Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Kęstučio Dargužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Valdo Vitunsko,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. Š. ir jo gynėjo advokato Vidmanto Martyšiaus skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3 – ame sektoriuje (toliau – Komisijos) 2018 m. liepos 23 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam D. Š. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

D. Š. Šiaulių apygardos teismo 2007 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį (dvi veikos), 24 straipsnio 4 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 199 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta galutinė 12 m. laisvės atėmimo bausmė. Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu Šiaulių apygardos teismo 2007 m. gruodžio 18 d. nuosprendis pakeistas – veika pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 199 straipsnio 2 dalį perkvalifikuota pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 21 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, subendrinta su pagal BK 260 straipsnio 3 dalį (dvi veikos), 24 straipsnio 4 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį paskirtomis bausmėmis, paskirta galutinė 12 m. laisvės atėmimo bausmė. Šiaulių apygardos teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartimi nuteistasis tęsti laisvės atėmimo bausmės perkeltas į atvirąją koloniją.Komisijos 2018 m. liepos 23 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam D. Š. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, jam neatlikus 3 metų 9 mėnesių 3 dienų laisvės atėmimo bausmės.Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2018 m. liepos 23 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam D. Š. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, kad nėra pagrindo išvadai, jog šiuo metu paleistas iš pataisos įstaigos nuteistasis D. Š. laikysis įstatymų ir nebenusikals.Nesutikdami su tokiu apylinkės teismo sprendimu, nuteistasis D. Š. ir jo gynėjas advokatas V. Martyšius skundu prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutarimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą. Skunde keliamos abejonės dėl apylinkės teismo priimtos nutarties pagrįstumo. Nurodoma, kad teismo argumentai dėl nuteistojo pavojingumo visuomenei bausmės adekvatumo ar teisingumo principo įgyvendinimo yra formalūs, neįtikinami ir niekuo neparemti. Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, elgesys bausmės atlikimo metu yra nepriekaištingas ir pavyzdingas, drausminių nuobaudų nėra skirta, 9 kartus skatintas, įgijo specialybę, socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones vykdo, turi ilgalaikius ir trumpalaikius gyvenimo tikslus, lygtinai paleistas nuteistasis bus įdarbintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininko pareigose, rūpinasi šeima, su ja palaiko glaudžius santykius, pataisos įstaigoje agresijos ar savitvardos praradimo atvejų nenustatyta, praeityje neteistas. Įvertinus visus šiuos duomenis yra pagrindas išvadai, kad nuteistasis laisvėje greitai integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals. Komisijos sprendimo taikyti lygtinį paleidimą patvirtinimas šiuo atveju netrukdys iki galo realizuoti nuteistajam paskirtos bausmės tikslų ir nepažeis teisingumo principo.Skunde teigiama, kad apylinkės teismas nepagrįstai išskirtinę reikšmę suteikė padarytų nusikaltimų pobūdžiui, pavojingumui bei dar neatliktos bausmės dydžiui, tačiau tinkamai neįvertino aplinkybių, susijusių su itin žema rizika nuteistajam pakartotinai nusikalsti lygtinio paleidimo laikotarpiu. Remiantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, nusikalstamos veikos pavojingumas, pobūdis ir likusi neatlikta bausmės dalis gali būti vertinama tik kitų nuteistojo D. Š. elgesį ir asmenybę charakterizuojančių duomenų kontekste, vadovaujantis ne tik bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo bei lygtinio paleidimo tikslais. Nuteistojo D. Š. ir jo gynėjo advokato Vidmanto Martyšiaus skundas tenkinamas.BVK 157 straipsnis suteikia teismui teisę priimti sprendimą paleisti nuteistąjį lygtinai iš pataisos įstaigos, tačiau tik tuo atveju jei egzistuoja įstatyme numatytas formalusis lygtinio paleidimo pagrindas, t. y. atlikta tam tikra minimali minėto straipsnio 3 dalyje numatyta laisvės atėmimo bausmės dalis bei materialusis lygtinio paleidimo pagrindas – teismo išvada, kad nuteistąjį įmanoma toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir pagrįstas manymas, jog jis būdamas laisvėje daugiau nenusikals. Pažymėtina, kad teismas spręsdamas ar konkrečiu atveju egzistuoja materialusis lygtinio paleidimo pagrindas privalo įvertinti visas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, kurios gali būti reikšmingos priimant sprendimą dėl tikslingumo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą ir kurioms esant galima daryti išvadą, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs teismui pateiktą medžiagą bei pirmosios instancijos teismo nutarties turinį, konstatuoja, kad priešingai nei nustatyta skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje, Komisija tinkamai įvertino nuteistojo D. Š. asmenybę, jo elgesio bausmės atlikimo metu korekciją bei pažangą mažinant savo kriminogeninius veiksnius, dėl ko pagrįstai sprendė, jog šiuo metu įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, taikant lygtinio paleidimo institutą, ir tai neturėtų sutrukdyti iki galo realizuoti jam paskirtos bausmės tikslų ar pažeisti teisingumo principo įgyvendinimą.Spręsdama klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam D. Š. Komisija atsižvelgė į tai, kad jis yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, be to, bausmės atlikimo metu vykdė ir tebevykdo socialinės reabilitacijos planą, sugebėjo sąmoningai ir kryptingai koreguoti savo