- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-06
- Bylos Nr.
- 2YT-2952-750/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-01164-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Zimantienė
- Kategorijos
Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų teisėja Dalia Zimantienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo (skolininko) R. M. skundą suinteresuotiems asmenimis (išieškotojams) Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, antstoliui Kęstučiui Košiui dėl antstolio veiksmų.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas (skolininkas) R. M. pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo skundžia antstolio K. Košio veiksmus vykdomosiose bylose Nr. 0118/19/00795 ir 0118/18/00760. Pareiškėjas prašo 2019-06-13 patvarkymą Nr. S-19-118-17175, 2019-06-13 nurodymą Nr. S-19-118-17171 pakeisti ir patikslinti, o 2019-06-13 vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-19-118-17161 panaikinti.
Skunde nurodo, kad antstolis Kęstutis Košys vykdydamas minėtas vykdomąsias bylas padarė esmines klaidas ir įstatymų pažeidimus. 2019-06-13 Patvarkyme vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje Nr. S-19-118-17175 nurodo, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau - BVK) 92 straipsnio 2 dalimi bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 733-743 straipsnių pagrindu antstolis skundžiamame patvarkyme reikalavo iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų kiekvieną mėnesį atskaičiuoti 50 procentų nuo skolininko pajamų dalies, viršijančios vieną MMA, ir 30 procentų pajamų dalies, neviršijančios vieno MMA. Taip pat skolininkas nurodo, kad pagal CPK 739 straipsnio 9 punktą išieškojimas nevykdomas iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip laisvės atėmimo vietos įstaigoje atidarytoje asmeninėje sąskaitoje esančios piniginės lėšos, neviršijančios pusės BVK 92 straipsnio 2 dalyje nustatytų dydžių. Skolininko teigimu, tokiais veiksmais antstolis prasilenkė su BVK 92 straipsnio 2 dalimi, 93 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis. Skolininko nuomone, antstolis privalėjo patvarkymu apibrėžti BVK 92 straipsnio 2 dalies tam tikrų punktų nuostatų taikymo taisykles jo atžvilgiu. Teigia, kad antstolis patvarkymu neaptarė BVK 93 straipsnio 1 ir 2 dalyje nurodytų teisinių santykių tiesiogiai sietinų vykdomųjų bylų vykdyme BVK 92 straipsnio 2 dalies apimtyje. Yra įsitikinęs, kad siekiant užtikrinti skolos išieškojimo teisingumo principus jam BVK 92 straipsnio 2 dalies pagrindu leidžiama į mėnesį vieną kartą apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje už jo sąskaitoje esančias lėšas, kurių suma negali viršyti 114,00 Eur. Nurodo, kad į šią 114,00 Eur sumą kas mėnesį apsipirkti parduotuvėje neįskaičiuojamos piniginės išlaidos, išleistinos apmokant išlaidas už sunaudotą elektros energiją, perkant laikraščius ar žurnalus, knygas ir pan. Skolininko teigimu, antstolis privalo atsižvelgti į šias sąlygas (poreikius), jų nevaržyti, naujais patvarkymais mažinti skolos išieškojimo dydį.
Be to, pareiškėjas nurodo, kad 2019-06-13 nurodyme Nr. S-19-118-17171 esančioje lentelėje nėra pateikta jokių duomenų kokia suma per kalendorinį mėnesį galima disponuoti.
Skolininkas nesutinka su antstolio vykdymo išlaidų apskaičiavimu teigdamas, kad nepagrįstai antstolis paskaičiavo sau 196,94 Eur atlyginimą, todėl jis nesutinka jo mokėti. Nurodė, kad antstolis yra valstybės tarnautojas, o teismo antstolis negali užsiimti privačia antstolio veikla bei negali gauti privačios veiklos atlygio.
Antstolis Kęstutis Košys 2019-06-27 patvarkyme dėl atsisakymo tenkinti skundą Nr. S19-7120 (b.l. 7-8) nurodė, kad atsisako tenkinti skolininko R. M. skundą ir skundą kartu su vykdomosiomis bylomis Nr. 0118/18/00760 ir 0118/19/00795 perduoda Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmams.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad su pareiškėjo skunde išdėstytais motyvais nesutinka ir pritaria antstolio Kęstučio Košio pateiktiems argumentams dėl atsisakymo tenkinti šį skundą (b.l. 12).
