Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

J. V., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), be pilietybės, gyv. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbantis, teistas:

1) 1991-11-22 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 146 str. 3 d. (įst. redakcija galiojusi iki 2003-05-01) – laisvės atėmimu 3 metams;

2) 1996-01-22 Varėnos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 271 str. 2 d., 146 str. 2 d. (įst. redakcija galiojusi iki 2003-05-01) – laisvės atėmimu 2 metams;

3) 1996-09-09 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 146 str. 3 d., 146 str. 2 d., 300 str. 1 d. (įst. redakcija galiojusi iki 2003-05-01) – laisvės atėmimu 2 metams 10 mėnesių su turto konfiskavimu;

4) 1997-10-31 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 272 str. 2 d., 206 str., (įst. redakcija galiojusi iki 2003-05-01 – laisvės atėmimu 5 metams su turto konfiskavimu;

5) 2001-05-22 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 272 str. 3 d., 272 str. 2 d. (įst. redakcija galiojusi iki 2003-05-01), 2003-05-16 Vilniaus apygardos teismo nutartimi nusikalstamas veikas perkvalifikavus į BK 180 str. 2 d., 180 str. 1 d., – laisvės atėmimu 7 metams;

6) 2002-02-06 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 271 str. 2 d. (įst. redakcija galiojusi iki 2003-05-01), 2004-09-07 Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi nusikalstamą veiką perkvalifikavus į BK 178 str. 2 d. – laisvės atėmimu 7 metams;

7) 2003-05-14 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 str. 1 d. (įst. redakcija galiojusi iki 2003-05-01) – laisvės atėmimu 7 metams;

8) 2008-09-16 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 str. 1 d. – laisvės atėmimu 3 metams 2 mėnesiams;

9) 2011-09-27 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 str. 1 d. – laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams;

10) 2012-05-03 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 str. 1 d. – laisvės atėmimu 4 metams 6 mėnesiams;

11) 2018-07-12 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 147 sr. 1 d., 307 str. 1 d. – laisvės atėmimu 4 metams 6 mėnesiams;

12) 2022-04-05 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 str. 2 d. – 20 parų arešto,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. V. atvirai pagrobė svetimą turtą ir nežymiai sužalojo žmogų, o būtent:

2022-10-23, apie 14.45 val. (duomenys neskelbtini), priėjo prie nukentėjusiosios J. B. ir ranka paėmęs nukentėjusiąją už kairės ausies iš jos išplėšė auksinį auskarą, 100 Eur vertės, po ko griebė ranka už nukentėjusiosios dešinės ausies, bet ji rankomis pradėjo gintis, draskyti jam veidą ir šauktis pagalbos, dėl ko jis ją paleido ir su J. B. vienu auskaru pabėgo; tokiu būdu pagrobė nukentėjusiosios 100 Eur vertės turtą ir padarė nukentėjusiajai poodinę kraujosruvą kairėje rankoje, plėštinę žaizdą kairėje ausyje, t. y. sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu (2022-10-27 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini)).

Tokiais veiksmais J. V. įvykdė BK 140 str. 1 d., 178 str. 2 d. numatytus nusikaltimus.

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

BK 178 str. 2 d. kvalifikuojantis požymis, atskiriantis veiką nuo slaptosios vagystės, yra kaltininko veiksmų atvirumas. Vagystė yra laikoma atvira tada, kai kaltininkas veikia viešai, esant savininkui ir kitiems asmenims, nesantiems atvirosios vagystės bendrininkais, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktą. Kaltininkas žino, kad šie asmenys supranta jo veiksmų pobūdį, tačiau to nepaiso. Pagal teismų praktiką, svetimo turto užvaldymas staigiu judesiu išplėšiant turtą nukentėjusiajam iš rankų, jeigu prieš tai nebuvo veiksmų, atitinkančių fizinio ar psichinio smurto požymius, ir jį užvaldant paprastai kvalifikuojamas kaip atviroji vagystė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-111-697/2022, Nr. 2K-272-648/2015 ir kt.). Tuo atveju, kai atvirosios vagystės metu tais pačiais veiksmais pagrobiant turtą (atskiriant daiktą nuo savininko) nukentėjusiajam sukeliamas nežymus sveikatos sutrikdymas, kaltinamojo veiksmai kvalifikuotini kaip BK 140 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. numatytų nusikaltimų idealioji sutaptis, nes vagystė sveikatos sutrikdymo neapima (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr_2K-111-697/2022 ir kt.).

