Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

procesinio dokumento kategorijos :76.4; 77.4.2; 78.2.1;107; 99.7; 99.10.

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėja Aksinija Žemantauskienė, sekretoriaujant Gitanai Būbnienei, dalyvaujant ieškovei V. P., jos atstovei advokatei Audronei Neniškienei, atsakovui E. S., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. P. ieškinį atsakovui E. S. dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, vaiko gyvenamosiosn vietos nustatymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovė ieškinio reikalavimus palaikė.

2013-12-03 teismo posėdžio metu apklausti liudytojai parodė:

D. B. parodė, kad ieškovė yra jos dukra. Atsakovas pas juos atvažiuodavo, išsiveždavo dukrą vakarais slapta. Buvo dukters 17-tas gimtadienis. Atvažiavo atsakovas, šventėm, vėliau atsakovas dukrą išsivežė ir neparvežė 4 paras. Ji klausė atsakovo, ar šis turi santykių su dukra, jis numykė. Ji atsakovui sakė, kad jis tikriausiai supranta atsakomybę. Atsakovas patvirtino, kad supranta. Dukra jai pasisakė, kad laukiasi. Kada dukra apie tai pasakė atsakovui, jis nutraukė bendravimą su ja. Šiuo metu dukra mokosi 12 klasėje, ji prižiūri anūką. Ji išlaiko dukrą ir anūką, perka anūkui maistą, sauskelnes. Dukra iš gaunamos pašalpos taip pat perka sauskelnes. Jai sunku išskirti, kiek pinigų išleidžia anūkui. Vaikas auga sveikas.

Liudytojas A. K. parodė, kad daugiau kaip metai laiko pažįsta ieškovę. Kai susipažino su ieškove, ji bendravo su E. S.. V. P. jam pasisakė, kad laukiasi nuo E. S.. Jis negirdėjo jokių kalbų, kad vaikas gali būti ne E. S., E. S. apie tai nekalbėjo.

Liudytoja M. S. parodė, kad atsakovas yra jos sūnus. Anksčiau E. S. gyveno kartu su ja, nuo praeitų metų rugsėjo mėnesio sūnus gyvena atskirai. Ieškovę pažįsta. Sūnus ją parsiveždavo į namus. Nebuvo taip, kad jai esant, namuose nakvotų ieškovė. Ieškovės mama pranešė, kad V. P. nėščia. Sūnus jai pasakojo, kad tuo laiku nieko bendro su ja neturėjo, sūnus sakė, kad jis ne prie ko.

Pareigą apsaugoti vaiko teises ir teisėtus interesus ir užtikrinti jų įgyvendinimą įtvirtina tiek tarptautiniai, tiek nacionaliniai teisės aktai. Vienas iš saugomų ir ginamų vaiko interesų – teisė žinoti savo kilmę. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos nuostatų kontekste šis interesas ginamas 8 straipsnio (teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą) nuostatos laikymusi, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje tiesiogiai įtvirtinta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę į šeimos bei kitus su jo individualybe susijusius ryšius ir jų išsaugojimą. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje, CK 3.3 straipsnyje, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punkte įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, kurio esmė ta, kad, sprendžiant su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus. Šiomis nuostatomis teismai turi vadovautis ir tėvystės nustatymo bylose.

Gimimo liudijimu nustatyta, kad R. P. gimė (duomenys neskelbtini), jo motina yra ieškovė, vaiko tėvystė nenustatyta (b. l. 6). Sutinkamai su CK 3.148 str. 1 d., pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos Civilinio proceso kodekse numatytos įrodymų priemonės. Pagrindu tėvystės nustatymui gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas ir kiti įrodymai. Ieškovė nurodė, kad yra įsitikinusi jog vaiko tėvu yra atsakovas, kadangi intymių santykių pastojimo metu su kitais vyrais neturėjo. 2013-12-30 ekspertizės akte Nr. ES 451/13(01) nurodoma, kad kad E. S. yra vaiko R. P. tėvas su 99,999 proc. tikimybe (b. l. 52-55). Atsakovas, susipažinęs su ekspertizės išvada pripažino, kad yra vaiko tėvu. Nurodyti šalių paaiškinimai, liudytojų parodymai bei ekspertizės išvada patvirtina, kad atsakovas yra vaiko R. P., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas (CK 3.146 str. 1 d., 3.147 str., 3.148 str., CPK 140 str. 2 d., 186 str. 187 str.).

Šalys pripažino, kad vaikas faktiškai gyvena su ieškove. Kadangi vaikas dar mažas, jį ir ieškovę sieja stiprus emocinis ryšys, todėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina neprieštarauja vaiko interesams. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas nepareiškė prieštaravimų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Todėl darytina išvada, kad vaiko interesus labiau atitinka jo gyvenamosios vietos nustatymas su mama, todėl vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove (CK 3.174 str. 2 d., 3.169 str. 2 d.).