elgesį. D. Š. dalyvavo visose privalomose socialinės reabilitacijos programose, mokėsi ir įgijo specialybę, aktyviai dalyvavo pozityvaus užimtumo programose, už ką net 9 kartus buvo skatintas. Atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, D. Š. nustatyta žema (20 balų) pakartotinio nusikalstamumo rizika. Iš teismų pateiktų duomenų matyti, kad ši rizika visą bausmės atlikimo laikotarpį nuosekliai ir ženkliai mažėjo nuo 25 balų iki 20 balų, ir tai, aukštesniojo teismo vertinimu, tik dar kartą patvirtina, jog nuteistojo elgesys akivaizdžiai keičiasi į gerąją pusę.Sėkmingam nuteistojo resocializacijos procesui svarbu ir tai, kad nors D. Š. atvykęs į pataisos namus dirbti dėl riboto darbingumo (neįgalumo, jam nustatytas 50 procentų darbingumas) negalėjo, tačiau jis mokėsi ir įgijo baldžiaus specialybę. Būdamas laisvėje yra įgijęs aukštesnįjį išsilavinimą, šaltkalvio – santechniko specialybę, prieš nuteisimą dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ šaltkalviu – santechniku. Laisvėje nuteistasis turi realią galimybę įsidarbinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku. Visos šio aplinkybės atskleidžia nuteistojo motyvaciją sklandžiai integruotis į darbo rinką bei tuo padėti pamatus socialiniam ir visaverčiam gyvenimui visuomenėje. Iš Socialinio tyrimo išvados taip pat matyti, kad nuteistajam nustatyti tiek nusikalstamo elgesio riziką mažinantys, tiek didinantys veiksniai. Aplinkybės, jog nuteistasis laisvėje turės tinkamas gyvenimo sąlygas, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, turės realią galimybę įsidarbinti, nepalaiko kriminalinių nuostatų yra nusikalstamo elgesio riziką mažinantys veiksniai. Be to riziką mažinantis veiksnys yra ir tai, kad nuteistasis turi neigiamą požiūrį į psichoaktyvių medžiagų vartojimą. D. Š. riziką nusikalsti didina jo gyvenimo stilius bei draugai. Tačiau atsižvelgtina į tai, kad nuteistasis šiuo metu supranta savo nusikalstamos veiklos ir elgesio ryšį, teigia nutraukęs ryšius su neigiamą įtaką dariusiais draugais, supranta poreikį turėti bendras, visuomenės pripažintas vertybes ir gailisi dėl praeities klaidų bei atpažįsta ankstesnes savo problemines sritis ir jų vengia. Nuteistasis savo ateities planus sieja su ilgalaikiu darbu bei šeima. Duomenų, kad nuteistasis būtų susijęs su kriminaline subkultūra, teismui pateiktoje medžiagoje nėra. Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados, nuteistasis turi teigiamą požiūrį į priežiūrą, supranta, kad ji jam gali būti naudinga. Visa tai rodo pozityvius nuteistojo mąstymo ir elgesio pokyčius.Iš pažymos apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus taip pat matyti, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu buvo skatintas 9 kartus, paskutinį kartą 2017 m. gruodžio 11 d., nei karto nebuvo baustas, priteistų civilinių ieškinių neturi, praeityje neteistas, šiuo metu bausmę atlieka atvirojoje kolonijoje lengvosios grupės sąlygomis, aktyviai dalyvauja elgesio pataisos programose, įprasmino bausmės atlikimo laiką mokydamasis, po paskutinio svarstymo lygtinio paleidimo komisijoje vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų nepažeidė, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nuosekliai mažėja. Visos šios aplinkybės leidžia teismui pagrįstai manyti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai nuteistojo elgesiui turėjo teigiamą poveikį.Aukštesniojo teismo vertinimu, apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti D. Š. atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, išskirtinę reikšmę suteikė nusikaltimų sunkumui, susijusių su nuteistojo rizika pakartotinai nusikalsti lygtinio paleidimo laikotarpiu, iš esmės nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių D. Š. asmenybė iki šiol išlieka pavojinga visuomenei. Tokie pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai vertintini kaip formalūs ir deklaratyvūs bei neatitinkantys konkrečios analizuojamos situacijos ir negali paneigti nuteistojo teisės tikėtis pasinaudoti lygtinio paleidimo institutu, jeigu jis įvykdys visus įstatyme keliamus reikalavimus. Pabrėžtina ir tai, kad lygtinis paleidimas nereiškia, jog nuteistasis besąlygiškai atleidžiamas nuo likusios laisvės atėmimo bausmės, priešingai – jis bus prižiūrimas ir nesilaikant jam nustatytų pareigų gali būti pasiųstas atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį.Teisėjų kolegijos nuomone, išdėstytos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą spręsti apie nuteistojo tinkamą elgesį bei pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Atsižvelgus į visa, kas išdėstyta, konstatuojama, jog nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant, sudaro pagrindą manyti, jog D. Š. laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl jis gali būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos. Todėl skundžiama 2018 m. rugpjūčio 21 d. teismo nutartis naikinama, o dėl nuteistojo skundo priimamas naujas sprendimas – patvirtinamas Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje 2018 m. liepos 23 d. nutarimas dėl D. Š. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo D. Š. ir jo gynėjo advokato Vidmanto Martyšiaus skundą tenkinti.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą:

Patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje 2018 m. liepos 23 d. priimtą nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nuteistojo D. Š. lygtinio paleidimo.

D. Š. lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, jam neatlikus 3 metų 7 mėnesių 3 dienų laisvės atėmimo bausmės (skaičiuojant nuo nutarties priėmimo dienos), ir viso lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos metu skirti šiuos įpareigojimus:

1. neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., išskyrus atvejus, kai tai susiję su darbu arba mokymusi;

2. neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.