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad su pareiškėjo skunde išdėstytais motyvais nesutinka ir prašo pareiškėjo skundo netenkinti (b.l. 13).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas atmestinas.
Civilinės bylos ir vykdomųjų bylų Nr. 0118/18/00760, 0118/19/00795 medžiaga nustatyta, kad antstolis Kęstutis Košys vykdo dvi vykdomąsias bylas skolininko R. M. atžvilgiu: vykdomoji byla Nr. 0118/18/00760 vykdoma pagal Institucijos (pareigūno) nutarimą administracinių teisės pažeidimų byloje tiek, kiek jis susijęs su turtinio pobūdžio išieškojimu Nr. (23.31-08) 483-45823 dėl 30 Eur sumos išieškojimo išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos naudai ir vykdomoji byla Nr. 0118/19/00795 pagal Kauno apygardos teismo 2019-03-23 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 1-92-348/2019 dėl 1154,69 Eur išieškotojai Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.
Dėl 2019-06-13 patvarkymo Nr. S-19-118-17175 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje bei 2019-06-13 nurodymo priverstinai Nr. S-19-118-17171 nurašyti pinigines lėšas.
Skolininkas nurodo, kad antstolis padarė esmines klaidas Patvarkyme vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje Nr. S-19-118-17175 ( vykd. b. 0118/19/00795 b.l.16). Nustatyta, kad šiuo patvarkymu antstolis nusprendė areštuoti 1184,69 Eur skolos ir 300,64 Eur vykdymo išlaidų, iš viso 1485,33 Eur iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių įkalinimo įstaigos Vilniaus pataisos namų, sąskaitoje. Išieškojimas vykdytinas iš lėšų sumos, viršijančios 1 MMA dydį. Šis išskaitymo apribojimas – draudimas nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią MMA - apima tiek grynuosius pinigus, tiek lėšas sąskaitose ir taikytinas kaip vienkartinis apribojimas. Vadovaujantis CPK 733-743 straipsniais antstolis reikalauja iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 50 procentų nuo skolininko pajamų dalies, viršijančios vieną MMA, ir 30 procentų pajamų dalies, neviršijančios vieno MMA.
Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau -SVI) 4 punktas nurodo, kad antstolis, nustatęs, jog skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje siunčia patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Šiuo atveju antstolis, nukreipdamas išieškojimą į skolininkui priklausančias lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, veikė teisėtai.
Sprendžiant dėl pareiškėjo skundo pagrįstumo yra aktualus CPK nustatytas teisinis reglamentavimas bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CPK atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo turto, pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XLVII skyriuje), ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016 20 punktas; 2017 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-202-421/2017 20 punktas).
Bendrosios išieškojimo iš skolininko turto taisyklės yra įtvirtintos CPK XLVII skyriuje. Šio skyriaus 668 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje; be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija nurodė, kad antstolis, nukreipdamas išieškojimą į skolininko fizinio asmens turtą, įskaitant jam priklausančius pinigus – tiek pas skolininką ar kitus asmenis esančius grynuosius pinigus (esančius teisėta atsiskaitymo priemone), tiek ir lėšas sąskaitose, privalo laikytis CPK nustatytų išieškojimo iš skolininko turto taisyklių, įskaitant ir CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytą apribojimą, draudžiantį nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią vienos MMA. Pastarasis draudimas apima tiek grynuosius pinigus, tiek lėšas sąskaitose ir taikytinas kaip vienkartinis apribojimas nustačius visą skolininko turto masę ir nukreipiant išieškojimą į skolininko turtą. Taigi, nukreipdamas išieškojimą į skolininkui priklausančias lėšas laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (ar asmeninėje laisvės atėmimo vietoje esančio skolininko sąskaitoje), esančias pradedant išieškojimą, antstolis neturi teisės nukreipti išieškojimo į vienos MMA dydžio neviršijančią sumą, ir savo patvarkyme turi nurodyti CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytą apribojimą. Kolegija taip pat išaiškino, jog skolininkui į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą kitų asmenų pervedamos lėšos yra priskiriamos kitų pajamų (neįskaitant darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų) kategorijai, iš kurių vykdomam išieškojimui yra taikomos išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų reglamentuojančios CPK LI skyriaus normos, įskaitant CPK 736 straipsnio, reglamentuojančio iškaitų dydį, nuostatas. CPK 736 straipsnyje nustatytos išskaitų iš skolininko pajamų taisyklės MMA dydžio atžvilgiu yra taikomos, atsižvelgiant į per vieną mėnesį gaunamas skolininko pajamas, nepriklausomai nuo to, ar jos gaunamos periodiškai, ar kartą, ar kelis kartus per mėnesį. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017).
Teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad pareiškėjo skundžiamas antstolio K. Košio patvarkymas priimtas vadovaujantis CPK 733-743 straipsnių nuostatomis. Vykdomosiose bylose nėra duomenų apie tai, kad iš skolininko R. M. būtų išieškomos visos lėšos. Tokių duomenų nepateikė ir pats pareiškėjas. Tokiu būdu darytina išvada, kad jam lieka tam tikra piniginių lėšų dalis, kuria jis gali naudotis. Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso ( toliau- BVK) 92 ir 93 straipsniai reglamentuoja, kokia tvarka ir kokiu būdu šios likusios skolininko lėšos gali būti panaudotos. Nenustatyta CPK 739 straipsnio 9 punkto nuostatų pažeidimo vykdant ieškojimą iš R. M. piniginių lėšų. Sutiktina su antstolio K. Košio pozicija, kad jo priimtas skundžiamas 2019-06-13 patvarkymas Nr. S-19-118-17175 skolininko R. M. atžvilgiu neapriboja jo teisės įsigyti literatūros ir rašomųjų ar kitokių reikmenų bei susimokėti už paslaugas. Esant tokioms aplinkybėms nepagrįstas ir atmestinas R. M. prašymas pakeisti 2019-06-13 patvarkymą Nr. S-19-118-17175.
Antstolis K. Košys priėmė 2019-06-13 nurodymą Nr.S-19-118-17171 vadovaujantis CPK 689 straipsnio nuostatomis. Pareiškėjo pastaba, kad šiame dokumente nenurodyta kokia konkrečia suma jis gali naudotis per mėnesį, nepagrįsta, nes minėtame straipsnyje bei kituose Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso straipsniuose reglamentuojančiuose vykdymo procesą tai nenumato.
Dėl 2019-06-13 vykdymo išlaidų apskaičiavimo Nr. S-19-118-17161
Skolininkas nurodo, kad skundžiamame vykdymo išlaidų apskaičiavime antstolis nepagrįstai priskaičiuoja antstolio atlygį, jo teigimu antstolis yra valstybės tarnautojas, o teismo antstolis negali užsiimti privačia antstolio veikla bei negali gauti privačios veiklos atlygio.
Pagal SVI 43 punktą, vykdymo išlaidos skirstomos į vykdomosios bylos administravimo išlaidas (būtinas vykdymo išlaidas), papildomas išlaidas už atliekamus atskirus veiksmus bei atlygį antstoliui. Pagal CPK 610 straipsnio 1 dalį vykdymo išlaidos išieškomos iš skolininko.
Pažymėtina, kad antstolio apskaičiuotas antstolio atlyginimas sudaro 196,94 Eur sumą. Antstolio atlyginimas apskaičiuotas pagal SVI 50 punkto 1 lentelėje pateiktus antstolio atlyginimo dydžius ir vadovaujantis SVI 51, 52 punktais: išieškotina suma (1184,69 Eur), dauginta iš 16 procentų (pagal SVI 1 lentelės 8 eil., antstolio atlyginimas nuo išieškotinos 1158,48 iki 1448,10 Eur sumos sudaro - 16 procentų nuo išieškotos sumos, bet ne mažiau kaip 196,94 Eur); atitinkamai vykdomojoje byloje nuo išieškotinos 1184,69 Eur sumos antstolio atlyginimas sudaro 196,94 Eur. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad pagrįstai 2019-06-13 vykdymo išlaidų apskaičiavime Nr. S-19-118-17161 yra nurodytas atlygis antstoliui bei jo dydis paskaičiuotas laikantis SVI nustatytos tvarkos. Atsižvelgiant į tai pareiškėjo teiginiai dėl antstolio atlygio yra nepagrįsti ir nėra pagrindo naikinti minėtą antstolio priimtą dokumentą .
Esant tokioms aplinkybėms darytina išvada, kad pareiškėjo skundas yra nepagrįstas, todėl netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 442 straipsniu, 443 straipsniu, 510-513 straipsniais, teismas
nutaria:
Atmesti pareiškėjo R. M. skundą dėl antstolio veiksmų.
Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui atskirąjį skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.