Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Danutės Giačaitės ir Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), nerengiant teismo posėdžio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. K. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. gruodžio 17 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje 2018 m. lapkričio 12 d. nutarimą Nr. 95-406, kuriuo buvo nuspręsta taikyti nuteistajam E. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. E. K. nuteistas Gardino srities Ašmenos rajono teismo 2013 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu pagal Baltarusijos Respublikos baudžiamojo kodekso 328 straipsnio 3 dalį, 228 straipsnio 3 dalį ir 72 straipsnio 3 dalį galutine subendrinta aštuonių metų ir vieno mėnesio trukmės laisvės atėmimo bausme su turto konfiskavimu. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartimi nuteistajam paskirta bausmė suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalimi, 199 straipsnio 2 dalimi ir E. K. paskirta galutinė bausmė – aštuoni metai ir vienas mėnesis laisvės atėmimo. Bausmės pradžia – 2013 m. sausio 12 d., bausmės pabaiga 2021 m. vasario 12 d.).

2. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2018 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 95-406 nuspręsta vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktu, taikyti nuteistajam E. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Komisija sprendė, jog atsižvelgus į tai, kad E. K. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos jam pateiktas rekomendacijas, bei įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, sudaro pakankamą pagrindą išvadai, jog būdamas neizoliuotas nuo visuomenės jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

4. Nuteistasis E. K. skundžia Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. gruodžio 17 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti naują nutartį, kuria jam būtų taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos.

4.1. Nuteistasis skunde teigia, jog apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nepagrįstai atsižvelgė į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir tai, kad jo atlikta bausmės dalis yra nepakankamai didelė, tam kad jam galėtų būti taikomas lygintis paleidimas. Nuteistojo manymu, spręsdamas lygtinio paleidimo klausimą teismas minėtomis aplinkybėmis vadovautis negali. Be to, E. K. atkreipia dėmesį, kad jo atlikta bausmės dalis yra gerokai didesnė nei įstatyme numatyta lygtinio paleidimo instituto taikymui būtina atlikta bausmės dalis.

4.2. Taip pat skunde pažymėta, kad apylinkės teismas nepagrįstai sprendė, jog E. K. bausmės atlikimo metu nesugebėjo pasitaisyti, kadangi bausmės atlikimo metu jis buvo vieną kartą baustas drausmine tvarka. Taip pat pažymima, jog minėta nuobauda yra nebegaliojanti, ji buvo panaikinta dar nepasibaigus jos galiojimo laikui, be to nuo jos padarymo praėjo daug laiko, per kurį jis naujomis nuobaudomis baustas nebuvo.

4.3. Be to, skunde teigiama, kad spręsdamas E. K. lygtinio paleidimo klausimą, apylinkės teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, jog jis palaiko glaudžius ryšius su artimaisiais ir turi tinkamas gyvenimo sąlygas laisvėje. Taip pat nurodoma, kad žemesnės instancijos teismas neįvertino, to kad E. K. jau keletą kartų buvo suteiktos atostogos, kurių metu jis buvo parvykęs į namus, bei aplinkybės, jog savaitgaliais jam suteikiamos trumpalaikės išvykos į namus.

4.4. Taipogi skunde nurodyta, kad apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nepakankamai atsižvelgė į tai, jog jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas yra žemas – 13 balų pagal „OASys“, iš kurių tik 3 balai yra dinaminiai. Nuteistojo manymu, tokiu būdu žemesnės instancijos teismas nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos lygtinio paleidimo bylose, kadangi teismai ne kartą yra taikę lygtinį paleidimą nuteistiesiems, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio vertinimo rezultatas buvo didesnis nei 13 balų (Kauno apygardos teismo nutartys, priimtos bylose Nr. 1S-812-594/2018 (22 balai), 1S-800-594/2018 (27 balai), 1S-716-245/2018 (20 balų), 1S-560-397/2018 (15 balų), 1S-560-397/2018 (30 balų).

