Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Audriaus Cinino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Daivos Kazlauskienės ir Jurgitos Mačionytės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. V. (toliau – nuteistasis, apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 17 d. nuosprendžio, kuriuo J. V. pripažintas kaltu įvykdžius:

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą ir jam skirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė;

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą ir jam skirta 50 parų arešto bausmė

J. V. paskirtos bausmės subendrintos taikant BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostatas, t. y. apėmimo būdu, griežtesne 3 metų laisvės atėmimo bausme apimant 50 parų arešto bausmę, ir paskirta subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, J. V. paskirta subendrinta bausmė sumažinta 1/3 dalimi, t. y. iki 2 metų laisvės atėmimo.

Iš J. V. nukentėjusiosios J. B. naudai priteista 100 Eur turtinei žalai ir 1 000 Eur kompensacija neturtinei žalai atlyginti.

Iš J. V. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteista 75 Eur turtinei žalai atlyginti ir 5 proc. dydžio metines palūkanos, skaičiuojant jas nuo priteistos 75 Eur sumos, už laikotarpį nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo iki priteistos sumos sumokėjimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, nenustatęs esminių šio kodekso pažeidimų, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Nagrinėjamu atveju nuteistasis J. V. neginčija atlikęs kaltinime nurodytus veiksmus nukentėjusiosios atžvilgiu, tačiau nesutinka su veikos kvalifikavimu ir prašo atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

6. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teisme teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, susipažinusi su nuteistojo apeliacinio skundo argumentais ir patikrinusi skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 17 d. nuosprendį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo J. V. padarytą nusikalstamą veiką, tačiau nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės.

Dėl veikos kvalifikavimo

7. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad J. V. veiksmai turi būti kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 1 dalį. Teisėjų kolegija sprendžia, kad kvalifikuoti nuteistojo veiksmus pagal šią teisės normą nėra jokio pagrindo.

8. BK 178 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už svetimo turto pagrobimą (slaptą vagystę). Vagystė laikoma slapta, kai nei turto savininkas ar turto valdytojas, nei pašaliniai asmenys nemato kaltininko nusikalstamų veiksmų ir kaltininkas suvokia, kad veikia slaptai. Vagystė yra slapta ir tuo atveju, kai šie asmenys mato kaltininko daromus veiksmus, tačiau nesuvokia nusikalstamo jų pobūdžio ir kaltininkas tai supranta, t. y. kaltininkas galvoja, kad veikia slaptai. Vagystė yra slapta ir tuo atveju, kai minėti asmenys mato ir suvokia kaltininko nusikalstamus veiksmus, tačiau kaltininkas to nemato ir galvoja, kad veikia slaptai. Taigi veikos kvalifikavimui kaip slaptajai vagystei svarbus yra tiek paties kaltininko suvokimas, kad jis veikia slaptai, tiek ir turto savininko ar valdytojo arba trečiojo asmens kaltininko nusikalstamų veiksmų suvokimo ypatumai (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-245-696/2015).

9. BK 178 straipsnio 2 dalį kvalifikuojantis požymis, atskiriantis veiką nuo slaptosios vagystės, be kita ko, yra kaltininko veiksmų atvirumas. Kasacinio teismo praktikoje įtvirtinta, kad vagystė yra laikoma atvira tada, kai kaltininkas veikia viešai, esant savininkui ir kitiems asmenims, nesantiems atvirosios vagystės bendrininkais, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktą. Kaltininkas žino, kad šie asmenys supranta jo veiksmų pobūdį, tačiau to nepaiso (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-111-697/2022. Pagal teismų praktiką, svetimo turto užvaldymas staigiu judesiu išplėšiant turtą nukentėjusiajam iš rankų ir jį užvaldant paprastai kvalifikuojamas kaip atviroji vagystė (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-272-648/2015).

