Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės V. P. ieškinį atsakovui E. S. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui pakeitimo (padidinimo), išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme išnagrinėta civilinė byla, kurioje ieškovė V. P. (toliau – ir ieškovė) pareiškė ieškinį atsakovui E. S. (toliau – ir atsakovas), kuriuo prašė padidinti iš atsakovo nepilnamečiui vaikui R. P., gim. (duomenys neskelbtini), priteistą išlaikymo periodinėmis išmokomis dydį. Ieškinį grindė šiais argumentais ir aplinkybėmis: Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2014 m. vasario 27 d. sprendimu priteisė iš atsakovo nepilnamečiui sūnui išlaikymą periodinėmis išmokomis po 200 Lt (57,92 Eur) per mėnesį. Nuo to laiko sūnaus poreikiai objektyviai išaugo dėl jo amžiaus, sūnus pradės lankyti mokyklą, lanko įvairius būrelius. Vaiko išlaikymui per mėnesį reikia skirti ne mažiau kaip 700 Eur, šias išlaidas sudaro maistas, drabužiai, avalynė, įvairios mokymo ir kanceliarinės prekės, papildomos ugdymo išlaidos, ugdymo būreliai (keramika, karatė), teko pirkti akinius dėl turimų regos problemų. Iš atsakovo priteistina pusė šios sumos. Kadangi sūnus pradės lankyti mokyklą (pirmą klasę), sūnui reikės pirkti uniformą, vadovėlius, pratybas, kuprinę, kanceliarines prekes, dėl ko vaiko poreikiai dar labiau išaugs. Taip pat vaiko išlaidas papildomai sudaro vaistai, atostogos, buto nuoma (kuri sudaro 280 Eur), komunaliniai mokesčiai už butą, pramogos ir kitos papildomos išlaidos. Nurodė, kad atsakovas savanoriškai neteikė išlaikymo sūnui, dėl ko ieškovei teko kreiptis į antstolį, šiuo metu iš atsakovo priverstinai išskaičiuojama nuo 12 iki 60 Eur per mėnesį vaikui, priklausomai nuo to, kiek pajamų atsakovas tą mėnesį gauna. Nurodė, teismo priteista išmokų suma negali patenkinti net būtiniausių vaiko poreikių bei išlaidų, susijusių su vaiko veikla, lavinimu, sveikata, poilsiu. Atsakovas visiškai nesidomi sūnumi, jo nelanko, neteikia papildomos paramos pinigine ar kita forma, su sūnumi neatostogauja ir kt. Ieškovė nurodė, jog ji dirba (duomenys neskelbtini) slaugytojos padėjėja, jog gaunamas darbo uždarbis 650 Eur, papildomai gauna 60 Eur valstybės skiriamą išmoką vaikui. Sūnų augina viena, papildomų pajamų neturi, jos gaunamo darbo užmokesčio nepakanka sūnaus poreikiams patenkinti. Atsakovo pajamos yra didesnės, be to jam nereikia daug pinigų išleisti bendro vaiko auginimui, atsakovas savo noru nemoka išlaikymo sūnui, iš jo darbovietės didžiausia suma, kuri buvo pervesta už vaiką, sudarė 60 Eur (b. l. 1–3).

Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinio reikalavimą bei prašė ieškinį tenkinti visa apimtimi jame nurodytų argumentų pagrindu. Paaiškino, kad su atsakovu draugavo 2012 metais, 2013 metais gimė vaikas, tuo metu ieškovei buvo 17 metų. Kai atsakovas sužinojo, kad ji laukiasi, jis ją paliko ir daugiau nebendravo. Atsakovo ir jos artimieji žinojo apie jų artimus ryšius. Gimus vaikui ieškovė kreipėsi į teismą dėl išlaikymo priteisimo ir tėvystės nustatymo. Atsakovas per septynerius metus nei karto nepaskambino, nepaklausė kaip vaikas, ar jam nieko netrūksta. Ieškovės žiniomis, atsakovas galimai turi kitą šeimą, nepilnamečių vaikų. Po Vilkaviškio teismo sprendimo pradžioje išmoką vaikui mokėjo vaikų išlaikymo fondas, o paskui kai atsakovas įsidarbino, tada išlaikymas buvo išieškomas per antstolius, nuo 10 iki 60 eurų per mėnesį. Teigė, kad jai yra svarbu, kad atsakovas su vaiku palaikytų ryšį. Atsakovui buvo žinoma jos gyvenamoji vieta Vilkaviškyje, bet jis nerodė jokio dėmesio. Ieškovė dirbo įvairiuose darbuose Vilkaviškyje, paskui persikėlė gyventi į Vilnių. Darbo keitimas susijęs su tuo, kad netiko darbo grafikas jai vienai auginant vaiką. Tėvų ir senelių, kurie galėtų padėti, ieškovė nebeturi, nes jie mirę, turi 3 seseris ir 4 brolius, kurie padeda auginti vaiką. Vienas brolis gyvena kartu su ieškove ir vaiku nuomojamam bute, o kiti broliai ir seserys gyvena atskirai. Vaiko sveikata pakankamai gera, vaikas nešioja akinius, pradėjo lankyti pirmą klasę, lanko futbolą (kainuoja 40 Eur per mėnesį), karatė (kainuoja 30 Eur per mėnesį). Pati ieškovė sveikatos problemų neturi. Nuomojasi dviejų kambarių butą, būsto nuomai moka 280 Eur ir papildomai už komunalines paslaugas apie 70 Eur. Ieškovė turi transporto priemonę. Laisvalaikiu su vaiku važiuoja prie jūros, į parką, buvo Grūto parke, Anykščiuose, akvariume Klaipėdoje, dažniausiai renkasi poilsį gamtoje. Prašo iš atsakovo priteisti 350 Eur per mėnesį.

Ieškinys atsakovui buvo įteiktas paštu asmeniškai 2020 m. spalio 1 d. (b. l. 45), atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo nepateikė. Nagrinėjant bylą teisme, į teismo posėdį atsakovas neatvyko (teismo šaukimas atsakovui įteiktas tinkamai – per darbovietę (duomenys neskelbtini) 2020 m. lapkričio 18 d.; b. l. 74), neatvykimo priežasčių nenurodė.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) pateikė 2020 m. lapkričio 10 d. išvadą Nr. 1SD-9710 (8.1.27), papildomus dokumentus. Tarnybos dokumentuose nurodyta, kad ieškovė ir jos nepilnametis sūnus R. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyvena 2 kambarių 46 kv. m, nuomojamame bute, adresu (duomenys neskelbtini). Berniukas dalinasi kambariu su mamos broliu, turi atskirą lovą, kambaryje yra visi reikalingi baldai, žaislai, ugdymo priemonės. Nepilnametis lanko 1 klasę (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, papildomai lanko futbolą, berniukas nešioja akinius, yra alergiškas, turi kalbos sunkumų, reikalinga lankyti logopedo užsiėmimus. Berniuko teigimu, jis gyvena gerai, jo mama yra gera, rūpestinga, perka jam žaislus, daro valgyti, nuveda į mokyklą, pasirūpina jo sveikata, perka rūbus, mokyklai reikalingus daiktus, padeda ruošti namų darbus. Vaikas pasakojo, kad jo tėčio vardas M., jis labai griežtas, dažnai liepia jam greitai susitvarkyti, o jam reikia laiko pagalvoti, kur padėti žaislus. Sakė, kad su mama mėgsta pramogauti, pavyzdžiui, šokinėti ant batuto, tačiau ne visada jam leidžiama, ne visada nuperka žaislus, kurių jis labai nori. Vaikas labai norėtų, kad mama ir tėtis su juo pažaistų, bet jie dažnai neturi tam laiko, dėl ko jis jaučiasi liūdnas. Tarnybos išvadoje nurodyta, kad ieškovės teigimu, ieškovė su atsakovu niekada negyveno, vaiko biologinis tėvas nėra matęs sūnaus, vaiko ugdymu ir auklėjimu padeda jos sugyventinis, kuris berniuką kaip sūnų augina nuo 2 metukų, ieškovė dar turi pasirūpinti pilnamečiu broliu, likusiu našlaičiu. Tarnybos vertinimu, abu tėvai privalo išlaikyti savo vaikus, išlaikymo dydis negali būti ribojamas minimalių poreikių tenkinimu. R. P. prašomo priteisti išlaikymo dydis siejamas su individualiais vaiko poreikiais (b. l. 69–73). Teisme gautas išvadą byloje teikiančios institucijos prašymas bylą nagrinėti institucijos atstovui nedalyvaujant (b. l. 67).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis numato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymą kitiems asmenims, taip pat ir vienam iš tėvų. Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus nustatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnyje, pagal kurio 2 dalį išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti išlaikymo dydį (formą). Remiantis CK 3.201 straipsniu, pagrindas pakeisti išlaikymo dydį yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko poreikiai. Tai turi būti esminis pokytis per laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013; kt.). Taigi spręsdamas, ar yra pagrindas pakeisti priteistą išlaikymo dydį, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).

Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006; kt.). Pažymėtina, kad siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimo. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti bei tobulinti savo gebėjimus. Dėl to, nustatant, ar pasikeitė (išaugo) vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai.

Byloje nustatyta, kad ieškovė V. P. ir atsakovas E. S. yra nepilnamečio R. P., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai (b. l. 8). Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-39-482/2014 (toliau – ir Sprendimas) nustatyta, kad E. S. yra R. P. tėvas; nepilnamečio R. P. gyvenamoji vieta nustatyta su motina V. P.; iš atsakovo E. S. priteistas išlaikymas vaikui R. P. po 200 Lt (kas sudaro 57,92 Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2013 m. gegužės 25 d. (nuo vaiko gimimo) iki vaiko pilnametystės (b. l. 4–7).

Ieškovė prašo pakeisti Sprendimu nustatytą išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo nepilnamečiui sūnui R. P. po 350 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Savo prašymą ieškovė grindė tuo, jog nuo 2014 metų padidėjo vaiko poreikiai, sūnus nuo rugsėjo mėnesio pradėjo lankyti mokyklą, tuo tarpu atsakovas savanoriškai neteikia išlaikymo sūnui, taip pat niekaip kitaip neprisideda prie vaiko poreikių tenkinimo, su vaiku nebendrauja.

Civilinio kodekso 3.201 straipsnio 2 dalyje nurodoma, jog priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). Ieškovė ieškinyje nurodo, jog per mėnesį sūnaus išlaikymui reikia skirti ne mažiau kaip 700 Eur. Ieškovės teigimu, sūnus greitai auga, daugelį drabužių perka internetu iš privačių asmenų, turguje, todėl negali pateikti pirktų prekių sąskaitų. Per pastaruosius metus sūnui buvo pirkta: 1 pora žieminių batų (70 Eur), 2 poros sezoninių batų (90 Eur), sportiniai batai (40 Eur), 2 poros džinsinių kelnių (50 Eur), 1 pora sportinių kelnių (10 Eur), apatiniai drabužiai (30 Eur), žieminė striukė (100 Eur), vasarinė striukė (35 Eur), megztiniai (80 Eur), kanceliarinės prekės (21 Eur), 2 poros kelnių (20 Eur), džemperis (8,99 Eur), basutės (13 Eur), kopinės, šortai, šlepetės. Sūnus lanko futbolo (40 Eur) ir karatė (30 Eur) būrelius. Šiais metai sūnus pradėjo lankyti mokyklą, todėl vaikui reikalinga uniforma, vadovėliai, pratybų sąsiuviniai, kuprinė, kanceliarinės prekės. Prie vaiko išlaidų priskiriama vaikui tenkanti būsto nuomos, komunalinių mokesčių išlaidų dalis. Vaikas rimtų sveikatos problemų neturi, yra pablogėjęs regėjimas, turi nešioti akinius.

Kasacinio teismo konstatuota, kad rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Pagal CPK 179 straipsnio, reglamentuojančio teismo veiksmus įrodinėjimo procese, 1 dalį įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys, o jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, teismas gali pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustato terminą jiems pateikti. Atkreiptinas dėmesys, kad visais šiais atvejais teismas, nustatydamas vaiko išlaikymo dydį, atlieka savarankišką teisiškai reikšmingų aplinkybių vertinimą. Teismas, vykdydamas CPK XIX skyriuje įtvirtintą aktyvumo pareigą, pagal kurią jis turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu, jo nuomone, tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą, privalo imtis priemonių šalims sutaikyti, taip pat siekti, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir interesai, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, ar priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (CPK 376 straipsnis).