Motyvuojamoji dalis

6. Nuteistojo E. K. skundas atmetamas.

7. BVK 157 straipsnyje yra įtvirtinta teismo teisė priimti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekančių nuteistųjų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų. Be to, minėtame Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso straipsnyje yra įtvirtintos sąlygos, kurių visumos egzistavimas yra būtinas tam, kad teismas nuteistajam galėtų taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Šios sąlygos skirstomos į dvi grupes – sudarančias formalųjį lygtinio paleidimo pagrindą ir sudarančias materialųjį lygtinio paleidimo pagrindą. Tam, kad būtų galima konstatuoti, jog konkrečiu atveju egzistuoja įstatyme numatytas formalusis lygtinio paleidimo pagrindas, nuteistasis turi būti atlikęs tam tikrą minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą laisvės atėmimo bausmės dalį ir vykdyti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. O tam, kad būtų pripažintas materialiaus lygtinio paleidimo pagrindo egzistavimas, yra būtina teismo išvada, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurią lemia žema nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Taigi, teismas spręsdamas ar konkrečiu atveju egzistuoja formalusis lygtinio paleidimo pagrindas tik nustato aukščiau nurodytų sąlygų egzistavimą, o vertindamas materialiaus lygtinio paleidimo pagrindo buvimą privalo įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jo pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką ir visas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, kurios gali būti reikšmingos priimant sprendimą dėl tikslingumo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą ir kurioms esant galima daryti išvadą, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals.

8. Kaip matyti iš teismui pateiktos skundo nagrinėjimo medžiagos, E. K. atitinka BVK 157 straipsnyje nurodytus formaliuosius lygtinio paleidimo kriterijus – jis yra atlikęs 1/2 jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės (BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktas) ir vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Tačiau, nagrinėjamu atveju apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo materialaus lygtinio paleidimo pagrindo nebuvimą ir remiantis tuo atsisakė taikyti E. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Tokiam žemesnės instancijos teismo sprendimui pritaria ir skundą nagrinėjantis apygardos teismas.

9. Nuteistųjų pažangą pataisos proceso metu objektyviai patvirtina jiems „OASys“ metodika nustatomos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dinaminių (kintančių) balų mažėjimas. Iš apygardos teismui pateiktos skundo nagrinėjimo medžiagos matyti, jog nagrinėjamu atveju minėtas balų pokytis iš tiesų egzistuoja. E. K. socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog pirminis nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas pagal „OASys“ buvo atliktas 2016 m. sausio 10 d. ir jo metu nustatyta nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas – 24 balai. Pastarojo E. K. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo, atlikto 2018 m. spalio 4 d., metu buvo nustatyta, jog aptariamas rezultatas sumažėjo iki 13 balų. Pažymėtina, jog minėto vertinimo metu nustatyta statinių kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma yra 10 balų, o tai reiškia, kad likusieji 3 balai yra kintantys ir jų pokytis priklauso išimtinai nuo teigiamo nuteistojo elgesio ir mąstymo. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, sprendžiama, jog nors šiuo atveju nustatytas dinaminių balų skaičius yra iš tiesų nedidelis, tačiau jo egzistavimas patvirtina, kad nuteistojo elgesio korekcija dar nėra baigta ir kaip teisingai pažymėta skundžiamoje nutartyje E. K. aptartų balų skaičių ne tik gali, bet ir privalo mažinti savo teigiamu elgesiu.

10. Apygardos teismas pažymi, kad lygtinio paleidimo taikymas yra teismo teisė, o ne besąlygiškas įpareigojimas, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia, ar yra pagrindas paleisti asmenį lygtinai, neatlikus visos jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog pakartotinio nusikalstamo elgesio vertinimo rezultatas neturi lemiamos reikšmės sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes kaip nepagrįstas atmetamas ir E. K. skundo argumentas, jog žemesnės instancijos teismas nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos lygtinio paleidimo bylose, kadangi teismai ne kartą yra taikę lygtinį paleidimą nuteistiesiems, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio vertinimo rezultatas buvo didesnis nei 13 balų. Be to, kaip nepagrįstą atmetant minėtą skundo argumentą, atkreiptinas dėmesys ir tai, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarime nustatyta, jog teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Nagrinėjamu atveju E. K. skunde nurodyti teismų procesiniai sprendimai buvo priimti bylose, kuriose nustatytos aplinkybės, netapačios aplinkybėms nustatytoms sprendžiant E. K. lygtinio paleidimo klausimą, todėl sprendžiama, kad priimdamas skundžiamą nutartį apylinkės teismas neprivalėjo vadovautis Kauno apygardos teismo nutartys, priimtomis bylose Nr. 1S-812-594/2018, 1S-800-594/2018, 1S-716-245/2018, 1S-560-397/2018, 1S-560-397/2018.