BK 180 str. 1 d. nustatyta, jog tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki 6 metų.

BK 180 str. 1 d. veika padaroma veikiant tik tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad turtas yra svetimas ir nori jį užvaldyti panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis. Plėšimo pavojingumą atspindi du objektai – tai kito asmens nuosavybė bei asmens sveikata. Teisminėje praktikoje išaiškinta, kad plėšimą ir atvirąją vagystę apibūdina atviras turto užvaldymo būdas, tačiau plėšimas nuo atvirosios vagystės skiriasi tuo, kad plėšimo nusikaltimo sudėtis numato grasinimą smurtu ar fizinio smurto panaudojimą prieš turto savininką ar teisėtą valdytoją, siekiant užvaldyti svetimą turtą; esminis plėšimo ir vagystės atribojimo kriterijus yra nusikaltimo padarymo būdas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr.2K-245-696/2015, Nr. 2K-189/2009). Kaip vagystė kvalifikuojamas slaptas ar atviras, tačiau tik nesmurtinis (nenaudojamas nei fizinis, nei psichinis smurtas bei kitaip neatimama galimybė nukentėjusiajam priešintis) svetimo turto pagrobimas. Gi plėšimo metu, kaltininkas fizinį smurtą ar grasinimą tuoj pat jį panaudoti naudoja tam, kad įveiktų, pašalintų ar neutralizuotų asmenį kaip kliūtį, trukdančią pagrobti turtą. Taigi, sprendžiant klausimą, ar padaryta nusikalstama veika – svetimo turto pagrobimas – turėtų būti kvalifikuojama pagal BK 178 str. ar pagal 180 str., svarbu nustatyti ne tik tai, ar prieš nukentėjusįjį buvo panaudotas fizinis smurtas, bet ir tai, ar smurtas buvo panaudotas siekiant užvaldyti nukentėjusiojo turtą. Plėšimo metu panaudotas fizinis smurtas yra ne nusikalstamos veikos tikslas, o tik priemonė pagrobti svetimą turtą (kasacinė nutartis baudžiamoje byloje Nr. 2K-272-648/2015).

Aptartos teisės aiškinimo taisyklės reikšmingos vertinant bei tinkamai kvalifikuojant kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką.

Byloje esantys ir ištirti įrodymai – paties kaltinamojo J. V. teisminio nagrinėjimo ir ikiteisminio tyrimo metu teikti parodymai; nukentėjusiosios ir liudytojo ikiteisminio tyrimo metu teikti parodymai; 2022-10-27 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini); 2022-10-28 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas, 2022-10-26 savarankiškų daiktų, dokumentų pateikimo, protokolas; 2022-10-28 daiktų apžiūros ir parodymo atpažinti protokolai; 2022-10-27 tarnybinis pranešimas – yra nuoseklūs, neprieštaringi, papildantys vieni kitus bei patvirtina, kad nagrinėjamu atveju J. V. 2022-10-23, apie 14.45 val. (duomenys neskelbtini), priėjo prie nukentėjusiosios J. B. ir ranka paėmęs jai už kairės ausies iš jos išplėšė auksinį auskarą. J. V. siekiant sugriebti nukentėjusiąją už dešinės ausies, ši pasipriešino rankomis draskydama jam veidą, šaukdamasi pagalbos. Tada kaltinamasis su iš J. B. pagrobtu vienu auskaru pabėgo.