Teismui pateiktais Tarnybos duomenimis nustatyta, jog R. P., gim. (duomenys neskelbtini) šiais metais pradėjo lankyti 1 klasę (duomenys neskelbtini) gimnazijoje. Ieškovė teigė, kad sūnus lanko futbolo ir karatė būrelius, tačiau byloje nėra pateikta duomenų apie vaiko lankomus būrelius, sudarytas sutartis ir papildomam ugdymui (būreliams) mokamas pinigų sumas. Taip pat ieškovė teigė, kad dėl atsiradusių regos problemų sūnui turėjo pirkti akinius, tačiau teismui nepateikta įrodymų, patvirtinančių atsiradusias papildomas sveikatos priežiūros išlaidas (pavyzdžiui, medicininiai išrašai apie vaiko regėjimo būklę, dokumentai, pagrindžiantys išlaidas akiniams ar pan.). Vertintina, kad išlaidos papildomiems poreikiams nėra pakankamai pagrįstos. Kita vertus, konstatuotina objektyvi aplinkybė, jog Sprendimo priėmimo metu vaikas buvo nepilnai vienerių metų kūdikis, o šiuo metu jau yra moksleivis, vaiko poreikiai padidėjo, nes atsirado papildomos išlaidos vaiko mokyklinėms prekėms ir priemonėms, mokykliniams drabužiams, ir pan., be to, vaikui augant natūraliai padidėjo ir jo bendrieji ugdymo, auginimo poreikiai. Todėl teismas daro išvadą, kad yra pagrindas padidinti išlaikymo periodinėmis išmokomis sumą, atsižvelgiant į atsiradusias papildomas išlaidas mokyklai ir kasdienių augančio vaiko poreikių padidėjimą.

Vaiko išlaikymui priteistiną sumą teismas nustato įvertinęs konkretaus vaiko poreikius, tėvų turtines galimybes, tačiau ši teismo pareiga negali būti tapatinama su pareiga teismo procesiniame sprendime detaliai įvardyti, kokia pinigų suma turi būti skiriama konkretaus vaiko poreikio tenkinimui (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1587-619/2017; kt.). Minimaliosios mėnesinės algos dydis (kuris 2020 m. yra 430 Eur, atskaičius mokesčius) laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti. Įvertintina ir tai, kad vaiką auginantis tėvas (motina) gauna valstybės skiriamą išmoką vaikui.

Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo dydžio, būtina nustatyti ir tėvų turtinę padėtį, galimybes teikti išlaikymą, sveikatos būklę, kitų išlaikytinių skaičių, kitas svarbias aplinkybes. Tėvų turtinė padėtis nustatoma atsižvelgiant į visų rūšių gaunamas pajamas: darbo užmokestį, kitas su darbo santykiais susijusias pajamas, autorinį atlyginimą, pajamas iš komercinės ir ūkinės veiklos, dividendus ir kt., lėšas bankuose, kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, vertybinius popierius ir kt. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010; kt.). Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