10. Remiantis nuteistojo ir nukentėjusiosios parodymų visuma nustatyta, kad J. V. sekė paskui nukentėjusiąją norėdamas pagrobti auskarą ir šiai rakinant vartus išplėšė auskarą iš ausies. Tai atlikus, nukentėjusioji pradėjo priešintis (draskyti nuteistajam veidą) jis pabėgo su auskaru. Akivaizdu, kad J. V. prieš darydamas nusikaltimą žinojo, jog išplėšus auskarą iš ausies nukentėjusioji tai pajus, suprato savo veiksmų atvirumą ir būtent tokiu būdu norėjo veikti, o atlikus nusikalstamus veiksmus nukentėjusioji matė ir suprato, kad nuteistasis pagrobė auskarą. Taigi nuteistojo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti kaip atviroji, o ne slaptoji vagystė. Remiantis teismų praktika, tuo atveju, kai atvirosios vagystės metu tais pačiais veiksmais pagrobiant turtą (atskiriant daiktą nuo savininko) nukentėjusiajam sukeliamas nežymus sveikatos sutrikdymas, kaltinamojo veiksmai kvalifikuotini kaip BK 140 straipsnio 1 dalyje ir BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikaltimų idealioji sutaptis, nes vagystė sveikatos sutrikdymo neapima (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr_2K-111-697/2022). Dėl J. V. pasirinkto turto grobimo būdo – išplėšiant auskarą iš nukentėjusiosios ausies, jai buvo padarytas kūno sužalojimas, specialisto išvada įvertintas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai J. V. veiksmus kvalifikavo kaip BK 140 straipsnio 1 dalyje ir BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikaltimų idealią sutaptį.

Dėl bausmės

11. Spręsdamas skirtinos bausmės klausimą, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Teismas bausmę skiria įvertinęs šių aplinkybių visumą, kadangi pagal kasacinio teismo praktiką, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė, dominuojanti reikšmė (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-87-976/2020).

12. Iš skundžiamo nuosprendžio dalies, kurioje išdėstyti bausmės skyrimo motyvai, matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę J. V. atsižvelgė į tai, kad jis padarė baigtus apysunkį ir nesunkų nusikaltimus. Teismas nustatė vieną nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir dvi atsakomybę sunkinančias aplinkybes – veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui ir būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai). Taip pat atsižvelgė į nuteistąjį charakterizuojančius duomenis: teisiamas 13 kartą, teistumas neišnykęs (1 t. b. l. 172-187), per paskutinius 1 metus ne kartą baustas administracine tvarka, taip pat už smulkią vagystę, paskirtų baudų nemoka (1 t. b. l. 197-202), dirba (1 t. b. l. 170). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas visas BK 54 straipsnyje įtvirtintas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes nustatė ir įvertino teisingai, tačiau po nuosprendžio priėmimo atsirado naujų aplinkybių turinčių reikšmės J. V. bausmės skyrimui. Šios aplinkybės nuosprendžio priėmimo metu neegzistavo.

13. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka nuteistojo gynėjas pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad J. V. atlygino visą priteistą turtinę ir neturtinę žalą nukentėjusiajai bei turtinę žalą ligonių kasai. Taigi, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme atsirado nauja atsakomybę lengvinanti aplinkybė – savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

14. Veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas (BK 3 straipsnio 1 dalis). Veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Tiek veikos padarymo, tiek skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu galiojusi BK 178 straipsnio 2 dalies (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-500 redakcija) sankcija numatė, kad už šio nusikaltimo padarymą baudžiama bauda, areštu, laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.

15. 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 189¹, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199¹, 199², 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224¹, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267¹, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, Kodekso papildymo 253², 256², 260¹, 266¹, 267², 267³, 276⁴, 282¹ straipsniais ir 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios 2023 m. balandžio 27 d. Nr. XIV-1925 įstatymas (TAR, 2023 m. gegužės 4 d., Nr. 2023-08475). Šiuo įstatymu, be kita ko, buvo pakeistas BK 178 straipsnis. Pagal šiuo metu galiojančią šio straipsnio redakciją už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą (taip pat ir atvirą vagystę) baudžiama viešaisiais darbais, bauda, laisvės apribojimu, areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. Kaip matyti, šiuo metu galiojančioje BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje atsirado švelnesnė alternatyvi bausmė (viešieji darbai), numatyta mažesnė griežčiausios bausmės riba (laisvės atėmimas iki 4 metų). Taigi, šie pakeitimai švelnina nuteistojo J. V. padėtį ir turi grįžtamąją galią. Todėl J. V. veika kvalifikuotina pagal šiuo metu galiojančią BK 178 straipsnio 2 dalies redakciją ir bausmės skyrimo klausimas už šią veiką sprendžiamas iš naujo.

