Kauno apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo J. V. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. gegužės 27 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam J. V. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjime laisvės atėmimo bausmę atlieka J. V., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 17 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 2 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 5 punktu ir 64¹ straipsniu paskirta galutinė 1 metų laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia – 2024 m. sausio 11 d., bausmės pabaiga – 2025 m. sausio 11 d.

Anksčiau teistas.

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija (duomenys neskelbtini) kalėjime (toliau – ir Komisija) 2024 m. gegužės 27 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam J. V. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Nutarimas motyvuojamas tuo, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Nuteistasis nevykdo plane numatytų priemonių, nedirba, vangiai įsitraukia į resocializacijos procesą, baustas drausmine tvarka (nuobaudos galiojančios). Nuteistajam yra būdingos piktnaudžiavimo psichiką veikiančiomis medžiagomis problemos (alkoholio vartojimas), kurios turėjo įtakos jo destruktyvaus bei nusikalstamo elgesio raiškai. Bausmės atlikimo metu yra baustas už alkoholinių gėrių ir jo surogatų vartojimą. Duomenų, jog nuteistasis būtų sprendęs nesaikingo alkoholio vartojimo problemas nėra. Komisijos nuomone, atsižvelgus į visas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrintas, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo J. V. skundas atmestinas

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Pagal galiojančią BVK 82 straipsnio 1 dalį, nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 82 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Nagrinėjamo skundo kontekste matyti, kad J. V. šiuo metu jau yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą bausmės dalį, kas iš esmės sudaro formalųjį pagrindą sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo. Tačiau, kaip matyti iš aukščiau nurodyto teisinio reguliavimo, vien formalaus pagrindo lygtinio paleidimo taikymui nepakanka, reikalinga nustatyti ir materialiojo pagrindo egzistavimą, tai yra įvertinti ar nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip žema, o jei ne, ar nuteistojo elgesys atspindi akivaizdžias pastangas nustatytąją riziką mažinant.

Socialinio tyrimo išvados duomenimis nustatyta, kad atlikus nuteistojo J. V. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, taikant „OASys“ metodiką, nustatyta vidutinė rizika, o be statinių kriminogeninių veiksnių, kurių korekcija nėra galima, nuteistojo elgesyje vyrauja net penkiolika dinaminių kriminogeninių veiksnių (neturi arba turi mažą / nestabilią darbo patirtį; turi skolų, ieškinių ir / ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybes; dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; piktnaudžiavimas alkoholiu; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholiu vartojimu; neturi motyvacijos nutraukti arba keisti alkoholio vartojimo įpročius; būdingas impulsyvus elgesys; negeba atpažinti problemų; stokoja negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; kriminalinių nuostatų palaikymas; priežiūros / apribojimų pažeidimai; būdingos neigiamos nuostatos priežiūros ir apribojimų atžvilgiu; išreiškia neigiamas nuostatas visuomenės / bendruomenės atžvilgiu; stokoja motyvacijos keisti savo nusikalstamą elgesį), kurie pataisos proceso metu ne tik, kad dar gali, bet ir privalo būti koreguojami siekiant išskirtinai pozityvaus pokyčio nusikalstamą elgesį kreipiant teigiama linkme. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog šiuo atveju nėra nustatyto nei vieno riziką pakartotinai nusikalsti mažinančio veiksnio, o toks gausus dinaminių kriminogeninių veiksnių kiekis nuteistojo elgesyje neleidžia spręsti apie jo teigiamas elgesio korekcijas, tuo labiau, kad nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Be to, tai, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė, BVK 82 straipsnio prasme nesudaro pagrindo spręsti dėl lygtinio paleidimo taikymo, tokiu atveju reikalinga nustatyti ar nuteistasis asmuo deda akivaizdžias pastangas šią riziką mažinant ir ar tokios rizikos mažinimas jau yra pakankamas ir įtikinamas, jog asmuo yra pasirengęs toliau būti taisomas neizoliuotas. Vis tik sutinkamai su bylos duomenimis bei pritariant Komisijos nutarime nurodytoms aplinkybėms, atsižvelgiant ir į aukščiau aptartus duomenis, darytina išvada, jog nuteistojo elgesys nėra tiek pozityvus ir jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra akivaizdi, kad būtų pagrindas spręsti apie lygtinio paleidimo taikymo efektyvumą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, ,,OASys“ metodika, pagal, kurią ir yra atliekamas pakartotinio nusikalstamo elgesio vertinimas, yra aprobuota ir naudojama nuteistųjų asmenų elgesio pokyčiui vertinti, todėl kvestionuoti išvadų pagrįstumo, nėra teisinio pagrindo, dėl ko skundo argumentas, kuriuo nuteistasis abejoja dėl atlikto pakartotinio nusikalstamo elgesio vertinimo metodikos, atmestinas.