Byloje nustatyta, kad ieškovė gyvena nuomojamame dviejų kambarių bute, kartu su sūnumi ir savo sugyventiniu, kurį vaikas vadina tėvu, taip pat būste kartu gyvena ieškovės brolis, gimęs (duomenys neskelbtini) metais. Remiantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Sodra) 2020 m. rugsėjo 24 d. duomenimis nustatyta, jog ieškovė nuo 2014 metų sausio mėnesio dirbo įmonėse: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), biudžetinėje įstaigoje (duomenys neskelbtini). Ieškovė 2020 metais gavo apie 1100-1500 Eur dydžio darbo užmokestį, neatskaičius mokesčių (b. l. 14–31). Ieškovė nuosavybės teise nėra įgijusi nekilnojamojo turto (b. l. 62), jos vardu yra registruotos dvi transporto priemonės: SEAT ALTEA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) gamybos metai 2006 m. (valdytojas-savininkas, dalyvavimas viešajame eisme leidžiamas), PEUGEOT PARTNER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) gamybos metai 2000 m. (valdytojas, dalyvavimas viešajame eisme draudžiamas) (b. l. 50–52). Taip pat byloje esančiais Sodros 2020 m. rugsėjo 24 d. duomenimis nustatyta, kad E. S. 2014 metais vertėsi individualia veikla turėdamas verslo liudijimą, nuo 2015 m. birželio 1 iki liepos 31 d. dirbo (duomenys neskelbtini), nuo 2015 m. rugpjūčio 13 d. dirba (duomenys neskelbtini). Atsakovas 2020 m. metais gavo apie 700-800 Eur dydžio darbo užmokestį, neatskaičius mokesčių (b. l. 32–43). Atsakovas nėra asmuo, dalyvaujantis juridinių asmenų veikloje (b. l. 59), nekilnojamojo turto neturi (b. l. 61), jo vardu registruota transporto priemonė VW Sharan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) gamybos metai 1997 m. (valdytojas, dalyvavimas viešajame eisme leidžiamas) (b. l. 53). Antstolių informacinės sistemos registro 2020 m. spalio 29 d. duomenimis, E. S., kaip skolininko, atžvilgiu yra vykdomos 6 vykdomosios bylos išieškotojų Sodros Mažeikių skyriaus, UAB „4finance“, Valstybinės mokesčių inspekcijos, Valstybinės ligonių kasos, V. P., I. S. naudai (b. l. 54–58).

Iš teismo iniciatyva išreikalautos Valstybės įmonės Registrų centro 2020 m. gruodžio 1 d. pažymos Nr. GR.4A-1858 apie asmens duomenis nustatyta, kad E. S., gim. (duomenys neskelbtini), be jo ir ieškovės sūnaus R. P., gim. (duomenys neskelbtini), taip pat turi dar tris nepilnamečius vaikus: M. S., (duomenys neskelbtini), Ž. S., gim. (duomenys neskelbtini), G. S., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 82).

Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes, t. y. tai, jog ieškovė ir atsakovas yra dirbantys, Sodros duomenys rodo jų pajamų tam tikrą didėjimą, įvertinus, kad teismui nepateikta duomenų apie šalių sveikatos būklę, kuri kliudytų dirbti, tiek ieškovė, tiek atsakovas įgijo transporto priemones (ieškovė – 2020 m., atsakovas – 2018 m.), spręstina, kad po Sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas nepilnamečiui R. P., ieškovės iš atsakovo turtinė padėtis palaipsniui gerėjo, taigi abu tėvai turi daugiau galimybių prisidėti prie vaiko R. P. didėjančių poreikių tenkinimo.