J. V. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu nuosekliai teigė, kad prieš išplėšdamas J. B. iš ausies auskarą nukentėjusiajai negrasino, smurto prieš ją nenaudojo; kai ši pradėjo jam priešintis suduodama per veidą, jis iškarto pasišalino. Tokius kaltinamojo paaiškinimus iš esmės patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu teikti nukentėjusiosios J. B. parodymai, kad rakinant tvoros spyną, pajuto, jog ją sekęs vyras iš nugaros paėmė už kairės ausies ir išrovė auksinį auskarą; tada ji atsisuko ir pradėjo užpuolikui draskyti veidą, pradėjo rėkti, šauktis pagalbos. Tada vyras pradėjo bėgti ir pabėgo. Užpuolikas jos nemušė, jai negrasino, už rankų sugriebęs nebuvo.

Įvertinus aptartus kaltinamojo ir nukentėjusiosios parodymus, kurie yra nuoseklūs, iš esmės neprieštaringi, darytina išvada kad J. V. nagrinėjamo turto pagrobimo atveju jokių veiksmų, sudarančių BK 180 str. 1 d. numatyto nusikaltimo objektyviosios pusės požymius – smurto panaudojimo ar grasinimų tuoj pat jį panaudoti siekiant atimti galimybę nukentėjusiajai priešintis – neatliko. Nukentėjusioji J. B. sužalojimus patyrė, ne kaltinamajam siekiant atimti galimybę jai pasipriešinti turto grobimui, o dėl kaltinamojo pasirinkto turto pagrobimo būdo, t. y. išplėšiant iš ausies auskarą. Tokią išvadą, patvirtina ir ta aplinkybė, jog J. B., nors ir būdama garbingo amžiaus, po auskaro nuplėšimo pasipriešino kaltinamajam draskydama šiam veidą, po ko kaltinamasis iš nusikaltimo vietos skubiai pasišalino. 2022-10-27 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad užpuolimo metu nukentėjusiajai J. B. buvo padaryti sužalojimai – poodinė kraujosruva kairėje rankoje, plėštinė žaizda kairėje ausyje – atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. J. B. sveikatos sužalojimus patyrė dėl tyčinių kaltinamojo veiksmų auskaro pargobimo metu.

Kaip minėta aptartoje teismo praktikoje, tuo atveju, kai atvirosios vagystės metu tais pačiais veiksmais pagrobiant turtą (atskiriant daiktą nuo savininko) nukentėjusiajam sukeliamas nežymus sveikatos sutrikdymas, kaltinamojo veiksmai kvalifikuotini kaip BK 140 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. numatytų nusikaltimų ideali sutaptis

Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad J. V. išplėšdamas iš nukentėjusiosios ausies auskarą ir taip ją sužalodamas įvykdė atvirąją vagystę ir sukėlė nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą. Todėl jam pareikšti kaltinimai yra tikslintini, jo nukalstamą veiką kvalifikuojant kaip BK 140 str. 1 d. ir 178 str. 1 d. numatytus nusikaltimus, įvykdytus įdealia sutaptimi.

J. V. teismo posėdžio metu buvo įspėtas, kad jam pareikšti kaltinimai gali būti tikslinami jo įvykdytą nusikalstamą veiką kvalifikuojant kaip BK 140 str. 1 d., 278 str. 2 d. numatytus nusikaltimus. Taigi jam buvo užtikrinta teisė pasiruošti gynybai, kaltinamojo procesinės teisės žinoti tikslias kaltinimų ribas nepažeistos.

Skirdamas kaltinamajam J. V. bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais BK 54 str. nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, t. y. atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

J. V. įvykdė tyčinius, baigtus, apysunkį ir nesunkų nusikaltimus.

J. V. savo kaltę pripažino, gailėjosi įvykdęs nusikaltimas veikas ir ši aplinkybė lengvina jo atsakomybę (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamasis inkriminuojamas nusikalstamas veikas įvykdė turėdamas neišnykusį teistumą, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir kaip pat nurodė, jo girtumas turėjo įtakos nusikalstamiems veiksmams. Šios aplinkybės pripažintinos jo atsakomybę sunkinančiomis (BK 60 str. 1 d. 9, 13 p.).

