ yra viešai pateikiama informacija, kad skundus tarp dviejų energetikos įmonių (EĮ 34 straipsnio 10 dalis), VERT nagrinėja neprivaloma neteismine tvarka (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
14. Atsižvelgiant į nurodytą teismų praktiką, lingvistinį EĮ 34 straipsnio 10 dalies nuostatų aiškinimą, darytina išvada, jog ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka, nustatyta EĮ 34 straipsnio 10 dalyje, yra neprivaloma ir yra alternatyvi, t. y. suteikianti teisę energetikos įmonėms išspręsti tarpusavio ginčą nesikreipiant į teismą.
15. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ieškinio priėmimo stadijoje neturėjo pakankamo pagrindo ieškovę kvalifikuoti kaip energetikos įmonę. Be to, ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka, nustatyta EĮ 34 straipsnio 10 dalyje, nėra privaloma energetikos įmonėms sprendžiant tarpusavio ginčą, todėl tai nėra pagrindas atsisakyti priimti ieškinį, kaip nesilaikius išankstinės ginčų ne teisme nagrinėjimo tvarkos. Darytina išvada, kad atskirasis skundas yra pagrįstas, todėl pirmosios instancijos teismo 2022 m. gegužės 24 d. nutartis naikinama ir ieškinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 24 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.