Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Algirdo Remeikos ir Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. S. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. birželio 21 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtino paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2018 m. gegužės 14 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam R. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

R. S. nuteistas Kauno apygardos teismo 2010 m. spalio 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą 11 metų laisvės atėmimo bausme. Bausmės pradžia – 2010 m. vasario 25 d., bausmės pabaiga – 2021 m. vasario 25 d. Komisija 2018 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarė taikyti R. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau - BVK) 157 straipsnio 2 dalies 3 punktą. Kauno apylinkės teismas 2018 m. birželio 21 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2018 m. gegužės 14 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam R. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, kad nuteistojo pažanga mažinant jo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Nuteistasis R. S. skundžia Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 21 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti naują sprendimą – patvirtinti Komisijos nutarimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Skunde nuteistasis teigia, jog teismas tik deklaratyviai nurodė, jog jo pažanga mažinant pakartotinį nusikalstamą elgesį nepakankama, tačiau jokių konkrečių pasiūlymų ir rekomendacijų nenurodė, be to, teismas nustatė ne jo, t. y. nuteistojo, elgesio trūkumus, o Komisijos veiklos trūkumus, vertinant jo asmenybę. Taip pat skunde nurodoma, jog teismas nepagrįstai vertino nusikaltimo pobūdį ir bausmės dydį, nes tai jau įvertinta Kauno apygardos teismo nuosprendžiu skiriant bausmę ir Komisija šių aplinkybių neturi vertinti, nes tai prilygtų pakartotiniam baudimui už tą pačią veiką. Pažymi, jog jo atliktos bausmės dalis atitinka bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio2 dalies 3 punkto reikalavimus, todėl likusi bausmės dalis negali būti vertinama kaip didelė. Apeliantas taip pat nurodo, jog būdamas pataisos namuose visiškai suprato savo kaltę, gailisi, įsipareigoja nenuskalsti ir laikytis įstatymų. Taip pat pažymi, jog jo pakartotinio nuskalstamo elgesio rizika žema – 15 balų pagal OASys metodiką, bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, nustatytos tvarkos ir režimo reikalavimų nepažeidė, 4 kartus skatintas, turi teigiamą požiūrį į darbą, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones.

Motyvuojamoji dalis

6. Nuteistojo R. S. skundas tenkinamas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals.BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, <...> ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2 dalis).Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. S. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Iš teismui pateiktų duomenų taip pat matyti, jog R. S. elgesys pataisos namuose šiuo metu vertinamas kaip nepriekaištingas – bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, per visą bausmės atlikimo laikotarpį jis nė karto nebuvo pažeidęs nustatytos tvarkos ir režimo reikalavimų, už gerą elgesį ir dalyvavimą visuomeninėje veikloje paskatintas keturis kartus, nuteistasis vykdo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, įvykdė Komisijos nustatytas rekomendacijas. Pataisos namuose nuteistajam darbas nebuvo siūlytas, nes jis yra pensinio amžiaus, tačiau jo nuostata į darbą išlieka teigiama. Nors pataisos namuose bausmės atlikimo metu piktnaudžiavimo psichiką veikiančiomis medžiagomis nefiksuota, buvo gauta pažyma dėl įžanginės grupės lankymo, kurios užsiėmimai skirti priklausomybės nuo psichiką veikiančių medžiagų prevencijai. Tai rodo, jog nuteistasis suvokia turįs problemų ir stengiasi jas adekvačiai spręsti. Svarbi sėkmingos asmens integracijos į visuomenę dalis yra ir santykiai su artimaisiais. Kaip matyti iš pateiktų duomenų, nuteistasis nuolat lankomas artimųjų trumpalaikių pasimatymų metu. Jo ryšys su artimaisiais yra tvirtas, pastovus ir gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo tolesnio nusikalstamumo. Taip pat vertinant nuteistojo asmenybę, mąstymą ir elgesį, nurodyta, jog jis supranta, kad turi problemų ir stengiasi jas įveikti, nėra duomenų, kad būtų susijęs su kriminaline subkultūra. Nėra duomenų ir apie tai, kad jis būtų kada grasinęs, vartojęs smurtą, siekdamas kitų žmonių paklusimo. Be to, kaip ma­tyti iš socialinio ty­rimo išvados, nustatyti nuteistojo pakartotinio nu­si­kalstamumo riziką ma­ži­nantys veiksniai: nuteistojo amžius, kriminalinio elgesio nuostatų nepalaikymas, palaikomi socialiniai ryšiai ir prevencinių programų lankymas ryšium su alkoholio vartojimo prevencija. Pažymėtina ir tai, kad vykdant indi­vi­dualiame so­cia­linės reabilitacijos plane numatytas priemones jo elgesio rizika su­mažėjo nuo 25 iki 15 balų, kas rodo žemą nusikalstamo elgesio riziką. Šios aplin­kybės, jų visuma, net ir įvertinus veikos, už kurią apeliantas atlieka bausmę, sunkumą, pavojingumą bei likusios bausmės dydį, teisėjų kolegijos vertinimu, sudaro pagrindą kons­tatuoti, kad nu­teis­tojo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi, ir leidžia pagrįstai manyti, kad nuteistasis R. S. yra minimaliai pa­vo­jingas visuomenei.Teisėjų kolegija sutinka ir laiko pagrįstu skundo argumentą, jog apylinkės teismas, atsisakydamas taikyti nuteistajam lygtinį pa­lei­dimą iš pataisos įstaigos, nepagrįstai išskirtinę reikšmę suteikė padarytam nusikaltimui ir neatliktai bausmės daliai, tinkamai neįvertino aplinkybių, su­sijusių su nuteistojo rizika pakartotinai nusikalsti lygtinio paleidimo laikotarpiu bei nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu charakterizuojančių aplinkybių. Teismas iš esmės nenu­rodė jokių svarių aplinkybių, išskyrus veikos sunkumą, pavojingumą ir likusią bausmę, dėl kurių R. S. asmenybė iki šiol išlieka pavojinga visuomenei. Teisėjų kolegijos vertinimu, skun­džiamoje nutartyje nurodytos aplinkybės negali paneigti nuteistąjį teigiamai charak­terizuojančių ap­lin­kybių, liudijančių apie jo akivaizdžią pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, keičiant savo mąstymą ir elgesį, todėl veikos sunkumas bei likusios bausmės dydis negali būti pagrindas netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo. Pažymėtina ir tai, kad lygtinis pa­leidimas nereiškia, jog nuteistasis besąlygiškai atleidžiamas nuo likusios laisvės atėmimo baus­mės, priešingai – jis bus prižiūrimas ir nesi­lai­ky­damas jam nustatytų pareigų gali būti pasiųstas atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį.Aptartų aplinkybių pagrindu, atsižvelgus į žemą nuteistojo nusikalstamo el­ge­sio riziką ir ženklią pažangą ją mažinant – nepriekaištingą elgesį bausmės atlikimo metu, pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką mažinančius veiksnius, teigiamą darbinę motyvaciją, stiprius socia­li­nius ryšius, darytina išvada, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant sudaro pakankamą pa­grindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl jis gali būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos. Dėl aukščiau išdėstytų motyvų skundžiama Kauno apylinkės teismo nutartis panai­kinama ir dėl nuteistojo skundo priimamas naujas sprendimas – taikyti nuteistajam R. S. lygtinį paleidimą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

panaikinti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. birželio 21 d. nutartį ir nu­teistojo R. S. skundą tenkinti.

Taikyti nuteistajam R. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi skirti šias pareigas per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką:

- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;

- neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi;

- neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.