Bylos duomenys patvirtina, kad nuteistasis nėra linkęs laikytis įstaigos vidaus tvarkos ir režimo reikalavimų, o būtent tai, kad 2024 m. balandžio 15 d. (duomenys neskelbtini) kalėjimo pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog nuteistasis J. V. net keturis kartus yra pažeidęs įstaigos vidaus tvarkos taisykles, kai tuo tarpu laisvės atėmimo bausmę atlieka tik nuo 2024 m. sausio 11 d. Toks nuteistojo priešingas ribojimams elgesys atskleidžia, jog jis nėra linkęs keisti savo nusikalstamo elgesio, priešingai nuteistasis net ir būdamas įkalinimo įstaigoje neatsisako savo negatyvaus elgesio. Pažymėtina tai, kad net trys nuteistojo padaryti vidaus tvarkos taisyklių pažeidimai, kurių paskutinis fiksuotas 2024 m. balandžio 11 d., yra susiję su alkoholio vartojimu įstaigoje. Tokio tipo pažeidimai itin neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, visų pirma todėl, kad alkoholio vartojimas įkalinimo įstaigoje yra griežtai draudžiamas, o antra, tai, kad nuteistojo dalis dinaminių kriminogeninių veiksnių yra susiję su alkoholio vartojimo problemomis, kurių nuteistasis akivaizdžiai nesiekia spręsti. Atsižvelgus į tai, nėra pagrindo spręsti, kad skundžiamas Komisijos nutarimas turėtų būti keičiamas, kadangi nuteistojo elgesyje nestebima jokia nusikalstamo elgesio korekcija, dėl ko ir probacija, lygtinio paleidimo taikymo atveju, šiuo metu nebūtų efektyvi. Kartu pasisakytina, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis nei karto nebuvo skatintas, kas pagrįstai leidžia manyti, jog nuteistasis apskritai nėra linkęs koreguoti savo neigiamą elgesį teigiamos dinamikos linko. Visos šios aplinkybės neleidžia spręsti, jog paleistas lygtinai nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Nors nuteistasis skunde nurodo savo sveikatos būklę, kaip aplinkybę iš esmės pateisinančią jo netinkamą elgesį įkalinimo įstaigoje, su šiuo skundo argumentu teismas neturi pagrindo sutikti. Priešingai sveikatos būklė turėtų būti viena iš priežasčių nedaryti vidaus tvarkos taisyklių pažeidimų, ypač susijusių su draudžiamų medžiagų vartojimu. Vien tai, kad nuteistasis serga onkologine liga jo teisinės padėties niekaip nešvelnina. Iš Socialinio tyrimo išvados duomenų, ką akcentavo ir Komisija skundžiamame nutarime, matyti, kad nuteistasis vangiai įsitraukia į resocializacijos procesą, nesiekia koreguoti savo probleminių sričių, kurių viena kaip aukščiau nurodyta, susijusi su alkoholio vartojimu, nevykdo sudaryto individualaus plano skirto nusikalstamo elgesio korekcijai, o tai sąlygoja sprendimą, jog nuteistajam paskirta bausmė dar nepasiekė savo tikslų, o nuteistąjį charakterizuojančių duomenų visuma, teismui neleidžia spręsti, jog nuteistasis jau yra vertas teismo pasitikėjimo ir tolesnis bausmės atlikimas galėtų būti vykdomas neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės. Apskritai, per visą nuteistojo bausmės atlikimo laikotarpį, nėra fiksuota jokių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių duomenų, priešingai visi byloje esantys duomenys, nuteistąjį apibūdina išskirtinai neigiamai, dėl ko nėra nustatyta ir jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, o tai reiškia, kad nagrinėjamu atveju nėra nustatytas materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui.

Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nėra pagrindo naikinti skundžiamą Komisijos nutarimą, jame padarytoms išvadoms teismas pritaria, kartu konstatuodamas, jog nors formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui ir egzistuoja, tačiau jis nėra absoliutus, nenustačius materialiojo pagrindo egzistavimo, kuris šiuo metu ir nebuvo nustatytas, taikyti lygtinį paleidimą nėra teisinio pagrindo. Nuteistojo J. V. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. gegužės 27 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 5 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo J. V. skundą, dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2024 m. gegužės 27 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti jam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, atmesti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.