11. Nors nuteistasis skunde teigia, jog apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nepagrįstai atsižvelgė į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir į tai, kad jo atlikta bausmės dalis yra nepakankamai didelė, tam kad jam galėtų būti taikomas lygintis paleidimas, tačiau šis skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas. Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą ir vertindamas laisvės atėmimo bausmę atliekantį asmenį teismas gali atsižvelgti ne tik į jo elgesį bausmės atlikimo metu ir į jo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, bet ir į nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos sunkumą bei pavojingumą, taipogi į atliktos ir neatliktos bausmės santykį. Ir nors šios aplinkybės nėra esminiai faktoriai, nulemiantys teismo sprendimą dėl lygtinio paleidimo instituto taikymo nuteistajam, tačiau jų vertinimas kitų aukščiau aptartų aplinkybių visumoje, įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikomas neteisėtu. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą atliktos ir neatliktos bausmės santykis yra iš tiesų svarbus, kadangi vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Be to, bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinamas tik ją atliekant. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta teisėjų kolegija daro išvadą, jog apylinkės teismas spręsdamas E. K. lygtinio paleidimo klausimą pagrįstai įvertino jo atliktos ir neatliktos bausmės santykį, bei konstatavo, kad atsižvelgiant į nuteistojo įvykdytų nusikalstamų veikų pavojingumą, jo atlikta paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalis yra per maža, tam kad būtų pasiekti bausmės tikslai, bei įgyvendintas teisingumo principas.

12. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą svarbu atsižvelgti į jo elgesį bausmės atlikimo metu. Iš E. K. skundo nagrinėjimo medžiagos matyti, jog 2018 m. sausio 2 d. ja, buvo paskirta drausminė nuobauda už alkoholinių gėrimų ir jų surogatų vartojimą. Vertinant šią aplinkybę, pažymėtina, jog nuteistieji pataisos įstaigoje privalo elgtis nepriekaištingai, o net ir vienas nustatytų taisyklių pažeidimas rodo, jog nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas ir neigiamai jį charakterizuoja. Be to, atkreiptinas dėmesys ir tai, jog nors skirta drausminė nuobauda šiuo metu iš tiesų negalioja, apygardos teismo manymu, ši aplinkybė ne tik neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, bet ir yra reikšminga sprendžiant dėl jo gebėjimo paklusti privalomiems nurodymams ir draudimams, kadangi vidaus tvarkos taisyklės ir rėžimo reikalavimai buvo pažeisti net ir praėjus ilgam laiko tarpui nuo laisvės atėmimo bausmės atlikimo pradžios (bausmę nuteistasis atlieka nuo 2013 m. sausio 12 d., o pažeidimas padarytas 2018 m. sausio 2 d. ), t. y. nuteistajam gerai žinant laisvės atėmimo vietos taisykles. Nesugebėjimas paklusti nustatytoms taisyklėms praėjus daugiau kaip pusei paskirtos bausmės atlikimo laiko ir esant griežtai bausmės atlikimo vietos kontrolei, leidžia pagrįstai abejoti nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką bei tuo, jog E. K. lygtinio paleidimo taikymo atveju laikysis teismo ir įstatymo jam nustatytų įpareigojimų, t. y. probacijos sąlygų.

13. Pažymėtina, jog iš apygardos teismui pateiktos nuteistojo skundo nagrinėjimo medžiagos matyti, jog egzistuoja nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės, t. y. jis atlieka paskirtą bausmę lengvosios grupės sąlygomis, atvirojoje kolonijoje, bausmės atlikimo metu skatintas aštuonis kartus, šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi, bausmės atlikimo metu (2015 – 2016 m.) mokėsi avalynės taisytojo specialybės, nuo 2015 m. liepos 13 d. iki šiol dirba, būdamas laisvėje planuoja įsidarbinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ karnizų montuotoju (yra pateikęs tai patvirtinančią pažymą), dalyvauja reabilitacijos programose ir pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko ryšius su artimaisiais ir neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų. Tačiau, skundą nagrinėjančios teisėjų kolegijos nuomone skundžiamoje nutartyje buvo padaryta pagrįsta išvada, jog byloje esančių teigiamai charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, jog nuteistasis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.

14. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, konstatuojama, kad nenustatyta pakankama nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, o tai nesudaro pagrindo manyti, kad šiuo metu E. K. laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl jis negali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos. Komisijos nutarime taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą išdėstytos išvados neleidžia konstatuoti, kad E. K. laikysis įstatymų ir nenusikals. Analogišką išvadą padarė ir apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje, todėl tokia nutartis laikoma teisėta ir pagrįsta, o naikinti ją pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

Nuteistojo E. K. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. gruodžio 17 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.