Nagrinėjamu atveju reikšminga aplinkybe laikytina tai, kad atsakovas turi dar tris nepilnamečius vaikus, kuriems privalo teikti išlaikymą. CK 3.198 straipsnio 1 dalis nustato, kad tais atvejais, kai priteisiamas išlaikymas dviem ir daugiau vaikų, visų pirma turi būti užtikrintas protingas visų vaikų interesų balansas. Teismas priteisdamas išlaikymą dviem ar daugiau vaikų, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius visų vaikų poreikius. Atsižvelgus į atsakovo darbo užmokesčio dydį, turimus kreditorinius įsipareigojimus, išlaikytinių skaičių, vertintina, kad jei teismas tenkintų ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo išlaikymą sūnui R. P. po 350 Eur kas mėnesį, galėtų būti pažeisti kitų trijų nepilnamečių vaikų interesai gauti bent minimalų išlaikymą. Todėl atsižvelgiant į teismo šioje byloje nustatytas aplinkybes, ieškovės paaiškinimus posėdžio metu, byloje esančius įrodymus ar jų nebuvimą, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika bylose dėl išlaikymo pakeitimo (padidinimo), įvertinus vaiko amžių (7 metai), ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, atsakovo pareigą išlaikyti visus savo keturis nepilnamečius vaikus, šalių pakankamai jauną ir darbingą amžių, šalių pareigą dėti pastangas dirbti ir gauti pajamas, kurios tenkintų ne tik minimalius vaiko poreikius, bet ir sudarytų galimybę vaikui ugdyti savo pomėgius, atsižvelgiant į tai, jog byloje nėra pateikta duomenų, kad atsakovas turi sveikatos problemų, kurios ribotų atsakovo galimybę gauti labiau apmokamą darbą ar papildomas pajamas, taip pat įvertinus tai, jog atsakovas neteikė atsiliepimo į ieškinį ir nepasisakė dėl ieškinio reikalavimų, teismo posėdyje nedalyvavo ir nereiškė prieštaravimo dėl išlaikymo vaikui padidinimo, teismas konstatuoja, kad ieškovės prašymas padidinti nepilnamečiui vaikui išlaikymo dydį tenkinamas iš dalies ir iš atsakovo E. S. nepilnamečio sūnaus R. P. išlaikymui priteistina po 160 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, pakeičiant Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 27 d. sprendimą dalyje dėl nustatyto nepilnamečiui vaikui išlaikymo dydžio (CK 3.201 straipsnio 2 dalis), priteistą sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Teismas vertina, kad šiuo konkrečiu atveju tokio išlaikymo priteisimas nepažeis vaiko interesų, atitiks proporcingumo tarp vaiko poreikių ir išlaikymą privalančio mokėti tėvo turtinės padėties ir finansinių galimybių, kriterijų ir garantuos būtinųjų minimalių vaiko poreikių tenkinimą (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

Išlaikymas padidintomis periodinėmis išmokomis po 160 Eur priteistinas nuo kreipimosi į teismą dienos (t. y. 2020 m. rugsėjo 23 d.), sprendimas šioje dalyje vykdytinas skubiai (CK 3.200 straipsnis, CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Ieškovė V. P. yra nepilnamečio vaiko atstovė pagal įstatymą, todėl ji skirtina iš atsakovo nepilnamečiui vaikui priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.185, 3.190 straipsniai, CPK 38 straipsnio 4 dalis, 54 straipsnis).

Šalims išaiškintina, kad teismo sprendimas dėl vaiko išlaikymo neįgyja res judicata (galutinio įsiteisėjimo) galios, todėl pasikeitus aplinkybėms, šalys gali kreiptis į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 93 straipsnio nuostatas, baigus bylos nagrinėjimą iš esmės, teismui kyla pareiga paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalis, išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė įstatymu yra atleista nuo žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Ieškovės ieškinys tenkintas iš dalies (55 procentais). Išlaikymo dydis padidintas nuo 57,92 Eur iki 160 Eur, t. y. 102,08 eurais. Remiantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktu, iš atsakovo valstybės naudai priteistinas 37 Eur dydžio žyminis mokestis (102,08 * 12 * 0,03 proc.).

Byloje patirta 10,49 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Ieškinį tenkinus 55 proc., iš atsakovo priteistina 5,77 Eur (10,49 * 0,55), iš ieškovės – 4,72 Eur. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur), aukščiau nurodyta suma iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina, iš ieškovės – nepriteistina.

Iš viso į valstybės biudžetą iš atsakovo priteistina 37 + 5,77 = 42,77 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-267, 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-39-482/2014 nustatyto išlaikymo nepilnamečiam vaikui R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis dydį ir priteisti iš atsakovo E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečio sūnaus R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), naudai kas mėnesį mokamomis 160 Eur (vieno šimto šešiasdešimties eurų) dydžio periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teisme dienos (2020 m. rugsėjo 23 d.) iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Nepilnamečio sūnaus R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirti ieškovę V. P., a. k. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti, kad sprendimas dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdomas skubiai, sprendimo apskundimas šioje dalyje nesustabdo jo vykdymo.

Priteisti iš atsakovo E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 42,77 Eur (keturiasdešimt du eurus 77 ct) žyminio mokesčio ir procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Išaiškinti, kad į valstybės pajamas priteistas sumas įsiteisėjus sprendimui nedelsiant privaloma sumokėti pavedimu į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, ir mokėjimo kvitą pateikti teismui (raštinei).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.