16. Remiantis bausmių skyrimo taisyklėmis, konkrečią bausmę teismas skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

17. J. V. daug kartų teistas už plėšimus už kurių padarymą jam buvo skirtos realios laisvės atėmimo bausmės. Paskutinį kartą teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 5 d. nuosprendžiu už kišenvagystės padarymą ir jam buvo skirta arešto bausmė. Taigi, anksčiau J. V. paskirtos laisvės atėmimo bei arešto bausmės savo tikslų nepasiekė, nes tiek skyrus laisvės atėmimo, tiek arešto bausmes, jos nesulaikė nuteistojo nuo analogiškų nusikalstamų veikų padarymo. Atsižvelgiant į tai ir 12 šio nuosprendžio punkte nurodytų aplinkybių visumą. J. V. už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą skiriama laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis, įvertinus atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių santykį (nustatytos dvi atsakomybę lengvinančios ir dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės) nustatytinas mažesnis nei sankcijoje esantis laisvės atėmimo bausmės vidurkis.

18. Nors bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme atsirado papildoma nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (šio nuosprendžio 13 punktas), atsižvelgus į nuteistąjį neigiamai charakterizuojančių aplinkybių visumą, pagrindo keisti už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskirtą 50 parų arešto bausmę, teisėjų kolegija nenustatė.

19. Remiantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad remiantis BK 75 straipsnio 4 dalimi, bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 2 dalį gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pagal teismų praktiką teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų), taip pat ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti bausmės tikslai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-268-693/2019).

20. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, pagrįstai konstatavo, jog šiuo atveju taikant BK 75 straipsnio nuostatas nebus pasiekti bausmės tikslai. J. V. teisiamas 13 kartą, anksčiau ne kartą teistas už plėšimus ir vagystes, už ką jam buvo skiriamos ir griežčiausios – laisvės atėmimo bausmės. Už vagystę nuteistasis baustas ir administracine tvarka (1 t. b. l. 199). Svarbia aplinkybe laikytina tai, kad nusikaltimus šioje byloje padarė esant neišnykusiam teistumui, praėjus vos pusmečiui nuo paskutinio – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 5 d. nuosprendžio priėmimo. Aptartos aplinkybės patvirtina, kad nuteistojo nusikalstamas elgesys yra ne atsitiktinio, o sistemingo pobūdžio. J. V. gyvenimo būdo nekeičia, nepaiso visuomenėje galiojančių normų ir toliau daro analogiškus nusikaltimus.

21. Įvertinus aptartų aplinkybių visumą, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės ir atidėjus paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Šios išvados nepaneigia ir apelianto nurodomos šeimyninės aplinkybės. Skunde teigiama, kad apeliantas dirba ir turi šeimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad minėtas aplinkybes nuteistasis žinojo dar prieš padarydamas nusikalstamą veiką, tačiau tai nesulaikė jo nuo naujos nusikalstamos veikos padarymo. J. V. anksčiau buvo trauktas baudžiamojon atsakomybėn 12 kartų, jam praeityje ne kartą skirtos realios laisvės atėmimo bausmės, o paskutinį kartą už iš esmės analogiško nusikaltimo padarymą jam buvo skirta arešto bausmė, taigi jis suprato, kad nusikaltus 13 kartą egzistuoja reali tikimybė, kad jam bus skirta griežčiausia – laisvės atėmimo bausmė. Tačiau teismo suteikta galimybe pasitaisyti nepasinaudojo ir jos neįvertino.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 2 punktais, 336 straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 17 d. nuosprendį pakeisti.

Pripažinti nuteistojo J. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis savo noru atlygino nusikaltimu padarytą turtinę ir neturtinę žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

J. V. nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-500 redakcija) kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. Nr. XIV-1925 įstatymo redakcija) ir skirti jam laisvės atėmimą 1 metams ir 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, šiuo nuosprendžiu paskirtą 1 metų ir 6 mėn. laisvės atėmimo bausmę pagal BK 178 straipsnio 2 dalį apėmimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 17 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį skirta 50 parų arešto bausme ir skirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 1 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą subendrintą bausmę sumažinti trečdaliu ir skirti laisvės atėmimą 1 metams.

Likusioje dalyje J. V. apeliacinį skundą atmesti ir nuosprendį palikti nepakeistą.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.