Kitų atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį J. V. – teisiamas 13 kartą, teistumas neišnykęs (t. 1, b. l. 172–187); per pastaruosius 1 metus ne kartą baustas administracine tvarka už administracinius nusižengimus, taip pat smulkią svetimo turto vagystę, paskirtų nuobaudų nemoka (t. 1, b. l. 197–202); dirbantis (t. 1, b. l. 170).

J. V. už jo anksčiau įvykdytas nusikalstamas veikas (plėšimus, vagystes, prekybą žmonėmis, pelnymąsį iš prostitucijos ir kt.) ne kartą buvo paskirtos laisvės atėmimo bausmės, tačiau net ir griežčiausių bausmių skyrimas nemotyvavo kaltinamojo nutraukti nesikaltimų darymo, iš esmės savo tikslų nepasiekė. O ir nagrinėjamu atveju, įvertinus tai, kad po paskutinių nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo 2020-12-01 paleistas į laisvę kaltinamasis įvykdė ne vieną apysunkį nusikaltimą, darytina išvada, kad ir jo kriminalinio elgesio nuostatos yra tvirtai susiformavusios.

Įvertinęs anksčiau nurodytų ir bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, vadovaudamasis BK 61 str. 1 d., 2 d. nuostatomis, teismas daro išvadą, kad BK 41 str. numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam J. V. tokias bausmes: už BK 178 str. 2 d. numatytą nusikaltimą – laisvės atėmimą, kurio trukmė yra artima sankcijoje numatytai vidutinei, t. y. 3 metų laisvės atėmimo bausmę; už BK 140 str. 1 d. numatytą nusikaltimą – areštą, kurio trukmė yra artima vidutinei, skiriamai už nusikaltimus, t. y. 50 parų arešto bausmę.

J. V. nusikalstamos veikos įvykdytos idealia sutaptimi, todėl už jas paskirtos bausmės bendrintinos vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p., t. y. apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir paskiriant subendrintą 3 metų laisvės atėmimo bausmę.

Atsižvelgus į tai, kad J. V. savo kaltę pilnai pripažino, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, taikytinos BK 64¹ str. nuostatos ir jam skirtina subendrinta bausmė mažintina 1/3, t. y. iki 2 metų laisvės atėmimo.

Pagal BK 75 str. 8 d., skirdamas arešto arba laisvės atėmimo bausmę ir šiame straipsnyje nustatyta tvarka neatidėdamas bausmės vykdymo, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą.

BK 75 str. 2 d. nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip 4 metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo 1 iki 3 metų.

Įvertinęs tai, kad J. V. nagrinėjamas nusikalstamas veikas įvykdė neišnykus teistumui, jo anksčiau įvykdytų nusikalstamų veikų skaičių bei pobūdį, teismas neturi pagrindo manyti, kad gali būti taikomas bausmės vykdymo atidėjimas ir bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Kaltinamajam J. V. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas registruotis policijos įstaigoje – paliktina galioti iki paskirtos bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikintina.

Dėl J. B. ir Vilniaus teritorinė ligonių kasos pareikštų civilinių ieškinių

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinė ieškinį, kuriame prašė priteisti iš kaltinamojo 75 Eur turtinei žalai atlyginti, taip pat 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo. Pagrindžiant ieškinio reikalavimus pateiktas 2022-11-10 gydymo paslaugų apyskaitos išrašas iš kurio matyti, kad J. B. suteikta gydymo paslaugų už 75 Eur (t. 1, b. l. 84–86).

Nukentėjusioji J. B. pareiškė civilinį ieškinį, kuriame prašė priteisti iš kaltinamojo 100 Eur turtinei ir 1 000 Eur kompensaciją neturtinei žalai atlyginti (t. 1, b. l. 79).

Pagal Baudžiamojo proceso kodeksą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d.). Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (BPK 109 str.). Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109–117 str.). Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 str. 1 d.). Teisminėje praktikoje taip pat išaiškinta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį ir tenkindamas baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdamas turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, teismas gali priteisti Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.37 str. 2 d. nustatytas procesines palūkanas nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019 ir kt.).

CK 6.283 str. 1 d. nustatyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą.