Nustatyta, kad ieškovė V. P. ir atsakovas E. S. yra vaiko R. P., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Tėvai turi abipusę pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 str.). Tėvams (vienam iš jų) nevykdant pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ieškinį (CK 3.194 str.). Ieškovė išlaikymą vaikui prašė priteisti po 200 litų kas mėnesį. Tokia suma pripažintina kaip atitinkanti minimalius vaiko poreikius ir neprieštaraujanti protingumo kriterijams. Atsakovas sutiko su tokiu priteistino išlaikymo dydžiu. Būdamas tėvu, atsakovas turėjo ir turi imtis visų įmanomų teisėtų būdų gauti tokias pajamas, kad jų pakaktų ne tik savo poreikiams, bet ir vaikui teikti išlaikymą. Kadangi tiek ieškovė, tiek atsakovas yra jauni ir darbingi, todėl darytina išvada, kad abiejų tėvų galimybės teikti išlaikymą vaikui yra vienodos, todėl iš atsakovo sūnaus R. P., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui priteistina po 200 litų kas mėnesį mokamos periodinės išmokos nuo 2013-11-20 iki vaiko pilnametystės. Išlaikymo suma indeksuotina kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Vaiko ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos yra grindžiamos vaiko iš tėvų kilme, kuri patvirtinama nuo vaiko gimimo dienos ir nuo tos dienos sukuria su ja susijusias, įstatymų nustatytas teises ir pareigas (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnis, CK 3.137 straipsnis). Taigi vaiko kilmės iš tėvų patvirtinimas nesiejamas su vaiko gimimo įrašo padarymo data, taip pat su teismų sprendimų, nustatančių tėvystę (motinystę), įsiteisėjimo data. Kai vaiko kilmė iš tėvo (motinos) yra nustatyta ne šiam gimus, o esant vyresniam, tėvų ir vaikų tarpusavio teisės ir pareigos taip pat atsiranda nuo vaiko gimimo dienos, tačiau išlaikymo srityje įstatymo jos ginamos iš dalies, ribojant išlaikymo priteisimo terminą trejais metais iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Todėl išlaikymas priteistinas nuo vaiko gimimo (duomenys neskelbtini).

Ieškovė skirtina vaikui priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise. Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo periodinėmis išmokomis, nukreiptina skubiai vykdyti (CK 3.192 str., 3.194 str.1, 2, 3 d., 3.196 str. 1 d.1p., 3.200 str., 3.185 str. 1 d., 3.186 str., 3.190 str. 1 d., 3.203 str., CPK 271 str. 2 d., 282 str. 2 d. 1 p.., 376 str. 3 d.).

Iš atsakovo valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos: 37,39 Lt išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu ( b.l.3), 143 Lt žyminis mokestis už reikalavimą nustatyti tėvystę, 143 Lt žyminis mokestis už reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, 72 Lt žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo (200x12=2400x3%=72 Lt) ir 1530 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal 2014-02-25 pažymą (CPK 79 str., 80 str., 1 d. 1 p., 5 p., 82 str., 85 str. 1 d. 3 p., 87 str. 2 d., 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 93 str., 96 str., 98 str., Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas). Taikyti CPK 96str.7 dalį nėra pagrindo, atsižvelgiant į atsakovo elgesį proceso metu, kurį teismas laiko netinkamu : tėvystę pripažino, tik atlikus DNR ekspertizę, tuo padidino bylos nagrinėjimo išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 260 str., 263-265 str., 268-270 str., 392 str. Teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti, kad atsakovas E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas.

Nustatyti nepilnamečio vaiko R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su jo motina V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 200 Lt (du šimtus litų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo (duomenys neskelbtini) iki vaiko pilnametystės, indeksuojant šią sumą Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vaikui R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise. Sprendimo dalį dėl išlaikymo vaikui priteisimo periodinėmis išmokomis nukreipti vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 395,39 Lt (tris šimtus devyniasdešimt penkis litus 39 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei (Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, juridinio asmens kodas 188659752, sąskaitos Nr. LT247300010112394300, AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

Priteisti iš atsakovo E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1530 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus trisdešimt litų) antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybei (Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, sąskaitos Nr. LT247300010112394300, bankas „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5630, įmokos paskirtis - už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Per tris darbo dienas po teismo sprendimo nustatyti tėvystę įsiteisėjimo dienos sprendimo patvirtintą kopiją išsiųsti civilinės metrikacijos įstaigai, įregistravusiai vaiko gimimą, kad ši įregistruotų tėvystės nustatymą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Vilkaviškio rajono apylinkės teismui.