CK 6.250 str. 1 d. nurodoma, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Minėto straipsnio 2 d., be kita ko, sakoma, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teisminėje praktikoje ne kartą akcentuota, kad neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas faktines bylos aplinkybes, mažinančias ar didinančias atlygintiną neturtinę žalą. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiškas žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma – galima tik suteikti žalą patyrusiam asmeniui piniginę satisfakciją, kuri apskaičiuojama labai detaliai išanalizavus visą nukentėjusiojo patirtą skriaudą – dvasinius išgyvenimus, darbingumo sumažėjimą ar netekimą, apribotas bendravimo galimybes, kitus faktorius; teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinio teismo 2011-05-10 nutartis baudžiamosiose bylose. Nr. 2K-191-942/2021, 2K-227/2011 ir kt.). Pagal formuojamą teismų praktiką, kuri grindžiama principu, jog kuo aiškesnė ir svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama, vienas iš reikšmingų neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo ir teisingo atlyginimo veiksnių yra teisinis gėris, į kurį kėsintasi ir dėl kurio pažeidimo padaryta prašoma atlyginti neturtinė žala. Asmens teisės į gyvybę ir sveikatą, kurios savo esme yra absoliučios teisės, vienos iš svarbiausių. Taigi, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, pažeistos vertybės (sveikatos) reikšmingumas turi būti vienas iš lemiamų kriterijų (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-344-701/2021). Taip pat pažymėta, kad analizuojant anksčiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo vertintus atvejus dėl neturtinės žalos atlyginimo sveikatos sutrikdymo atveju, būtina atsižvelgti ir į bendrus ekonominius ir pragyvenimo lygio pokyčius (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. e3K-3-181-611/2020, e3K-3-344-701/2021 ir kt.).

J. V. pripažintas kaltu įvykdęs BK 140 str. 1 d., 178 strt. 2 d. numatytus nusikaltimus, todėl privalo atlyginti nusikalstamomis veikomis padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Įvertinus paties nusikaltimo pobūdį, padarymo aplinkybes, tai jog nusikalstama veika J. B. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, jo amžių, teismui nekyla abejonių, kad nukentėjusioji patyrė neigiamus išgyvenimus, kurie vertintini kaip neturtinė žala.

Kaltinamasis ieškinius pripažino, ginčo dėl ieškiniuose nurodytų žalos dydžių nėra, todėl ieškiniai tenkintini, priteisiant nukentėjusiajai J. B. 100 Eur turtinei ir 1 000 Eur kompensaciją neturtinei žalai atlyginti, o Vilniaus teritorinė ligonių kasai – 75 Eur turtinei žalai atlyginti ir 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojant jas nuo priteistos 75 Eur sumos, už laikotarpį nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo iki priteistos sumos sumokėjimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 115 str. 1 d., 297 str., 301 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304–307 str., teismas,

nusprendžia:

J. (J.) V., a. k. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu įvykdžius:

1) Baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. numatytą nusikaltimą ir skirti jam už tai 3 metų laisvės atėmimo bausmę;

2) Baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. numatytą nusikaltimą ir skirti jam už tai 50 parų arešto bausmę.

J. (J.) V. paskirtas bausmes subendrinti taikant Baudžiamojo kodekso 63 str. 5 d. 1 p. nuostatas, t. y. apėmimo būdu, griežtesne 3 metų laisvės atėmimo bausme apimant 50 parų arešto bausmę, ir paskirti subendrintą 3 metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64¹ str., J. (J.) V. paskirtą subendrintą bausmę sumažinti 1/3 dalimi, t. y. iki 2 metų laisvės atėmimo.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo J. (J.) V. faktinio sulaikymo vykdant šį įsiteisėjusį teismo nuosprendį dienos.

J. (J.) V. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą registruotis policijos įstaigoje – palikti galioti iki paskirtos bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.

Priteisti iš J. (J.) V. nukentėjusiosios J. B. naudai 100 Eur turtinei žalai ir 1 000 Eur kompensaciją neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš J. (J.) V. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 75 Eur turtinei žalai atlyginti ir 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojant jas nuo priteistos 75 Eur sumos, už laikotarpį nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo iki priteistos sumos sumokėjimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.